2022-03-16 Nr. AB-7609-3-61-3-04335-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1508-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04335-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. H. J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. H. J. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. H. J. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21S3587 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. 6K-1449 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

2. Užsienietis skunde nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjo teigimu, prašymą suteikti prieglobstį jis pateikė, nes gavo grasinimų susidoroti iš politinės partijos dėl dalyvavimo mitinguose prieš valdžią. Departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę bei uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau skundą nagrinėjusi Komisija jį atmetė.

3. Pareiškėjas skunde teigė, jog yra nurodęs realias aplinkybes ir pagrindęs savo prašymą suteikti prieglobstį, todėl atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių negali pasilikti kilmės šalyje, t. y. kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 25 d. dalyvavo mitinguose prieš valdžią. Pareiškėjas dalyvavo mitinguose (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat kiekvieną penktadienį važiuodavo protestuoti į (duomenys neskelbtini) aikštę, esančią (duomenys neskelbtini). Mitinguose dalyvavo net ir paplitus COVID-19, mitingai tęsėsi iki 2021 m. 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjo tėvo pusbrolis, kuris priklausė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir AAH) grupuotei, pranešė pareiškėjo tėvui, kad grupuotė ieško pareiškėjo, todėl jis turintis bėgti į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną pareiškėjas gavo dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad jis turi būti areštuotas. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) slėpėsi savo motinos pusbrolio namuose iki 2020 m. spalio mėn. Spalio mėn. pareiškėjas nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini), kur vieną savaitę praleido (duomenys neskelbtini), o likusį laiką iki 2021 m. birželio mėn., gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paliko dėl to, kad grupuotė AAH grasina susidorojimu. Įvertinus surinktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjas atitinka padidintos rizikos asmens profilį – protestuotoją prieš valdžią.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento duomenimis protestų akcijos daugiausiai vyko (duomenys neskelbtini) ir centrinėse bei pietinėse provincijose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gubernija, (duomenys neskelbtini) gubernija, (duomenys neskelbtini) gubernija ir kitos vietovės aplink (duomenys neskelbtini)). Įvairių šaltinių duomenimis, protestuotojų skaičius siekė tūkstančius. Viena iš protestų pasekmių – tuometinio ministro pirmininko atsistatydinimas. Paskirtas naujas ministras pažadėjo ištirti žudynes, smurtą, pagrobimus, atlyginti žalą nukentėjusių šeimoms, paleisti demonstrantus iš kalėjimo, taip pat gerinti jaunimo galimybes ateityje. Anot Jungtinių Tautų, partijų lyderiai taip pat pasmerkė smurtą prieš protestuotojus. Pareiškėjo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, todėl jo prašymas suteikti prieglobstį buvo atmestas nepagrįstai. Be to, atsakovas neįvertino individualios pareiškėjo ekonominės būklės ir jos padėties kilmės valstybėje, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

6. Pareiškėjo teigimu, savo elgesiu jis niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkos ar taisyklių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, be to, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

7. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Laikytina, kad šis terminas nėra proporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėjas laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo inspiruotas saugaus gyvenimo tikslo.

8. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.

9. Departamento atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

10. Departamentas nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo pasakojimas buvo neišsamus, bendro pobūdžio, todėl nebuvo pripažintas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, pareiškėjas nepateikė, todėl tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Taip pat nustatyta, kad beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

11. Departamentas nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Šiuo atveju pareiškėjo pateiktas pasakojimas, kuriuo jis grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, turėjo esminių trūkumų, t. y., pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir buvo neišsamus, nenuoseklus, abstraktus.

12. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas pasakojo, jog jo tėvui buvo įteiktas arešto orderis dėl pareiškėjo suėmimo, tačiau pareiškėjas šio dokumento nepateikė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, kol jis slapstėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), AAH grupuotės nariai lankėsi jo giminių namuose ir jo ieškojo, tačiau pats pareiškėjas asmeniškai nesusitiko su AAH grupuotės nariais, su jais nesikalbėjo, jokių kitų grasinimų nesulaukė. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo, kaip eilinio protestuotojo, ieškotų AAH. Pareiškėjo pasakojimas taip pat iš dalies nebuvo suderinamas su kilmės valstybės informacija, kadangi (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami aktyvistai, protestų organizatoriai ar pagrindinį vaidmenį protestuose atliekantys žmonės, o pareiškėjas nei vienai iš šių asmenų grupių nepriklauso (pareiškėjas nebuvo nei protestų organizatorius, nei opozicijos lyderis, nei žurnalistas, nei viešai valdžią ar karines grupuotes kritikuojantis asmuo, pareiškėjui dėl jo veiklos nebuvo pareikšti kaltinimai ir jis nebuvo sulaikytas).

13. Departamento teigimu, pareiškėjas savo prašymo suteikti prieglobstį nemotyvavo bloga savo ekonomine būkle ar negalėjimu gauti darbo kilmės valstybėje ir/ar kad bloga pareiškėjo ekonominė būklė būtų nulemta kokių nors neteisėtų kilmės valstybės veiksmų pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su individualia pareiškėjo situacija ir tyrimo metu neprivalėjo būti vertinamos.

14. Departamento teigimu, pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pasisakydamas dėl draudimo atvykti, Departamentas pažymėjo, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Departamento teigimu, draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti A. M. H. J. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“ bei Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi A. M. H. J. A. 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitus skundo reikalavimus atmetė.

16. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

16.1. 2021 m. rugsėjo 23 d. įvykusios registracijos metu pareiškėjas nurodė, kad savo kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) paliko dėl to, kad jam politinė partija grasino susidorojimu dėl dalyvavimo mitinguose prieš dabartinę valdžią.

16.2. 2021 m. spalio 15 d. atliktos apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, bet prieš išvykdamas gyveno (duomenys neskelbtini). Pasakojo, kad nuo 2019 m. spalio 25 d. dalyvavo mitinguose prieš valdžią, (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat kiekvieną penktadienį važiuodavo protestuoti į (duomenys neskelbtini) aikštę, esančią (duomenys neskelbtini). Mitingai tęsėsi iki 2021 metų.

16.3. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjo tėvo pusbrolis, kuris priklausė AAH grupuotei, pranešė pareiškėjo tėvui, kad grupuotė jo ieško, todėl jis turintis bėgti į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną pareiškėjas gavo dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad jis turi būti areštuotas. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) slėpėsi savo motinos pusbrolio namuose iki 2020 m. spalio mėn. Spalio mėn. pareiškėjas nusprendė vykti į (duomenys neskelbtini), kur vieną savaitę praleido (duomenys neskelbtini), o likusį laiką iki 2021 m. birželio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) paliko dėl to, kad grupuotė AAH grasina susidorojimu.

16.4. Atsakovas Departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo 86, 87 straipsniais, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 2 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 125.4 papunkčiu, Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, Tvarkos prašo 49 ir 57 punktais bei SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21S3587, nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16.5. Sprendime atsakovas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų apie jo dalyvavimą demonstracijose. Jo pasakojimas nėra detalus ir išsamus. Pareiškėjas galimai dalyvavo protestuose, tačiau jis nebuvo aktyvus jų dalyvis. Jis nepriklauso politinei partijai ar organizacijai, kurios rengė protestus prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę. Jis asmeniškai neorganizavo protestų ir nekritikavo šalies valdžios socialiniuose tinkluose. Pareiškėjas nebuvo aršus valdžios kritikas, o tik eilinis protestuotojas. Be to, nors pareiškėjas pasakojo, kad jo tėvui buvo įteiktas arešto orderis dėl prieglobsčio prašytojo suėmimo, tačiau pareiškėjas šio dokumento nepateikė. Pareiškėjas asmeniškai nesusitiko su AAH grupuotės nariais. Jis su jais nesikalbėjo, jokių kitų grasinimų nesulaukė. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo pasakojimas neatitinka tikrovės, o pateikti duomenys apie šį persekiojimą yra nepagrįsti ir nepatikimi. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, asmuo neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

16.6. Sprendime taip pat konstatuota, jog atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gubernijoje) beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

16.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą atmetė, laikė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

17. Teismas vertino, kad Departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti visi jo nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) guberniją. Departamentas nustatė, kad remiantis EPPB išvadomis apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gubernijoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad civiliams nėra jokios rizikos gyventi šiame krašte. Be to, nors pareiškėjas atitinka padidintos rizikos asmens profilį – protestuoja prieš valdžią, tačiau jis nebuvo aktyvus demonstracijų prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę organizatorius, nekritikavo šios valdžios socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose, nebuvo valstybės jėgos struktūrų sulaikytas ir kankintas. Jis asmeniškai nesulaukė grasinimų dėl dalyvavimo demonstracijose ir nepatyrė valdžios ar kitų jėgos grupuočių persekiojimo.

18. Teismas pažymėjo, jog suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Teismas konstatavo, jog bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

19. Teismas pritarė Sprendime padarytai išvadai, jog pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, neišsamus, taip pat, kad pareiškėjas nebuvo aršus valdžios kritikas, o eilinis protestuotojas. Pažymėtina, ir tai, kad 2019 ir 2020 metais (duomenys neskelbtini) tūkstančiai žmonių protestavo prieš šalies vyriausybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo nei protestų organizatorius, nei opozicijos lyderis, nei žurnalistas, nei viešai valdžią ar karines grupuotes kritikuojantis asmuo, pareiškėjui dėl jo veiklos nebuvo pareikšti kaltinimai ir jis nebuvo sulaikytas. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), pareiškėjas nepateikė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

20. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų (apie galinčią kilti asmeninę grėsmę pareiškėjui jo šalyje) nepateikta. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

22. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjo pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjas prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Kaip matyti, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Byloje nėra duomenų, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėjas būtų pareiškęs norą savanoriškai išvykti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

23. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju Departamentas nusprendė pareiškėjui penkerius metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo dienos. Teismo vertinimu, penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui. Nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas sprendžia, kad būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir/ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi, teismas pareiškėjui nustatė dvejų metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

24. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir skundo reikalavimus tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, pabrėždamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo neatsižvelgta į Departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie trūkumai nebuvo pašalinti, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti nagrinėti bylą iš naujo.

27. Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

28. Departamentas remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, pažymėdamas, kad Departamentas, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu vertindamas, ar prieglobsčio prašymas yra pagrįstas, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos ir pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, be to, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvedant į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią asmeninę grėsmę jo kilmės valstybėje. Pareiškėjo nurodyta baimė yra hipotetinė, o jo pasakojimas verčia abejoti istorijos tikrumu. Departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją ir ją vertino pareiškėjo individualaus atvejo kontekste. Tačiau teismas sprendė, kad pareiškėjui nustatytas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas, todėl mažino iki 2 metų, taip pat mažino įvesto perspėjimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą iki 2 metų, atitinkamai šioje dalyje keitė ir Komisijos sprendimą.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundo reikalavimus tenkinti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovas tyrimą atliko paviršutiniškai, formaliai atlikdamas tyrimo procedūrą, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

35. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos.

37. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse; šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo; paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

38. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

39. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

40. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

41. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

43. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė tuo, kad dėl dalyvavimo protestuose prieš Irako Respublikos valdžią 2019–2021 m. jį persekioja AAH grupuotė.

44. Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė prašymą suteikti prieglobstį nenuoseklus, stokoja detalių. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepatvirtino savo nurodytos aplinkybės, kad jo tėvo pusbrolis, priklausantis AAH, pranešė tėvui, kad pareiškėjo ieško AAH, o pareiškėjas tą pačią dieną gavo arešto orderį. Pažymėtina, jog pats pareiškėjas asmeniškai grasinimų negavo – tiesiogiai nebuvo susitikęs su AAH grupuotės nariais. Be to, pareiškėjo pateikta informacija prieštarauja turimiems patikimiems duomenims apie jo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini), t. y. nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) grėstų pavojus eiliniams protestuotojams. EPPB pateikti duomenys suponuoja priešingai – nors nustatyta atvejų, kai protestai buvo malšinami jėga ir su jų lyderiais fiziškai susidorota (iki 2020 m. vasario mėn. areštuota 2800 žmonių, tačiau visi, išskyrus 38, buvo paleisti, 2019 m. spalio–lapkričio mėn. buvo nužudyti keli protestų lyderiai), už tai atsakingi kai kurie asmenys buvo suimti, apkaltinti ir nuteisti, o sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms vyriausybė pradėjo mokėti kompensacijas. Taigi, konstatuotina, jog reali grėsmė pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1454‑756/2022). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo persekiotas individualiai, o paties jo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, nes stokoja išsamumo, neatitinka turimos kilmės valstybės informacijos, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas tyrimą pareiškėjo atžvilgiu atliko paviršutiniškai, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Iš skundžiamo Departamento Sprendimo matyti, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo nurodytą kylančią individualią grėsmę būti persekiojamam AAH grupuotės, surinko ir vertino informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, kuri taip pat neidentifikuoja faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

46. Nustatyta, kad bendros situacijos pareiškėjo kilmės valstybėje vertinimą atsakovas atliko vadovaudamasis EPPB 2021 m. gairėmis. Akcentuotina, kad pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Minėtose gairėse nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios pagal EPPB gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme.

47. Atlikus teisinį surinktos informacijos vertinimą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo akcentuojama baimė nelaikytina pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė arba vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nėra pagrindo pareiškėjui suteikti ir papildomą apsaugą.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo argumentai dėl formaliai atliktos apklausos yra abstraktūs ir subjektyvaus pobūdžio, o pateiktos aplinkybės dėl vyraujančių papročių nagrinėjamo atvejo kontekste negali būti vertinamos kaip susijusios su persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Tai, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas įvertino faktines aplinkybes ne taip, kaip palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad Departamentas ir pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko pareiškėjo atvejo teisinį vertinimą.

49. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. H. J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys