92858662-b4cb-45e9-b693-e5eaa0f75715 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-130-420/2021 Proceso Nr. 2-54-3-00501-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.6.15; 3.2.3.1; 3.2.6.1 UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 3 d. Zarasai Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų teisėjas Vladimiras Kurasovas, sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. D., ir jo atstovui advokatui Arvydui Ražauskui, atsakovės A. K. atstovei V. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

D. ieÅ¡kinį atsakovams T. Å . ir A. K., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notarui Romualdui Kundrotui, dėl 2020 m. liepos 8 d. žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo apsimestine bei niekine, taip pat pirkėjo teisių ir pareigų pagal pridengtÄ pirkimo-pardavimo sutartį perkėlimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti atsakovo T. Å . (dovanotojo) ir atsakovės A.

K. (apdovanotosios) 2020 m. liepos 8 d. Dovanojimo sutartį Nr.? (duomenys neskelbtini) apsimestine, todėl niekine ir negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento. Pripažinti atsakovo T. Å . (pardavėjo) ir atsakovės A. K. (pirkėjos) 2020 m. liepos 8 d. sudarytÄ Dovanojimo sutartį Nr.? (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi bei taikyti Å¡iai sutarčiai pirkimo-pardavimo sutartį reglamentuojančias taisykles. Perkelti ieÅ¡kovui A. D. visas pirkėjo teises ir pareigas pagal atsakovo (pardavėjo) T. Å . ir atsakovės (pirkėjos) A.

K. 2020 m. liepos 8 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), bei Statinių (jų dalių) ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ?pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – Å¡iltnamio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ?½?dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, nustatant, kad ieÅ¡kovas A.

D. pirko, o atsakovas T. Å . pardavė visus prieÅ¡ tai iÅ¡vardintus nekilnojamojo turto objektus už bendrÄ 9 331 Eur sumÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (pirkėjo) A. D. atsakovei A. K. 9 331 Eur sumÄ , kaip ieÅ¡kovo bei pirkėjo A. D. pagal 2020 m. liepos 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį mokėtinÄ kainÄ už žemės sklypo, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), bei Statinių (jų dalių) ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – Å¡iltnamio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ?½?dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimÄ , nustatant 14 dienų terminÄ nurodytai kainai sumokėti nuo priimto teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iÅ¡ atsakovų T. Å . ir A. K. ieÅ¡kovo A. D. naudai 248 Eur dydžio sumokėtÄ Å¾yminį mokestį, taip pat iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovui A. D. pagal 2005 m. gegužės 2 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise daugiau kaip penkiolika metų priklauso Å¡ie statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): (i)?½?dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (ii) pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iii) pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (iv)?pastatas – klėtis, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); (v) pastatas – kiemo rÅ«sys, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); (vi) kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); (vii) ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos mėn. antroje pusėje ieÅ¡kovui telefonu paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs K.

K. vardu bei pavarde, ir nurodė, jog yra naujasis anksčiau T. Å . priklausiusio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, taip pat Žemės sklype anksčiau T. Å . priklausiusių statinių savininkas, informavo ieÅ¡kovÄ , jog ketina pradėti griauti Žemės sklype esančius statinius. 2020 m. liepos 22 d. ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ VÄ®?Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä . Susipažinus su minėtu VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, taip pat kitais duomenimis, paaiÅ¡kėjo, jog 2020 m. liepos 8 d. tarp atsakovo T.

Å . ir atsakovės A. K. buvo sudaryta žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas padovanojo atsakovei jam priklausiusį Žemės sklypÄ ir visus ant jo esančius atsakovui priklausiusius statinius (jų dalis). Susipažinus su minėta Dovanojimo sutartimi ir jos turiniu, iÅ¡siaiÅ¡kinus, kad atsakovo ir atsakovės visiÅ¡kai nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai, sužinojus apie atsakovo pastangas iki Dovanojimo sutarties sudarymo per nekilnojamojo turto brokerį „Capital“ ir jo darbuotojÄ J.

T. parduoti Žemės sklypÄ ir jame esančius Statinius (jų dalis) už bendrÄ 11 900 Eur sumÄ , taip pat iÅ¡ VÄ®?Registrų centro Nekilnojamojo turto registro viešų duomenų iÅ¡siaiÅ¡kinus, kad atsakovas po keleto savaičių nuo Dovanojimo sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. liepos 24 d. su atsakove pas tÄ patį notarÄ RomualdÄ KundrotÄ sudarė gretimai esančių ir su Žemės sklypu besiribojančių jam nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) – pirkimo-pardavimo sutartį Nr.? (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui nebeliko abejonių, kad Dovanojimo sutartis yra apsimestinis ir niekinis sandoris, iÅ¡ tiesų siekiant pridengti sudarytÄ pirkimo-pardavimo sandorį, dėl ko sutartis turi bÅ«ti laikytina pirkimo-pardavimo, o ieÅ¡kovui perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Dovanojimo sutartimi tiek Žemės sklypas, tiek ir visi Statiniai (jų dalys) (tiek priklausantys atsakovui asmeninės nuosavybės teise, tiek ir priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ieÅ¡kovu) atsakovei buvo padovanoti viena Dovanojimo sutartimi kaip bendras turtinis kompleksas, kas reiÅ¡kia, jog į visÄ Å¡Ä¯ turtinį kompleksÄ , jo sÄ Å¾iningo ir skaidraus pardavimo atveju, pirmenybės teisę neabejotinai bÅ«tų turėjęs ieÅ¡kovas, kaip bendraturtis. Atsakovo ir atsakovės, ieÅ¡kovo turimais duomenimis, visiÅ¡kai nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai, dėl ko nėra ir nebuvo jokio logiÅ¡ko pagrindo Dovanojimo sutarties sudarymui ir neatlygintiniam Žemės sklypo, taip pat Statinių (jų dalies), kurių bendrÄ vertę sudaro net 9 331 Eur suma, perleidimui.

Žemės sklype iki Dovanojimo sutarties sudarymo ½ dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise tiek ieÅ¡kovui ir atsakovui priklausė Dovanojimo sutarties 2.1.1. p. bei 2.1.9. p. nurodyti statiniai, be to, ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise visuomet priklausė net 5 statiniai, esantys Žemės sklype ir iÅ¡sidėstę per visÄ sklypÄ , remiantis Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovas, kaip statinių savininkas, turėjo pirmenybės teisę pirkti Žemės sklypÄ , kuris Å¡iuo metu, pažeidžiant pirmumo teisę, yra neteisėtai perleistas atsakovei.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ir jo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė A. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. liepos 8 d. Zarasų rajono 2-jame notarų biure tarp atsakovo T. Å . ir atsakovės A. K. buvo sudaryta nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Dovanojimo sutartis (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad Dovanojimo sutartis yra galimai apsimestinis sandoris, kuriuo siekiama pridengti Žemės sklypo ir Statinių (jų dalių) pardavimÄ atsakovei, A. K. bei siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovui pirmenybės teise įsigyti žemės sklypÄ ir jame esančius Statinius (jų dalis). IeÅ¡kovo teiginys dėl neva apsimestinio (dovanojimo) sandorio sudarymo nėra grindžiami jokiais objektyviais įrodymais, o apsiriboja tik bendro pobÅ«džio spėliojimais. Tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas apsimestiniu ieÅ¡kovas privalo įrodyti kitÄ apsimestiniu sandoriu dengiamÄ sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kokių pasekmių realiai siekė Å¡alys.

IeÅ¡kovas teigia, kad minėta Dovanojimo sutartis yra apsimestinis ir niekinis sandoris, nes T. Å . ir A. K. nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai. IeÅ¡kovas niekada nesikreipė į T. Å . iÅ¡reikÅ¡damas norÄ pirkti Žemės sklypÄ su jame esančiais Statiniais (jų dalimis). 2019 m. liepos 2 d. T. Å . per Zarasų rajono 1-Ä jį notarų biurÄ ieÅ¡kovui buvo siuntęs pareiÅ¡kimÄ pirmenybės teise pirkti ginčo Statinius (jų dalis) bei žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), tačiau ieÅ¡kovas niekada nerodė noro pirkti ginčo turtÄ bei jo įsigijimu nesidomėjo.

IeÅ¡kovui įsigyti nuosavybėn ginčo turtÄ buvo siÅ«loma ne vienÄ kartÄ . 2008 m. vasario 20 d. per Zarasų rajono 1-Ä jį notarų biurÄ T. Å . mamos O. Å . (tuo metu buvusios minėto žemės sklypo ir statinių (jų dalies) savininkės) taip pat siųstÄ pareiÅ¡kimÄ Ä¯sigyti turtÄ , tačiau ir į jos pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovas neatsakė ir pirmenybės teise įsigyti Žemės sklypÄ su statiniais nepasinaudojo, todėl esant tokioms aplinkybėms T. Å . savo turtÄ dovanojimo sutartimi perleido atsakovei, A.

K. kaip bendrai pažįstamai. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad dovanojimo sutartis buvo atlygintinė, o jų nesant nėra pagrindo teigti, jog sandoris yra apsimestinis. A. D., jo gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu buvo iÅ¡siųstas pareiÅ¡kimas pirmenybės teise pirkti ginčo turtÄ , tačiau jis tuo nepasinaudojo. Taip pat atsakovei yra žinoma, kad T. Å . A. D. ne kartÄ Å¾odžiu buvo siÅ«lęs pirkti žemės sklypÄ su ant jo stovinčiais statiniais (jų dalimis), tačiau Å¡is ignoravo T.

Å ., sakydamas, kad jam to turto nereikia. Kadangi buvo sudarytas dovanojimo sandoris, o ne pirkimo-pardavimo sutartis, todėl CK 4.79 straipsnio nuostatos, numatančios bendraturčio pirmenybės teisęs įsigyti žemės sklypÄ su statiniais (jų dalimis) netaikytinas bei nėra pagrindo perkelti pirkėjo teisių bei pareigų. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad T. Å . apie jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , t. y. PastatÄ â€“tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); PastatÄ â€“daržinę Nr. (duomenys neskelbtini);

PastatÄ â€“sandėlį, Nr. (duomenys neskelbtini); PastatÄ â€“sandėlį, Nr. (duomenys neskelbtini); PastatÄ â€“viralinę, Nr. (duomenys neskelbtini); PastatÄ â€“Å¡iltnamį, Nr. (duomenys neskelbtini); Kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, Nr. (duomenys neskelbtini), kaip Å¡io turto savininkas privalėjo praneÅ¡ti A. D. apie parduodamus daiktus. Visi aukščiau iÅ¡vardinti daiktai yra antraeiliai daiktai, todėl T. Å . neturėjo pareigos siÅ«lyti pirmumo teise įsigyti antraeilių daiktų.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad civilinės teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisę, nenustato daikto savininko pareigos siÅ«lyti pirkti jo parduodamÄ daiktÄ , kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kitų Å¡alia esančių daiktų savininkams. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybės teise priklausė tik T. Å ., o ½ dalis Pastato - Gyvenamojo namo bei ½ dalis Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai priklausė T.

Š., o kita ½ dalis šio namo ir ½ dalis Kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai – ieškovui. Taigi, tiek ieškovas, tiek T. Š. būdami bendraturčiais privalėjo pastatais rūpintis kartu bendrai, juos prižiūrėti, remontuoti, tačiau ieškovas savo pastato dalies visiškai neprižiūrėjo, dėl ko, jo namo dalis pradėjo griūti ir kelti realų pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei. 2019 m. liepos 12 d. T. Š. kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas A.

D. įpareigoti remontuoti arba atstatyti pastatų stogus, sienas ir kita. Kadangi ieÅ¡kovas savo pastatų dalimi visiÅ¡kai nesirÅ«pino, į sodybÄ neatvažiuodavo, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovui sodyba nebuvo ir nėra reikalinga. Be to, pastatai yra 1934 metų statybos, todėl akivaizdu, kad juos remontuoti, atstatyti, atnaujinti yra bÅ«tina, nes prieÅ¡ingu atveju jie visiÅ¡kai sugrius. Atsakovė ne kartÄ yra buvusi Å¡ioje sodyboje, palaikė draugiÅ¡kus ryÅ¡ius su T. Å ., jam Å¡i sodyba nebuvo reikalinga, nes gyvena Latvijoje, o ne Lietuvoje, atvykti į sodybÄ yra sudėtinga, nes dėl pastatų stovio juose apsistoti nėra galimybės, todėl T.

Å . nusprendė sodybÄ padovanoti atsakovei A. K.. Be to, tarp atsakovų esant draugiÅ¡kiems santykiams, jie bendrauja iki Å¡iol, buvo sutarę, kad T. Å . galės atvykti į sodybÄ kada panorėjęs. Be to, atsakovė iÅ¡ T. Å . įsigijo dar du greta esančius žemės sklypus, tam, kad galėtų ateityje vystyti kokiÄ nors veiklÄ . IeÅ¡kovo padaryta iÅ¡vada, jog T. Å . valia buvo parduoti turtÄ , o ne jį dovanoti niekuo nepagrįsta ir paremia tik prielaida. Sutarties Å¡alies laisvės principas lemia paties daikto savininko apsisprendimÄ dėl disponavimo jam priklausančiu turtu, nepriklausomai nuo to koks sandoris jam bÅ«tų labiau ekonomiÅ¡kai naudingas.

Ginčo žemės sklypo su statiniais dovanojimo sutartis tarp atsakovės ir T. Å . buvo sudaryta todėl, kad T. Å . gyvena ne Lietuvoje, per metus laiko žemės sklypÄ reikia pastoviai Å¡ienauti, jos Å¡ienauti daugiau nėra kam, pastatai yra labai seni, mediniai, griÅ«vantys, jiems reikalingas kapitalinis remontas, nes prieÅ¡ingu gali užgriÅ«ti ir sužaloti žmones, o ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neprisideda prie pastatų remonto, žemės sklypo neÅ¡ienauja. 2019-07-02 ieÅ¡kovui buvo siųstas praneÅ¡imas pirmenybės teise įsigyti ginčo sklypÄ su statiniais, tačiau nepasinaudojo galimybe, be to, pastaruoju metu dėl susidariusios situacijos Lietuvoje (COVID-19) T.

Å . yra gana sudėtinga atvykti į LietuvÄ , todėl ir buvo nuspręsta šį turtÄ padovanoti atsakovei. Sudaryta dovanojimo sutartis atitiko tiek atsakovės, liek T. Å . valiÄ , todėl Å¡is sandoris negali bÅ«ti laikomas apsimestiniu bei niekiniu. Teismo posėdyje atsakovė A. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Atsakovas T. Å . teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. liepos 8 d.

Zarasų rajono 2-jame notarų biure buvo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas, savo pažįstamai A. K. padovanojo Žemės sklypÄ ir Statinius, esančius (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris. 2019 m. liepos 2 d. per Zarasų rajono 1-Ä jį notarų biurÄ atsakovas siuntė ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimÄ pirmenybės teise pirkti ginčo žemės sklypÄ su ginčo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kimas buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo adresu, kuris ir yra nurodytas paties ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose, tačiau A.

D. nepasinaudojo pirkti minėtÄ ginčo turtÄ . Be to, 2008 m. vasario 20 d. per Zarasų rajono 1-Ä jį notarų biurÄ A. D. buvo siųstas atsakovo motinos O. S., kuriai anksčiau priklausė Å¡is turtas, pasiÅ«lymas minėtÄ turtÄ Ä¯sigyti, tačiau ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė noro įsigyti žemės sklypÄ su statiniais. IeÅ¡kovui ne kartÄ Å¾odžiu atsakovas siÅ«lė pirkti iÅ¡ jo ginčo turtÄ , bet ieÅ¡kovas jo įsigyti nepageidavo, kadangi pats savo turtu, t. y. pastatais niekada nesinaudojo ir iki Å¡iol nesinaudoja.

A. D. priklausantys pastatai yra sugriuvę, jiems reikalingas iš esmės kapitalinis remontas. Kadangi A. D. pastatai kelia pavojų žmonių gyvybei, todėl 2019 m. liepos 12 d. atsakovas kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, prašydamas A. D. įpareigoti remontuoti arba atstatyti pastatų stogus, sienas ir kita, tačiau ieškovas statinių neatstatė. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dovanojimo sandoris yra apsimestinis, o tik remiasi niekuo nepagrįstais spėjimais.

A. D. kaip apdairus, iÅ¡silavinęs žmogus, jeigu bÅ«tų norėjęs iÅ¡ atsakovo įsigyti žemės sklypÄ su statiniais pats bÅ«tų rodęs norÄ , tačiau jokio noro ieÅ¡kovas niekada neiÅ¡reiÅ¡kė ir tai matyti iÅ¡ A. D. elgesio. Nepagrįstai ieÅ¡kovas nurodo, kad dovanojimo sutartis apsimestinis ir niekinis sandoris, nes atsakovo valia buvo žemės sklypÄ ir statinius parduoti, o ne dovanoti. A. D. teismui pateikė „Capital“ skelbimo iÅ¡traukÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad anksčiau šį turtÄ atsakovas pardavinėjo.

Atsakovas gyvena Latvijoje, Å¡is turtas jam yra nereikalingas, todėl pradžioje buvo nusprendęs jį parduoti, tačiau ilgÄ laikÄ niekas jo nepirko, neatsidaro nei vieno pirkėjo, kuris norėtų įsigyti sugriuvusius, beverčius statinius. Pats A. D. irgi neiÅ¡reiÅ¡kė noro tų statinių įsigyti, todėl nusprendė turtÄ padovanoti A. K.. Pinigų už padovanotÄ turtÄ atsakovas negavo. A. D. nepagrįstai teigia, kad tai buvo pirkimo-pardavimo sandoris, o ne dovanojimo, sutartis. Nesant pagrindo sandorį pripažinti apsimestiniu, nėra pagrindo perkelti pirkėjo teisių bei pareigų A.

D.. Teismo posėdyje atsakovas T. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog su atsakove jis bendravo mažiau nei su jos vyru, su kuriuo apie 2003 m. 1,5 metų gyveno ir dirbo Anglijoje. Nuo to laiko palaiko draugiÅ¡kus santykius. Trečiasis asmuo Zarasų rajono 2-ojo notarų biuro notaras Romualdas Kundrotas atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismas k o n s t a t u o j a : Sandoris yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Asmenų veiksmai yra jų vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Taigi sandoris yra asmens vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka. Tai reiÅ¡kia, kad sandoris yra asmens valios ir jos iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine iÅ¡raiÅ¡kos forma, turi atitikti jų vidinę valiÄ .

Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, vienos ar kitos sÄ lygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginÄÄ , vadovaujasi sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbÅ«s sutarčių aiÅ¡kinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama sÄ Å¾iningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiÅ¡kintis tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, o ne vien raÅ¡ytinį sutarties tekstÄ . AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į susiklosčiusius Å¡alių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iÅ¡ sutarčių aiÅ¡kinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiÅ¡kinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius Å¡alių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobÅ«dį, vienos ar kitos jos sÄ lygos prasmę ir pan.

Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikÅ¡mės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiÅ¡kintis ir nagrinėti tikruosius Å¡alių ketinimus, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtines teises (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas dovanojimo sutarties sÄ vokÄ , nurodė, kad Å¡iuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovanÄ kitai Å¡aliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtÄ nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobÅ«džio patenkinimÄ . Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo  sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti.

Dovanojama gali bÅ«ti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo  sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo  priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, dovanojimo  sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo  sutartimi tik esant bÅ«tinajai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui.

Nustačius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris (CK 1.87 straipsnis), ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 1.87 straipsnio taikymo ir aiÅ¡kinimo nurodoma, kad apsimestinis sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad, sudarant tÄ sandorį, juo siekiama pridengti kitÄ sandorį, todėl tuo atveju turi bÅ«ti taikomos taisyklės to sandorio, kurį sutarties Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje (jei tas sandoris neprieÅ¡tarauja įstatymui).

Apsimestinis sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – Å¡alių valios, nes jame iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio Å¡alys. Taigi įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumÄ , reikia įrodyti, kad Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

Teismas pažymi, jog pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

Ä®rodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose suformuluotas taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – atsikirtimų (prieÅ¡ieÅ¡kinio) faktinį pagrindÄ . Todėl aplinkybę, jog dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, siekiant pridengti pirkimo-pardavimo sutartį, remiasi trimis pagrindiniais argumentais:

1) atsakovo valia buvo žemės sklypÄ ir statinius (jų dalis) parduoti, kÄ patvirtina atsakovo T. Å . kreipimasis į nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ â€žCapital“ ir jos internetiniame tinklapyje patalpintas skelbimas apie ginčo žemės sklypo su statiniais ir dviejų greta esančių žemės sklypų pardavimÄ ;

2) atsakovai sudarė gretimai esančių ir su ginčo žemės sklypu besiribojančių žemės sklypų – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), – pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

3) atsakovo ir atsakovės visiÅ¡kai nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai, dėl ko nebuvo jokio logiÅ¡ko pagrindo dovanojimo sutarties sudarymui ir neatlygintiniam žemės sklypo su statiniais, kurių bendrÄ vertę sudaro 9 331 EUR suma, perleidimui. Ä®vertinus ieÅ¡kovo argumentus, teismas laiko, kad jo iÅ¡vardinti teiginiai yra iÅ¡ esmės tik prielaidos. Atsakovas T. Å . nurodė, kad turėjo tris žemės sklypus, Å¡is turtas jam buvo nereikalingas, nes gyvena Latvijoje, dėl pandemijos negalėjo atvykti ir juo rÅ«pintis, todėl pradžioje buvo nusprendęs visus žemės sklypus parduoti.

Ne kartÄ Å¾odžiu siÅ«lė ieÅ¡kovui pirkti jo žemės sklypus, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu siuntė jam turimų žemės sklypų kadastrinius numerius, tačiau A. D. neiÅ¡reiÅ¡kė noro pirkti minėtÄ ginčo turtÄ . 2019 m. liepos 2 d. per Zarasų rajono 1-Ä jį notarų biurÄ atsakovas iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimÄ pirmenybės teise pirkti ginčo žemės sklypÄ su ginčo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kimas buvo iÅ¡siųstas ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo adresu, kuris ir yra nurodytas paties ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose.

IeÅ¡kovas tylėjo. Tuomet jis (T. Å .) kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį dėl visų savo turimų sklypų pardavimo. Tačiau per metus laiko neatsidaro nei vieno pirkėjo, kuris norėtų įsigyti žemės sklypÄ su dalimi sugriuvusių, beverčių statinių. Tuomet susitarė parduoti kitus du žemės sklypus savo geram pažįstamui K. K., o už tai, atsidėkodamas ir norėdamas greičiau atsikratyti viso turto, nutarė padovanoti jam ir trečiÄ Å¾emės sklypÄ . Tarp jų yra draugiÅ¡ki santykiai, jie pažįstami daug metų, bendrauja iki Å¡iol, sutarė, kad T.

Å . galės atvykti į sodybÄ kada panorėjęs. K. pasiÅ«lė turtÄ padovanoti A. K., jis sutiko, nes jam tai buvo nesvarbus klausimas. Atsakovė A. K. ir liudytojas K. K. nurodė analogiÅ¡kas žemės sklypų įsigijimo aplinkybes. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. T. parodė, kad 2019-07-18 T. Å . kreipėsi į nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ â€žCapital“, kurioje ji dirba, dėl ginčo žemės sklypo su statiniais ir dviejų greta esančių žemės sklypų pardavimo. Sudarius tarpininkavimo sutartį, agentÅ«ros internetiniame tinklapyje buvo patalpintas skelbimas.

Tačiau iki 2020 m. vasaros parduoti turtÄ nepavyko, galimi pirkėjai, sužinoję, kad pastatai priklauso bendrasavininkams, atsisakydavo pirkti turtÄ , net nevyko jo apžiÅ«rėti. Ji pati skambino ieÅ¡kovui ir teiravosi, ar jis nenorėtų kartu parduoti savo dalies ar nupirkti T. Å . parduodamÄ turtÄ , tačiau ieÅ¡kovas abiejų variantų atsisakė. Vėliau T. Å . pranešė, kad pats surado dviejų žemės sklypų pirkėjus, o trečiÄ Å¾emės sklypÄ nutarė padovanoti. Tuomet skelbimas buvo pažymėtas užraÅ¡u „rezervuota“.

Pažymėtina, kad dovanojimo sutartis ir pirkimo–pardavimo sutartis iÅ¡ esmės skiriasi atlygintinumu. Pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu abi dovanojimo sutarties Å¡alys viena kitai perduoda tam tikrÄ turtÄ arba turtines teises ar prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atvejus atsiranda apsimestinio sandorio teisinės pasekmės. Taigi, sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinė teisė, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui.

Nustačius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018). Tam, kad sandoris bÅ«tų pripažintas apsimestiniu, ieÅ¡kovas privalo įrodyti kitÄ , apsimestiniu sandoriu dengiamÄ sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė Å¡alys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovai aiÅ¡kino, jog atsakovė su vyru ne kartÄ yra buvusi Å¡ioje sodyboje, palaikė draugiÅ¡kus ryÅ¡ius su T.

Å ., jam Å¡i sodyba nebuvo reikalinga, nes gyvena Latvijoje, o ne Lietuvoje, atvykti į sodybÄ yra sudėtinga, nes dėl pastatų stovio juose apsistoti nėra galimybės, todėl T. Å . nusprendė sodybÄ padovanoti atsakovei A. K.. Atsakovai nėra giminės, tačiau tarp atsakovo T. Å . ir atsakovės A. K. vyro K. K. yra draugiÅ¡ki santykiai, jie bendrauja iki Å¡iol, buvo sutarę, kad T. Å . galės atvykti į sodybÄ kada panorėjęs. Atsakovė iÅ¡ T. Å . įsigijo dar du greta esančius žemės sklypus, tam, kad galėtų ateityje vystyti kokiÄ nors veiklÄ .

Abiejų atsakovų paaiÅ¡kinimai dėl dovanojimo sandorio sudarymo priežasčių, motyvų ir aplinkybių yra vienodi, nuoseklÅ«s, neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, logiÅ¡ki, juos patvirtina liudytojų J. T. ir K. K. parodymai, Å¡ie paaiÅ¡kinimai protingai pateisina atsakovo T. Å .apsisprendimÄ nebepardavinėti ginčo turto, o padovanoti jį atsakovei – A. K.. Netikėti aukščiau nurodytais atsakovų paaiÅ¡kinimais ir juos pagrindžiančiais liudytojų parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais nėra jokio pagrindo. IÅ¡ aukščiau pateiktos faktinių aplinkybių sekos matyti ir labiausiai tikėtina, jog atsakovo T.

Å .apsisprendimas nebeparduoti ginčo turto buvo sÄ lygotas subjektyvių priežasčių, neatsiradus turto pirkėjų, pačio T. Å . subjektyviai, įvertinant jo santykius su A. K. Å¡eima, susiformavusios valios, kuri transformavosi iÅ¡ noro parduoti į norÄ padovanoti, t. y. dėl visiÅ¡kai nuo ieÅ¡kovo valios ir veiksmų nepriklausančių motyvų. Kitaip tariant, iÅ¡ aplinkybių eigos matyti, kad atsakovo T. Å .apsisprendimas padovanoti ginčo turtÄ A. K. nebuvo įtakotas jokių ieÅ¡kovo A.

D.veiksmų ir toks apsisprendimas susiformavo nepriklausomai nuo ieÅ¡kovo noro ar nenoro pirmumo teise įsigyti ginčo turtÄ . Teismui taip pat kelia abejonių ieÅ¡kovo elgesio sÄ Å¾iningumas atsakovo T. Å . atžvilgiu bandant pasinaudoti situacija bei CK 4.79 straipsnio nuostatomis dėl bendraturčio pirmenybinės teisės pirkti kito bendraturčio parduodamÄ savo dalį. Dar 2008-02-20 atsakovo T. Å . motina O. Å . per Zarasų rajono 1-jį notarų biuro notarę J. V. iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimÄ dėl pirmenybės teisės pirkti jai priklausantį turtÄ , nurodė turto pardavimo kainÄ , tačiau ieÅ¡kovas teigia, jog Å¡io pareiÅ¡kimo negavo. 2015-04-01 T.

Å . praÅ¡ymu advokatas R. B. siuntė ieÅ¡kovui raÅ¡tÄ , kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė T. Å . norÄ parduoti savo turto dalį, taip pat teiravosi ar ieÅ¡kovas nenori parduoti savo dalies. Nors Å¡is raÅ¡tas buvo siųstas ne per notarÄ , ieÅ¡kovas pripažino, kad šį praneÅ¡imÄ gavo. IeÅ¡kovas taip pat patvirtino, kad 2019 m. birželio mėn. tarp jo ir atsakovo T. Å . buvo žodinis pokalbis apie turto pardavimÄ ir kad ieÅ¡kovo praÅ¡ymu T. Å . 2019-06-24 atsiuntė jam SMS žinute savo turimų žemės sklypų unikalius numerius, kad ieÅ¡kovas galėtų Registrų centre pamatyti ir įvertinti sklypų duomenis.

Tačiau atsakovo T. Å . 2019-07-02 per Zarasų rajono 1-jį notarų biuro notarę J. V. ieÅ¡kovui iÅ¡siųstÄ pareiÅ¡kimÄ dėl pirmenybės teisės pirkti ieÅ¡kovui priklausantį žemės sklypÄ , ieÅ¡kovas negavo. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad tuo metu atostogavo kitoje savo sodyboje, esančioje Ignalinos rajone, tačiau, teismo vertinimu, grįžęs iÅ¡ sodybos ieÅ¡kovas paÅ¡to dėžutėje turėjo rasti paÅ¡to darbuotojų paliktÄ praneÅ¡imÄ . Taip pat keliÄ nuostabÄ ta aplinkybė, kad po žodinių pokalbių ir žemės sklypų unikalių numerių gavimo, ieÅ¡kovas, teigdamas, kad labai norėjo nupirkti atsakovui T.

Å . priklausančius žemės sklypus ir dalis pastatų, net metus laiko nesiėmė jokių veiksmų ir net nesusiekė su T. Å .. Teismo vertinimu, taip elgtis rÅ«pestingas, apdairus ir sÄ Å¾iningas asmuo negalėjo. Civilinėje teisėje galioja nuostata, kad Å¡alys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti tik imperatyviųjų teisės normų galiojimo, todėl ko įstatymai nedraudžia, tas leidžiama (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Sutarčių teisėje galiojantis sutarčių laisvės principas suteikia Å¡alims galimybę sudaryti įvairaus turinio sutartis, kurios neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Ä®vertinęs aptartų įrodymų visumÄ , teismas laiko, kad atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis jos sudarymo metu atitiko tikrÄ jÄ jų valiÄ ir nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių apsimestinio sandorio negaliojimÄ , sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrÄ ja nuosavybe. Teismas šioje byloje nenustatė jokių susitarimų tarp atsakovų dėl atlygio, susijusio su dovanojimo sandoriu perleistu ginčo turtu, todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas pridengti kitÄ sandorį – pirkimÄ â€“pardavimÄ . Dėl nurodyto teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, pateikdamas įvairias prielaidas, neįrodė jo teigiamų aplinkybių, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, o ieÅ¡kovui Å¡ių aplinkybių neįrodžius, ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Kiti Å¡alių ieÅ¡kinyje bei atsiliepimuose į jį argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės tinkamam civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Atmetus pagrindinį reikalavimÄ , atmestini ir iÅ¡vestiniai reikalavimai, nes jie kildinami iÅ¡ pagrindinio. Byloje priėmus sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį, Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2020-09-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å alys prašė priteisti iÅ¡ kitos Å¡alies jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas turėjo 5749,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių 248 Eur ieÅ¡kovo sumokėtas žyminis mokestis, 120 Eur – iÅ¡laidos, susijusios su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, ir 5381,49 Eur – iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovė A. K. turėjo 2600 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (tame tarpe iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas) teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 98 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kinys atmetamas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos atsakovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Teismas, priteisdamas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, įvertina bylos sudėtingumÄ , tai, kad atsakovės atstovė rengė ir pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atskirÄ jį skundÄ , rinko ir teikė teismui papildomus įrodymus, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, atstovės darbo vieta yra Kaune. PraÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos vertintinos kaip protingos, jų mažinimui nėra pagrindo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina atsakovei A. K. 2600 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai. Byloje susidarė 32,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas, iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 32,05 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2600 Eur (dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32,05 Eur (trisdeÅ¡imt du eurus 05 ct) iÅ¡laidų, kurios turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų:

„Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Å iaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) žemės sklypo, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei jame esančių statinių: ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – tvarto, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini);?pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – Å¡iltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); ½?dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ ;

2) draudimÄ atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti bet kokius 2020 m. liepos 8 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo T. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsigyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir Statinių (jų dalių) ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);?pastato – tvarto, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – sandėlio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – Å¡iltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

½?dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. v, esančių (duomenys neskelbtini), ardymo, griovimo, taisymo, remonto, statybos, gerinimo, tvarkymo ir bet kokius kitus darbus, kuriais būtų keičiama esama Žemės sklypo ir Statinių (jų dalių) būklė;

3) draudimÄ atsakovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti ieÅ¡kovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – statinių (jų dalių) ½?dalies pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – klėties, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); pastato – kiemo rÅ«sio, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr.? (duomenys neskelbtini);

½ dalies kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ardymo, griovimo, taisymo, remonto, statybos, gerinimo, tvarkymo ir bet kokius kitus darbus, kuriais bÅ«tų keičiama esama ieÅ¡kovui A. D. priklausančių nurodytų statinių (jų dalių) bÅ«klė. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mus.

Teisėjas Vladimiras Kurasovas