9285d522-51a2-4cce-87f0-246f818c331f · Marijampolės rajono apylinkės teismas

CIV                                                                                             Civilinė byla Nr. 2-338-301/2015                                                                               Teisminio proceso Nr. -2-8-3-05131-2014-2                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 116.1.;44.5.2.;44.8.

                          MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                      S P R E N D I M A S                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           Marijampolė                                                                                                                    2015 m. balandžio 1 d.

                          Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė, sekretoriaujant ŽydrÅ«nei SinkevičiÅ«tei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui Š. D., trečiajam asmeniui R. P. dėl  žalos atlyginimo ir              n u s t a t ė:                           IeÅ¡kovas, kuriam apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 137) į teismo posėdį neatvyko, gautas praÅ¡ymas (b.l.131 ) bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b.l.2-3) praÅ¡o, remiantis CK 6.37 str., 6.263 str., 6.1015 str., priteisti iÅ¡ atsakovo 26 440,72 Lt žalos atlyginimo, 793 Lt žyminio mokesčio ir 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinį grindžia Å¡iais argumentais: 2013-01-01 KantaliÅ¡kių k., Marijampolės sav. ribose, kelio Kaunas - Marijampolė 51,76 km, eismo įvykio metu buvo apgadinta UAB „Rimgeda“ priklausanti transporto priemonė – vilkikas Volvo FH 12,v/n CDD 282, ir puspriekabė Schmitz SPR 24, v/n US 285 , - apdrausti AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykis kilo dėl atsakovo pėsčiojo Å . D. kaltės: atsakovas, bÅ«damas neblaivus (jam nustatytas 2,098 promilių girtumas), ėjo važiuojamaja kelio dalimi ta pačia eismo juosta ir ta pačia kryptimi, kuria važiavo vilkikas, be Å¡viesÄ atspindinčių elementų, žibinto ar kitų Å¡viesos Å¡altinių.

Vilkiko vairuotojas R. P., siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiuoju Å . D., nuvažiavo nuo kelio. Nurodo, kad vilkiko vairuotojas R. P. neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su pėsčiuoju. P. Å . D. pažeidė KET 43, 44, 48, 49, 51, 52 punktų reikalavimus, dėl ko sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos važiavusiam vilkiko vairuotojui R. P.. Ikiteisminis tyrimas Nr. 64-1-00003-13 nutrauktas konstatavus, kad vairuotojas R. P. nekaltas. Dėl eismo įvykio atsakingas pėstysis Å . D., kuris bÅ«damas neblaivus ėjo kelio važiuojamÄ ja dalimi, transporto priemonių važiavimo kryptimi ir pažeidė KET reikalavimus.

Dėl Å¡io įvykio metu padarytos žalos AB „Lietuvos draudimas" iÅ¡mokėjo UAB „Rimgeda“ 26440,72 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Nuostolio suma apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sÄ matoms sudaryti. Å ios programos naudojimÄ sÄ matoms sudaryti numato LR susisiekimo ministro ir LR finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. nr. 101 įsakymas "Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo".

Minėta programa vadovaujasi automobilių remonto įmonės, ekspertai, draudikai. Å ios sistemos bazė, įvedus darbų kategorijÄ , nurodo bÅ«tinas medžiagų, darbo valandų sÄ naudas bei jų įkainius. SÄ matose nurodyta bendra remonto kaina, į kuriÄ Ä¯skaičiuota darbų ir medžiagų kaina. Draudimo iÅ¡moka už apgadintÄ puspriekabę SCHMITZ SPR 24, valst. Nr. US 285, iÅ¡mokėta remiantis AB "Lietuvos draudimas" sÄ mata (2710 Lt) ir UAB "Tornadas" 2013-01-02 PVM sÄ skaita faktÅ«ra (1/2 sumos be PVM, t.y. 1250 Lt).

Viso apskaičiuota nuostolių, dėl apgadintos puspriekabės SCHMITZ SPR 24, valst. Nr. US 285, suma yra 3960 Lt. IÅ¡ nuostolio sumos iÅ¡skaičiuota 1100 Lt besÄ lyginė iÅ¡skaita. IÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka už apgadintÄ puspriekabę SCHMITZ SPR 24, valst. Nr. US 285, 2860 Lt. Draudimo iÅ¡moka už apgadintÄ vilkikÄ VOLVO FH 12, valst. Nr. CDD282, buvo iÅ¡mokėta remiantis UAB „Auto balt" pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita (23430,72 Lt) ir UAB „Tornadas" pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra (1/2 sumos be PVM, t.y. 1250 Lt).

Viso apskaičiuota nuostolio, dėl vilkiko VOLVO FH 12, valst. Nr. CDD282, apgadinimo, suma yra 24680,72 Lt. IÅ¡ nuostolio sumos iÅ¡skaičiuota 1100 Lt besÄ lyginė iÅ¡skaita. IÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka už apgadintÄ už vilkikÄ VOLVO FH 12, valst. Nr. CDD282, 23580,72 Lt.                          A. Å . D., kuriam apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 138 – teismo Å¡aukimas įteikas atsakovo motinai A. D.), į teismo posėdį neatvyko, teisme 2015-03-18 gautas paÅ¡tu iÅ¡ Norvegijos (b.l.134- vokas, Norvegijos paÅ¡to anstpaudas) jo praÅ¡ymas (b.l. 133) bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, nes iÅ¡vykęs darbo reikalais.

PrieÅ¡ tai teisme 2015-01-29 gautame paÅ¡tu iÅ¡ Norvegijos (b.l.102- vokas, Norvegijos paÅ¡to anstpaudas) atsakovo paaiÅ¡kinime (b.l.101) dėl 2015-02-03 teismo psėdžio, atsakovas nurodė, kad yra iÅ¡vykęs darbo reikalais ir posėdyje nedalyvaus bei 2015-02-25 teisme gautame paÅ¡tu iÅ¡ Norvegijos ( b.l.126- -vokas, Norvegijos paÅ¡to anstpaudas ) ataskovo 2015-02-13 raÅ¡te (b.l. 125) nurodyta, kad jis yra iÅ¡vykęs darbo reikalaus ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Atsiliepimu (b.l. 69-76) su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, tai yra praÅ¡o ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovo naudai žalos atlyginimo sumos dydį sumažinti 80 procentų ir iÅ¡dėstyti jos mokėjimÄ 24 mėnesiams.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta visa eilė aplinkybių, kurios svarbios sprendžiant apie atsakovo civilinę atsakomybę, reikia aiÅ¡kintis, ar atsakovo vienintelio veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui. Eismo įvykyje dalyvavo du asmenys, iÅ¡ kurių vienas vairuotojas ir vairavo didesnio pavojaus Å¡altinį, dėl ko jam kyla civilinė atsakomybė be kaltės. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: pirma, vilkiko vairuotojo R. P. veiksmai ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo įvertinti tik baudžiamosios atsakomybės aspektu (tai yra buvo konstatuota, kad nėra BK 281 str. 1 d. numatytos veikos požymių), tačiau nebuvo analizuoti jo kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo veiksmai civilinės atsakomybės kontekste.

CK 6.270 str. įtvirtinta didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybės be kaltės prezumpcijÄ . BÅ«tent R. P. žalos padarymo metu valdė padidinto pavojaus Å¡altinį, tai yra vilkikÄ Â Volvo FH 12,v/n CDD 282, su puspriekabe Schmitz SPR 24, v/n US 285, todėl R. P., kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas ir turi atsakyti už žalÄ , padarytÄ jam valdant šį didesnio pavojaus Å¡altinį. Kadangi vilkiko vairuotojas partrenkė ir sužalojo jį (atsakovÄ ), todėl Å¡is atvejis kvalifikuotinas kaip griežtos civilinės atsakomybės be kaltės atvejis pagal CK 6.270 str.; antra, didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kaltės forma turi reikÅ¡mę nustatant vairuotojo patirtos žalos dydį.

Transporto priemonių vairuotojai, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojai, ne tik privalo įsigyti specialių žinių, bet ir bÅ«ti ypač atidÅ«s pasirinkdami važiavimo greitį, vertindami važiavimo, meteorologinės sÄ lygas, kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, eismo intensyvumÄ , - tam, kad galėtų laiku ir efektyviai, nesukledami padarinių kitiems eismo dalyviams, sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios numatomos ir galimos laiku pastebėti kliÅ«ties. Nutarime buvo konstauotos sunkios vairavimo sÄ lygos įvykio metu.

O bÅ«tent: autoįvykis įvyko žiemÄ , t.y. 2013-01-01, tamsiu paros metu - apie 19:50. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas tikslus vilkiko vairuotojo valdyto automobilio greitis. IÅ¡Â nutarimo seka, kas vairuotojas važiavo apie 78 km/h greičiu, t.y. greičiu artimu maksimaliam leistinam 90 km/h greičiui. Asfaltas eismo įvykio metu buvo Å¡lapias, kelias toje vietoje buvo neapÅ¡viestas, jį (atsakovÄ - pėstįjį) vairuotojas, anot jo, buvo pastebėjęs likus tarp jo (pėsčiojo) ir vilkiko 25 metrų atstumui, vadinasi matomumas buvo blogas.

Byloje nėra duomenų apie jokius vilkiko stabdymo pėdsakus. PrieÅ¡prieÅ¡ai eismo įvykio metu važiavo 2 lengvieji automobiliai dėl kurių tamsiu paros metu degančių žibintų vilkiko vairuotojo matomumas buvo dar sunkesnis. Pasiskambinus į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybÄ prie Aplinkos ministerijos jis (atsakovas –pėstysis) buvo informuotas, kad 2013-01-01 apie 20 vai. eismo įvykio vietoje oro temperatÅ«ra buvo plius 2-3 laipsniai pagal Celsijų, bei apsiniaukę. Esant tokioms oro sÄ lygomis, kai yra žiema, apsiniaukę, Å¡lapias asfaltas (didelė tikimybė, kad ir snigo, nes žiema buvo), vakaras ir temperatÅ«ra artima nuliui, protinga manyti, kad pradeda formuotis mikro ledas ant asfalto, tad tokios sÄ lygos blogina sukibimÄ ir ilgina stabdymo keliÄ , nes kelio danga yra ypač slidi.

Byloje nėra duomenų, jog bÅ«tų atlikta ekspertizė, kurios metu bÅ«tų nustatyta ar buvusioje kelio situacijoje transporto priemonės vairuotojas R. P., važiuodamas apie 78 km/h greičiu (kaip jis teigė) ir nuo jo (atsakovo – pėsčiojo) pamatymo momento, kaip vairuotojas teigė jog pėstįjį pamatė likus 25 metrams iki partrenkimo vietos, - turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiojo (atsakovo) patrenkimo. Nurodo, kad vairavimo metu vairuotojas turi pasirinkti ne leistinÄ , o maksimaliai saugų greitį, atsižvelgiant į vairavimo sÄ lygas.

Kai yra žiema, tamsus paros metas, neapÅ¡viestas kelias, Å¡lapias asfaltas, besiformuojančiam mikro ledui ant asfalto, intensyvus judėjimas (iÅ¡ priekio važiavo 2 automobiliai) dviejų juostų kelyje, kai viruojamas sunkiasvoris vilkikas su priekaba, dargi vežama keleivė, tad apie 78 km/h greitis nebuvo maksimaliai saugus greitis Å¡ioje situacijoje. Vilkiko vairuotojas buvo profesionalas, kuriam keliami didesni nei paprastam vairuotojui rÅ«pestingumo ir atidumo standartai. Jis turėjo ir galėjo numatyti, jog važiavimas tokiomis nepalankiomis oro sÄ lygomis, iÅ¡ esmės padidina rizikÄ padaryti autoįvykį, kurio tikimybė kelių eisme visada reali, bei turėjo ir galėjo suvokti jog didesnio pavojaus Å¡altinio poveikis gali sukelti sunkius neigiamus padarinius.

Mano, jog vilkiko vairuotojas bent minimaliai suprato arba turėjo suprasti, kad vairuoti vilkikÄ su priekaba ir, esant sudėtingoms oro bei kitoms sÄ lygoms, važiuoti 78km/h greičiu yra ne tik neleistina, bet ir pavojinga, todėl privalėjo elgtis taip, kad bÅ«tų galima kuo labiau iÅ¡vengti galimų netikėtų kenksmingų pasekmių. Nurodo, kad nors jis ( atsakovas) ir ėjau neleistina kryptimi, vieta ir bÅ«du, bet ne staigiai atsirado skersai kelio vilkiko vairuotojui iÅ¡ deÅ¡inės ar kairės pusės, sudarydamas jam staigiÄ ir neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį, o ėjo važiuojamÄ ja dalimi ta pačia kryptimi kaip ir važiavo vilkikas.

Pagal CK 6.270 str. 1 d. nuostatas asmuo, gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure arba nukentėjusiojo tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ . Teismų praktikoje Å¡is straipsnis taikytinas kartu su CK 6.282 str. 1 d. pagal kurio nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar jai padidėti, gali įtakoti atlygintinos žalos dydį arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Todėl nors nukentėjusiojo didelio neatsargumo taisyklė gali bÅ«ti laikytina didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo gynybos bÅ«du, Å¡ios taisyklės taikymas per se nereiÅ¡kia, jog didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo turėtų bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ - dėl to kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs visas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, ty.

žalÄ padariusio ir nukentėjusiojo asmens elgesį įvykio metu, pastarojo kaltės dydį, kitas svarbias aplinkybes, taip pat asmens interesus ir objektyviosios civilinės atsakomybės kompensacinę paskirtį. Pagal LR CK 6.246 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nors vairuotojas teigia, kad negalėjo iÅ¡vengti eismo įvykio, tačiau pasak atsakovo, vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę sudėtingomis eismo sÄ lygomis, turėjo bÅ«ti atsargesnis, pasirinkti saugų greitį, kad galėtų laiku sustabdyti automobilį pastebėjęs netikėtÄ kliÅ«tį. Tuo labiau, kaip teigė pats vairuotojas, prieÅ¡ais važiavo du lengvieji automobiliai, kurie, manytina, galėjo apakinti vilkiko vairuotojÄ , dėl ko pastarasis privalėjo maksimaliai sulėtinti automobilio greitį arba jį visai sustabdyti.

Atsižvelgdamas į buvusio kelio sÄ lygas, jo trajektorijÄ (nebuvo tiesi), meteorologines sÄ lygas, bei transporto priemonės gabaritus vilkiko vairuotojas privalėjo įsitikinti, ar vairuoti 78 km/h greičiu yra saugu. Nurodo, kad vilkiko vairuotojas iÅ¡ anksto stebėdamas bei įvertinęs susidariusiÄ kelio ir eismo situacijÄ , galėjo saugiai pravažiuoti pro jų (atsakovÄ ) arba sustoti. Nurod, kad bÅ«tent dėl vairuotojo neteisėtų veiksmų (pastarajam nesilaikant aukščiau minėtų eismo dalyvio bendrų pareigų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai) jo valdomas vilkikas partrenkė kelyje esančiÄ kliÅ«tį –pėstįjį (atsakovÄ ) ir sužalojo.

Vairuotojas Å¡ioje situacijoje nepadarė visko, kÄ tomis aplinkybėmis privalėjo padaryti, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, taip atliko neteisėtus veiksmus (Kelių eismo taisyklių 133p.). Kadangi tarp vairuotojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl Å¡iuo atveju yra realus pagrindas mažinti ieÅ¡kinyje praÅ¡omÄ atlygintinos žalos dydį. Mamo, kad įvertinus visÄ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , civilinės atsakomybės prasme galima pagrįstai daryti iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ Å¾alÄ Å¡iuo atveju turi iÅ¡ dalies atsakyti didesnio pavojaus Å¡altinio (vilkiko su priekaba) valdytojas, o kadangi jo civilinė atsakomybė Å¡ioje srityje buvo apdrausta galiojančia draudimo sutartimi - jÄ apdraudusi atsakovė.

Sutinka, kad jo (atsakovo) elgesys sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ ir žalingas jo pasekmes, tačiau ir paties ieÅ¡kovo didelis neatsargumas, veikiant didesnio pavojaus Å¡altiniui, prisidėjo prie kilusių pasekmių. Akivaizdu, kad kelio perėjimas ne tam skirtoje vietoje automatiÅ¡kai nesukelia eismo įvykio bei neigiamų padarinių eismo dalyviams. Vertinant vilkiko vairuotojo elgesį (važiavimÄ 78 km/h esant aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėms) pagal atidaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , t. y. ar vairuotojas nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus, kad savo veiksmais nepadarytų žalos, atsakovas teigia, kad jis (vairuotojas) tikrai toks nebuvo.

Trečia, nesutinka su paskaičiuotos žalos dydžiu. Nurodė, kad jis (atsakovas) nebuvo informuotas apie vykdomus veiksmus, nebuvo kviečiamas į transporto priemonės apžiÅ«rÄ . Su juo iki pretenzijos pateikimo ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas" visiÅ¡kai nebendravo Å¡iuo klausimu, viskas buvo atliekama už jo akių. Nurodo, kad jis gavo tik pretenzijÄ iÅ¡ AB „Lietuvos draudimo" dėl jau iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos nukentėjusiajam grÄ Å¾inimo. Todėl jis (atsakovas) neturėjau galimybės pateikti nepriklausomo turto vertintojo iÅ¡vadÄ .

Tokiu bÅ«du buvo pažeistos jo teisės, todėl įrodinėjimo procese atsiradusios abejonės spręstinos ieÅ¡kovo nenaudai ir atsiranda pagrindas mažinti regreso sumÄ . Nurodo, kad praktikoje draudikų regresiniai ieÅ¡kiniai bÅ«na ginčytini tuo pagrindu, jog labai dažnai draudikas sumoka nukentėjusiajai Å¡aliai bet kokiÄ reikalaujamÄ sumÄ , net nesigilindamas į žalos dydžio pagrįstumÄ , ko pasėkoje nukentėjusioji Å¡alis pasipelno draudimo iÅ¡mokos sÄ skaita, kai tuo tarpu teisėtu ir pagrįstu žalos atlyginimu laikytina tokia iÅ¡moka, kuria nukentėjusioji Å¡alis sugrÄ Å¾inama į iki draudiminio įvykio buvusiÄ bÅ«klę, o tai reiÅ¡kia, kad pvz., už 10 m. senumo automobilį negali bÅ«ti atlyginama kaip už naujutėlį, skaičiuojant naujų detalių kainas.

Nekviesdamas kaltininko į transporto priemonės apžiÅ«rÄ , draudikas pažeidžia savo pareigas ir dėl eismo įvykio kalto asmens teises dalyvauti tiriant įrodymus. Ketvirta, mano, kad atlygintinos žalos dydis turi bÅ«ti sumažintas. Nurodo, kad, remiantis CK 6.282 str. 3d., teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teigia, kad jo (atsakovo) tyčios dėl žalos atsiradimo nėra.

Teigia, kad dalinai žala atsirado dėl neatsargaus jo (atsakovo) elgesio ir dėl vilkiko vairuotojo neatsargumo. Nurodo, kad mažinant atlygintinos žalos dydį, reikÅ¡mę turi sunki turtinė padėtis, t.y. kai žalÄ padaręs asmuo neturi turto ar pajamų, užtikrinančių paprasčiausių jo bÅ«sto ir maisto poreikių tenkinimÄ . O bÅ«tent: jis (atsakovas) su motina gyvena pastarajai (A. D.,g. 1960-12-31) nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Kokolos g. 5-38, Marijampolėje. Motina yra iÅ¡situokusi, silpnos sveikatos.

Be jo (atsakovo) nėra kas jai padeda. Nekilnojamo turto, transporto priemonių bei lėšų banko sÄ skaitoje jis (atsakovas) neturi. Nurodo, kad motinos banko sÄ skaitoje lėšų taip pat nėra. Nurodo, kad jų (atsakovo ir jo motinos) gaunamos pajamos Å¡iuo metu yra tik 350 Lt dydžio gaunama motinos paÅ¡alpa, kurių vos užtenka buto iÅ¡laikymui. Nurodo, kad jis (atsakovas) 2014-07-29 iÅ¡vyko į NorvegijÄ , tačiau dėl didelės konkurencijos, ten rasti darbo nepavyko (buvau apgautas, iÅ¡vykimÄ ir darbÄ pasiÅ«liusių asmenų), jokių pajamų užsienyje neturi.

IÅ¡ Norvegijos grįžo tik 2014-12-30, artimiausiu metu ketina registruotis Darbo biržoje ir toliau ieÅ¡kotis darbo Lietuvoje. Nurodo, kad jis (atsakovas) deda visas pastangas, kad pagerintų savo finansinę gerovę, ieÅ¡kodamas darbo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Bet tik dėl objektyvių priežasčių to neiÅ¡eina padaryti, nes Marijampolės teritorinės darbo biržos 2014-12-01 duomenimis bedarbystę sudaro 9 procentai (duomenys iÅ¡ internetinės svetainėshttp://www.ldb.lt/TDB/Marijampole/DarboRinka/Lists/Marijampols%20apskrityje/LastSituacija.aspx), dargi jo iÅ¡silavinimas tėra vidurinis, yra įgijęs nepaklausiÄ specialybę.

Teigia, kad sunki jo (atsakovo) materialinė padėtis yra nuolatinio ir ilgalaikio pobÅ«džio. Teismas, mažindamas priteistinos žalos dydį, turėtų atsižvelgti į visumÄ aplinkybių, apibÅ«dinančių jo materialinę padėtį, t.y. jo (atsakovo) kaip dalinai atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens turtinę ir socialinę padėtį, rÅ«pinimÄ si bedarbe motina. Taip pat praÅ¡o remtis ir bendrais teisės principais - teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo (CK 1.5 str.), atsižvelgti ir įvertinti bendrÄ sunkiÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , jo (atsakovo) pragyvenimo lygį.

Penkta, praÅ¡o sprendimu priteistÄ Å¾alos atlyginimo mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 24 mėnesiams (CK 1.5 str., CPK 284 str. 1 d.), atsižvelgus į jo (atsakovo) turtinę padėtį bei Å¡iuo metu negaunamas pajamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, priteistÄ Å¾alos atlyginimo mokėjimÄ iÅ¡dėstyti 24 mėnesiams (CK 1.5 str., CPK 284 str. 1 d.). Nurodo, kad jo (atsakovo) situacijoje žalos atlyginimo mokėjimo iÅ¡dėstymas 24 mėnesiams, yra proporcinga priemonė siekiant, jog jam neatsirastų dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo nepriimtinų ir sunkų pasekmių.                                   IeÅ¡kovas dublike (b.l. 97-98) nurodo, kad:

1) įvykio metu, kaip nurodyta 2013-02-28 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo (toliau-IT) nutraukimo konstatuoja, jog:

a) vilkiko vairuotojas R. P. nepažeidė KET reikalavimų ( vairuotojas važiavo mažesniu, nei leistinas greitis, atsižvelgdamas ir eismo ir oro sÄ lygas) ir ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta susidÅ«rimo su pėsčiuoju, b) eismo sÄ lygos įvykio metu buvo įprastinės, todėl atsakovo atsiliepime nurodyti teiginiai , jog buvo neįprastos, sudėtingos (neva besiformuojantis ledas, ontensyvus eismas, apakino prieÅ¡ais vačiuojantys automobiliai) yra neįrodyti, nes ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės nenustatytos. KET nenumato, kad greitis turi bÅ«ti mažinamas, jei yra tamsus paros metas ar Å¡lapia kelio danga. IT medžiaga yra nustatyta, kad vienintelė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo neblaivaus atsakovo įvykdyti KET 43, 44, 48, 49, 51, 52 p. pažeidimai;

2) vairuotojas R. P. važiavo mažesniu nei leistinas greičiu, jis neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rÅ«mo su pėsčiuoju, nes pėstįjį jis pamatė likus 25 m atstumui, o pagal AB LIetuvos draudimas žalų tyrimo eksperto R. L. iÅ¡vadÄ , vairuotojas turėtų techninę galimybę iÅ¡vangti susidÅ«rimo su pėsčiuoju, jei atstumas tarp jų bÅ«tų ne mažensis kaip 71 m. Atsakovo teiginys, jog vilkiko greitis 78 km/h buvo nesaugus, neatitinka tikrovės. Tam , kad bÅ«tų techninė galimybė iÅ¡vengti susidųrimo su pėsčiuoju, kuris yra pastebimas likus iki jo 25 m, vilkikas turėtų važiuoti ne didesniu kaip 43 km/h greičiu.

Tačiau toks važiavimas keltų kliūtis, pavojų kitiems eismo dalyviams ir būtų nesaugus. Nurodo, kad jeigu teismui nepakanka įrodymų išvadai, jog vienintelė priežastis eismo įvykiui kilti buvo neblaivaus atsakovo veiksmai ir vairuotojas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, tai ieškovas neprieštarauja, jog byloje būtų paskirta autotechninė ekspertizė;

3) teisės aktuose nenumatyta draudiko pareiga kviesti į apgadintos transporto priemonės apžiÅ«rÄ eismo įvykio kaltininkÄ . LAT praktikoje pasiskayta, kad atsargus ir rÅ«pestingas skolininkas privalo domėtis ir rÅ«pintis žalos atlyginimo eiga. Teisės aktai numato draudiko pareigÄ nedelsiant apžiÅ«rėti apgadintÄ transporto priemonę, todėl apžiųra buvo atlikta parėjus 2 dienoms po įvykio, tai yra kai atsakovas dar gydėsi nuo patirtų sužalojimų. Be to, pagal atsakovo praÅ¡ymus jam buvo sunčiami žalos dydžio dokumentai, paaiÅ¡kinimai kokiu bÅ«du apskaičiuota žala, nuotraukos, siÅ«loma pasiraÅ¡yti vekselį dėl žalos atlyginimo dalimis; atsakovas buvo informuotas, jog savo prieÅ¡taravimams pagrįsti turi teisę kreiptis į nepriklausomus ekspertus.

IeÅ¡kovas žalos dydį nustatė pagal nepriklausomų vertintojų UAB Auto Balt iÅ¡vadas. Atsakovo teiginiai, kad nebuvo įvertintas nusidėvėjimas nepagrįsti, nes vilkiko detalėms buvo pritaikytas 50 % nusidėvėjimas, o priekabos detalių kaina nustatyta pagal sÄ vartyno panaudotų detalių kainas ir draudimo iÅ¡moka buvo paskaičiuota taip:

a) priekabai pagal sÄ matÄ 2710 Lt ( skaičiuota dėvėtų detalių kainomis, todėl nusidėvejimas neskaičiuojamas) + gelbėjimo iÅ¡laidos 1250 Lt (1/2 iÅ¡laidų pagal UAB Tomadas sÄ skaitÄ ) – 1100 Lt frančizė = 2860 Lt;

b) vilkikui pagal nepriklausomų vertintojų paskaičiavimus (sÄ mata) remonto kaina be PVM 37224,20 Lt – 50 %  nusidėvėjimas detalėms (13793,48Lt) = 23430 Lt + gelbėjimo iÅ¡laidos 1250Lt Lt (1/2 iÅ¡laidų pagal UAB Tomadas sÄ skaitÄ ) –1100 Lt frančizė = 23580,72 Lt.;

4) CK 6.282 str. 3 d. norma yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, įtvirtintos CK 6.281 str. 1 d., todėl gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. Å i teisės norma negali bÅ«ti taikoma tada, kai atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovas yra darbingo amžiaus ir darbingas asmuo, todėl jis turi ir/ ar ateistyje turės galimybę atlyginti žalÄ ;

5) ieÅ¡kovas sutinka, kad 26 440,72Lt žalos dydis bÅ«tų iÅ¡dėstytas dalimis atlyginant žalÄ per vienerius metus.                      Tretysis asmuo R. P., kuriam apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b.l. 139), į teismo posėdį neatvyko, teisme 2015-03-23 gautas jo praÅ¡ymas (b.l.135) bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant , nes yra iÅ¡vykęs į komandiruotę. Atsiliepimu (b.l.115) tresysis asmuo R. P. su ieÅ¡kiniu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti.

Atsiliepimas gindžiamas Å¡iais argumentais: jis (tretysis asmuo-vilkiko vairuotojas) važiavo tiesiai Marijampolės kryptimi ir galimai kliudė kelio važiuojamÄ ja dalimi toje paÅ¡ioje eismo juostoje ir ta pačia kryptimi ėjusį neblaivų (nustatytas 2,098 promilių girtumas) atsakovÄ , kuris neturėjo Å¡viesÄ atspindinčių elementų, žibinto ar kitų Å¡viesos Å¡altinių, ir jį sužalojo. Jis (tresysis asmuo R. P.) siekdamas iÅ¡vengti susidÅ«timo su pėsčiuoju nuvažiavo nuo kelio.

Nurodė, kad ir IT byloje nustatyta, kad eismo įvykis kilo tik dėl neatsargių atsakovo veiksmų. BÅ«tent: atsakovo Å . D. pažeidė KET 43, 44, 48, 49, 51, 52 punktų reikalavimus, dėl ko sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos važiavusiam jo (R. P.) vairuojamam vilkikui. Jis (viliko vairuotojas), vengdamas iÅ¡važiavimo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , kurioje važiavo automobiliai, ir pėsčiojo partrenkimo, stabdė vilkikÄ ir atliko manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, tačiau dėl buvusio nedidelio atstumo iki pėsčiojo (atsakovo) eismo įvykio nepavyko iÅ¡vengti.

IT metu nustatyta, kad jis (vikliko vairuotojas) ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių , kas bÅ«tų iÅ¡vnegta pėsčiojo partrenkimo. IT metu nustatyta, kad atsakovo veiksmai ( nerblaivus ėjo važiuojamÄ ja kelio dalimi, transporto priemonių važiavimo kryptimi ir pažeidė KET reikalaimus) buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu ir sudarė pagrindinę sÄ lygÄ eismo įvykiui kilti. Nurodo, kad jis (tresysis asmuo R. P.) nebuvo nubaustas administracine tvarka.                      IeÅ¡kinys tenkintinas.                      Nagrinėjamoje byloje (b.l.9- Marijampolės AVPK NTS raÅ¡tas; b.l.11- 2013-02-28 nutarimas;

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 64-1-00003-13) nustatyta, kad 2013-01-01, apie 19 val. 50 min., KantalikÅ¡ių k., Marijampolės sav. ribose, kelio Kaunas-Marijampolė 51,76 km , treysis asmuo R. P. vairuodamas UAB „Rimgeda“ priklausantį vilikÄ Volvo FH 12, valst, Nr. CDD 282 su puspriekabe Schmitz SPR 24, vals. Nr. US 285, draustÄ privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, važiuodamas tiesiai Marijampolės kryptimi, kliudė kelio važiuojamÄ ja dalimi toje pačioje eismo juostoje ir ta pačia kryptimi tamsiu paros metu be Å¡viesÄ atspindinčių elementų, žibinto ar kitų Å¡viesos Å¡altinių, ėjusį neblaivų (nustatytas 2,098 promilių girtumas) pėstįjį atsakovÄ Å .

D. ir vengdamas susidūrimo nuvažiavo nuo kelio. Pėstysis buvo sužalotas ( galvos smegenų trauma). Dėl šio eismo įvykio 2013-01-01 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d. vilkiko vairuotojo R. P. atžvilgiu. 2013-02-28 nutarimu dėl ikiteisiminio tyrimo nutraukimo (b.l. 11-13) ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi veika nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., požymių ir ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriui spręsti dėl eismo įvykio dalyvių administracinės atsakomybės klausimo išsprendimo.

Nutarime konstatuota, kad pėstysis S. D. pažeidė KET 43 p., 44 p., 48 p., 49 p., 51 p., 52 p., reikalavimus dėl ko sudarė kliÅ«tį iÅ¡ paskos važiavusiam vilkiko Volvo FH12, val. Nr. CDD282, vairuotojui R. P., kuris, vengdamas iÅ¡važiavimo į priežprieÅ¡inę eismo juostÄ , kurioje važiavo automobiliai, ir pėsčiojo partrenkimo, stabdė vairuojamÄ transporto priemonę bei atliko manevrÄ Ä¯ deÅ¡inę, tačiau dėl buvusio nedidelio atstumo iki pėsčiojo eismo įvykio nepavyko iÅ¡vengti.

IT (ikiteisminio tyrimo) metu buvo nustatyta, jog:

1) vilkiko vairuotojas R. P. ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta Š. D. partrenkimo;

2) R. P. transporto priemonę vairavo neviršydamas leistino greičio;

3) pėsčiojo Å . D. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu bei sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti (nes jeigu Å . D. bÅ«tų laikęsis KET reikalavimų ir neišėjęs į kelio važiuojamÄ jÄ dalį arba išėjęs tik pilnai įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, tokiu bÅ«du nebÅ«tų sudaręs kliÅ«ties vilkiko vairuotojui);

4) neatsargiems pėsčiojo Å . D. veiksmams įtakos galėjo turėti jam nustatytas girtumas -2,098 promilės etilo alkoholio.                       Dėl autoįvykio kaltu pripažintas ir pagal ATPK 131 str. 4 d. , kaip pažeidęs KET 9, 43, 44, 48, 49, 51, 52 punktų reikalavimus,  nubaustas atsakovas Š. D. 70 lt bauda, kuriÄ 2013-04-18 sumokėjo, nes su pažeidimu sutiko (b.l. 144-145 - Marijampolės AVPK KP 2013-04-17 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.64AN-2502164-13 ).

A. Å . D. gyvena ir dirba Norvegijoje( b.l. 5- 2014-07-29 deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ NorvegijÄ - Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡as apie asmenį; b.l. 101, 102, 125, 126, 133, 134 - jo iÅ¡ Norvegijos siuÅ¡sti laiÅ¡kai su nuorda, jog iÅ¡vykęs darbo reikalais , ir vokai).                      Vilikas Volvo FH 12, valst, Nr. CDD 282 ir puspriekabė Schmitz SPR 24, vals. Nr. US 285, buvo apdrausti privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu AB „Lietuvos draudimas“(b.l. 7,8).

Savininkas (draudėjas) UAB „Rimgeda“. Dėl Å¡io autoįvykio ieÅ¡kovas AB “Lietuvos draudimas“ savininkui UAB „Rimgeda“ iÅ¡mokėjo 26 440,72 (b.l. 18 – 2013-03-05 mokėjimo nurodymas dėl 2860 Lt sumos ir b.l. 61- 2013-04-04 mokėjimo nurodymas dėl 23 580,72 Lt. sumos). Dėl Å¡ios draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovas AB “Lietuvos draudimas“ 2013-03-07 kreipėsi į atsakovÄ (b.l.6- 2013-03-07 pretenzija Nr.R0001344465).          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolrgijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2002).          CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.                      Deliktinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius visas jos sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir kaltę, žalÄ , iÅ¡skyrus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Materialinių teisinių civilinės atsakomybės santykių sÄ lygos suponuoja ir atitinkamas procesines deliktinio santykio Å¡alių pareigas kilus ginčui.

Ä®prastai sprendžiant ginÄÄ tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalÄ asmens bylose dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas (iÅ¡skyrus kaltę, nes ji preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga kÄ nors atlikti, kÄ nors daryti, kokiu nors bÅ«du elgtis ar dar kitoks nurodymas bÅ«ti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobÅ«džio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu.

Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumÄ civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindÄ sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai: ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iÅ¡ teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos.

Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas; civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas ir paskirtis – civilinės atsakomybės pagrindu ir draudimo santykių principu užtikrinti žalos, kuri atsirado ne dėl tyčinių veiksmų, atlyginimÄ . Draudimo prievolė atsiranda intervale nuo tyčinių veiksmų iki paprasto neatsargumo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Paprastas neatsargumas, kaip kaltė, sudaranti pagrindÄ civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiams atsirasti, gali bÅ«ti kaip objektyvi klaida, mažiausias neapsižiÅ«rėjimas, neatidumas ar nepakankamas apdairumas, net nesugebėjimas konkrečioje situacijoje numatyti visų saugaus elgesio galimybių ir jomis pasinaudoti. Skolininko kaltė preziumuojama, todėl jis turi įrodyti, kad ėmėsi visų konkrečioje situacijoje galimų priemonių žalai iÅ¡vengti (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

                                                     Ikiteisminio tyrimo metu atliktus tyrimÄ konstatuota (b.l.13), kad pėsčiojo Å . D. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu bei sudarė pagrindinę sÄ lygÄ Å¡iam eismo įvykiui kilti, nes jeigu pėstysis Å . D. bÅ«tų laikęsis KET reikalavimų ir neišėjęs į kelio važiuojamÄ jÄ dalį arba išėjęs tik pilnai įsitikinęs, jog tai daryti yra saugu, tokiu bÅ«du nebÅ«tų sudaręs kliÅ«ties vilkiko vairuotojui, be to ir neatsargiems pėsčiojo Å .

D. veiksmams įtakos galėjo turėti jam nustatytas girtumas -2,098 promilės etilo alkoholio. Dėl Å¡io autoįvykio Marijampolės AVPK KP 2013-04-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.64AN-2502164-13 ) kaltu pagal ATPK 131 str. 4 d. pripažintas pėstysis Å . D., kuris pažeisdamas KET 9, 43, 44, 48, 49, 51, 52 p. reikalavimus, ėjo keliu pagal transporto priemonių judėjimo kryptį, staiga vis iÅ¡eidamas į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, neįvertinęs atstumo iki artėjančių transporto priemonių ir jų greičio, bei neįsitikinęs, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms tamsiu paros metu nesineÅ¡damas Å¡viečiančio žibinto, nevilkėdamas ryÅ¡kiaspalvės liemenės su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais ir neprisisegęs prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaito, dėl ko keliu važiuojančio automobilio vairuotojas vengdamas ant jo užvažiuoti stabdė ir suko į deÅ¡inę bei nuvažiavo nuo kelio.

Eismo įvykio metu sugadintos dvi transporto priemonės ir kelio sankasa.Tokiu bÅ«du spręstina, kad pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo pėsčiojo Å . D. veiksmai - tamsiu paros metu pėstysis ėjo be Å¡viesÄ atspindinčių elementų, žibinto ar kitų Å¡viesos Å¡altinių kelio važiuojamÄ ja dalimi toje pačioje eismo juostoje ir ta pačia kryptimi kaip ir važiavo vilkikas ir sudarė sunkiai pastebimÄ neiÅ¡vengiamÄ kliÅ«tį vilkiko su priekalaba vairuotojui R. P..  Atsakovo pareiga įrodyti jo atsiliepime nurodomas aplinkybes, kad vilkiko vairuotojas R.

P. buvo nepakankamai rÅ«pestingas bei atidus. Tačiau atsakovas byloje neprašė skirti autotechninės ekspertizės, nepateikė jokių papildomų įrodymų savo pozicijai pagrįsti. Tokiu bÅ«du spręstina, kad atsakovęs, pateikęs vien deklaratyvius argumentus dėl nesutikimo su ieÅ¡kiniu, Å¡ių argumentų neįrodė.                Pagal 2000-10-12 LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 12 str., eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti šį įstatymÄ , mokėti KET; eismo dalyviai, tame tarpe, privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti.

Pagal Å¡io įstatymo 15 str., pėstieji, eidami neapÅ¡viestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraÅ¡tu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neÅ¡tis Å¡viečiantį žibintÄ arba vilkėti ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais, arba bÅ«ti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaitÄ ; į kitÄ važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virÅ¡ kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – per sankryžas pagal Å¡aligatvių arba kelkraščių linijÄ ; kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per keliÄ stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms; pėstiesiems, tame tarpe, draudžiama: eiti per važiuojamÄ jÄ dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (iÅ¡skyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas), eiti automagistrale ar greitkeliu, eiti skiriamÄ ja juosta arba greta jos važiuojamosios dalies pakraščiu, kitos pėsčiųjų pareigos yra nustatytos KET.

Pagal autoįvykio metu, galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktÄ - eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti; pagal 43 punktÄ - pėstieji privalo eiti Å¡aligatviais arba pėsčiųjų takais deÅ¡ine puse, o ten, kur jų nėra, – kelkraščiu.

Jeigu Å¡aligatvio, pėsčiųjų tako, kelkraščio nėra arba jais eiti negalima, leidžiama eiti viena eile važiuojamosios dalies pakraščiu; pagak 44 punktÄ - kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu einantys arba kelkraščiu riedučiais, riedlentėmis, paspirtukais važiuojantys pėstieji turi judėti prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį; paga 48 punktÄ - pėstieji, eidami neapÅ¡viestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraÅ¡tu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neÅ¡tis Å¡viečiantį žibintÄ arba vilkėti ryÅ¡kiaspalvę liemenę su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais arba bÅ«ti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atÅ¡vaitÄ .

Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi bÅ«ti su atÅ¡vaitais: kairėje vežimėlio pusėje iÅ¡ priekio – baltu, o iÅ¡ galo – raudonu; pagal 49 punktÄ - į kitÄ važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virÅ¡ kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal Å¡aligatvių arba kelkraščių linijÄ . Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per keliÄ stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms; pagal 51 punktÄ Â - įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu; pagal 52 punktÄ - važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti.

Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios prieÅ¡ingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per keliÄ galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.          Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neblaivus (nustatytas 2,098 probilių girtumas) atsakovas, kaip pėsčiasis ir eismo dalyvis sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, sveikatai, nuvažiuoti vilikui nuo kelio, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių galimam susidÅ«rimui su keliu važiavusia transporto priemone (vilkiku) iÅ¡vengti, ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytos aplinkybės, susijusios su bÅ«tent atsakovo (kaip eismo dalyvio) KET reikalavimų pažeidimais, kurie buvo pagrindas autoįvykiui kilti (didelis neatsargumas).

Byloje ginčo dėl to, kad pėstysis neturėjo nei žibinto, nei atÅ¡vaito nėra.          Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalį asmenys, turintys regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui (paprastai tai subrogacija) arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui. Kadangi atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, ieÅ¡kovas tiesiogiai dėl žalos atlyginimo (iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos) kreipėsi į atsakovÄ (b.l.6).                                   Minėta, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad vilkiko vairuotojas R.

P. bÅ«tų pažeidęs Kelių eismo taisykles, t.y. bÅ«tų virÅ¡ijęs leistinÄ greitį ar kitokiu bÅ«du nusižengęs Kelių eismo taisyklėms, elgęsis neatsargiai ar neapdairiai, bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus, todėl atemstinas atsakovo atsiliepimo argumentas, kad dėl eismo įvyko kaltas R. P., valdęs didesnio pavojaus Å¡altinį. Byloje nėra duomenų, kad pagal eismo sÄ lygas R. P. turėjo pasirinkti žymiai mažesnį greitį nei leisintas. PraktikÄ , kuomet sprendžiant klausimÄ dėl padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo atsakomybės bÅ«tina vertinti įrodymus, susijusius su valdytojo veiksmų teisėtumu KET požiÅ«riu, o taip pat ar jo veiksmuose nebuvo neteisėto neveikimo formuoja teismai (žr.

Vilniaus apygardos teismo 2010-03-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-304-115/2011).                     Esant aukščiau iÅ¡dėstytom aplinkybėm, atmestini kaip nepagrįsti atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai dėl vilkiko vairuotojo kaltės eismo įvykyje.                    Atsakovas nesutinka su paskaičiuotos žalos dydžiu, nes, kaip nurodo, už 10 metų senumo automobilį negali bÅ«ti atlyginama kaip už naujÄ , skaičiuojant naujų detalių kainas, be to jis nebuvo iÅ¡kviestas į transporto priemonės apžiÅ«rÄ .

Nagrinėjamoje byloje atlygintinos žalos dydis yra nustatytas pagal nepriklausomų vertintojų UAB Auto Balt iÅ¡vadas (b.l.15-61, 99). IÅ¡ bylos duomenų seka, kad vilkiko detalėms buvo pritaikytas 50 % nusidėvėjimas, o priekabos detalių kaina nustatyta pagal sÄ vartyno panaudotų detalių kainas ir draudimo iÅ¡moka buvo paskaičiuota taip:

a) priekabai pagal sÄ matÄ 2710 Lt ( skaičiuota dėvėtų detalių kainomis, todėl nusidėvejimas neskaičiuojamas) + gelbėjimo iÅ¡laidos 1250 Lt (1/2 iÅ¡laidų pagal UAB Tomadas sÄ skaitÄ ) – 1100 Lt frančizė = 2860 Lt;

b) vilkikui pagal nepriklausomų vertintojų paskaičiavimus (sÄ mata) remonto kaina be PVM 37224,20 Lt – 50 %  nusidėvėjimas detalėms (13793,48Lt) = 23430 Lt + gelbėjimo iÅ¡laidos 1250Lt Lt (1/2 iÅ¡laidų pagal UAB Tomadas sÄ skaitÄ ) –1100 Lt frančizė = 23580,72 Lt.. Tokiu bÅ«du spręstina, kad atsakovo teiginiai, jog  nebuvo įvertintas nusidėvėjimas atmestini, kaip nepagrįsti o ta aplinkybė, kad jis nedalyvavo 2013-01-03 transporto priemonės apžiÅ«roje (b.l.15)(eismo įvykio 2013-01-01 metu patyrė galvos trauma – žr. prijungtos IT baudž. bylos: b.l.21, 39- tarnybinis praneÅ¡imas, Š.

D. apklaustas praėjus 1 mėnesiui po eismo įvykio, t.y. tik 2013-02-01) neturi esminės reikÅ¡mės, nes UAB Auto Balt vertinimo atsakaitoje yra pateiktos nuotraukos bei nuotraukos IT baudžiamojoje byloje ( žr. prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 64-1-00003-13 b.l.8-16) pagal kurias atsakovas, bÅ«damas aktyvus byloje dalyvaujantis asmuo, galėjo reikalauti skirti teismo autotechninė ekspertizė, atliktinÄ neapžiÅ«rėjus vilkiko su priekalaba, o panaudojant byloje esančius dokumentus. Vienok, tokio praÅ¡ymo nereiÅ¡kė.

Dėl pasakyto spręstina, kad praÅ¡omos priteisti žalos dydis – 26440,72 Lt - yra pagrįstas byloje esančiais ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais, kurių atsakovas nepaneigė.                    Nuostata, kad asmens turtui padarytÄ Å¾alÄ privalu atlyginti visiÅ¡kai, įtvirtinta ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje. Kartu CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinančioje visiÅ¡ko nuostolių (žalos) atlyginimo principÄ , taip pat numatyta galimybė įstatyme nustatyti Å¡io principo iÅ¡imtį.

Tokia iÅ¡imtis numatyta bÅ«tent CK 6.282 straipsnio 3 dalyje, kuri suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, sumažinti atlygintinos žalos dydį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Kadangi CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės, įtvirtintos CK 6.281 straipsnio 1 dalyje, tai ji gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. ŽalÄ padariusio asmens sunkios turtinės padėties sÄ voka yra vertinamoji, todėl teismui apie tai paliekama spręsti pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Be to, pagal CK 1.5 straipsnio 3 dalį, sprendžiant teismo diskrecijai priskirtus klausimus, taigi ir taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalį, bÅ«tina vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais. Analizuodama CK 6.282 straipsnio 3 dalies prasmę ir turinį, pažymėtina, kad CK 6.282 straipsnio 3 dalis negali bÅ«ti taikoma, jeigu žalÄ padariusiam asmeniui bÅ«tų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra įmanomas. Dėl to Å¡i teisės norma negali bÅ«ti taikoma tada, kai atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ asmuo neįrodo, kad objektyviai jam nėra galimybių atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Sprendžiant apie tokios galimybės turėjimÄ ar neturėjimÄ , teismui bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar aplinkybės, dėl kurių daroma iÅ¡vada apie žalÄ padariusio asmens sunkiÄ padėtį, yra pastovaus ir ilgalaikio pobÅ«džio. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertinama ne tik žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, egzistuojanti bylos nagrinėjimo metu, bet ir Å¡io asmens sveikatos bÅ«klę, Å¡eiminę ir socialinę padėtį apibÅ«dinančios bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurios gali daryti įtakÄ jo turtinei padėčiai tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005).         Nagrinėjamoje byloje atsakovas praÅ¡o praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ jo ieÅ¡kovo naudai žalos atlyginimo sumos dydį sumažinti 80 procentų.

Atsakovas įrodinėja sunkiÄ turtinę padėtį, pateikdamas duomenis patirtinančius tai, kad : jis neturi Lietuvoje registruotų automobilių (b.l.81), indėlio Dnb banke (b.l.77), motinos iÅ¡tuokos liudijimÄ (b.l.80), pažyma apie tai, kad motina neturi transporto priemonių (b.l.82), pažymÄ apie motinos gyvenamÄ jÄ vietÄ (b.l.83), motinai priklausančio buto planÄ (b.l.84), motinos bedarbio registracijos pažymÄ (b.l.86), pažymÄ apie gaunamas motinos nedarbo iÅ¡mokas (b.l.88-89), pažymÄ apie motinai paskirtÄ Â socialinę paÅ¡alpÄ (b.l.90), VÄ® RC pažymÄ , kad jis neturi Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto (b.l.91), motinos iÅ¡laidas už buto komunalines paslaugas patvrtinančius mokėjimo nurodymus ir kasos kvitus (b.l.92, 93, 94).

IÅ¡ bylos duomenų seka, kad atsakovas Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi (b.l. 142) bei Lietuvoje nedirba (b.l.140) . A. Å . D. nuo 2014-07-29 iÅ¡vykęs į NorvegijÄ darbo reikalais ( b.l. 5- 2014-07-29 deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ NorvegijÄ - Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡as apie asmenį; b.l. 101, 102, 125, 126, 133, 134 - atsakovo iÅ¡ Norvegijos teismui atsiųsti laiÅ¡kai su nuorda, jog iÅ¡vykęs darbo reikalais , ir vokai). Atsakovas yra jauno amžiaus (28 metų), neturi Å¡eimos ir jokių iÅ¡laikytinių, gyvena ir dirba Norvegijoje, kur gyvenimo lygis yra aukÅ¡tas. Esant nurodytoms aplinkybės teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sunkiÄ turtinę jo padėtį, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.282 straipsnio 3 dalį ir sumažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo sumÄ 80 procentų.

Tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 7657,76Eur (26440,72 Lt) žalos atlyginimo ( CK CK 6.1015 str.), 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos (2014-12-18) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str. 1 d.), 229,67 Eur (793 Lt) žyminio mokesčio (CPK 93 str. ).                       Dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo.          CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ .

Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi teisėtų lÅ«kesčių, lygiateisiÅ¡kumo principų, t.y. bÅ«tina atsižvelgti tiek į ieÅ¡kovo (iÅ¡ieÅ¡kotojo), tiek į atsakovo (skolininko) interesus. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti atidedamas arba iÅ¡dėstomas iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgiant į Å¡alių turtinę padėtį arba kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti bÅ«simo sprendimo įvykdymo iÅ¡dėstymo. teismas taip pat turi nustatyti, ar iÅ¡dėsčios teismo sprendimo įvykdymÄ tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iÅ¡ esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-03 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-1110/2001; 2001-10-03 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-903/2001 ir kt.).              Atsakovas atsiliepimu praÅ¡o iÅ¡dėstyti priteistÄ Å¾alos atlyginimo mokėjimÄ 24 mėnesiams (b.l.76).

IeÅ¡kovas sutinka (b.l.98) , kad jam iÅ¡ atsakovo priteistinos 7657,76Eur (26440,72 Lt) dydžio žalos atlyginimo mokėjimas bÅ«tų iÅ¡dėstytas dalimis atlyginant per vienerius metus.         Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį , į tai , kad ginčo tarp Å¡alių dėl žalos atlyginimo mokėjimo iÅ¡dėstymo per vienerius metus nėra bei vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo (CK 1.5 str.), Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principais, teismo nuomone, yra tikslinga priteistÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai žalos atlyginimo,- tai yra 7657,76Eur (26440,72 Lt) - mokėjimÄ Â iÅ¡dėstyti lygiomis dalimis 12 (dvylikai) mėnesių, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ skolininko (atsakovo) iÅ¡ieÅ¡kotojo (ieÅ¡kovo) naudai kas mėnesį po 638,14Eur (2203,39 Lt) (CPK 284 str. 1 d.).

Manytina, kad toks iÅ¡dėstymas neprieÅ¡taraus ieÅ¡kovo (iÅ¡ieÅ¡kotojo) ir atsakovo (skolininko) interesų pusiausvyros principui.        IÅ¡ atsakovo valstybei priteisiamos iÅ¡laidos (b.l.1- pažyma 9,24 Eur) už procesinių dokumentų siuntimÄ (CPK 96 str. ).                     Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 12 str., 15 str. , 260 str. , 270 str., 284 str. n u s p r e n d ž i a :                         IeÅ¡kinį tenkinti .                           Priteisti iÅ¡ atsakovo Å .

D., a.k(duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ į.k.110051834, naudai 7657,76Eur (septynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 76 ero centus) (26440,72 Lt) žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (7657,76Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos – 2014 m. gruodžio 18 d.((2014-12-18) - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 229,67 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 67 euro centus)(793 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokėto žyminio mokesčio ) atlyginimo.                      IÅ¡dėstyti Å¡iuo teismo sprendimu priteisto 7657,76Eur (26440,72 Lt) dydžio žalos atlyginimo mokėjimÄ dalimis 12 (dvylikai) mėnesių, nustatant, kad atsakovas Å .

D., a.k(duomenys neskelbtini) moka ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k.110051834, po 638,14Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 14 euro centų)(2203,39 Lt) kas mėnesį.                        Priteisti iÅ¡ atsakovo Å . D. valstybės naudai 9,24 Eur (devynis eurus 24 euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant VMI prie LR FM sÄ skaiton, įmokos kodas 5660.                        Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

              Teisėja                                                                                                                       Teresė Klimienė