2021-05-19 Nr. AB-10982-3-61-3-00484-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1649-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00484-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. B. ir O. P. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai D. B. ir O. P. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) sprendimą atsisakyti organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodytą Administracijos 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. A256-32/20(2.14.12E-ŽEM)(toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, sudarantį sąlygas ne aukciono būdu įsigyti valstybinį žemės sklypą (apie 1 aro) besiribojantį su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiu žemė sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad pageidavo įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, besiribojantį su jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, todėl per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė 2019 m. liepos 19 d. prašymą. Administracija 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. A256-32/20(2.14.12E-ŽEM) (toliau – ir 2020 m. sausio 14 d. raštas) informavo, kad nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra už sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ribų, todėl atsisakė organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punkte nenustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai, turintys mėgėjiško sodo sklypus, turi teisę pirkti tik mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus. Administracija savo iniciatyva prideda žodį „tik“ ir, iškreipdama minėtą teisės normą, ją nurodo kaip pagrindą atsisakyti organizuoti Projekto rengimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ reglamentuoja valstybinės žemės įsigijimo sąlygas ir tvarką ne mėgėjiško sodo teritorijoje. Pageidaujamas įsigyti žemės sklypas ribojasi tik su jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra apie 1 aro (t. y., ne daugiau nei 4 arai), yra tarp kelių ir jo niekaip negalima suformuoti kaip atskiro sklypo. Pareiškėjai teigė, jog turi teisę šį valstybinį žemės sklypą įsigyti, be to, jį sutvarkė: išvežė susikaupusias šiukšles, nuolat pjauna žolę, švarina ir renka šiukšles.

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad žemėtvarkos projektas rengiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pagal šių taisyklių 13.8 punktą projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d.). Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta sodininkų bendrijos teisė iš valstybės pirkti jų teritorijoje esančią valstybinę žemę. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punkte yra aiškiai nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus. Administracija teigė, kad pagrįstai atsisakė organizuoti Projekto rengimą, nes šiuo konkrečiu atveju pareiškėjų nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra už sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribų ir nėra aktualios taisyklės, kuria remiasi pareiškėjai. Pareiškėjai, prašydami panaikinti Administracijos raštą savo pozicijos nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, iškraipė bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino teisės normas.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą dėl pareiškėjų skundo pagrįstumo prašė spręsti atsižvelgiant į NŽT atsiliepime išdėstytus argumentus.

6. NŽT nurodė, kad valstybinės žemės plotas, esantis prie žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), be aukciono galėtų būti parduotas, jei atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Vadovaujantis Projektų rengimo taisyklių 13 punktu, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius, o vadovaujantis Projektų rengimo taisyklių 13.5 punktu, šią teisę taip pat turi asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Šių taisyklių 12.2 punktas nustato, kad miestų ir miestelių teritorijoje žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą organizuoja savivaldybių administracijos direktorius. Teritorijų planavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Sprendimą pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priima šio projekto organizatorius, t. y. atsakovas – Administracija.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjų D. B. ir O. P. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 14 d. raštą Nr. A256-32/20(2.14.12E-ŽEM) ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. liepos 17 d. prašymą, priteisė pareiškėjui D. B. iš Administracijos 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr.(duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai 2019 m. liepos 17 d. prašymu per ŽPDRIS kreipėsi į atsakovą prašydami organizuoti projekto rengimą, kurio tikslas prie jų turimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), prijungti besiribojantį įsiterpusį apie 1 aro valstybinės žemės plotą. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjų prašymą ginčijamu 2020 m. sausio 14 d. raštu Nr. A256-32/20(2.14.12E-ŽEM) nurodė, kad prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tenkinti negali, nes nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra už sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ribų, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai, turintys mėgėjiško sodo sklypus, turi teisę pirkti tik mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus.

9. Teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad iš pareiškėjų 2019 m. liepos 17 d. prašymo matyti, kad juo buvo prašoma organizuoti Projekto rengimą, kurio tikslas prie pareiškėjų turimo žemės sklypo sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ prijungti besiribojantį įsiterpusį apie 1 aro valstybinės žemės plotą. Prašymo nagrinėjimo metu atsakovas nustatė, jog nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra už sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ribų ir atsižvelgiant į tai atsisakė organizuoti Projekto rengimą.

10. Teismas vertino, kad Administracija, nustačiusi, kad ginčo sklypas yra už sodininkų bendrijos ribų, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymui netaikomos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės. Tačiau pagal Projektų rengimo taisyklių 47 punktą, kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus. Administracija, nustačiusi, jog ginčo valstybinės žemės plotui, kuris nepatenka į mėgėjų sodo teritoriją, netaikomos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, pareiškėjų prašymą turėjo įvertinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, kaip numato Projekto rengimo taisyklių 47 punktas.

11. Teismas pažymėjo, kad pagal Projekto rengimo taisyklių 13.5 punktą, projekto rengimo inicijavimo teisę turi ir asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, valstybinės žemės plotas, esantis prie pareiškėjų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), be aukciono galėtų būti parduotas, jei atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimus.

12. Teismas konstatavo, kad Administracija, net nevertinusi ir nepasisakiusi dėl pareiškėjų prašyme nurodyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto atitikimo (neatitikimo) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimams, pareiškėjų prašymo išsamiai neišnagrinėjo. Toks atsakovo neveikimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 1 straipsnyje įtvirtintai nuostatai, kad pareiškėjai turi teisę į pagrįstą ir objektyvų prašymų ir skundų nagrinėjimą. Šiuo įstatymu viešojo administravimo institucija yra įpareigota išsamiai ir pilnai išnagrinėti pareiškėjų prašymą. Todėl teismas sprendė, kad Administracijos sprendimas nėra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, nustatytais faktais, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

13. Teismas vertino, kad pareiškėjų 2019 m. liepos 17 d. Administracijai pateiktas prašymas nebuvo išnagrinėtas pilna apimtimi, nes atsakovas, nustatęs, jog laisvos valstybinės žemės plotas yra už sodininkų bendrijos ribų ir jam netaikomos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, pareiškėjų prašymo nevertino pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatas, kaip numato Projekto rengimo taisyklių 47 punktas. Todėl Administracijos 2020 m. sausio 14 d. raštas panaikintas, o atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą.

14. Teismas netenkino pareiškėjų prašymo įpareigoti Administraciją organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, bet negali visiškai pakeisti savivaldybės administracijos funkcijų. Nagrinėjamu atveju administracinė pareiškėjų prašymo nagrinėjimo procedūra lieka nepabaigta, todėl atsakovas įpareigotinas šią administracinę procedūrą užbaigti, t. y. priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjų prašymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo įvertinus prašyme nurodyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto atitikimo (neatitikimo) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto reikalavimams. Todėl pareiškėjų prašymas tenkinamas iš dalies.

15. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas D. B. už skundo padavimą teismui sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, priteisė pareiškėjui iš atsakovo minėtą sumą.

III. 16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

17. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo nuomone, Administracija, priimdama 2020 m. sausio 14 d. raštą, pareiškėjų prašymą išnagrinėjo pilna apimtimi, neviršydama įgaliojimų ir nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Pagal Projektų rengimo taisyklių 13.8 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje. Šių taisyklių 24 punktas numato, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (taisyklių 3 priedas). Taip pat organizatorius dėl reikalavimų pateikimo per ŽPDRIS kreipiasi į: savivaldybės administraciją, kai organizatorius yra NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (24.1 p.); NŽT teritorinį padalinį, kai organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius ir Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra NŽT patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.2 p.); kitus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodytus valstybinės žemės patikėtinius, jei Projekto teritorijoje (ar jos dalyje) yra jų patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės (24.3 p.). Taigi, Administracija turėjo teisę priimti sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, tačiau atsakovas savo kompetencijos ribose turėjo įvertinti ar toks pareiškėjų prašymas atitiko Projektų rengimo taisyklėse įtvirtintas sąlygas bei neprieštaravo įstatymams bei teisės aktų reikalavimams.

18. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį bei Žemės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 d.). Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta sodininkų bendrijos teisė iš valstybės pirkti jų teritorijoje esančią valstybinę žemę. Pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punktą mėgėjų sodo sklypų savininkai turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius naudojamus ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Projektų rengimo taisyklių 13.8 punkte nurodyta, kad projekto rengimo inicijavimo teisę turi sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje, o 49 punkte nurodyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti Projektą informuojami Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka.

19. Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 692 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės pardavimo ir nuomos“ reglamentuoja kitos paskirties žemės pardavimą, o nagrinėjamas sklypas yra žemės ūkio paskirties, rengiant atsakymą pareiškėjams nebuvo pagrindo vadovautis šiuo nutarimu ir vertinti, ar jo nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus, nurodytus šiame nutarime. Todėl Administracija, nustačiusi, jog pareiškėjų nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas yra už sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribų, pagrįstai atsisakė organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

20. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas 2020 m. sausio 14 d. raštą, nenurodė, kokiu konkrečiai pagrindu, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, jis yra naikintinas. Nustatyti formalūs Administracijos priimto sprendimo trūkumai VAĮ 1 ir 8 straipsnio prasme, nėra esminiai ir pakankami panaikinti viešojo administravimo subjekto aktą vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio nuostatomis.

21. Pareiškėjai D. B. ir O. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas, teikdamas atsiliepimą pirmosios instancijos teismui, nesirėmė argumentais, kad sodininkų bendrijų žemė yra žemės ūkio paskirties ir nebuvo pagrindo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės pardavimo ir nuomos“, o akcentavo tik tai, jog ketinamas įsigyti valstybinės žemės sklypas yra už sodininkų bendrijos teritorijos ribų, todėl jo įsigyti negalima. NŽT byloje taip pat nepareiškė aiškios pozicijos, o Administraciją į pareiškėjų prašymą skundžiamu raštu atsakė po pusmečio. Pareiškėjų nuomone, tai parodo valstybinių institucijų biurokratizmą. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad turi teisę įsigyti ginčo valstybinės žemės sklypą, taip pat ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3 punkte nenustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai, turintys mėgėjiško sodo sklypus, turi teisę pirkti tik mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti.

24. NŽT nurodo, kad klausimas dėl įsiterpusio žemės ploto, esančio prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo turėjo būti sprendžiamas ne pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 692 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės pardavimo ir nuomos“, kuris reglamentuoja kitos paskirties žemės pardavimą, o atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas žemės plotas yra žemės ūkio paskirties. Atsakovui rengiant atsakymą pareiškėjams nebuvo pagrindo vadovautis šiuo nutarimu ir vertinti ar jo nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusiam plotui taikytinus kriterijus, nurodytus šiame nutarime. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Administracijos 2020 m. sausio 14 d. raštą, sprendime nenurodė kokiu konkrečiai ABTĮ 91 straipsnio pagrindu jis yra naikintinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 14 d. rašto, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydamas į esminius apeliacinio skundo motyvus.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.), individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Priešingai, visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

31. Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.

32. Vertindama šioje byloje ginčijamo atsakovo Rašto atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Administracija netyrė ir nevertino pareiškėjų prašymo išdėstytų argumentų visa apimtimi, o iš esmės apsiribojo formaliu atsakymu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Rašte iš viso nenurodomos ginčo konkrečios faktinės aplinkybės, nėra pateiktas teisinis nustatytų faktų vertinimas, nenustatytas juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti, o tik formaliai cituojamos tam tikrų su ginču susijusių teisės aktų nuostatos. Iš šio Rašto turinio negalima suvokti remiantis kokiu faktiniu bei teisiniu pagrindu jis yra priimtas, o be visos papildomos ginčo situacijos analizės, kurią išdėstė pirmosios instancijos teismas, nebūtų galima suprasti ginčo esmės.

33. Be kita ko, pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014).

34. Atsakovas apeliaciniame skunde išdėstė papildomas aplinkybes, kurių nėra ginčijame Rašte. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.

35. Atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui; skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė