Legislator Case Law & Legislation
92901ec9-cd44-4e0e-81f0-328fc06b9a73 AI generated

92901ec9-cd44-4e0e-81f0-328fc06b9a73 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 92901ec9-cd44-4e0e-81f0-328fc06b9a73
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-2583-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06115-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. C. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir atstovaujamos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

92901ec9-cd44-4e0e-81f0-328fc06b9a73 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-2583-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06115-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. C. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir atstovaujamos Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas Ž. C. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 1–33), praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos 10 341,71 Eur turtinei ir 18 810 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) kamerose buvo laikomas nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. sausio 23 d.

Mano, kad jis buvo kalinamas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus. Lukiškių TI-K visose kamerose sanitariniai mazgai nėra atskirti nuo gyvenamojo ploto. Be to, tualetas įrengtas priešais įėjimo duris, kuriose įrengtas stebėjimo langelis. Ventiliacijos kamerose nėra, tvyro išvietės smarvė, vėdinti kamerų pro langus nėra galimybės dėl įrengtų grotų. Dėl neteisėtai virš grotų įrengto metalinio tinklo, kamerose tvyro prieblanda. Kamerose neįrengtos spintelės, dėžės ir lentynos kalinamų asmenų daiktams, knygoms ir maisto produktams laikyti, dėl ko asmeninius daiktus buvo priverstas laikyti ant grindų po gultu.

PareiÅ¡kėjo kalinimo metu sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti veidrodžiai. Buvo priverstas laukti eilėje pavalgyti ir valgyti atauÅ¡usį maistÄ , kadangi stalo, kurio iÅ¡matavimai yra 50x50 užtekdavo tik vienam asmeniui. Dėl kamerų perpildymo dažnai tekdavo laukti eilėje norint pasinaudoti tualetu. Kadangi į duÅ¡Ä vienu metu vedami visi kameroje laikomi asmenys, o duÅ¡uose yra tik 2 purkÅ¡tuvai, norėdamas pasinaudoti duÅ¡u buvo privertas laukti eilės. Buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis.

Nuteistiems asmenims kurie kalėjime yra laikinai, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 89 straipsnis reikalauja suteikti 2 val. trukmės pasivaikščiojimÄ , tačiau Å¡i nuostata buvo ignoruojama. Jokia veikla už kameros ribų organizuojama nebuvo, o pasivaikščioti buvo iÅ¡vedamas tik 1 val. Å iltuoju metų laiku negalima vėdinti patalpų per langus ir bÅ«na nepakeliamai tvanku ir karÅ¡ta, o Å¡altuoju metų laiku negalima langų užsandarinti ir bÅ«na Å¡alta ir drėgna. Kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os, ypač intensyvus lubų dangos byrėjimas buvo karantino patalpose.

Asmenys priversti skalbti ir džiovinti rÅ«bus gyvenamosiose kamerose, dėl to oro drėgmė didžiulė. Ant kamerų sienų ir lubų veisiasi pelėsis. Visose kamerose įsiveisę tarakonai. Kalinamų asmenų sveikata atvykimo metu netikrinama. Priėmimo skyriuje nebuvo nei medicinos darbuotojo, nei informacijos apie pareigÄ pasinaudoti sanitarine Å¡varykla, nei informacijos apie galimybę gauti medicinos pagalbÄ . Vietoje sanitarinės Å¡varyklos sudaroma formali galimybė pasinaudoti duÅ¡u, tačiau nei muilas, nei rankÅ¡luostis neiÅ¡duodami.

Kalinami asmenys privalo būti aprūpinami darbinėmis pajamomis, arba jiems turi būti mokamos pašalpos ir teikiama parama iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų. Neišduodami čiužinio ir antklodės užvalkalai, antra paklodė, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankšluostis. Karantine minkštasis lovos inventorius (čiužinys, antklodė, pagalvė) naudojamas be užvalkalų ir be paklodžių, įsigeria kūno riebalais ir prakaitu, susitepa nuo lubų krentančiu tinku ir nuo grindų kylančiomis cemento dulkėmis.

Vatos pagrindu pagamintas minkÅ¡tasis lovos inventorius negali bÅ«ti skalbiamas, o sausojo (cheminio) valymo galimybių nėra. MinkÅ¡tasis lovos inventorius geriausiu atveju tik dezinfekuojamas ir yra pasibaisėtinos bÅ«klės – purvinas, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagÄ kÅ«no riebalų ir prakaito. LukiÅ¡kių TI-K turėjo galimybę gauti tik iki 2 val. trukmės trumpalaikius pasimatymus, o ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami visai. Valgiaraščiai nustato skirtingus maisto davinio kiekius dirbantiems ir nedirbantiems asmenims bei diskriminuoja kalinius pagal lytį.

Pabrėžė, kad jam nebuvo mokamos socialinės paÅ¡alpos ir nebuvo teikiama tikslinė parama iÅ¡ socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų, jis nebuvo aprÅ«pintas darbinėmis pajamomis. PareiÅ¡kėjo sÄ skaita sutaupyta materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose numatytų higienos, buities ir materialinio aprÅ«pinimo priemonių vertė, kamerų įrengimo priemonių vertė sudaro pareiÅ¡kėjui priteistinos turtinės žalos dydį. Neteisėtas valstybės institucijų veikimas, sudarant nežmoniÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, diskriminavimas ir kankinimas pažemino pareiÅ¡kėjÄ kaip pilietį, sukėlė ilgalaikį beteisiÅ¡kumo jausmÄ , taigi pažeidė konstitucinę asmens teisę į orumÄ .

ŽalÄ dėl draudimo susiraÅ¡inėti, palaikyti Å¡eimos ir socialinius ryÅ¡ius, neaprÅ«pinimo pajamomis, diskriminavimo ir kankinimo, įstaigos perpildymo kildina iÅ¡ neteisėto reguliavimo, taigi iÅ¡ Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų. ŽalÄ dėl įkalinimo įstaigos perpildymo, diskriminavimo ir kankinimo alkiu, neaprÅ«pinimo pajamomis kildina iÅ¡ Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama atstovas LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 53–61, t. 2, b. l. 1–9).

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2,40 Eur patirtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už gautÄ patalynės komplektÄ bei indus suimtasis (nuteistasis) pasiraÅ¡o. Teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras.

Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. LukiÅ¡kių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebÅ«ti arba jo trukmė gali bÅ«ti sutrumpinamas tik dėl nepalankių oro sÄ lygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Patalynė iÅ¡duodama pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas. Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti apatinius ir virÅ¡utinius drabužius. VienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

Tualetinis popierius, muilas vyrams išduodamas du kartus per mėnesį. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Tiek suimtieji, tiek nuteistieji maitinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų, asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Suimtiesiems paraÅ¡iusiems praÅ¡ymÄ , kiekvienÄ mėnesį gali bÅ«ti skiriama paÅ¡alpa iÅ¡ Suimtųjų paÅ¡alpų fondo, jeigu jame yra pinigų. Nuteistasis, pageidaujantis bÅ«ti paliktas LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus, raÅ¡o praÅ¡ymÄ Ä¯staigos direktoriui. LukiÅ¡kių TI-K Administracinių reikalų skyriuje ginčui aktualiu laikotarpiu nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, susijusių su jo palikimu LukiÅ¡kių TI-K Å«kio darbams atlikti. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai LukiÅ¡kių TI-K organizuojami, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnyje, 86 straipsnyje, 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų, ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasak atsakovės atstovės, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra abstraktÅ«s, bendrojo pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Be to, pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama Kalėjimų departamento, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 47–51).

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir kiti asmenys, iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nėra. Tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais, saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas pateikė tik savo samprotavimus ir abstrakčius paaiÅ¡kinimus apie patirtÄ turtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai apie patirtÄ realiÄ turtinę žalÄ turėtų bÅ«ti atmesti kaip nepagrįsti.

Atsakovė Lietuvos valstybės, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 43–45). Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Å¡iame ginče pareiÅ¡kėjas nekildina žalos iÅ¡ neteisėtų teismo veiksmų, Teisingumo ministerija dėl kitų pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytų argumentų nepasisako. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis patyręs LukiÅ¡kių TI-K dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

EŽTT savo naujausioje teisminėje praktikoje pripažino, kad, vertinant kalinimo sÄ lygas, ypač svarbu atsižvelgti į kumuliacinį Å¡ių sÄ lygų poveikį, taip pat į konkrečius pareiÅ¡kėjo tvirtinimus. Å io teismo praktikoje suformuoti principai ir standartai, taikomi vertinant kalėjimo perpildymÄ , yra susiję su Å¡iais aspektais: bÅ«tino minimalaus ploto klausimas pagal Konvencijos 3 straipsnį; ar tai, kad asmeniui tenkanti erdvė neatitinka minimalaus ploto reikalavimo, sukuria prezumpcijÄ ar savaime reiÅ¡kia, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis; ir kokie veiksniai, jei tokių yra, galėtų kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ (EŽTT didžiosios kolegijos 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte.IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų (t. 1, b. l. 53–54) matyti, kad, apskaičiavus visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. spalio 22 d.), pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 100 dienų. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas 19 dienų.

Vadinasi, 81 dienÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 kv. m gyvenamÄ jį plotÄ , todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo keliami skundo reikalavimai dėl perpildytų kamerų ir ploto trÅ«kumo jose yra įrodyti. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimÄ perpildytose kamerose yra pagrįstos.PareiÅ¡kėjas, be kita ko, teigia, kad esant perpildytoms kameroms nebuvo galimybės visiems kameroje esantiems asmenims valgyti vienu metu, nes kamerose buvo įrengtas tik vienas stalas ir dvi kėdės. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad visi kameroje esantys asmenys gali valgyti vienu metu pasinaudojant galimybe sėdėti ant gultų.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad kamerose netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas.

Higienos normos 2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14.5 punktÄ kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra nustatęs pažeidimų dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo nuo gyvenamosios patalpos arba įrengimo bei, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, pripažintina, kad toks įrengimas atitinka sanitarinio mazgo įrengimui taikomus reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K yra eksploatuojamas, o neatlikus kapitalinio remonto, atskiros patalpos įrengti nėra galimybių. Kita vertus, pagal EŽTT praktikÄ privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip viena iÅ¡ aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , kt.).

Atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K 100 parų, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kamerose buvo drėgna, Å¡alta, ant sienų buvo pelėsis, veisėsi tarakonai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 2010) 24 punktÄ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma 2015) 17 punktÄ , kameros vėdinamos per langus.

LukiÅ¡kių TI-K yra eksploatuojamas ir nėra finansinių galimybių atlikti kapitalinį remontÄ , taigi ir įrengti atskirÄ vėdinimo sistemÄ , o natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka minėtų Higienos normų reikalavimus. Tinkamai kameras vėdinant per langus, iÅ¡vengiama ir didelio drėgmės susidarymo, pelėsio veisimosi.Ä®vertinus patikrinimo aktus (t. 1, b. l. 71–87, t. 2, b. l. 13, 19–23, 26–32, 41–43), matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui bÅ«nant konkrečioje kameroje Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai nebuvo atlikti, jokių kitų objektyvių įrodymų, kad konkreti kamera tuo metu neatitiko teisės aktų keliamų higienos normų reikalavimų teismui nėra pateikta.

IÅ¡ teismui pateiktos sutarties matyti, kad UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ nuolat atlieka kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus (t. 1, b. l. 62–68, 66–68). Pabrėžtina, kad LukiÅ¡kių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto, atlieka kamerų remontÄ , kamerų bÅ«klė atitinka minimalias higienos sÄ lygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiÅ¡kinimais nėra pagrindo.Pasak pareiÅ¡kėjo, iÅ¡duodami čiužiniai ir pagalvės buvo prastos bÅ«klės.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“, kalinimo įstaiga privalo aprÅ«pinti apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis, tačiau teisės aktas nenumato, kad turi bÅ«ti iÅ¡duodamas naujas čiužinys (arba nauja patalynė). Pagal Higienos normos 2015 42 punktÄ draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Ä®rodymų, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas netinkamas naudojimui čiužinys ir pagalvė, byloje nėra. PareiÅ¡kėjui dėl Å¡io pažeidimo nesiskundus, Å¡iuo metu atsakovui tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys dėl aprÅ«pinimo netinkamu čiužiniu ir pagalve laikytinas neįrodytu.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ nesudarytų sÄ lygų skalbtis ir džiovinti drabužius. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl negalėjimo iÅ¡siskalbti drabužius yra abstraktÅ«s ir nepagrįsti.

LukiÅ¡kių TI-K yra sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, t. y. vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti naudojantis ir mokama skalbimo paslauga. Taigi pareiÅ¡kėjas galėjo vienÄ kartÄ per savaitę nemokamai iÅ¡siskalbti drabužius, o pagal galimybes naudotis ir mokama paslauga, o neturint tam lėšų – kreiptis su praÅ¡ymu dėl nemokamų skalbimo paslaugų suteikimo.

Atsižvelgiant į tai, LukiÅ¡kių TI-K Å¡iuo aspektu jokių pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė.Taip pat pareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra sanitarinės Å¡varyklos, yra tik duÅ¡ai.LukiÅ¡kių TI-K teigia, kad įstaigoje yra įrengta sanitarinė Å¡varykla su duÅ¡ine ir dezinfekcijos kamera. Teismui nėra pagrindo abejoti pateikta atsakovo informacija. Higienos normos 2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

AnalogiÅ¡kos nuostatos taip pat įtvirtintos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u. Tai reiÅ¡kia, kad aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų buvo laikomasi, todėl valstybei civilinė atsakomybė Å¡iuo aspektu nekyla.PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K netinkamai tikrinama atvykstančiųjų sveikata. Nuteistųjų sveikatos priežiÅ«ra organizuojama ir atliekama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu ir nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos ir patarnavimai, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl tikrinamos sveikatos yra abstraktÅ«s ir neparemti detalizuotais, nuosekliais paaiÅ¡kinimais, todėl laikytini neįrodytais ir nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

IÅ¡ to seka, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Deklaratyvaus pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės į bylÄ pateiktų įrodymų. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, jog rÅ«kantieji yra kalinami kartu su nerÅ«kančiaisiais.Pažymėtina, kad LukiÅ¡kių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, o nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

LVAT laikosi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rÅ«kančiaisiais pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas bei pareiÅ¡kėjų teisę į jų sveikatai saugiÄ aplinkÄ (2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013). Tačiau vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas kalinimo sÄ lygas (2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013; 2013-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si dėl apgyvendinimo su nerÅ«kančiais asmenimis. Taigi teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl draudimo rÅ«kyti kamerose neįgyvendinimo yra neįrodyti. PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščioti jis buvo iÅ¡vedamas tik vienai valandai per parÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVÄ®) 29 straipsnio 1 dalimi, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam buvo užtikrinta minėta teisė pasivaikščioti gryname ore, todėl Å¡iuo atžvilgiu pažeidimas nėra nustatytas. Be to, įvertinus atsakovo atsiliepime pateiktÄ informacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra pakankami ir tinkamai įrengti. Taigi Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog LukiÅ¡kių TI-K nesilaiko nei vieno higienos ir materialinio aprÅ«pinimo normų reikalavimo, t. y. neiÅ¡duodami nei tualetinis popierius, nei dantų Å¡epetėliai ir dantų pasta, nei muilas.Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139. Minėtame teisės akte nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Atsakovas atsiliepimuose į skundÄ paaiÅ¡kino, kad vyrams tualetinis popierius ir muilas iÅ¡duodamas 2 kartus per mėnesį, o dantų Å¡epetėlis, dantų pasta bei vienkartiniai skustuvai iÅ¡duodami kas mėnesį. Byloje nėra duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si dėl minėtų higienos priemonių iÅ¡davimo, o netikėti LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodytais faktais, kad visos priemonės iÅ¡duodamas laikantis teisės aktų reikalavimų, nėra pagrindo, todėl kritiÅ¡kai vertinamas skundo teiginys, kad minėtos higienos priemonės neiÅ¡duodamos.

PareiÅ¡kėjas taip pat neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ netinkamo LukiÅ¡kių TI-K maisto.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parÄ turi tekti 2 298 kcal. Atsiliepime nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji LukiÅ¡kių TI-K maitinami, vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. PareiÅ¡kėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės įrodymais nepagrindė, dėl Å¡ių pažeidimų su skundais ar praÅ¡ymais nei laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu, nei vėliau nesikreipė, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jam nebuvo suteikta socialinė paÅ¡alpa, atmestinas kaip nepagrįstas, nes, kaip patvirtina atsakovas atsiliepime, dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K nesikreipė, nors konkretų paÅ¡alpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo praÅ¡ymÄ nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo lėšas. Taip pat LukiÅ¡kių TI-K Administracijos reikalų skyriuje nėra registruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo.

Laisvės atėmimo vietų įstaiga neprivalo trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio.  PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ ir nurodo, kad priteistinos turtinės žalos dydis yra jo sÄ skaita sutaupyta materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose numatytų higienos, buities ir materialinio aprÅ«pinimo priemonių vertė, kamerų įrengimo priemonių vertė, neiÅ¡duotų higienos, buities ir kitų materialinio aprÅ«pinimo priemonių vertė, kamerose trÅ«kstamų baldų ir privalomos įrengti tvarkingos įrangos vertė, teikto diskriminacinio maitinimo verčių skirtumas, nesuteiktos darbinės pajamos, kamerose neteisėtai įrengtų gultų įrengimo kaina, kamerose neteisėtai įrengtų perteklinių grotų įrengimo kaina, taip pat atsakovės atstovo neteisėtai pareiÅ¡kėjo sÄ skaita sutaupytos lėšos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad higienos, buities ar kitas priemones jis bÅ«tų įsigijęs, todėl konstatuotina, kad jokių nuostolių jis neturėjo. Daiktų trÅ«kumas pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti tik bendro pobÅ«džio nepatogumus, iÅ¡gyvenimus, kurie yra atlyginami neturtinės žalos instituto priemonėmis. Turtinė žala, sutinkamai su CK 6.263 straipsnio 2 dalimi yra suprantama kaip žala padaryta asmens turtui. CK 6.249 straipsnio 1 dalis žala laiko asmens turto netekimÄ arba sužalojimÄ , turėtas iÅ¡laidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kadangi pareiÅ¡kėjas jokių turtinių nuostolių neturėjo, teismui įrodymų dėl to nepateikė, tai turtinė žala jam negali bÅ«ti atlyginama.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju konstatuotas ploto, tenkančio vienam asmeniui pažeidimas, bei tam tikri kameroms keliamų higienos reikalavimų (sanitarinio mazgo įrengimas) pažeidimai, kalinimas netinkamomis sÄ lygomis truko 100 parų, be to, LukiÅ¡kių TI-K nurodytos aplinkybės, kad esant perpildytoms kameroms stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, rodo, kad įstaigos administracija palaipsniui, atsižvelgdama į finansinių galimybių ribas, siekia įstaigoje laikomiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ bei, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina neturtinės žalos atlyginimo suma yra 600,00 Eur.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K visus dokumentus pateikė per elektroninių paslaugų sistemÄ , konstatuotina, jog LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡laidų už kopijų parengimÄ nepatyrė, todėl LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atmetamas. Be kita ko, pažymėtina, jog LVAT laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ (2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo Ž.

C. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui Ž. C. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Eur) neturtinės žalos atlyginimÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                   Donatas Vansevičius