2020-11-11 Nr. AB-21362-3-62-3-00052-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1888-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00052-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas), priteisti 4 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 16 kameroje, kurioje buvo nežmoniškos gyvenimo sąlygos. Paaiškino, kad kamera neatitinka reikalavimų pagal Visuomenės sveikatos centro pažymą Nr. (2-22 4.80)2-55901, įskaitant kameros plotą. Teigė, kad nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro buvo paimama patalynė ir čiužinys, dėl to buvo priverstas visą dieną vaikščioti ar sėdėti, negalėjo atsigulti. Gultai be čiužinių yra per šalti, kad ant jų būtų galima gulėti. Be to, visą dieną tenka vaikščioti su striuke ir keliomis kojinėmis, megztiniais, kad nebūtų šalta.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė neabejotiną neturtinę žalą, sveikatos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. Nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas turi stuburo traumą. Teigė, kad dėl to neįmanoma susikaupti, nukreipti dėmesį į kitus užsiėmimus, peršąla, dingsta nuotaika, fiziškai ir emociškai pervargsta, degraduoja, vakarais negali užmigti. Dėl šių priežasčių kilo psichikos sutrikimas ir teko kreiptis į psichiatrą, į kitus gydytojus dėl nugaros skausmų, imuniteto nusilpimo. Nurodė, kad dėl vaistų nuo nemigos užmiega tik vėlai vakare, o ryte labai sunku atsibusti. Teigė, kad tokiais veiksmais jis yra žlugdomas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus ginčo laikotarpiu atliko nuobaudą kameroje Nr. 16, kurioje pareiškėjas buvo laikomas vienas ir jam teko 7,87 kv. m ploto. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 111.2 punktą pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nurodė, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam asmeniui kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma nebuvo pažeista.

6. Nurodė, kad pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 1 priedą, nuteistajam atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodama patalynė: čiužinys, pagalvė ir antklodė. Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, todėl pareiškėjui patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, t. y. nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

7. Atsakovas pažymėjo, kad nustatyta tvarka kiekvieną dieną atliekama kamerų techninė apžiūra ir jų metu užfiksuoti pažeidimai nedelsiant šalinami. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl imuniteto susilpnėjimo. Pareiškėjas dėl nugaros skausmų kreipėsi 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į gydytoją psichiatrą kreipėsi 2 kartus per nurodytą laikotarpį, diagnozė – (duomenys neskelbtini), gydymui buvo skirtas (duomenys neskelbtini). Teigė, kad duomenų, jog minėtų sutrikimų atsiradimui galėjo turėti įtakos blogos gyvenimo sąlygos, nėra. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su įkalinimo sąlygomis, visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichologinių sutrikimų, kurių atsiradimui galėjo turėti įtakos blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė.

8. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, skunde nenurodė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, jog jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą, todėl pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus atliko nuobaudą Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpoje Nr. 16. Dėl pareiškėjo teiginių, kad kameroje Nr. 16 jam tekęs minimalus plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punktu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija), nustatančiu minimalų 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 1-io sektoriaus kamerų tipo patalpą Nr. 16, kurios plotas 7,87 kv. m, patalpoje buvo laikomas vienas, todėl jam teko 7,87 kv. m ploto. Teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

12. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl patalynės paėmimo, teismas nustatė, kad iš pareiškėjo, atliekančio bausmę kamerų tipo patalpose, pradedant nuo 2018 m. lapkričio 15 d., 16-ai valandų atimamas čiužinys ir patalynė, t. y. nuo 6 valandos, ir atiduodamas tik miego metu nuo 22 val.

13. Pagal Aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punktą suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Vadovaujantis Aprašo 1 priedu, nustatančiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas, patalynė: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinus (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankšluostis (2 vnt. 1 metams). Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.), be kita ko, nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.

14. Teismas konstatavo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, jog paskyrus nuteistąjį atlikti bausmę kamerų tipo patalpose, jis su savimi gali pasiimti tik Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkte nustatytus daiktus, o patalynė išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismas vertino, ar atsakovės atstovas, išduodamas patalynę pareiškėjui tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nurodė, kad pareiškėjas nekelia klausimo dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teismas, įvertinęs Taisyklių 220 punktą ir Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sutiko, kad pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikytus nuteistuosius perkėlus į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių, jiems neturėtų būti taikomas draudimas su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis), tačiau Taisyklių 220 punktas nenumato išimčių, susijusių su patalynės į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išdavimu dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

16. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog nesutinka su minėtu reglamentavimu ir nori čiužinį visą parą laikyti gyvenamojoje patalpoje, tačiau dėl minėtos aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Pravieniškių PN-AK veiksmai, kuriais laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šios nuobaudos vykdymo laikotarpiu nebuvo leista visą dieną turėti čiužinio kameroje, negali būti vertinami kaip neteisėti, todėl nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

17. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 16 kameroje buvo nežmoniškos gyvenimo sąlygos, kamera neatitinka reikalavimų pagal Visuomenės sveikatos centro pažymą Nr. (2-22 4.80)2-55901, teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nedetalizuoja savo nurodytų aplinkybių, t. y. konkrečiai nenurodo, kada įvardinti veiksmai vyko, neteikia tai patvirtinančių įrodymų (pvz., liudytojų, girdėjusių nurodytas aplinkybes raštų, pavardžių ir pan.). Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių institucijoms teikė skundus, jokių įrodymų dėl to nepateikė. Pareiškėjo argumentai dėl kameros neatitikimo reikalavimams, nežmoniškų gyvenimo sąlygų yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl teismas jų nelaikė pagrįstais ir atmetė.

18. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti – neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.

19. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas dėl nugaros skausmų kreipėsi 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į gydytoją psichiatrą kreipėsi 2 kartus per nurodytą laikotarpį, diagnozė – (duomenys neskelbtini), gydymui buvo skirti vaistai (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, nuo kada pareiškėjui nustatytos nugaros ligos ir asmenybės sutrikimai, jog tai atsirado dėl pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

20. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK vadovavosi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais ir pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė. Įvertinus nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 21. Pareiškėjas T. M. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, vartojami superabstraktūs, neaiškūs, neinformatyvūs, nesuprantami ir neįtikinami argumentai, kurių negalima pripažinti pakankamais teismo sprendimo išvadoms pagrįsti.

23. Pažymi, kad teisėjas, apsiribojantis tik formaliu įstatymo aiškinimu, nenagrinėjantis keliamos problemos vadovaudamasis teisės principu, Konstitucija, moralinėmis vertybėmis, nežinantis, kaip analogiškus klausimas sprendžia užsienio teismai ar tarptautinės teismo institucijos, negali tinkamai argumentuoti priimto sprendimo.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

26. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atliko išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose, analizę ir konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, nenurodė, kokias proceso ar materialiosios teisės normas teismas pažeidė. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. nesant vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, neaiškus, argumentai nesuprantami ir neįtikinami, todėl prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

32. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis pareiškėjo nurodytus pažeidimus, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde tik apibendrintai nurodė, kad sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, neaiškus, argumentai nesuprantami ir neįtikinami, tačiau kokių teismo sprendime nurodytų argumentų ar motyvų jis nesuprato, kurie yra neaiškūs ir jo neįtikina, konkrečiai nenurodė.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas ar nepakankamai motyvuotas, neaiškus ir neįtikinamas.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo napakankamo motyvavimo, neaiškumo ir neįtikinamumo.

36. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86–87 straipsnių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius