2017-10-16 Nr. AB-20134-3-62-3-01676-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-71-552/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01676-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eAS-841-442/2017 pagal pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. prašymą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, A. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėja A. I. 2017 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eAS-841-442/2017. Prašyme nurodo, kad teismas nesiaiškino ir neištyrė bylos, nes neišsireikalavo iš Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ankstesnių atsakymų. Taip pat pažymi, kad Kauno miesto VTAS privalo susipažinti su A. B. baudžiamosiomis bylomis, jų laboratorinėmis išvadomis, vaizdo įrašais ir A. B. psichikos, teistumo ir administracinių nuobaudų duomenimis. Prašyme akcentuoja, kad pagal Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektą, priimtą Lietuvos Respublikos Seime 2017 m. rugsėjo mėn., vaiko teisių apsaugos skyriai privalo iškart reaguoti į pranešimus.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 161 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vadovaujamasi ABTĮ 33 straipsniu. Teisėjų kolegija, spręsdama prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, taip pat patikrina, ar prašymas atitinka ABTĮ 157–160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Pagal ABTĮ 159 straipsnio 1 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams (ABTĮ 159 str. 3 d.).

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą nepagrindžia jokiais ABTĮ 156 straipsnyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Matyti, kad pareiškėja aplinkybes, dėl kurių nusprendė pateikti prašymą atnaujinti procesą, siejo su buvusiais gyvenimiškais įvykiais ir 2017 m. rugsėjo 8 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimu, atsisakant pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje numatytas reikalavimas, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo turi būti surašytas advokato. Jei prašymą surašo pats fizinis asmuo, būtinas šio asmens aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantis dokumentas. Šiuo atveju matyti, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašė pati pareiškėja A. I., bet ne advokatas. Duomenų patvirtinančių pareiškėjos aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą taip pat nėra, konstatuotina, jog prašymas neatitinka ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 158 straipsnio 3 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas 30 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Tačiau šiuo atveju prašymams dėl proceso atnaujinimo taikytina ABTĮ taisyklė, pagal kurią už prašymus, paduotus elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas 75 procentų dydžio žyminis mokestis, t. y. 22.50 Eur (ABTĮ 35 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėja nesumokėjo 22.50 Eur dydžio žyminio mokesčio.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustatyti prašymo atnaujinti procesą trūkumai (ypač susiję su ABTĮ 156 str. ir 158 str. 2 d. nuostatomis) negali būti pašalinti, todėl termino trūkumams pašalinti nustatymas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies tvarka nagrinėjamu atveju būtų betikslis.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas neatitinka ABTĮ 156 straipsnio ir 158 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 156 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. I. prašymą atnaujinti procesą atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas