2021-01-13 Nr. AB-828-3-63-3-01069-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-85-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01069-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 18.4.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. B., E. N., V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. B., E. N., V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. Š.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai E. B., E. N., V. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas) Tauragės ir Pagėgių skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 34SK-377-(14.34.110.) „Dėl žemės sklypų projektiniai Nr. 2501 ir Nr. 2526, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ dalį dėl 0,9729 ha ploto žemės sklypo, kuris Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas Nr. 454, projektinis Nr. 2526; 2) panaikinti NŽT 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 34S-15-(14.34.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui D. Š.“; 3) panaikinti NŽT Skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 34SS-11-(14.34.32.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 4) įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos E. N. 2018 m. balandžio 13 d. (registruotas 2018 m. balandžio 16 d.) skundą.

2. Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo pažeistos jų teisės į žemės sklypą ir namų valdą, esančius (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav. Pareiškėjai paaiškino, kad jiems priklauso po 1/3 dalį minėto nekilnojamojo turto. Pareiškėjui V. B. nuosavybės teise dar priklauso greta esantis 0,28 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav. Pareiškėjai paaiškino, jog Skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 34-377-(14.34.110.) „Dėl žemės sklypų projektiniai Nr. 2501 ir Nr. 2526, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Tauragės rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“, be kita ko, suformuotas 0,9729 ha ploto žemės sklypas, kuris Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas Nr. 454, projektinis Nr. 2526. (toliau – ir Ginčo sklypas) ir patvirtinti kadastro duomenys pagal parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 34S-15-(14.34.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui D. Š.“ trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Š., be kita ko, atkurtos nuosavybės teisės į Ginčo sklypą. NŽT Skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 34SS-11-(14.34.32.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ išnagrinėtas pareiškėjos E. N. 2018 m. balandžio 13 d. skundas (registruotas 2018 m. balandžio 16 d.) ir pateikta išvada, kad D. Š. žemės sklypo projektavimo ir ženklinimo procedūra atlikta nepažeidžiant teisės aktų.

3. Pareiškėjai teigė, kad skundžiami administraciniai aktai naikintini, nes Ginčo sklypas tik iš dalies buvo laisvas, t. y. dalyje šio žemės sklypo yra medžių eilė palei įvažiavimą į pareiškėjų namų valdą. Pareiškėjų įsitikinimu, situacija, kai jų tėvų ir pačių pareiškėjų sodinti ir dešimtmečius prižiūrėti medžiai atsiduria svetimame žemės sklype, yra teisiškai ydinga.

4. Pareiškėjai nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatomis pareiškėjai jokių pasiūlymų ir pretenzijų pretendentų susirinkime negalėjo pateikti, kadangi jie nebuvo pretendentai ir neturėjo teisės dalyvauti susirinkime. Pareiškėjai nebuvo informuoti nei apie pretendentų susirinkimą, nei apie žemėtvarkos projekto rengimą ar kitas procedūras, taip pat ir apie šalia jų namų valdos atliekamus matavimus.

5. Atsakovas NŽT, atstovaujama NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad matininkui atlikus Ginčo sklypo kadastrinius matavimus, sklypo plotas dėl tikslesnių kadastrinių matavimų pasikeitė vietoje 0,9500 ha ploto į 0,9729 ha plotą. Ginčo sklypo plane nurodyta, jog šis žemės sklypas gretimybėje 4-6 ribojasi su 6 m pločio keliu, esančiu valstybinėje žemėje.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai nenurodė, kaip pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, kokių teisės aktų reikalavimai pažeisti. Nėra duomenų apie leidimą sodinti medžius valstybinėje žemėje, apie tai, kas ir kada sodino medžius. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjų tėvai galbūt sodino medžius, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra pažeistos pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Teisės aktai nenustato, kad negali būti projektuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti laisvos žemės fondo žemės plote, jeigu jame auga medžiai.

8. Atsakovas nurodė, kad Skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. rašte Nr. 34SS-11-(14.34.32,) „Dėl skundo nagrinėjimo“ teiginys, kad „pasiūlymo ar pretenzijos dėl D. Š. suprojektuoto lygiaverčio žemės sklypo pretendentų susirinkimo metu ji nepateikė“ nėra teisingas, nes pretendentų susirinkime pasiūlymus ir pretenzijas galėjo pateikti tik pretendentai, o pareiškėja E. N. nebuvo pretendentė ir nedalyvavo susirinkime, tačiau tai neturi esminės reikšmės šio rašto teisėtumui ir pagrįstumui.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Š. pranešime nurodė, kad palaiko atsakovo poziciją, ir prašė įpareigoti pareiškėjus sutvarkyti paliktą šiukšlyną – šakų krūvas.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

11. Teismas nustatė, kad įvažiavimas į pareiškėjų sodybą ir medžių eilė palei šį įvažiavimą buvo valstybinėje žemėje, o suformavus Ginčo sklypą, medžių eilė pateko į šio sklypo ribas. Ginčo sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės D. Š., ir pareiškėjų žemės sklypas bendrų ribų neturi – juos skiria įvažiavimas (vietinės reikšmės kelias) į pareiškėjų sodybą, esantis valstybinėje žemėje. Ginčo sklypo riba, pagal kurią yra pareiškėjų minima medžių eilė, sutampa su vietinės reikšmės kelio riba. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjai ar jų tėvai galbūt sodino medžius valstybinėje žemėje, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra pažeistos pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai. Teisės aktai nenustato, jog negali būti projektuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti laisvos žemės fondo žemės plote, jeigu jame auga medžiai.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai kada nors būtų siekę žemėje, kurioje auga jų nurodyti medžiai, suformuoti atskirą žemės sklypą, jį išsipirkti ar išsinuomoti. Pareiškėjai nurodė, jog medžiams reikalingas žemės sklypas sudarytų apie 0,8–0,9 aro. Teismo vertinimu, būtų neracionalu formuoti tokio dydžio atskirą žemės sklypą, be to, suformavus tokį žemės sklypą jis nesiribotų su pareiškėjų žemės sklypais ir nebūtų laikomas įsiterpusiu jų žemės sklypų atžvilgiu.

13. Teismas nenustatė, kad konkrečiu atveju būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas ar kad atsakovas būtų viršijęs kompetenciją, taip pat kad skundžiami teisės aktai prieštarautų tikslams ir uždaviniams, dėl kurių NŽT buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

III. 14. Pareiškėjai E. B., E. N., V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus. Apeliacinis skundas, be pareiškėjų patikslintame skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismo išvada, kad pareiškėjai nenurodė, kaip pažeistos jų teisės ar įstatymų saugomi interesai, nėra pagrįsta, kadangi pareiškėjai turėjo teisinį suinteresuotumą teikti skundą dėl nurodytų individualių administracinių aktų ar jų dalių panaikinimo ir / ar įpareigojimo atlikti veiksmus. Šiuo atveju skundžiamasi administraciniais aktais ir / ar neveikimu buvo pažeistos apeliantų daiktinės teisės į žemės sklypą ir namų valdą, esančius (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav.

14.2. Teismas neįvertino argumento, kad medžių alėjai išsaugoti reikalingas žemės sklypas gali būti suformuotas ne kaip atskiras žemės sklypas, bet toks žemės sklypas galėtų būti prijungtas prie valstybinėje žemėje suformuoto įvažiavimo (vietinės reikšmės kelio). Tokiu atveju būtų tenkinami ne tik apeliantų, bet potencialiai ir kitų asmenų interesai. Tai atitiktų ir esamą padėtį, kadangi medžių alėja buvo sodinama palei kelią, be to, ji ir reljefiškai priskirtina įvažiavimui (vietinės reikšmės keliui), kadangi pats kelias yra supiltas aukščiau, nei dirvos paviršius (t. y. įrengta tam tikra sankasa, medžiai pasodinti viename lygyje, kaip ir kelias, o už medžių alėjos dirvos paviršius žemėja ir sudaro pailgą įdubą). Medžių alėjoje augančių medžių laja yra virš valstybinėje žemėje esančio įvažiavimo (vietinės reikšmės kelio). Tai atitiktų ir Metodikos 46 punkto nuostatas. Trečiojo suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai dėl to nenukentėtų, nes medžiams reikalingas žemės sklypas yra tik apie 0,8-0,9 a ploto, be to, trečiajam suinteresuotam asmeniui pradinėje nuosavybės teisių atkūrimo stadijoje buvo suprojektuotas 0,95 ha žemės sklypas, kuris baigiamojoje stadijoje padidėjo iki 0,9729 ha. Dėl esamos situacijos ir reljefo ypatumų tos žemės sklypo dalies, kurioje auga medžiai, vis tiek negalima naudoti pagal paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai.

15. Atsakovas NŽT, atstovaujama NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai siekia, kad būtų panaikinta NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 34SK-377-(14.34.110.) dalis, kuria patvirtinti žemės sklypo, kuris Tauragės apskrities Tauragės rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas Nr. 454, projektinis Nr. 2526, kadastro duomenys, ir NŽT 2018 m. gegužės 14 d. sprendimas Nr. 34S-15-(14.34.3), kuriuo į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Š. Pareiškėjai byloje laikosi pozicijos, kad skundžiami administraciniai aktai naikintini, nes Ginčo sklypas, į kurį trečiajam suinteresuotam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės, tik iš dalies buvo laisvas, t. y. dalyje šio žemės sklypo yra medžių eilė palei įvažiavimą į pareiškėjų namų valdą. Pareiškėjų įsitikinimu, situacija, kai jų tėvų ir pačių pareiškėjų sodinti ir dešimtmečius prižiūrėti medžiai atsiduria svetimame žemės sklype, yra teisiškai ydinga. Skundžiamais aktais buvo pažeistos pareiškėjų daiktinės teisės į jiems priklausantį žemės sklypą ir namų valdą, esančius (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, nenustatęs, kad priimant skundžiamus aktus būtų pažeistos teisės aktų nuostatos. Teismas nurodė, kad įvažiavimas į pareiškėjų sodybą ir medžių eilė palei šį įvažiavimą buvo valstybinėje žemėje, o suformavus Ginčo sklypą, medžių eilė pateko į šio sklypo ribas. Teisės aktai nenustato, jog negali būti projektuojamas žemės sklypas nuosavybės teisėms atkurti laisvos žemės fondo žemės plote, jeigu jame auga medžiai.

18. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės pakartoja jų patikslintame skunde išdėstytus argumentus, papildomai nurodydami, kad medžių alėjai išsaugoti reikalingas žemės sklypas gali būti suformuotas ne kaip atskiras žemės sklypas (kurio formavimo galimybę pirmosios instancijos teismas nurodė kaip neracionalią dėl mažo ploto), bet toks žemės plotas galėtų būti prijungtas prie valstybinėje žemėje suformuoto įvažiavimo (vietinės reikšmės kelio). Tokiu atveju būtų tenkinami apeliantų ir kitų asmenų interesai, nebūtų pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens interesai, tai atitiktų esamą padėtį (medžių alėja pasodinta palei kelią) ir Metodikos 46 punkto nuostatas.

19. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį į esminius bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme principus, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamu NŽT Skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 34SK-377-(14.34.110.) buvo patvirtinti Ginčo sklypo kadastro duomenys pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rolvita“ matininko 2018 m. kovo 5 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. UAB „Rolvita“ matininko 2018 m. kovo 5 d. ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. KM-1 nurodyta, jog: žemės sklypo ribos paženklintos 2 riboženkliais; kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, riba 1 esamas riboženklis; 13 sutampa su kelio kraštu. To paties matininko 2018 m. kovo mėnesį parengtame Ginčo sklypo plane M 1:1000 nurodyta, kad Ginčo sklypas gretimybėje 4-6 ribojasi su keliu, ir ties šia riba sklypo viduje pažymėta medžių eilė. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus nustatė, kad tiek įvažiavimas į pareiškėjų sodybą, tiek medžių eilė (iki priimant skundžiamą sprendimą dėl nuosavybės teisių trečiajam suinteresuotam asmeniui atkūrimo) palei šį įvažiavimą buvo valstybinėje žemėje. Ginčo sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės D. Š., ir pareiškėjų žemės sklypai bendrų ribų neturi – juos skiria įvažiavimas (vietinės reikšmės kelias) į pareiškėjų sodybą, esantis valstybinėje žemėje. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

21. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad laisvos žemės fondas – žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka pagal šį įstatymą atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus didžiausius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad žemės plotas, kuriame buvo suformuotas Ginčo sklypas, nebuvo ar buvo nepagrįstai priskirtas laisvos žemės fondui. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad jo dalyje (palei vietinės reikšmės kelią) augo medžiai, nesudaro pagrindo teigti, kad šis žemės plotas (jo dalis) nebuvo laisvas. Todėl pareiškėjų argumentas, kad Ginčo sklypas, į kurį trečiajam suinteresuotam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės, tik iš dalies buvo laisvas, nepagrįstas.

22. Byloje nėra ginčijama trečiojo suinteresuoto asmens teisė apskritai atkurti nuosavybės teises į žemę. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybės teisių atkūrimui įstatymo leidėjas teikia prioritetą. Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimybių Ginčo sklypo dalį prijungti prie valstybei priklausančio žemės ploto, kuriame yra kelias (įvažiavimas į pareiškėjų sodybą) nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti bei neteisėti, ir nepaneigia su tuo susijusių pirmosios instancijos teismo išvadų. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, projektuojant Ginčo sklypą nebuvo pažeista Metodikos 46 punkto nuostata, pagal kurią žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. <...> Žemės sklypų ribos turi sutapti su stabiliomis kraštovaizdžio kompleksų ir objektų ribomis, upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais ar jų viduriu, miškų, kitų aiškių naudmenų (pelkių), valstybinės ir vietinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, senomis ežiomis, besiribojančių žemės sklypų ribomis <...>, nes Ginčo sklypo riba, pagal kurią yra pareiškėjų minima medžių eilė, sutampa su vietinės reikšmės kelio riba.

23. Pareiškėjų teiginys, kad nagrinėjamu atveju priimant skundžiamus aktus buvo pažeistos pareiškėjų daiktinės teisės į žemės sklypą ir namų valdą, esančius (duomenys neskelbtini), Tauragės r. sav., nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis. Ginčo sklypas ne tik nepažeidžia pareiškėjams priklausiančio žemės sklypo ribos, bet ir iš vis su juo nesiriboja – juos skiria valstybinėje žemėje esantis vietinės reikšmės kelias. Daiktinės teisės į pareiškėjams priklausantį žemės sklypą savaime nereiškia kokių nors jų daiktinių teisių į netoliese esantį valstybinės žemės plotą. Taip pat tai, kad, kaip teigia pareiškėjai, jie ir jų tėvai valstybinėje žemėje pasodino medžius, nesukuria jiems jokių daiktinių teisių į šį žemės plotą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai neteigė ir byloje nėra duomenų, kad jie teisėtu pagrindu naudojosi aptariamu valstybinės žemės plotu, kuriame auga medžiai, ar kad jie būtų teikę prašymą dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis ar nuomoti laisvos valstybinės žemės plotą.

24. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų galimus pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus priimant skundžiamą NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 34SK-377-(14.34.110.) dalį, kuria patvirtinti Ginčo sklypo kadastro duomenys, ir NŽT 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. 34S-15-(14.34.3), kuriuo į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, jį atmeta ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų E. B., E. N., V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė