928306f2-6408-4d19-8d0d-cb2efec99a3a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-802-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02354-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 2.1.2.4.2.3; 2.1.2.4.2.7; 3.2.6.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimo peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. 2-149-603/2017 pagal ieÅ¡kovės K. D. ieÅ¡kinį atsakovui A. Z. (L. Z. teisių ir pareigų perėmėjui) dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienaÅ¡alės restitucijos taikymo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė K. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama sudarytÄ tarp L. Z. (pirkėjos), mirties data – 2014 m. rugsėjo 6 d., ir J.

D. (pardavėjos), mirties data 2010 m. spalio 9 d., buto/patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 49,58 kv. m bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtintÄ Vilniaus miesto 6-ajame notarų biuro notaro D. T., 2009 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DT-3064 pripažinti negaliojančia.IeÅ¡kovė nurodė, jog 2010 m. spalio 9 d. mirė jos senelė J. D. Po pastarosios mirties ieÅ¡kovė sužinojo, jog 2009 m. spalio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 18-1-02242-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį pagal J.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl neteisėto turto ir teisių į šį turtÄ užvaldymo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad L. Z. ir J. D. 2009 m. rugpjūčio 13 d. sudarė buto/patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DT-3064, patvirtintÄ Vilniaus miesto 6-ajame notarų biuro notaro D. T. Pagal Å¡iÄ sutartį nuosavybės teisės į butÄ perėjo L. Z. Pasak ieÅ¡kovės, minėta sutartis neatitinka notarinei formai keliamų reikalavimų, kadangi jos sudarymo metu buvo grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo normų reikalavimai – notaras D.

T. galimai patvirtino sutartį be sandorio Å¡alių dalyvavimo. Kadangi notaras pažeidė imperatyvių teisės normų reikalavimus, buvo nesÄ Å¾iningas, todėl sudarytas sandoris negalioja ir dėl to, jog prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei. Be kita ko, J. D. negavo sutarties egzemplioriaus, o 150 000 Lt sandorio suma jai nebuvo perduota. IeÅ¡kovės teigimu, sandoris laikytinas negaliojančiu ir dėl to, jog Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1-ojo teismo psichiatrijos skyriaus konstatuota, jog J.

D., pasiraÅ¡ydama pirkimo–pardavimo sutartį, dėl progresuojančių atminties, mÄ stymo ir asmenybės sutrikimų buvo tokios bÅ«senos, jog negalėjo visapusiÅ¡kai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, jog atsakovė pasinaudojo J. D. bÅ«kle, siekė tikslo apgaule užvaldyti pastarosios turtÄ , tyčia suklaidino J. D. dėl bÅ«simo sandorio esmės, dalyko ir kitų sÄ lygų. Taip užvaldė nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ . Dėl minėtų priežasčių ieÅ¡kovė prašė pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ .II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; pripažino L. Z. ir J. D. 2009 m. rugpjūčio 13 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DT-3064 dėl buto/patalpos-buto su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia; taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ : įpareigojo atsakovÄ A. Z. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei K. D. butÄ /patalpÄ -butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė ieÅ¡kovei K.

D. iÅ¡ atsakovo A. Z. 58 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo A. Z. 1332 Eur žyminio mokesčio ir 20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, jog L. Z. (mirties data – 2014 m. rugsėjo 6 d.) ir J. D. (mirties data – 2010 m. spalio 9 d.) 2009 m. rugpjūčio 13 d. sudarė buto / patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turinčio 49,58 kv. m bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DT-3064, patvirtintÄ Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notaro D.

T.. Å is juridinis faktas įregistruotas nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovė K. D. yra įstatyminė įpėdinė mirusiosios J. D. ir jos teigimu, J. D. 2009 m. rugpjūčio 13 d., pasiraÅ¡ydama minėtÄ pirkimo–pardavimo sutartį, dėl progresuojančių atminties, mÄ stymo ir asmenybės sutrikimų buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo visapusiÅ¡kai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Teismas nustatė, kad Teismo psichiatrijos, psichologijos 2015 m. vasario 13 d. ekspertizės akto Nr. 75TPK-51/2015 iÅ¡vadoje nurodyta, kad J.

D. 2009 m. rugpjūčio 13 d. sandorio pasirašymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu organiniu asmenybės ir elgesio sutrikimu su išreikštais atminties sutrikimais dėl galvos smegenų ligos pažeidimo ir disfunkcijos (F07.8), taip pat padaryta išvada, kad J. D. 2009 m. rugpjūčio 13 d. sandorio pasirašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat stebint J. D. sveikatos būklę psichiatrų specialistų nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. birželio 19 d. galima retrospektyviniu būdu nustatyti jos psichikos sveikatos būklę, tai yra psichikos ligos diagnozę 2009 m. rugpjūčio 13 d. datai.Teismas nurodė, kad liudytoja T.

B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. D. kalbėjo kvailai, nenormaliai, paskutiniu metu pasikeitė elgesys. Teismas pažymėjo, kad iš esmės tas pačias aplinkybės liudytoja nurodė ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, būtent, kad J. D. elgesys pasikeitė po sūnaus mirties, ji buvo neadekvati, nesusivokdavo laike, einant kartu apsipirkti, J. D. pinigus kartais suskaičiuodavo, tačiau kartais nepažindavo pinigų ir negalėjo jų suskaičiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L.

V. patvirtino, kad J. D. kalbėjo nenuosekliai, ji kartais sakydavo, kad jos vyras ir sÅ«nus yra gyvi ir turi pareiti, nors yra mirę, taip pat liudytoja parodė, kad J. D. nesuvokė realybės. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. J. paaiÅ¡kino, kad jis pažinojo J. D. sÅ«nų ViktorÄ ir lankydamasis pas juos, motina jam pasirodė keista, vėliau jam atrodė, kad pablogėjo jos psichinė bÅ«klė. Taip pat liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, jog J. D. psichinė bÅ«klė pablogėjo po sÅ«naus mirties.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. S. nurodė, kad ji dirba Lietuvos paÅ¡te ir J. D. atneÅ¡davo pensijÄ , taip pat nurodė, kad J. D. elgėsi kaip mažas vaikas, mano, kad pensijÄ buvo lengviau suskaičiuoti, nes jos dydis nesikeisdavo, didesnės pinigų sumos J. D. negalėtų suskaičiuoti, nes jai bÅ«tų sunku ir reiktų kitų pagalbos.Teismas, vertindamas byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadas, pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugpjūčio 18 d.

įsakymu Nr. V-499 patvirtintas Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių darymo valstybinėje Teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatas psichiatrijos ekspertizės uždaviniai yra tame tarpe teismo nurodymu įvertinti psichikos bÅ«klę asmenų, jų gebėjimÄ suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti, sudarant sandorius (nuostatų 3.6 p.). Teismas, įvertinęs, kad J. D. buvo nustatyti psichikos sutrikimai, paskyrė pomirtinę psichiatrijos ekspertizė.

Teismas atkreipė atsakovo dėmesį, jog iÅ¡vadoje ekspertas K. M. padarė vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad J. D. 2009 m. rugpjūčio 13 d. sandorio pasiraÅ¡ymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti; nustatė, kad J. D. ginčijamo sandorio pasiraÅ¡ymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu organiniu asmenybės ir elgesio sutrikimu su iÅ¡reikÅ¡tais atminties sutrikimais dėl galvos smegenų ligos pažeidimo ir disfunkcijos. Taip pat nustatė, kad stebinti J.

D. sveikatos bÅ«klę psichiatrų specialistų nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 19 d. galima retrospektyviniu bÅ«du nustatyti jos psichikos sveikatos bÅ«klę, tai yra psichikos ligos diagnozę 2009 m. rugpjūčio 13 d. datai. Teismas iÅ¡ bylos medžiagos, atliktos ekspertizės turinio nustatė, kad J. D. buvo baigusi 8 klases, profesijos nesimokė. Ä® psichiatrÄ pirmÄ kartÄ kreipėsi 2002 m. kovo 26 d. ir buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresijos epizodas, 2002 m. balandžio 30 d. diagnozė perkvalifikuota į organinį depresinį sutrikimÄ ir Centro poliklinikoje pas psichiatrÄ lankėsi iki 2002 m. pabaigos. 2009 m. liepos 31 d. buvo siųsta į gydytojų konsultacinę komisijÄ ir buvo diagnozuota lėtinė smegenų iÅ¡emija, vestibulinis, ataksinis sindromas, parkinsonizmas, Bartelio indeksas 37 balai, kas rodo, kad yra beveik visiÅ¡kai priklausoma nuo kitų asmenų.

Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 18-1-02242-09 metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi J. D. buvo paskirta kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, kuri buvo atlikta 2010-05-18 – 2010-06-19 (aktas Nr. 78TPK-154/2010). Akte nurodyta, kad ,,...Å¡iuo metu klinikoje iÅ¡reikÅ¡ti asmenybės, atminties, mÄ stymo sutrikimai, dėl kurių tiriamoji negali visapusiÅ¡kai suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, tiksliai atgaminti praeities įvykius, teisingai suvokti ir įsiminti dabarties įvykius.

J. D. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas su iÅ¡reikÅ¡tais atminties sutrikimais, dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos...“, ir galutinėje iÅ¡vadoje ekspertas atsako į teismo užduotÄ klausimÄ , kad J. D. 2009 m. rugpjūčio 13 d. sandorio pasiraÅ¡ymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.Teismas akcentavo, kad sprendžiant dėl CK 1.89 straipsnio nuostatų taikymo, t. y. galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, svarbu ir bÅ«tina atsižvelgti ir į sudaryto sandorio turinį, t. y. jo naudingumÄ ar žalingumÄ , protingumÄ , pagrįstumÄ ir t. t.

Nagrinėjamu atveju, analizuojant Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad apie J. D. pasiraÅ¡ytÄ ginčijamÄ sandorį pirmiausia sužinojo kiti artimiausi, bÅ«tent po J. D. sÅ«naus mirties, su ja bendravę asmenys, A. K. (giminaitis), V. G. (sÅ«naus draugas), kuris susipažino su vieÅ¡o registro duomenimis apie parduotÄ butÄ , dėl to buvo pradėtos atitinkamos teisinės procedÅ«ros. Teismas sprendė, kad nei sandorio Å¡alis – L. Z., nei jÄ faktiÅ¡kai sandorio sudarymo metu atstovavę asmenys – A.

Z. ir J. J., nepaaiÅ¡kino sudaromo sandorio pasekmių, tuo labiau sprendžiant klausimÄ dėl pačios J. D. tolimesnės gyvenamosios vietos, ir galiausiai, nors pirkimas–pardavimas pagal savo esmę ir nėra sudėtingas sandoris, tačiau, teismo vertinimu, J. D. psichiniai susirgimai neabejotinai turėjo įtakos jos gebėjimams suvokti atliekamÄ veiksmÄ . Teismas vertino ir tai, kad J. D. dėl savo sveikatos bÅ«klės buvo apribojusi bendravimÄ , gyveno viena, jai padėdavo kaimynai ar kiti atsitiktiniai asmenys.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad J. D. pasirašė buto pirkimo–pardavimo sandorį, papraÅ¡yta L. Z., A. Z. ir J. J.. Teismui kilo abejonių dėl J. D. turėtų tikslų, siekių ir atlikto veiksmo prasmės suvokimo. Byloje aptartos faktinės aplinkybės (J. D. gyveno viena, padėdavo iÅ¡ esmės svetimi asmenys, ji faktiÅ¡kai buvo priklausoma nuo kitų asmenų), nenustačius jokio J. D. poreikio keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir tuo labiau iki ginčijamo sandorio, po jo pasiraÅ¡ymo neatliekant jokių veiksmų, susijusių su kito buto paieÅ¡ka, taip pat nenustatytas joks poreikis parduoti bÅ«stÄ ir gauti piniginių pajamų, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo įžvelgti nei sudaromo pirkimo-pardavimo sandorio naudingumo J.

D., nei kokio nors bÅ«tinumo ar kt., dėl ko teismas galėtų spręsti, kad J. D. turėjo tikslÄ parduoti vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ ir kad sÄ moningai siekė jį realizuoti. Taigi, byloje nenustatyta jokio asmeninio J. D. intereso, motyvacijos ar jos siekiamo tikslo dėl ginčo sandorio, todėl visiÅ¡kai akivaizdu, jog aptariamu atveju adekvačiai situacijÄ suvokiantis asmuo nebÅ«tų sudaręs pirkimo-pardavimo sandorio. Nagrinėjamojoje situacijoje vien sandorio pasiraÅ¡ymo faktas negali bÅ«ti tapatinamas su jį pasiraÅ¡iusio asmens gebėjimu suvokti jo pasekmes.

Teismas sprendė, kad J. D. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl ginčijamÄ sutartį pripažino negaliojančia CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas, spręsdamas restitucijos klausimÄ , nustatė, kad byloje duomenų, iÅ¡skyrus suinteresuotų asmenų J. J., A. Z. ir L. Z. paaiÅ¡kinimus, apie 150 000 Lt piniginės sumos sumokėjimÄ buto pardavėjai J. D., nėra. Teismas pažymėjo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu liudytojai patvirtino apie J.

D. ypač pablogėjusiÄ psichinę bÅ«klę po sÅ«naus mirties, jos neadekvatų elgesį, negalėjimÄ pasirÅ«pinti savimi, gebėjimų nebuvimÄ elgiantis su pinigais kasdieninėse situacijose, taip pat medicininiai įraÅ¡ai patvirtina J. D. elgesio priklausymÄ nuo kitų asmenų įtakos. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo vadovautis J. J., A. Z. bei L. Z. parodymais apie atsiskaitymÄ grynais pinigais su ginčijamo sandorio Å¡alimi, tuo labiau kai ekspertas K. M. yra pateikęs iÅ¡vadÄ , jog J. D. 2009 m. rugpjūčio 13 d. sandorio pasiraÅ¡ymo metu negalėjo perskaičiuoti 150 000 Lt pinigų sumÄ bet kokia banknotų nominalia verte.

Nesant nustatytai aplinkybei apie piniginių lėšų perdavimÄ J. D., teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ , todėl pripažinęs 2009 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu, teismas taikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , įpareigojo atsakovÄ A. Z. grÄ Å¾inti butÄ , esantį Tolminkiemio g. 17–6, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei K. D.. Teismas sutiko su ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas J.

D. nenaudai, nes byloje nenustatyta, jog buvo atsiskaityta su pardavėja už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , be to, sandoris buvo sudarytas su asmeniu, kuris bÅ«tent sandorio pasiraÅ¡ymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Be to, teismas nenustatė aplinkybių, susijusių su J. D. poreikiu keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ , ji neatliko jokių veiksmų, susijusių su kito buto paieÅ¡ka, taip pat nenustatė jokio poreikio parduoti bÅ«stÄ ir gauti piniginių pajamų. Teismas, nenustatęs jokio asmeninio J.

D. intereso, motyvacijos ar jos siekiamo tikslo dėl ginčo sandorio, tuo labiau nesant nustatytų aplinkybių dėl atsiskaitymo už parduotÄ butÄ , laikė, kad L. Z. ir jÄ faktiÅ¡kai atstovavę asmenys sudarant sandorį atliko tyčinius, nesÄ Å¾iningus veiksmus, dėl kurių J. D. buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu ir pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl apgaulės nuostatų prasmę.Tačiau, teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti notaro D.

T. neteisėtų veiksmų tvirtinant ginčijamÄ sandorį.Teismas, patenkinęs ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisė ieÅ¡kovės sumokėtÄ 58 Eur žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 1 dalis), ir valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteisė 1 332 Eur žyminio mokesčio bei 20 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu atsakovas A. Z. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismo iÅ¡ naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, dėl jų nepasisakė, neįvertino visų byloje surinktų įrodymų. Teismas pažeidė bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslus, nesurašė skundžiamo sprendimo pagal sprendimo suraÅ¡ymo taisykles, nenurodė motyvų. Teismas skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė prielaidomis bei nepagrįstais raÅ¡ytiniais įrodymais, taip pažeisdamas CPK nuostatas. Nekyla abejonių, kad Bartelio indeksas 37 balai neleidžia kategoriÅ¡kai pasisakyti dėl J.

D. nepakaltinamumo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė K. D. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, atsakovui A. Z. skirti iki 5 792 Eur baudÄ , 50 proc. Å¡ios baudos skirti ieÅ¡kovei K. D.; bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliantas nepateikia jokių, kaip nors galinčių pagrįsti iÅ¡dėstytus apeliacinio skundo motyvus, pagrįstų argumentų bei įrodymų.

Apeliacinio skundo motyvai iÅ¡dėstyti eklektiÅ¡kai, yra deklaratyvÅ«s. Apeliantas neatskleidė skunde nurodytų motyvų esmės bei nepagrindė apeliacinio skundo dalyko (apelianto praÅ¡ymo). Apeliacinio skundo esmė yra nesuprantama. DeklaratyvÅ«s apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo.Apeliantas, paduodamas absoliučiai nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ nesiekė teisių gynimo, bet veikė prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡sprendimÄ , todėl yra nesÄ Å¾iningas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui A.

Z. skirtina iki 5 792,00 Eur bauda, 50 proc. iš šios baudos skiriant ieškovės naudai.Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosDėl bylos nagrinėjimo ribųPagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama neperžengiant atsakovo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų ribų.

Dėl sprendimo turinioCPK 270 straipsnyje nustatyti tokie sprendimo turiniui keliami reikalavimai:

1) sprendimÄ sudaro įžanginė, apraÅ¡omoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys;

2) įžanginėje sprendimo dalyje nurodoma: sprendimo priėmimo laikas ir vieta; sprendimÄ priėmusio teismo pavadinimas; teismo sudėtis (teisėjo (teisėjų) vardas ir pavardė), teismo posėdžio sekretorius, Å¡alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys; ginčo dalykas;

3) aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka;

4) motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai;

5) rezoliucinėje sprendimo dalyje turi bÅ«ti: teismo iÅ¡vada ieÅ¡kinį ir (ar) prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies, kartu iÅ¡dėstant patenkinto ieÅ¡kinio turinį, arba ieÅ¡kinį ir (ar) prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti; įstatymų numatytais atvejais – priteistų palÅ«kanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos iÅ¡ieÅ¡komos; nurodymas apie bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ ; teismo iÅ¡vados dėl kitų sprendimu iÅ¡spręstų klausimų; sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, jį sudaro įžanginė, apraÅ¡omoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat atitinka joms keliamus reikalavimus.

Be to, nors apeliantas kvestionuoja viso sprendimo turinio atitiktį įstatymo nustatytiems reikalavimams, tačiau argumentus nurodo tik dėl sprendimo motyvuojamosios dalies neatitikties. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimÄ teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas, o CPK 270 straipsnio 4 dalyje 1–4 punktuose, kaip minėta, nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bÅ«ti pasisakoma Å¡io straipsnio nurodytais klausimais.

Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiÅ¡kai įvertinus padarytos iÅ¡vados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį pripažino negaliojančia, nes sandorio sudarymo metu pardavėja J. D. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnio 1 dalis), be to, teismo vertinimu, pardavėja J. D. buvo pirkėjos apgauta (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), nes nenustatė jokio asmeninio J.

D. intereso, motyvacijos parduoti butÄ , taip pat nenustatė fakto, kad buvo su ja atsiskaityta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesurašė skundžiamo sprendimo pagal sprendimo suraÅ¡ymo taisykles, nenurodė motyvų. Be to, apelianto argumentui dėl motyvų nebuvimo skundžiamame sprendime prieÅ¡tarauja kitas apeliacinio skundo argumentas – kad teismas skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡ esmės grindė prielaidomis bei nepagrįstais raÅ¡ytiniais įrodymais.

Taigi net paties apelianto nuomone, skundžiamame teismo sprendime yra nurodyti teismo argumentai, t.y. sprendimas motyvuotas, nors apeliantas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis bei skundžiamo sprendimo rezultatu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiÅ¡kai be motyvų.

Jei teismo sprendimo motyvai yra neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, bet ir iÅ¡samiai motyvavo savo sprendimÄ tenkinti ieÅ¡kinį.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, o apelianto argumentai dėl jo neatitikties sprendimo suraÅ¡ymo taisyklėms atmestini kaip nepagrįsti.Dėl savo veiksmų reikÅ¡mės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiuPasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.). Ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus.

Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimÄ , atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt).Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė J.

D. psichiatrijos ekspertizė (t. 2, b. l. 56–57). Ekspertizės išvadose (t. 2, b. l. 79–81) vienareikšmiškai nurodoma, kad dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo, organinio asmenybės ir elgesio sutrikimo su išreikštais atminties sutrikimais dėl galvos smegenų ligos pažeidimo ir disfunkcijos J. D. 2009 m. rugpjūčio 13 d., sandorio pasirašymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat nurodyta, kad J. D. sandorio pasirašymo metu negalėjo perskaičiuoti 150 000 Lt pinigų sumos bet kokia banknotų nominalia verte, kad stebint J.

D. sveikatos būklę psichiatrų specialistų nuo 2010 m. gegužės 10 d. iki 2010 m. birželio 19 d. galima retrospektyviniu būdu nustatyti jos psichikos sveikatos būklę, tai yra psichikos ligos diagnozę 2009 m. rugpjūčio 13 d. datai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia išvada bei kitais byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad J. D. 2009 m. rugpjūčio 13 d., sandorio pasirašymo metu, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nekyla abejonių, kad Bartelio indeksas 37 balai neleidžia kategoriškai pasisakyti dėl J.

D. nepakaltinamumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju J. D. pakaltinamumo klausimas civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas. Be to, minėtas apelianto argumentas nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl vertintinas tik kaip subjektyvi apelianto nuomonė, nepaneigianti pirmosios instancijos teismo išvados, kad J. D. sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Pažymėtina, kad ekspertizės akto turinys yra nuoseklus ir neprieštaringas, išvados išplaukia iš tyrimo eigos ir pateiktos dėl to, dėl ko tyrimas padarytas, todėl nekyla abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

Ekspertizės akto duomenys neprieštarauja kitiems byloje esantiems medicininiams dokumentams, priešingai, tiek iš ekspertizės akto, tiek iš kitų byloje esančių įrodymų (liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų), tiek iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad J. D. nesugebėjo ginčijamo sandorio sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar 2002 m. kovo 26 d., t. y. gerokai iki ginčijamo sandorio sudarymo, J. D. buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, 2002 m. balandžio 10 d. atliktas psichologinis tyrimas, kuriuo nustatyta, kad J.

D. protinis darbingumas žemas, valingas dėmesys nepatvarus, menkos koncentracijos, dėmesio svyravimai reikÅ¡mingai dideli, atminties apimtis siaura, diagnozė perkvalifikuota į organinį depresinį sutrikimÄ , 2003 m. diagnozuota lėtinė smegenų iÅ¡emija, prieÅ¡irdžių virpėjimas, vėliau Parkinsono sindromas, 2005 m. – lėtinė smegenų iÅ¡emija, vestibulinis sindromas, organinis nerimo sutrikimas, 2006 m. lėtinė smegenų iÅ¡emija, pablogėjimas, vestibulinis sindromas (pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai), smegenų atrofija, vidinė hidrocefalija, 2009 m. liepos 31 d., t. y. prieÅ¡ pat sudarant ginčijamÄ buto pirkimo–pardavimo sutartį, gydytojų konsultacinė komisija diagnozavo J.

D. lėtinę smegenų iÅ¡emijÄ , vestibulinį, ataksinį sindromÄ , parkinsonizmÄ , nurodė, kad Bartelio indeksas 37 balai rodo, jog J. D. yra beveik visiÅ¡kai priklausoma nuo kitų asmenų (t. 2, b. l. 80). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat rėmėsi ir liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. gegužės 18 d.–2010 m. birželio 19 d. atlikta (t. y. dar J. D. bÅ«nant gyvai) teismo psichiatrine–psichologine ekspertize (akto Nr. 78TPK-154/2010), kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

D. ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Taigi apskųsto sprendimo turinys patvirtina, kad teismas visapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡vadas padarė iÅ¡ įrodymų viseto (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje pakanka duomenų apie J. D. nesugebėjimÄ suprasti savo veiksmų esmę ir galėjimÄ juos valdyti 2009 m. rugpjūčio 13 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ ginčijamÄ sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.89 straipsnio 1 dalis).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nenurodyti argumentai dėl sprendimo dalies, kuria sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl to, jog J. D. buvo apgauta dėl sandorio esmės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginÄÄ , nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , ir reikalavimų, keliamų sprendimo turiniui, todėl sprendimÄ pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmisIeÅ¡kovė K.

D. praÅ¡o skirti apeliantui A. Z. iki 5 792 Eur baudÄ , 50 proc. Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovei K. D.. IeÅ¡kovės teigimu, apeliantas, paduodamas nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ nesiekė teisių gynimo, bet veikė prieÅ¡ greitÄ bylos iÅ¡sprendimÄ , todėl yra nesÄ Å¾iningas.CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį, kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimÄ procesu paskirti baudÄ . Apeliacinio skundo padavimas įprastai nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Tam, kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimÄ Å¡ia teise, turi bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kiai nepagrįstas Å¡ios teisės įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad, ieÅ¡kovės nuomone, apeliantas A. Z. pateikė absoliučiai nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad jis nesiekė savo teisių gynimo.

Dėl to ieÅ¡kovės praÅ¡ymas skirti apeliantui baudÄ atmestinas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos. Atmetus apeliacinį skundÄ , atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Apie ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme duomenų nėra, be to, ieÅ¡kovė Å¡ių iÅ¡laidų atlyginti neprašė, todėl jos iÅ¡ atsakovo nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                             Konstantinas Gurinas                                                                              Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė                                                                              Vigintas ViÅ¡inskis