928d41ec-9366-4e50-863c-c819601700c3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Dalia Kursevičienė                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-651/2014Teisėja Kristina Baškienė                                                       Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00332-2013-3                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; (S)                                                                                         1.2.14.1.1.; 2.3.6.4.4.; 2.4.7.

                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Violetos Miliuvienės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai,dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei,išteisintiesiems A.

J., I. V. (V.), A. A., jų gynėjams advokatams Audronei Matiukienei, Alvydui Kvaščevičiui, Jurijui Koreckiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A., I. V., A. J. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.Paliktas galioti 2013 m. sausio 18 d.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: A. A., I. V. ir A. J. buvo kaltinami tuo, kad pasikėsino pagrobti svetimÄ turtÄ : 2013 m. vasario 21 d., apie 16.30 val., veikdami bendrai grupe, turėdami tikslÄ padaryti vagystę (duomenys neskelbtini), iÅ¡ žemės sklypo, priklausančio V.

T., pasikėsino pagrobti metalinę bÅ«delę – 400 Lt vertės, kuriÄ supjaustė, bei du kastuvus, grėblį ir metalinį vamzdį be materialinės vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. A. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ : 2012 m. lapkričio 30 d., apie 21.30 val., Klaipėdos m., Karlskronos g. 3 namo laiptinės ketvirtame aukÅ¡te, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė L.

S. už kairės rankos, kuriÄ Ä¯kišęs tarp turėklo virbų lenkė, po to spyrė nukentėjusiajai vienÄ kartÄ Ä¯ pakaušį, vienÄ kartÄ Ä¯ kairę galvos pusę ir vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inę galvos pusę. Taip smurtaudamas A. A. sukėlė L. S. fizinį skausmÄ .Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu A. A., Ä®. V. ir A. J. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., iÅ¡teisino, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ra praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo I.

V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams laiko. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams laiko; A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę; A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., ir skirti 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti 45 paras areÅ¡to. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmes iÅ¡ dalies sudėti ir skirti galutinę subendrintÄ 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymÄ atidėti 1 metams laiko. Skunde nurodoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas palikdamas galioti 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros nutarimÄ , patvirtintÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, juo vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., A.

A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 str. 1 d., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. požymių ir juos iÅ¡teisino, tačiau nuosprendyje nevertino aplinkybės, kad kaltinamasis I. V. nukentėjusiajam teisminio bylos proceso metu visiÅ¡kai atlygino padarytÄ Å¾alÄ ir tai parodo, kad kaltinamasis suvokė, jog jis bei kiti kaltinamieji A.

A. ir A. J. veikė nusikalstamai.Apeliantas nurodo, kad jokiais duomenimis nepagrįstas teismo teiginys, kad A. A. bei A. J. buvo įsitikinę, jog I. V. nupirko metalinę bÅ«delę, nes visi kaltinamieji bylos nagrinėjimo metu parodė, kad už metalinę bÅ«delę iÅ¡ karto niekas pinigų nemokėjo. Teigia, kad asmuo, vardu Stasys, yra kaltinamųjų iÅ¡galvotas, jokio susitarimo su Å¡iuo asmeniu nebuvo, kadangi kaltinamasis I. V. teisme atsisakė pateikti asmens Stasio duomenis, o ikiteisminio tyrimo metu pateikė ant lapelio užraÅ¡ytÄ ne Stasio, o savo telefono numerį, vėliau teigdamas, jog sumaišė popieriaus lapelius.

Visa tai rodo kaltinamojo I. V. ketinimÄ suklaidinti ikiteisminį tyrimÄ ir teismÄ . Skunde nurodoma, kad teismas, konstatuodamas, kad nepasitvirtino ta aplinkybė, jog kaltinamieji savo nusikalstamos veikos nebaigė ne todėl, kad buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų, o kad patys atėjo prie sargų bÅ«delės ir ten tarėsi su nukentėjusiuoju V. T. ir kartu laukė atvykstančių policijos pareigÅ«nų, visiÅ¡kai nevertino duomenų apie tai, kad kaltinamieji atėjo prie sargų bÅ«delės ne tartis su nukentėjusiuoju, o tik dėl to, kad jiems iÅ¡sikrovė automobilio akumuliatorius ir jie ieÅ¡kojo pagalbos, kad galėtų iÅ¡važiuoti.

Ir tik esant policijos pareigÅ«nams kaltinamieji tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Tai patvirtino nukentėjusysis V. T. bei liudytojai E. Z. ir E. B.. Be to, kaltinimÄ patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusysis, užklupęs kaltinamuosius darant nusikalstamÄ veikÄ , apie tai pranešė garažų bendrijos sargams E. Z. ir E. B. bei pastarųjų paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . Be to, teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A. K. parodymų, kad jis 2013 m. vasario mėn. nebuvo atvykęs į savo sklypÄ ir su niekuo dėl metalinės bÅ«delės pardavimo nebendravo bei nesitarė.

Apeliantas teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus, vieniems įrodymams suteikdamas virÅ¡enybę prieÅ¡ kitus, o kitus nemotyvuotai atmesdamas, o kai kuriais atvejais net neaptardamas ir priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teikė prioritetÄ suinteresuotų iÅ¡vengti atsakomybės kaltinamųjų A. A., I. V. bei A. J. parodymams, kurie yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visumai, atmesdamas nukentėjusiojo ir visiÅ¡kai nesuinteresuotų liudytojų parodymus, kurie atitinka kitus byloje iÅ¡tirtus ir aptartus įrodymus.

Teismo iÅ¡vada, jog A. A., A. J. bei I. V. veikoje nebuvo tyčios padaryti nusikalstamÄ veikÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsta bylos duomenimis.Apelianto nuomone, apibendrinant iÅ¡sakytus motyvus, yra įrodyta, jog kaltinamieji sÄ moningai, aktyviais veiksmais, tyčia, įžūliai dienos metu, nesukeldami paÅ¡aliniams asmenims jokių įtarimų bei tikėdamiesi, kad jų niekas neužklups darant nusikalstamÄ veikÄ , kėsinosi pagrobti nukentėjusiajam V. T. priklausančiÄ metalinę bÅ«delę, tai yra jÄ supjaustydami ir sukraudami į automobilį, o nepavykus pasprukti (nusėdus jų automobilio akumuliatoriui) bei vėliau neigdami savo kaltę, pateikę versijÄ apie iÅ¡galvotÄ asmenį, vardu S., kuris neva leidęs jiems supjaustyti metalinę bÅ«dÄ , nors tokio asmens, vardu S., ir nebuvo, atsisakydami pateikti S. duomenis, klaidindami tyrimÄ bei teismÄ , pateikdami tyrimui klaidingus duomenis apie S. telefono numerį ir siekdami nukentėjusįjį apgauti, prisistatę S. vardu, kai buvo tariamasi dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, iÅ¡samiai neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, nepadarė surinktų įrodymų analizės ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ . I. V., A. A. ir A. J. pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o atmesti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį.Teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , iÅ¡teisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinis skundas atmestinas. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 str. 1 ir 3 d. nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo iÅ¡teisinimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 str., reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, t. y. nuosprendyje išvardijo visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas dėl A.

A., I. V. ir A. J. iÅ¡teisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu iÅ¡ esmės atitinka iÅ¡teisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus. Prokurorė apeliaciniu skundu nesutikdama su A. A., I. V. ir A. J. iÅ¡teisinimu, ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, padarė iÅ¡vadas dėl A. A., I. V. ir A. J. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis, ir su jomis sutinka.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad A. A., I. V. ir A. J. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga, o iÅ¡ apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų matyti, kad prokurorė siekia, jog bÅ«tų panaikintas iÅ¡teisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teikė prioritetÄ suinteresuotų iÅ¡vengti atsakomybės kaltinamųjų parodymams, kurie yra nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visumai, atmesdamas nukentėjusiojo ir visiÅ¡kai nesuinteresuotų liudytojų parodymus, kurie atitinka kitus byloje iÅ¡tirtus ir aptartus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡is apelianto argumentas yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, remdamasis nukentėjusiojo V. T., liudytojų A. K., E. B., E. Z., S. Å . parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, atliko kaltinamųjų parodymų analizę ir konstatavo, jog kaltinamųjų veikoje nėra subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės – tyčios pavogti svetimÄ turtÄ . Pirmosios instancijos teismas konkrečiai pasisakė, kad „teismo posėdžio metu nebuvo paneigta aplinkybė, jog kaltinamieji sÄ Å¾iningai klydo ar buvo suklaidinti kito asmens dėl V.

T. priklausančios būdelės nuosavybės teisės“. Liudytojų E. B. ir E. Z. parodymai patvirtina tuos išteisintųjų parodymus, kad jie prie garažų kartu su nukentėjusiuoju V. T. laukė atvykstančių policijos pareigūnų, o šiems atvykus patys nuėjo prie jau supjaustytos būdelės. Nukentėjusysis V. T. patvirtino, kad iki atvykstant policijos pareigūnams buvo deramasi dėl žalos atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, jog teismas nepagrįstai nevertino liudytojo A.

K. parodymų, nes šis liudytojas teisme liudijo tai, kad į jį niekas nesikreipė dėl kaimynei O. B. priklausančios metalinės spintos pardavimo, o nukentėjusiojo V. T. šis liudytojas nepažįsta. Liudytoja O. B. teismui taip pat liudijo apie jai priklausiusios metalinės spintos dingimo aplinkybes bei parodė, kad nukentėjusiojo V. T. nepažįsta. Taigi pirmosios instancijos teismas aptarė šių liudytojų parodymus ir visiškai pagrįstai nesirėmė šių liudytojų, kaip nesusijusių su tiriamu kaltinimu, parodymais.

Apeliaciniame skunde I. V. kaltė grindžiama ir tuo, kad jis ikiteisminiam tyrimui ir teismui nepateikė jį teisinančių duomenų, t. y. jo nurodyto asmens S. anketinių duomenų, bei tuo, kad nukentėjusiajam visiÅ¡kai atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ie apeliacinio skundo teiginiai pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos Žmogaus Teisių Teismo Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijÄ , kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymÄ , o kaltės įrodinėjimo naÅ¡ta baudžiamajame procese tenka kaltinančiai institucijai.

Vadovaujantis Å¡iomis nuostatomis, teismų praktikoje, be kita ko, pripažįstama ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, iÅ¡samiai įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, jog Å¡ioje byloje surinkti įrodymai nėra pakankami iÅ¡teisintųjų kaltei pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. pagrįsti.

Apeliacinis teismas mano, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡teisintųjų A. A., I. V. ir A. J. teikiama įvykio versija nebuvo paneigta, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu ir dėl iÅ¡teisintųjų kaltės daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuosprendžio iÅ¡vados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl naikinti jį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo A.

A., I. V. ir A. J. nuteisti pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., kaip to praÅ¡oma prokurorės apeliaciniu skundu, jokio pagrindo nėra. Kartu nenustačius A. A. kaltės padarius kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ , nėra jokio pagrindo panaikinti 2013 m. sausio 18 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros nutarimÄ , kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, A. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                          Dalia Kursevičienė                                                                                                               Kolegijos teisėjai                                                                                                 Dalius Jocys                                                                                                                  Violeta Miliuvienė