2018-10-03 Nr. AB-17443-3-61-3-01078-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5206-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01078-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2.; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. K. (I. K.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-48 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą jo prašymą išnagrinėti iš naujo

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, nes jis negali grįžti į kilmės valstybę, kadangi jam gresia baudžiamasis persekiojimas dėl jo vykdomos aktyvios politinės veiklos (priklausymo ir darbo neregistruotoje opozicinėje (duomenys neskelbtini) partijoje). Grėsmės patirti persekiojimą pagrįstumą įrodo KGB darbuotojų lankymasis jo tėvų namuose bei (duomenys neskelbtini) Respublikos konsulo piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi jam neišduodant paso dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neatliko jo asmeninės situacijos ir reikšmingų pokyčių vertinimo. Nesutikdamas su Migracijos departamento padarytomis išvadomis, pareiškėjas nurodė, kad dar pirmojo prieglobsčio prašymo metu faktas, jog jo namuose buvo rastas (duomenys neskelbtini) padėkos raštas už suteiktą paramą bei partijos parėmimas laikomas nustatytu materialiniu faktu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nors pirmojo prieglobsčio prašymo metu buvo nustatyta, jog jis nepriklausė žmonių grupei, kuri buvo persekiojama 2010–2012 metais, t. y. jis nebuvo žmogaus teisių ar politinis aktyvistas, žurnalistas, tačiau būtent atsiradusių naujų aplinkybių pagrindu ir buvo pateiktas naujas prašymas. Pareiškėjo nuomone, tiek atsakovo surinka informacija apie kilmės valstybę, tiek jo paties pateikti rašytiniai dokumentai tiesiogiai patvirtina jo aktyvų dalyvavimą politinėje veikloje. Pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 17 d. yra neregistruotos opozicinės partijos (duomenys neskelbtini) laisvės partija narys, todėl, jo manymu, negalima teigti, jog grąžinus į kilmės valstybę, jam nekiltų jokie neigiami padariniai. Be to, nėra duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi su juo ar žeminamas jo orumas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 15 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį motyvuodamas tuo, kad dėl jo vykdomo verslo su juo siekiama susidoroti. Migracijos departamentas 2015 m. sausio 29 d. sprendimu atsisakė suteikti prieglobstį pareiškėjui. Dėl šio Migracijos departamento sprendimo, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu panaikino atsakovo sprendimą bei įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Dėl šio teismo sprendimo atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi atmetė. Atsakovas, iš naujo įvertinęs prašymą suteikti prieglobstį, 2016 m. balandžio 15 d. nustatė, kad asmens baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra pagrįsta, tačiau nebuvo nustatyta, kad baudžiamasis persekiojimas galėtų būti laikomas neproporcingu ar diskriminuojančiu. Atsakovas nustatė, jo pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ne dėl jo politinių įsitikinimų ar vykdytos politinės veiklos. Migracijos departamento sprendimas įsigaliojo 2017 m. gegužės 17 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (adm. byla Nr. A-3455-822/2017) atmetus pareiškėjo skundą dėl 2016 m. balandžio 15 d. Migracijos departamento sprendimo.

5. Vėliau prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas pateikė 2017 m. gegužės 24 d. Ginčijamu Sprendimu nesuteiktas pareiškėjui pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinus prieglobsčio byloje turimą informaciją buvo konstatuota, kad užsienietis iki 2015 m. spalio 17 d., kai tapo (duomenys neskelbtini) partijos nariu, nevykdė politinės veiklos. Atsižvelgus į Migracijos departamento turimą informaciją apie pareiškėją, apie, jo teigimu, vykdomą politinę veiklą, buvo konstatuota, kad veikla deklaratyvaus pobūdžio, vykdoma tik siekiant sukurti aktyvios politinės veiklos iliuziją. Įvertinus byloje turimą, taip pat Migracijos departamento surinktą informaciją, atsakovas nenustatė pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini) Respublikoje galėtų būti susijęs ne su jam pareikštais kaltinimais, o su priklausymu partijai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į turimą informaciją, atsakovas konstatavo, jog baimė, kuria jis grindė paskesnį prieglobsčio prašymą, nėra visiškai pagrįsta.

6. Ginčijamu Sprendimu atsakovas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos, kadangi jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje jam grėstų kankinimai, būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas, ar tokiu būdu būtų baudžiamas, ar asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

7. Iš Migracijos departamento prieglobsčio skyriaus 2018 m. kovo 5 d. išvados Nr. (15/6-13)13PR-48RN (toliau – ir Išvada) matyti, jog atsakovas įvykdė pareigą laikytis įrodymų vertinimo taisyklių bei užtikrino objektyvų pateiktų įrodymų vertinimą. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo nurodytas priežastis, kuriomis jis grindė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, įvertino visą pateiktą informaciją, kuria jis grindė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškėjo I. K. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 23 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių: po pirminio prašymo tapo aktyviu (duomenys neskelbtini) partijos nariu. Atlikus prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminį įvertinimą 2017 m. gegužės 24 d. nustatyta, kad jis nepriskirtinas prie pažeidžiamų asmenų. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei informaciją, esančią pareiškėjo byloje, Migracijos departamentas parengė 2018 m. kovo 5 d. Išvadą, kuria buvo siūloma nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio, kadangi jis nepateikė jokios patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą ar smurtą yra pagrįstą. Vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis bei remdamasis Išvada, atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos.

10. Teismas pažymėjo, jog nėra ginčo dėl to, kad yra paskelbta pareiškėjo tarptautinė paieška dėl jo atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos. Ginčo taip pat nėra, kad vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl nusikalstamų veikų yra pagrįsta, tačiau nenustatyta, jog vykdomas baudžiamasis persekiojimas galėtų būti laikomas neproporcingu ar diskriminuojančiu. Iš esmės teismas sprendė pareiškėjo naujo prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, t. y. ar egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas, jam grįžus į kilmės valstybę, bus persekiojamas dėl jo aktyvios politinės veiklos. Pareiškėjas galimą persekiojimą grindė trimis aplinkybėmis: aktyvia politine veikla, kilmės valstybės konsulato atsisakymu jam išduoti pasą ir KGB darbuotojų apsilankymais tėvų namuose ir motinos darbovietėje.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo veikla partijoje negali būti vertinama kaip aktyvi ir politiškai svarbi. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino deklaratyvų jos pobūdį. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas aktyviai viešai būtų reiškęs partijos (duomenys neskelbtini) poziciją atitinkamais klausimais, nuosekliai ir aktyviai vykdytų partijos veiklą Lietuvos Respublikoje, taip pat nebuvo duomenų, kad pareiškėjas nuosekliai organizuotų partijos renginius, akcijas Lietuvos Respublikoje, sistemiškais ir nuosekliais veiksmais viešintų apie partijos (duomenys neskelbtini) veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas apsiribojo atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, kurios, įvertinus visas atsakovo nustatytas aplinkybes ir surinktą informaciją, nepatvirtino pareiškėjo aktyvios, nuoseklios ir sisteminės politinės veiklos, kuri galėtų kelti grėsmę jam grįžus į kilmės valstybę. Nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų aktyviai dalyvavęs kituose, nei nurodė, renginiuose, susijusiuose su politika. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę dėl priklausymo partijai (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsta, o baimė dėl grįžimo į kilmės valstybę dėl galimo persekiojimo labiau susijusi su jo atžvilgiu vykdomos tarptautinės paieškos dėl baudžiamojo persekiojimo. Iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų, nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas iki prašymo suteikti prieglobstį pateikimo būtų patyręs persekiojimą kilmės valstybėje būtent dėl politinių priežasčių, jog jam naujo prašymo pateikimo metu ar po jo būtų inkriminuotos naujos nusikalstamos veikos, susijusios su politine veikla.

12. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo baimė grįžti į (duomenys neskelbtini) Respubliką yra paremta tik subjektyvaus pobūdžio įsitikinimais, kurių nepakanka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytai pagrįstos baimės sąlygai konstatuoti, todėl pabėgėlio statusas jam nesuteiktas pagrįstai. Taip pat įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, teismo posėdyje išdėstytus paaiškinimus, liudytojo parodymus, teismas priėjo prie išvados, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu galimo persekiojimo metu grės kankinimai ir žiaurus elgesys su juo, kadangi nenustatytas pats galimo persekiojimo dėl jo politinės veiklos faktas, todėl, teismo vertinimu, Sprendimu pagrįstai atsisakyta suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

III. 13. Pareiškėjas I. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl jo vykdoma politinė veikla yra vertinama kaip neaktyvi ir mažareikšmė. Taip pat, pareiškėjo nuomone, teismas sprendime šališkai vertino jo pateiktus įrodymus, apsiribodamas vien tik atsakovo argumentais bei nepagrindė aplinkybės, kokiu pagrindu jo vykdoma veikla, kuri sulaukia daugiatūkstantinės žmonių reakcijos, pripažintina kaip neaktyvi.

15. Pareiškėjas skunde pateikė detalius paaiškinimus dėl jo ir S. V. pateiktų parodymų neprieštaringumo, tačiau teismas jų nenagrinėjo, kartu pateikdamas kontraversišką išvadą, jog, viena vertus, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi atsakovo išvada, kad pareiškėjo pasakojimas apie pažintį su S. V. yra prieštaringas ir nenuoseklus, tačiau, kita vertus, teismo posėdyje pareiškėjo prašymu apklausus partijos pirmininką S. V., kuris nurodė, jog pareiškėjas, 2015–2016 m. tapęs partijos nariu, yra (duomenys neskelbtini) atstovas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, jo dėka partijos veikla tapo dinamiškesnė, (duomenys neskelbtini) patriotai labiau girdimi, palaiko (duomenys neskelbtini) opoziciją, remia partiją finansiškai bei mano, jei pareiškėjas patektų į (duomenys neskelbtini), jo lauktų apklausos ir sudėtingas gyvenimas. Pareiškėjo teigimu, teismas, apsiribodamas teiginiu, jog liudytojo parodymai yra nereikšmingi, neužtikrino objektyvaus įrodymų vertinimo reikalavimo.

16. Be to, teismo sprendime nebuvo vertinta skunde pateikta objektyvi informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę. Teismas tik apsiribojo atsakovo pateiktais argumentais. Pareiškėjas teigia, jog Migracijos departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, matydamas akivaizdžius atlikto tyrimo trūkumus, privalėjo panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo. Iš skunde pateiktų argumentų bei posėdžio metu pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad pareiškėjo baimė jam grįžus į kilmės valstybę, patirti persekiojimo veiksmus dėl jo vykdomos aktyvios politinės veiklos, yra individualizuota, grindžiama tiek subjektyviais, tiek objektyviais kriterijais bei pripažintina visiškai pagrįsta.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ne dėl jo politinių įsitikinimų ar vykdytos politinės veiklos. Atsakovas, atsižvelgęs į turimą informaciją apie I. K., konstatavo, jog jo vykdoma veikla vertintina kaip deklaratyvaus pobūdžio, vykdoma tik siekiant sukurti aktyvios politinės veiklos iliuziją. Taip pat buvo konstatuota, kad paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjo nurodyti veiksmai (paso neišdavimas, KGB darbuotojų lankymasis pas pareiškėjo tėvus) vyksta dėl naujų priežasčių, o ne dėl jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo bei paskelbtos jo tarptautinės paieškos.

19. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos departamentas neįvertino asmeninės pareiškėjo situacijos ir reikšmingų pokyčių. Atsakovas pažymi, jog 2018 m. sausio 23 d. vykusios apklausos metu pareiškėjui pirmiausia buvo suteikta galimybė kaip galima išsamiau papasakoti apie priežastis, kuriomis jis grindė paskesnį prieglobsčio prašymą. Toliau apklausos eigoje užsieniečiui buvo užduodami papildomi klausimai, siekiant surinkti informaciją, reikalingą vertinant pareiškėjo paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas įvykdė pareigą laikytis įrodymų vertinimo taisyklių bei užtikrino objektyvų pateiktų įrodymų vertinimą. Migracijos departamentas, vertindamas I. K. nurodytas priežastis, kuriomis jis grindė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, įvertino visą užsieniečio pateiktą informaciją, kuria jis grindė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Vertinant pareiškėjo motyvus, buvo atsižvelgta į visą turimą informaciją, susijusią su pareiškėju. Taip pat buvo atsižvelgta į informaciją, kurią pareiškėjas pateikė nagrinėjant ankstesnį prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovo teigimu, pareiškėjo paskesnis prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl pareiškėjo teiginius, jog Migracijos departamentas neįvertino pareiškėjo situacijos bei reikšmingų pokyčių, laiko deklaratyviais, nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

20. Migracijos departamento vertinimu, laba tikėtina, jog tam, kad pagrįsti paskesnį prieglobsčio prašymą bei išvengti išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kur yra vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas, nuo 2017 m. gegužės 26 d. I. K. tikslingai kūrė tam tikras aplinkybes, šiuo atveju aktyvino savo veiklą virtualiojoje erdvėje, socialinėje paskyroje „Facebook“. Atsakovas pastebi, jog Migracijos departamentas neturi informacijos apie tai, kad partijos (duomenys neskelbtini) nariai (duomenys neskelbtini) Respublikoje būtų persekiojami. Tokios informacijos pareiškėjas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniam teismui, deklaratyviai nurodydamas, kad Migracijos departamentas atliko neišsamų tyrimą, ir nenurodęs, kokių aplinkybių Migracijos departamentas ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neįvertino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamos bylos dalykas – Migracijos departamento 2018 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 15/6-13)12PR-48 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, kuriuo pareiškėjui I. K. atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašytojo bylos aplinkybes, priėmė Sprendimą nesuteikti pareiškėjui I. K. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), konstatavęs, kad baudžiamojo persekiojimo baimė, kuria jis grindė savo prieglobsčio prašymą, nėra visiškai pagrįsta.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

24. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-359/2014). Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad siekiant nustatyti, ar asmuo galėtų būti pripažįstamas pabėgėliu, turi būti įvertinti keturi esminiai elementai: pirma, asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; antra, persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių, t. y. rase, religija, tautybe, politinėmis pažiūromis ar priklausymu tam tikrai socialiniai grupei; trečia, asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; ketvirta, asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo.

25. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

27. Teisėjų kolegija, bylą nagrinėjanti apeliacine tvarka, pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4006-822/2015 buvo konstatuota, kad „nesant patikimų duomenų apie elgesį su opozicinių organizacijų rėmėjais (duomenys neskelbtini) Respublikoje, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pilietybės valstybėje pareiškėjui negrėstų jokie negatyvūs padariniai. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas konkrečiu atveju tyrimą atliko paviršutiniškai. Nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Respubliką jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos“.

28. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4006-822/2015 buvo laikytasi pozicijos, kad yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) Respubliką jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos, tačiau kartu pripažinta ir tai, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus tyrimo, kurio pagrindu būtų galima daryti neginčytiną išvadą, jog pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas.

29. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 5 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) Respublikos generalinės prokuratūros prašymas dėl pareiškėjo suėmimo ir išdavimo. Nurodyta, kad pareiškėjas yra ieškomas (duomenys neskelbtini) Respublikos Valstybės saugumo komiteto Tardymo valdybos baudžiamojoje byloje už nusikalstamas veikas, numatytas (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 6 dalį (bendrininkavimas), 228 straipsnio 3 dalį (kontrabanda) ir 233 straipsnio 2 dalį (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla). Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 21 d. buvo pripažintas įtariamuoju baudžiamojoje byloje, 2012 m. spalio 16 d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltinamuoju minėtoje baudžiamojoje byloje, o jau 2012 m. spalio 22 d. buvo paskelbta pareiškėjo paieška.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl Migracijos departamento 2018 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. (15/6-13)12PR-48 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, atsakovo atliktas tyrimas ir jo metu surinkti duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjo atžvilgiu neegzistuoja pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos suteikimo pagrindai, numatyti Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad užsienietis bijo kilmės valstybėje patirti baudžiamąjį persekiojimą, tačiau baudžiamasis persekiojimas prilyginamas persekiojimui Įstatymo 86 bei 87 straipsnių prasme tik tuo atveju, jei jis yra neproporcingas ir diskriminuojantis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę dėl priklausymo partijai (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo baimė dėl grįžimo į kilmės valstybę dėl galimo persekiojimo labiau susijusi su jo atžvilgiu vykdoma tarptautine paieška dėl baudžiamojo persekiojimo.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvius paaiškinimus dėl neva galimo jo persekiojimo politiniais motyvais, laikytina pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl galimo pareiškėjo baudžiamojo persekiojimo politiniais motyvais. Byloje nėra objektyvių politiniais motyvais pagrindžiančių užsieniečio persekiojimą aplinkybių. Taip pat nenustatyta, jog pareiškėjas būtų aktyviai dalyvavęs kituose, nei nurodė, renginiuose, susijusiuose su politika. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo veikla partijoje (duomenys neskelbtini) negali būti vertinama kaip aktyvi ir politiškai svarbi, dėl kurios būtų vykdomas pareiškėjo baudžiamasis persekiojimas.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė teisingas išvadas, kad pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei Konvencijoje nurodytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas Migracijos departamento 2018 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (15/6-13)12PR-48 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. K. (I. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė