9281bf1a-5d4e-4dc0-aa75-c307709a788e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-43-177/2018 Proceso Nr. 1-10-1-00336-2010-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.4.5; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.9.7; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.1.12.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 1.2.29.1.3; 2.1.3.2; 2.1.7.4; 2.4.6.3.1; 2.4.6.5.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, gynėjams Romualdui Drakšui, Mindaugui Dūdai, išteisintiesiems A.

Č., E. P., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo: A. Č. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (septynios nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių;

E. P. iÅ¡teisintas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg.

Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius ir bendrovės akcininkas, pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, veikdamas kartu su kitu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. ėjusiu direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo sutarties su R. M. sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtÄ sutartį jam neiÅ¡duos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrÄ susitarimÄ su E. P. pagamino netikrus dokumentus, o bÅ«tent: 2008 m. rugsėjo 3 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad susirinkime Å¡ios bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ su R. M., 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , kurioje taip pat įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja R.

M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) r. prie Sartų ežero, nurodė R. M. savo ranka suraÅ¡yti netikrÄ 2008 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyti melagingus duomenis, kad R. M. praÅ¡o iÅ¡skirti jam 750 000 Lt avansÄ sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams, ir pagamino netikrÄ 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodė, kad R. M. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos gavo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansÄ už bÅ«simas paslaugas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos 2008 m. lapkričio 18 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G. M. (Å¡iuo metu G. G.) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡davė A. Č. 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti R. M.. A. Č. Å¡ių pinigų neperdavė, o minėtus pinigus padedant E. P. pasisavino, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelės – 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. 1.1.

Be to, A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo, o bÅ«tent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas bei bÅ«damas Å¡ios bendrovės akcininkas, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ kartu su kitu bendrovės akcininku E. P., tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ R.

M. 750 000 Lt (217 215,01 Eur) pinigų neiÅ¡duos, o Å¡iuos pinigus jis padedant E. P. pasisavins: 1.1.1. Kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad susirinkime Å¡ios bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ su R. M., ir šį protokolÄ jis kartu su E. P. pasirašė, o vėliau šį žinomai netikrÄ protokolÄ laikė kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktÄ perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui R.

B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimÄ , tokiu bÅ«du jis tyčia bendrai kartu su E. P. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.1.2. Kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja R.

M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) r. prie Sartų ežero, ir šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ pasirašė pats bei davė pasiraÅ¡yti R. M., negalinčiam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Vėliau Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ sutartį laikė kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktÄ perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui R. B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimÄ , tokiu bÅ«du padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos, t. y.

Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.1.3. Nurodė savo veiksmų negalinčiam suprasti ir jų valdyti R. M. ranka suraÅ¡yti netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyti melagingi duomenys apie tai, kad R. M. praÅ¡o iÅ¡skirti jam 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansÄ , skirtÄ sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams. Vėliau šį žinomai netikrÄ praÅ¡ymÄ laikė kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktÄ perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui R.

B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimÄ , tokiu bÅ«du padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.1.4. 2008 m. lapkričio 8 d. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei G. M. (Å¡iuo metu G. G.) suraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderį, kuriuo turėjo bÅ«ti perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys 750 000 Lt (217 215,01 Eur) R. M. kaip avansas už bÅ«simas paslaugas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė R.

M. asmens duomenis. Pastarajai atspausdinus 2008 m. lapkričio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį pasiraÅ¡ius kartu su vyr. buhaltere L. B., nežinančioms apie daromÄ nusikaltimÄ , šį bendrovės kasos iÅ¡laidų orderį pasiėmė. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , žinodamas, kad R. M. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 750 000 Lt (217 215,01 Eur) neperduos, 2008 m. lapkričio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pats tyčia pasirašė kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įmonės vadovas, patvirtindamas pinigų perdavimo R.

M. faktÄ , bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įtikino R. M., kuris negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pasiraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Gavau“ kaip asmenį, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavusį 750 000 Lt (217 215,01 Eur). Nors Å¡ių pinigų R. M. neperdavė, vėliau A. Č. šį žinomai netikrÄ 2008 m. lapkričio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderį laikė kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir jį panaudojo, nurodydamas buhalterei G.

M. (Å¡iuo metu G.) įtraukti jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , tokiu bÅ«du padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės turtinės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje. 1.2. Be to, A. Č. buvo kaltinamas pasisavinęs jam patikėtÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg.

Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius bei bendrovės akcininkas, pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, veikdamas kartu su kitu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. ėjusiu direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pagal paskolos sutartį Rusijos Federacijos piliečiui M. D. (M. D.) neiÅ¡duos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrÄ susitarimÄ su E. P. pagamino netikrus dokumentus, o bÅ«tent: 2009 m. gegužės 4 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad susirinkime bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ Rusijos Federacijos piliečiui M. D., ir šį protokolÄ pasirašė; 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos suteikimÄ Rusijos Federacijos piliečiui M.

D., ir 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. D. iš kasos išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), pagal kuriuos 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos A. Č. išdavė 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti M. D., tačiau neperdavė, o tokiu būdu minėtus pinigus 2009 m. gegužės 4 d. jis padedant E. P. pasisavino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelės – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) turtinės žalos, t. y.

Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. 1.3. Be to, A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo, o bÅ«tent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir bÅ«damas Å¡ios bendrovės akcininkas, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ kartu su kitu bendrovės akcininku E. P., tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje žinodamas, kad 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos Rusijos Federacijos piliečiui M.

D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neiÅ¡duos, o Å¡iuos pinigus padedant E. P. pasisavins, jis: 1.3.1. Kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ Rusijos piliečiui M. D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ , ir šį protokolÄ kartu su E. P. pasirašė, o vėliau šį žinomai netikrÄ protokolÄ laikė kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais bei 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktÄ perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui R.

B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimÄ , tokiu bÅ«du padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.3.2. Kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteikiamÄ 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ Rusijos Federacijos piliečiui M.

D., šioje sutartyje pasirašė kaip paskolos davėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Taip pat jis 2009 m. gegužės 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įtikino M. D. pasirašyti šios 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties kiekvieno lapo apačioje ir paskutinio lapo grafose (lietuvių ir rusų kalbomis) „Paskolos gavėjas“ kaip asmenį, sudariusį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį dėl 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos gavimo, nors šios sutarties M.

D. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nesudarė. Vėliau Å¡iÄ Å¾inomai netikrÄ 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį laikė kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktÄ perdavė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui R. B., siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimÄ , tokiu bÅ«du padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje; 1.3.3. 2009 m. gegužės 4 d. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei G.

M. (Å¡iuo metu G.) suraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderį, pagal kurį neva turėjo bÅ«ti perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) M. D. pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė M. D. asmens duomenis. Pastarajai atspausdinus 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) bei šį kasos iÅ¡laidų orderį nieko nežinančioms apie daromÄ nusikaltimÄ G. M. (Å¡iuo metu G.) ir vyr. buhalterei L. B. pasiraÅ¡ius, šį bendrovės kasos iÅ¡laidų orderį pasiėmė.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pats tyčia pasirašė kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) kaip bendrovės vadovas, patvirtindamas pinigų perdavimo M. D. faktÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įtikino M. D. pasiraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Gavėjo paraÅ¡as“ kaip asmenį, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavusį 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), nors Å¡ių pinigų M.

D. neperdavė. Vėliau šį žinomai netikrÄ 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį laikė kartu su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir jį panaudojo, tyčia tyrimo metu nenustatytu laiku nurodydamas G. M. (Å¡iuo metu G.) įtraukti jį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , taip siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimÄ , tokiu bÅ«du padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje. 1.4.

Be to, A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl to negalima iÅ¡ dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, o bÅ«tent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigas ir pagal užimamas pareigas bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , privalėdamas organizuoti ir kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei iÅ¡sami ir naudinga vidaus bei iÅ¡orės informacijos vartotojams (pagal 2001 m. lapkričio 6 d.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kad „Už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io Ä®statymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas“, ir to paties straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€žUž apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka atsako Å«kio subjekto vadovas“, pagal to paties įstatymo 4 straipsnį „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama“), pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ir 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, kas pasireiÅ¡kė tuo, jog jis tyčia nurodė bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai G. M. (Å¡iuo metu G. G.), nesuvokusiai nusikalstamų veikų pobÅ«džio, įtraukti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai suklastotÄ bendrovės dokumentÄ â€“ 2008 m. lapkričio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį neva R.

M. buvo iÅ¡duota 750 000 Lt (217 215,01 Eur), nors Å¡ių pinigų R. M. niekas neperdavė, taip siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimÄ . G. M. (Å¡iuo metu G. G.) įtraukus minėtÄ kasos orderį į kasos knygÄ , jis tokiu bÅ«du tyčia apgaulingai suorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Dėl to pagal tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ negalima nustatyti, kiek realiai turto turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. lapkričio 18 d., kam UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) sumÄ , ir dėl to iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. sausio 1 d. 1.4.1.

Taip pat jis, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad „Apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka.

Apskaitos registrÄ pasiraÅ¡o jį sudaręs asmuo“, jis apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , kas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis tyčia nurodė bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiam asmeniui – G. M. (Å¡iuo metu G.), nesuvokusiai nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, įtraukti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ suklastotus bendrovės dokumentus, o bÅ«tent: 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį neva iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos M.

D. buvo iÅ¡duota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), nors Å¡ių pinigų M. D. niekas neperdavė, siekdamas paslėpti minėtų pinigų pasisavinimÄ . G. M. (Å¡iuo metu G.) įtraukus minėtÄ kasos orderį į kasos knygÄ , jis tokiu bÅ«du tyčia apgaulingai suorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . Taip pat jis tinkamai neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, dėl to apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. nebuvo sudaryti ir dėl to negalima nustatyti, kiek turto, kokio dydžio įsipareigojimus bei kam bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d., iÅ¡ to negalima nustatyti, kiek turto ir kokio dydžio įsipareigojimus bei kam bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2009 m. gegužės 4 d., kai tos datos kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) įformintas 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos iÅ¡davimas M.

D., ir dėl to pagal tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d., t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2. E. P. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas kartu su A. Č., kuris taip pat buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės direktorius bei pagal užimamas pareigas turėjo teisę disponuoti kasos pinigais, žinodamas, kad pagal jų bendrÄ susitarimÄ A.

Č. jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo sutarties su R. M. sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtÄ sutartį R. M. neiÅ¡duos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje kartu su A. Č. pasirašė A. Č. kompiuterinės technikos pagalba atspausdintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad susirinkime abu akcininkai vienbalsiai priėmė sprendimÄ sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ su R.

M.. A. Č. tęsiant bendrÄ nusikalstamÄ susitarimÄ , pastarasis pagamino netikrÄ 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo R. M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) r. prie Sartų ežero, nurodė R. M. savo ranka suraÅ¡yti netikrÄ 2008 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyti melagingi duomenys, kad R. M. praÅ¡o iÅ¡skirti jam 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansÄ sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams, ir pagamino netikrÄ 2008 m. lapkričio 18 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodyta, kad R. M. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos gavo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansÄ už bÅ«simas paslaugas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau pagal Å¡iuos netikrus dokumentus 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G. M. (Å¡iuo metu G.) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos A.

Č. iÅ¡davė 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kuriuos Å¡is neva turėjo perduoti R. M., tačiau realiai jų neperdavė, o tokiu bÅ«du minėtus pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavino, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelės – 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. 2.1. Be to, E. P. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg.

Vilniuje, (duomenys neskelbtini), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ kartu su A. Č., kuris buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje žinodamas, kad pagal jokias sutartis R. M. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pinigų – 750 000 Lt (217 215,01 Eur) neiÅ¡duos, o Å¡iuos pinigus jam padedant A.

Č. pasisavins, pagal bendrÄ susitarimÄ A. Č. kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ su R. M., ir šį protokolÄ jis kartu su A.

Č. pasirašė, tokiu bÅ«du tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ , padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje. 2.2. Be to, E. P. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas kartu su A.

Č., kuris buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ėjo Å¡ios bendrovės direktoriaus pareigas bei pagal užimamas pareigas turėjo teisę disponuoti kasos pinigais, žinodamas, kad pagal jų bendrÄ susitarimÄ A. Č. jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pagal paskolos sutartį Rusijos Federacijos piliečiui M. D. neiÅ¡duos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., jis kartu su A.

Č. pasirašė A. Č. kompiuterinės technikos pagalba atspausdintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad susirinkime Å¡ios bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ Rusijos Federacijos piliečiui M. D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ . Po to A. Č. tęsiant bendrÄ nusikalstamÄ susitarimÄ , pastarasis pagamino netikrus dokumentus: 2009 m. gegužės 4 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos suteikimÄ Rusijos Federacijos piliečiui M. D., ir 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. D. iÅ¡ kasos iÅ¡duota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur). Vėliau pagal Å¡iuos netikrus dokumentus 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G.

M. (Å¡iuo metu G.) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos A. Č. iÅ¡davė 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), kuriuos Å¡is neva turėjo perduoti M. D., tačiau realiai jų neperdavė, o tokiu bÅ«du minėtus pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavino, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelės – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) turtinės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. 2.3. Be to, E. P. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino netikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg.

Vilniuje, (duomenys neskelbtini), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ kartu su A. Č., kuris buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje žinodamas, kad 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos Rusijos Federacijos piliečiui M. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neiÅ¡duos, o Å¡iuos pinigus jam padedant A.

Č. pasisavins, pagal bendrÄ susitarimÄ A. Č. kompiuterinės technikos pagalba tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ Rusijos Federacijos piliečiui M. D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ , ir šį protokolÄ jis kartu su A.

Č. pasirašė, tokiu bÅ«du tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ , tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 3 dalyje.

3. Pirmosios instancijos teismas, 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu iÅ¡teisindamas A. Č. ir E. P. dėl jiems inkriminuojamų kaltinimų, nurodė, kad teismui nepateikta jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Nė vienas iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad sandoriai su R. M. ir M. D. buvo apsimestiniai, o sandorių sudarymo faktÄ patvirtinantys dokumentai yra netikri. II.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje išdėstyti teismo motyvai, jog išteisintųjų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo požymių ir tarp šalių susiklostę tik civilinio pobūdžio teisiniai santykiai, kurie jau išspręsti teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, neturi objektyvaus teisinio pagrindo, nes jie padaryti, neanalizuojant ir nevertinant nustatytų faktinių aplinkybių visų įrodymų kontekste.

Teismas nepagrįstai rėmėsi iÅ¡ esmės vien tik A. Č. ir E. P. gynybine versija apie neva ekonominio pakilimo laikotarpiu planuojamas investicijas, perkant nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) r. bei statant ruberoido gamyklÄ Kaliningrado srityje, ir priėmė neteisėtÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį motyvuodamas tuo, kad nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, įrodančių A. Č. ir E. P. kaltę pasisavinus didelės vertės turtÄ , klastojus dokumentus bei apgaulingai vedus buhalterinę apskaitÄ . 4.1.

Vertinant byloje surinktus duomenis matyti, jog A. Č. ir E. P. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis didelėmis pinigų sumomis pradėjo disponuoti 2008 m. pabaigoje ir 2009 m., t. y. būtent tuo laikotarpiu, kai, priešingai nei teigė išteisintieji, šalyje jau buvo krizės metas ir ta krizė ypač smarkiai palietė bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, kurios apimtys, viršijusios 50 mln. Lt, krito daugiau nei 10 kartų. Dėl to, kai bendrovės apyvarta nesiekia 5 mln.

Lt, sudaryti du vienas po kito sekę sandoriai, kurių bendra suma yra 4,2 mln. Lt (pagal Å¡iuos sandorius iÅ¡mokėta suma nežinomiems asmenims 3 450 000 Lt), paneigia bet kokius elementarios bei ekonominės logikos dėsnius. 4.2. Teismas ypač didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė iÅ¡teisintųjų parodymams, visiÅ¡kai patikėdamas jų gynybine versija, neįvertino tos aplinkybės, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, Å¡iek tiek iÅ¡siskiria ir pradėjo kisti, jau kaltinamiesiems susipažinus su bylos medžiaga.

Smulkių prieÅ¡taravimų neminint, atkreiptinas dėmesys į aplinkybes, į kurias nuosprendyje teismas neatkreipė dėmesio, o bÅ«tent: A. Č. su R. M. nors ir buvo jaunystėje pažįstami, tačiau iÅ¡ A. Č. parodymų matyti, jog pastaruoju metu jokių santykių nepalaikė; nežiÅ«rint į tai, su minėtu asmeniu A. Č., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarė tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ sutartį, pagal kuriÄ 2008 m. lapkričio 18 d.

R. M. buvo perduoti 750 000 Lt, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“. 4.3. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. Č. ir E. P. tuo metu buvo verslo dalyviai, ne vienerius metu veikiančios labai didelės bendrovės vadovai. Suprasdami visÄ galimÄ rizikÄ ir puikiai žinodami bendrovės einamojo mokumo rodiklį, kuris tuo metu jau buvo gana žemas, o A. Č. bÅ«damas dar ir Å¡ios bendrovės direktorius, t. y. bÅ«dami rÅ«pestingi bei atidÅ«s teisinių santykių dalyviai, be jokių užtikrinimo priemonių, laidavimo ir garantijų pasirašė sutartį su visiÅ¡kai nežinomu ekonominiu bei verslo požiÅ«riu subjektu, kuris, be kita ko, net nėra žemės sklypo savininkas ir net nesakė, kas yra tikrieji žemės sklypo savininkai.

E. P., bÅ«damas Å¡ios bendrovės komercijos direktorius ir 60 procentų bendrovės akcijų turėtojas, logiÅ¡kai net negalėjo teisme paaiÅ¡kinti, kodėl pasirašė akcininkų sprendimÄ , leidžiantį A. Č. sudaryti sandorį už 1,5 mln. Lt, t. y. už ypač didelę tuo metu bendrovei sumÄ , su visiÅ¡kai nežinomu asmeniu, net nenuvažiavęs apžiÅ«rėti žemės sklypo, kurio kaina žymiai virÅ¡ijo tuo metu buvusiÄ rinkos kainÄ . 4.4. Teisme apklaustas E. P. pripažino, kad R.

M. tuo metu neturėjo jokių įgaliojimų sklypui parduoti, todėl konkrečioje situacijoje nelogiÅ¡kas E. P. pasiraÅ¡ymas akcininkų sprendimo leisti sudaryti sutartį su visiÅ¡kai nežinomu ir su sklypo savininkais neaiÅ¡ku kaip siejamu asmeniu. Minėtas žemės sklypas buvo perkamas, iÅ¡ anksto sumokant faktiÅ¡kai visiÅ¡kai nežinomais saitais galbÅ«t siejamam su Å¡iuo sklypu asmeniui nurodytomis aplinkybėmis visiÅ¡kai nelogiÅ¡kÄ sumÄ â€“ 50 proc. avansÄ , t. y. 750 000 Lt. 4.5. Be to, vertinant paties A.

Č. teisme duotus parodymus, matyti jų nelogiÅ¡kumas, t. y. pasiraÅ¡ius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, R. M. perduoto avanso esmė – jis avansÄ perduos giminaičiams ir įkalbės juos parduoti sklypÄ . A. Č. su E. P. net nežinojo, ar tie R. M. giminaičiai sutiks parduoti žemės sklypÄ , bet sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pasiraÅ¡oma ir avansas su Å¡iuo sklypu nesusijusiam asmeniui jau iÅ¡ anksto perduodamas. 4.6. Atkreiptinas dėmesys ir į kitus A. Č. teisme duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu jis aiÅ¡kino, kad R. M. pateikė lapkričio 10 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡skirti jam 750 000 Lt avansÄ , o lapkričio 18 d. Å¡is avansas jam buvo iÅ¡mokėtas. Teisme A. Č. jau nurodė, kad abu dokumentai buvo suraÅ¡yti pinigų perdavimo metu, t. y. 2008 m. lapkričio 18 d. Kodėl praÅ¡ymas iÅ¡mokėti avansÄ suraÅ¡ytas 2008 m. lapkričio 10 d. data, A. Č. nesugebėjo paaiÅ¡kinti. Ne mažiau svarbu tai, kad R. M. perduodami grynieji pinigai, t. y. iÅ¡mokama labai didelė suma grynaisiais, o ne daromas pavedimas į sÄ skaitÄ .

Å io veiksmo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti A. Č. taip pat nesugebėjo, tik nurodė, kad R. M. nedavė pardavėjų kontaktų. 4.7. Atkreiptinas dėmesys, jog, perdavus R. M. avansÄ ir negavus žemės sklypo, A. Č. Su E. P. nieko daugiau nedarė, kad atgautų Å¡iuos pinigus ar, juo labiau, nusipirktų juos taip sudominusį sklypÄ , nors už likusius 750 000 Lt, kurie turėjo bÅ«ti pervesti pardavėjui už norimÄ sklypÄ kaip galutinis atsiskaitymas, jie visiÅ¡kai tai galėjo padaryti, atsižvelgiant į tuo metu buvusias rinkos kainas.

Tai rodo, kad A. Č. ir E. P. tikslas buvo ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo įsigijimas, mokant po 50 000 Lt už hektarÄ , kas 2008 m. buvo gana nereali suma, bet bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 750 000 Lt pasisavinimas. 4.8. Be to, A. Č. su E. P. nesiėmė jokių priemonių nustatyti asmenį, kuriam priklausė minėtas žemės sklypas, t. y. žemės savininkÄ , nors pats A. Č. teisme pripažino, kad, žinant sklypo vietÄ , savininkÄ susirasti nebÅ«tų sunku.

Tai irgi rodo A. Č. bei E. P. parodymų nelogiÅ¡kumÄ pirkti daiktÄ iÅ¡ visiÅ¡kai paÅ¡alinio žmogaus, kuris neaiÅ¡ku kaip siejasi su turto (žemės sklypo) savininku ir kurio vertė galbÅ«t bÅ«tų žymiai mažesnė. Pagaliau teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio, jog pats žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas 2008 m. rugsėjo 15 d. negalimas, kadangi R. M. sutarties sudarymo metu gulėjo stacionare (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tai patvirtina byloje esantys R. M. medicininiai dokumentai.

Pinigų perdavimo data 2008 m. lapkričio 18 d. taip pat vertintina kritiÅ¡kai, kadangi po kelių dienų R. M. vėl paguldomas į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionarÄ su sunkia (duomenys neskelbtini) ligos diagnoze, jo bÅ«sena iÅ¡samiai apraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose. 4.9. Vertinant paties R. M. asmenybę, matyti, kad jis nuo 1996 m. serga sunkia (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuris yra lėtinės eigos, (duomenys neskelbtini) pakitimai (asmenybės deficitas) yra negrįžtamo pobÅ«džio.

IÅ¡ medicininių dokumentų matyti, jog Å¡io asmens kinta mÄ stymas – pastovios (duomenys neskelbtini), kinta asmens iÅ¡vaizda, elgesys, kuris darosi nelogiÅ¡kas, pagaliau pati asmens iÅ¡vaizda byloja, kad tai (duomenys neskelbtini) problemų turintis žmogus. IÅ¡ R. M. ekspertizės akto ir ligos istorijos matyti, jog jis jau prieÅ¡ neva pinigų perdavimÄ kamuojasi, siekdamas iÅ¡vengti įvairių vaizdinių, kurie jam kelia siaubÄ , jis nemiega naktimis, o ne siekia sudaryti įvairius nekilnojamojo turto sandorius. 4.10.

Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. Č. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas padedant E. P. nesiekė sudaryti su R. M. jokios sutarties, o, radęs sunkia (duomenys neskelbtini) liga sergantį asmenį, siekdamas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir, pagal šiuos suklastotus dokumentus gavęs 750 000 Lt, juos pasisavino. 4.11. Iš esmės analogiška situacija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 2 700 000 Lt pasisavinimo.

Tik Å¡iuo atveju surandamas žmogus, neturintis jokio ryÅ¡io nei su verslu, nei su pramone – paprastas miÅ¡ko darbuotojas (medkirtys), kurio nuotrauka net pase su sportiniu kostiumu, ir jis bÅ«damas girtas pasiraÅ¡o įvairius jam duotus dokumentus. 4.12. Ilgametę verslo patirtį turinčio, vadovo pareigas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ einančio A. Č. pateikta versija, jog jis be jokių garantijų, laidavimo ir užtikrinimo priemonių perdavė 2 700 000 Lt, t. y. tokiÄ didelę sumÄ bendrovės pinigų, jam visiÅ¡kai nežinomam, pirmÄ kartÄ matomam asmeniui ir net ne Lietuvos Respublikos piliečiui, pasitikėdamas vien savo pažįstamo V.

S. (kuris mirė netrukus po įvykių) rekomendacija, laikytina akivaizdžiai nepagrįsta, nelogiška ir prieštaraujančia kitiems byloje surinktiems duomenims. Teismų praktikoje aiškiai įtvirtinta, kad bendrovės vadovas privalo veikti atsakingai, rūpestingai ir kvalifikuotai, laikydamasis teisės aktų nuostatų. 4.13. Vertinant A. Č. parodymus matyti, jog jie nerealūs, net prieštaraujantys objektyviems surinktiems duomenims. Vienoje iš apklausų jis nurodė, kad sutartis su M. D. pasirašyta darbo metu, kituose parodymuose – M.

D. atvykus su V. S. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinį 17–18 val., o jie iÅ¡siskyrė apie 19 val. Tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog M. D. Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ kirto tik 2009 m. gegužės 4 d. 18.12 val. Nidos tarptautiniame pasienio kontrolės punkte, t. y. 19 val. Klaipėdoje jis net negalėjo bÅ«ti. A. Č. iki Å¡io vienintelio susitikimo iÅ¡ viso nematė M. D.. Beje, A. Č. nurodė, kad iÅ¡duodamas pinigus apie M. D. turtinę padėtį jis neturėjo jokių duomenų. 4.14.

Pažymėtina tai, kad, iÅ¡skyrus kaltinamųjų parodymus, byloje daugiau nėra jokių duomenų, jog V. S. planuotų kokių nors objektų įsigijimÄ ar investicijas. Netgi prieÅ¡ingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas D. K. paaiÅ¡kino: „Buvo krizė, todėl mano, kad tokių planų nebuvo, nes reikėjo vietoje susitvarkyti, kadangi pardavimai mažėjo. 2009 m. „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepajėgi finansiÅ¡kai vykdyti papildomai kažkokio verslo už Lietuvos Respublikos ribų“. 4.15.

Atkreiptinas dėmesys, kad, nors visÄ verslÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva organizavo su V. S., tačiau finansiÅ¡kai viskÄ didžiulėmis lėšomis finansavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tai visai nelogiÅ¡ka. Ne mažiau svarbus faktas, jog atliekamos operacijos labai didelėmis sumomis su asmenimis, nors nėra jokių sutarčių dėl tokio verslo įkÅ«rimo, vystymo nei su V. S., nei su M. D.. 4.16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009 m. krizė jau smarkiai veikė Å«kio subjektus, ne iÅ¡imtis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tai paliudijo liudytojas V. Š. parodęs, kad tuo metu pradėjo strigti atsiskaitymai; buvo krizės metai, tad būdavo, kad už prekes pirkėjai jiems nesumokėdavo, o jie negalėjo atsiskaityti už medžiagas, sumažėjo sandėlio likutis, o tokiu atveju dirbti buvo sunku. Tai, jog krizė paveikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti iš specialisto išvadų dėl bendrovės ūkinės ir finansinės veiklos. Iš esamos teismų praktikos bei elementarios gyvenimo patirties žinoma, kad 2008 m. antra pusė–2009 m. buvo kriziniai Lietuvos ekonomikai, todėl A.

Č. teisme iÅ¡sakyta pozicija, jog jų nuotaikos buvo optimistinės, nes Å¡alies vadovai sakė, kad recesijos nėra, daugiau nei nelogiÅ¡ki. 4.17. Pažymėtina ir tai, kad M. D., neva ketinančiam statyti statybinių medžiagų gamyklÄ Rusijoje, kažkodėl nedaromas banko pavedimas, bet iÅ¡duodami grynieji pinigai litais, o ne kita valiuta. Nėra jokių duomenų, jog minėti pinigai bÅ«tų deklaruoti, kaip tai numato teisės aktai. Tai rodo, kad tokia pinigų suma per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nebuvo pervežta.

Å ių aplinkybių A. Č. taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti. Vertinant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. D. sudarytÄ sutartį, matyti, jog pati sutartis sudaryta kaip paskolos sutartis su fiziniu asmeniu. Joje nėra jokių duomenų apie patalpų įsigijimÄ . 4.18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nesant jokio rezultato, A. Č. su E. P. nevažiavo į RusijÄ , nes nematė reikalo ten važiuoti. ViskÄ vėlgi pagal juos tvarkė V. S.. Nors, kaip pats A. Č. nurodė, nebuvo garantijų, jog V.

S. padės grÄ Å¾inti pinigus, tiesiog toks buvo įspÅ«dis ir tokie buvo lÅ«kesčiai. Teisme A. Č. parodė, kad su M. D. intensyviai bendravo V. S., tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo kitokie, t. y. jis nurodė, kad jie patys bandė skambinti M. D., bet jo telefonas buvo iÅ¡jungtas. Tada jis skambino ir susitikinėjo su V. S., kuris žadėjo važiuoti į RusijÄ , bet taip ir nenuvažiavo, o liepė jam pačiam bendrauti su M. D., tačiau jis nevažiavo ir M. D. neieÅ¡kojo. 4.19. Vertinant E. P. atsakomybę, jis taip pat yra ilgametę verslo patirtį turintis, vienu iÅ¡ bendrovės vadovų dirbantis asmuo, kuriam priklauso 60 procentų. bendrovės akcijų, t. y. jo sprendimai yra lemiantys, sudarant įvairius sandorius didelėmis sumomis.

E. P. parodė, kad jis kaip akcininkas pritarė A. Č. planams, todėl pasirašė akcininkų protokolÄ dėl 2,7 mln. Lt sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo visiÅ¡kai nežinomam M. D.. Ne mažiau svarbu tai, kad minėta operacija atlikta krizės laikotarpiu, kai surenkami realiai visi bendrovės pinigai ir nebėra galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, o po minėtos sutarties pasiraÅ¡ymo ir pinigų perdavimo pačiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kelių tÅ«kstančių litų keliama bankroto byla.

Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad bÅ«tų realÅ«s kokie nors verslo planai dėl gamyklos statybos. Apie M. D. vėlgi nei E. P., nei A. Č. visiÅ¡kai jokių duomenų neturi, todėl manytina, jog bet koks vidutinio protingumo asmuo tokių sutarčių neleis pasiraÅ¡yti, nebent yra tikslas pasisavinti bendrovės pinigus. 4.20. IÅ¡ E. P. ir A. Č. parodymų matyti, kad E. P. kontroliavo Å¡ios sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo eigÄ . Tai leidžia pagrįstai manyti, jog jis žinojo visas aplinkybes ir jo veiksmai neapsiribojo tik akcininko sprendimo pasiraÅ¡ymu.

Kaip ir A. Č., praradęs pinigus jis nevyko į Kaliningrado sritį, o tai rodo, kad jokių gamyklų niekas realiai nesiruošė statyti Kaliningrade, E. P. tik padėjo pasisavinti A. Č. bendrovės pinigus. Dėl to galima teigti, kad A. Č. padedant E. P. siekė krizės sÄ lygomis iÅ¡saugoti nors dalį pinigų, prieÅ¡ bendrovei iÅ¡ tikro bankrutuojant. 4.21. Nusikalstamas veikas įrodo ir tai, jog sutarčių su R. M. bei M. D. nematė jokios bendrovės buhalterės, kasininkė, nors prie kasos iÅ¡laidų orderių tokios sutartys turėjo bÅ«ti (orderyje pagrindas nurodytas).

Apklausta bendrovės buhalterė L. B. nurodė, kad abiem atvejais pinigų gavėjų nematė, o tik direktorius pasiėmė kasos iÅ¡laidų orderius ir po to grÄ Å¾ino jau su paraÅ¡ais. Liudytoja G. M. parodė, kad, iÅ¡duodant A. Č. pinigus, ji surašė kasos iÅ¡laidų orderį, kuriame A. Č. liepė nurodyti, jog pinigai iÅ¡duoti M. D., jo paso numerį, iÅ¡davimo datÄ , vietÄ ir pagrindÄ â€“ 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį. Tai paneigia A. Č. žodžius bei leidžia tvirtinti, kad A.

Č. pinigus – 2 700 000 Lt – pasisavino padedant E. P. pagal iÅ¡ anksto gerai apgalvotÄ planÄ . Juo labiau kad niekas iÅ¡ bendrovės buhalterijos darbuotojų nei R. M., nei M. D. sutarčių nerengė, t. y. sutartis galėjo rengti tik A. Č. ar jo nurodymu kitas asmuo. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog piniginės lėšos, kurios akcininkų A. Č. ir E. P. sprendimu buvo perduotos A. Č., bÅ«tų panaudotos bendrovės reikmėms. 4.22. Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje inkriminuotų nusikaltimų matyti, kad, A.

Č. pasisavinant, o E. P. padedant jam pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, buvo tyčia pagaminti, laikyti ir panaudoti netikri dokumentai, kurie įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , ir tokiu bÅ«du pasisavintos bendrovės piniginės lėšos, padarant ypač didelės turtinės 750 000 Lt ir 2 700 000 Lt žalos bei neturtinės žalos – bendrovės bankrotÄ . 4.23. Nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, yra iÅ¡ esmės iÅ¡vestinis iÅ¡ nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi nesant duomenų, kur panaudoti 3 450 000 Lt, nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. 4.24.

Teismas nurodė, kad klausimai dėl pinigų perdavimo R. M. ir M. D. jau iÅ¡spręsti civilinio proceso tvarka, t. y. priimti sprendimai už akių. Prokuroras nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada, kadangi teismo galimybės iÅ¡spręsti bet kokiÄ susiklosčiusiÄ situacijÄ civilinio proceso tvarka nepaÅ¡alina nusikalstamos veikos požymių. Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino, neatsižvelgęs į jų tarpusavio santykį, vertino juos selektyviai ir teikė pirmenybę kaltinamųjų, neprivalančių duoti prieÅ¡ save teisingų parodymų, gynybinei pozicijai, nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padarė Å¡ių aplinkybių neatitinkančias iÅ¡vadas ir tokiu bÅ«du priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 4.25.

Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: 4.25.1. A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 750 000 Lt pasisavinimo) – 5 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 3 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir panaudojimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 15 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir panaudojimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. lapkričio 10 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. lapkričio 18 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 2 700 000 Lt pasisavinimo) – 5 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. gegužės 4 d. dokumento pagaminimo, laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties pagaminimo, jos laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo, jo laikymo ir realizavimo) – 3 metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 7 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. 4.25.2.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 750 000 Lt) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2008 m. rugsėjo 3 d. dokumento pagaminimo) – 2 metams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 2 700 000 Lt) – 3 metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. gegužės 4 d. dokumento pagaminimo) – 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 4 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. 4.25.3.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ A. Č. ir E. P. solidariai konfiskuoti pasisavinto turto dydžio sumÄ , t. y. 999 189,07 Eur.

5. IÅ¡teisintasis E. P. bei jo gynėjas atsiliepime praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį. Nurodė, jog teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra visų bÅ«tinų sÄ lygų E. P. taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį bei 300 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinimai nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teisme patikrintais įrodymais. PrieÅ¡ingai, nei nurodė prokuroras, teismas vadovavosi ne tik A.

Č. bei E. P. parodymais, tačiau, iÅ¡ įvairių Å¡altinių gautus duomenis įvertinęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, sugretinęs juos tarpusavyje, taip pat įvertinęs juos kaip visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog E. P. pareikÅ¡ti kaltinimai nepasitvirtino. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pasisavintas, o, jeigu ir daryti visiÅ¡kai nepagrįstÄ prielaidÄ , jog turtas buvo pasisavintas, tai nėra jokių duomenų, kad E. P. apie tai žinojo.

Apeliaciniame skunde E. P. kaltė grindžiama iÅ¡ esmės prokuroro subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis apie sandorių ekonominį nenaudingumÄ bei E. P. elgesio nelogiÅ¡kumÄ , tačiau nenurodyta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Taigi prokuroras nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , nei iÅ¡ byloje esančių duomenų padarė pirmosios instancijos teismas.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Jis pripažino, kad dėl dokumentų klastojimo bei apgaulingo apskaitos tvarkymo yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, o už turto pasisavinimÄ prašė skirti Å¡velnesnes bausmes ir jų vykdymÄ atidėti. IÅ¡teisintieji bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 7. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. 7.1.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir naujai įvertinusi byloje surinktus bei nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka gautus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp byloje surinktų kaltinančių ir teisinančių įrodymų, atmesdamas vienus iÅ¡ jų ir priimdamas kitus, netinkamai bei selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visetÄ , tarpusavio sÄ sajas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus bei prasmę.

Šios aplinkybės lėmė, kad buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas A. Č. bei E. P. išteisinantis nuosprendis. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes bylos faktiniai duomenys įrodo, jog išteisintieji A. Č. ir E. P. padarė jiems inkriminuotas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir netikrų dokumentų pagaminimo bei jų panaudojimo yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, todėl ta baudžiamosios bylos dalis nutraukiama.

Dėl A. Č. ir E. P. iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir183 straipsnio 2 dalį 8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė: 8.1. A. Č. padedant E. P. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: A. Č., nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius ir bendrovės akcininkas, pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, veikdamas kartu su kitu tos bendrovės akcininku E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d.

ėjusiu direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo sutarties su R. M. sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtÄ sutartį jam neiÅ¡duos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2008 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrÄ susitarimÄ su E. P. pagamino netikrus dokumentus, o bÅ«tent: pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės akcininkai A.

Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ sudaryti sutartį su R. M. dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ ; pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , kurioje buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja R. M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) r. prie Sartų ežero; nurodė R. M. suraÅ¡yti netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymÄ su melagingais duomenimis, kad jis praÅ¡o iÅ¡skirti 750 000 Lt avansÄ sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams; pagamino netikrÄ 2008 m. lapkričio 18 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodyta, kad R. M. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos gavo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansÄ už bÅ«simas paslaugas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G. M. (Å¡iuo metu G.) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡davė A. Č. 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti R.

M.. A. Č. Å¡ių pinigų neperdavė, o padedant E. P. pasisavino, tokiu bÅ«du UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelės 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. 8.1.1. Be to, A. Č. padedant E. P. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg.

Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorius bei bendrovės akcininkas, pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti kasos pinigais, veikdamas kartu su kitu tos bendrovės akcininku E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. ėjusiu direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pagal paskolos sutartį Rusijos Federacijos piliečiui M. D. (M. D.) neiÅ¡duos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 4 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje pagal bendrÄ susitarimÄ su E. P. pagamino netikrus dokumentus, o bÅ«tent: pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ 2009 m. gegužės 4 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ Rusijos Federacijos piliečiui M. D.; pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį, kurioje buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys apie 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos suteikimÄ Rusijos Federacijos piliečiui M.

D.; pagamino netikrÄ 2009 m. gegužės 4 d. bendrovės kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. D. iÅ¡ kasos iÅ¡duota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), pagal kuriuos 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G. M. (Å¡iuo metu G.) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos A. Č. iÅ¡davė 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), kuriuos jis turėjo perduoti M. D., tačiau neperdavė, o 2009 m. gegužės 4 d. padedant E. P. pasisavino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelės 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) turtinės žalos, t. y.

Å¡iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje. 8.1.2. Pasisavintas turtas buvo A. Č. žinioje, o ne jam patikėtas, kadangi A. Č., bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę pavaldiniams, kuriems turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl Å¡io turto panaudojimo. 8.2. E. P. padėjo A. Č. pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg.

Vilniuje, (duomenys neskelbtini), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas kartu su A. Č., kuris taip pat buvo tos bendrovės akcininkas ir nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės direktorius bei pagal užimamas pareigas turėjo teisę disponuoti kasos pinigais, žinodamas, kad pagal jų bendrÄ susitarimÄ A. Č. jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo sutarties su R. M. sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtÄ sutartį R.

M. neiÅ¡duos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje kartu su A. Č. pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad abu akcininkai vienbalsiai priėmė sprendimÄ sudaryti sutartį su R. M. dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ .

A. Č. tęsiant bendrÄ nusikalstamÄ susitarimÄ , pastarasis pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , kurioje buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo R. M. parinkti ir tarpininkauti perkant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) r. prie Sartų ežero, nurodė R. M. suraÅ¡yti netikrÄ 2008 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymÄ ir nurodyti melagingus duomenis, kad R.

M. praÅ¡o iÅ¡skirti 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansÄ sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams, ir pagamino netikrÄ 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodyta, kad R. M. iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos gavo 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansÄ už bÅ«simas paslaugas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau pagal Å¡iuos netikrus dokumentus 2008 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G.

M. (Å¡iuo metu G.) iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos A. Č. iÅ¡davė 750 000 Lt (217 215,01 Eur), kuriuos jis neva turėjo perduoti R. M., tačiau realiai jų neperdavė, o juos padedant E. P. pasisavino, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelės 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos, t. y. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. 8.2.1. Be to, E. P. padėjo A. Č. pasisavinti didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: bÅ«damas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg.

Vilniuje, (duomenys neskelbtini), akcininkas ir nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. eidamas direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdamas kartu su A. Č., kuris buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ėjo Å¡ios bendrovės direktoriaus pareigas bei pagal užimamas pareigas turėjo teisę disponuoti kasos pinigais, žinodamas, kad pagal jų bendrÄ susitarimÄ A. Č. jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų pagal paskolos sutartį Rusijos Federacijos piliečiui M.

D. neiÅ¡duos, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., jis kartu su A. Č. pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ netikrÄ dokumentÄ â€“ 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad susirinkime Å¡ios bendrovės akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ Rusijos Federacijos piliečiui M.

D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ . Po to A. Č. tęsiant bendrÄ nusikalstamÄ susitarimÄ , pastarasis pagamino netikrus dokumentus: pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį, kurioje buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys apie 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos suteikimÄ Rusijos Federacijos piliečiui M. D., ir pagamino 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M.

D. iš kasos išduota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur). Vėliau pagal šiuos netikrus dokumentus 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įmonės kasininkė G. M. (šiuo metu G.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos A. Č. išdavė 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), kuriuos jis neva turėjo perduoti M. D., tačiau realiai jų neperdavė, o tokiu būdu minėtus pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavino, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelės – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) – turtinės žalos, t. y.

Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. 8.3. IÅ¡teisintieji A. Č. ir E. P. viso proceso metu kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. 8.4. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje A. Č. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2000 metais ir jis su E. P. buvo ne tik akcininkai, bet ir verslo partneriai bei įmonės vadovai. Ä®monė užsiėmė stogo dangų ir kitų statybinių medžiagų prekyba Lietuvos rinkoje, turėjo veikiančiÄ stogo dangų gamyklÄ , keletÄ nekilnojamojo turto objektų, taip pat ketino įsigyti žemės sklypÄ prie vandens telkinio.

Nupirkus žemės sklypÄ , planavo pastatyti kaimo turizmo sodybÄ . Pagal jų paskleistÄ informacijÄ jam paskambino R. M., kuris nurodė, kad tokį sklypÄ parduoda jo giminaičiai, todėl kartu nuvyko sklypÄ apžiÅ«rėti. Vėliau su E. P. peržiÅ«rėję sklypo fotografijas, nusprendė sklypÄ Ä¯sigyti. Tarpininko, kuriuo prisistatė R. M., buvo papraÅ¡yta duoti pardavėjų kontaktus, kad jie galėtų bendrauti tiesiogiai. R. M. kontaktų nedavė ir paaiÅ¡kino, jog sklypo savininkai yra pagyvenę ir įtarÅ«s giminaičiai, kurie tiesiogiai su pirkėjais nebendraus.

Akcininkų sprendimÄ pirkti šį sklypÄ patvirtino akcininkų susirinkimo protokolu. R. M. paprašė avanso, todėl jam buvo perduota praÅ¡oma suma. Per savaitę ar dvi turėjo įvykti turto registravimas bendrovės vardu, bet neįvyko. R. M. jo vengė, t. y. telefonas bÅ«davo iÅ¡jungtas arba jis nekeldavo ragelio, arba pasakydavo, kad negali kalbėti, todėl iÅ¡siuntė R. M. reikalavimÄ grÄ Å¾inti pinigus. Atsakymo nesulaukus, nuvažiavo pas R. M. į RokiÅ¡kį ir jį surado bare. Jis buvo neblaivus ir paaiÅ¡kino pinigus pametęs. Bendrovė kreipėsi į teismÄ dėl 750 000 Lt skolos priteisimo, jų ieÅ¡kinys visiÅ¡kai patenkintas.

Å iek tiek pinigų R. M. grÄ Å¾ino, bet dabar negali pasakyti tikslios atgautų pinigų sumos, kadangi įmonė bankrutavo ir visus reikalus perėmė bankroto administratorius. Sandoris su R. M. buvo realus, tai patvirtina teismo sprendimas. Visos finansinės operacijos, susijusios su sprendimu pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , buvo įformintos tinkamai, pinigai panaudoti pagal paskirtį. Sandoryje, kurį jis pasiraÅ¡inėjo su R. M., nėra jokių žinomai melagingų ar netikrų duomenų. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, A.

Č. patikslino, kad visi dokumentai, kurie nurodyti kaltinamajame akte, ir visos datos atitinka faktines aplinkybes. Su R. M. tiesiogiai kontaktavo mažiausiai tris kartus. Jam nekilo įtarimų, kad R. M. gali bÅ«ti asmuo be nuolatinės gyvenamosios vietos, su dvasine negalia, nepakaltinamas. Iki sutarties pasiraÅ¡ymo su R. M. RokiÅ¡kyje matėsi vienÄ kartÄ , kai kartu važiavo apžiÅ«rėti sklypo. Po sutarties pasiraÅ¡ymo pagal asmeniÅ¡kai R. M. suraÅ¡ytÄ ir pasiraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ galbÅ«t po kelių savaičių perdavė jam avansÄ .

PraÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti avansÄ R. M. motyvavo tuo, kad, perdavęs sklypo savininkams gautÄ avansÄ , įkalbės giminaičius greičiau parduoti sklypÄ . Sklypo savininko nežinojo, R. M. Å¡ios informacijos jiems nenurodė. Buvo įprasta tokius sandorius sudarinėti per tarpininkus. R. M. nerodė įgaliojimo tarpininkauti dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo. Jo teigimu, sklypo savininkai yra pagyvenę ir įtarÅ«s žmonės, su pirkėjais nenori bendrauti. Sutartas avansas buvo 750 000 Lt, visa sklypo kaina – 1 500 000 Lt (30 hektarų žemės su 500 m pakrantės).

Kokia suma iÅ¡ 1 500 000 Lt už tarpininkavimÄ turėjo atitekti R. M., jie neaptarė. PraÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti avansÄ R. M. surašė ir pasirašė asmeniÅ¡kai pats, tada jam buvo iÅ¡mokėti pinigai. Žemės nuosavybės dokumentus matė asmeniÅ¡kai, tačiau tuo metu nebuvo techninės galimybės padaryti jų kopijas. Bendravimo metu R. M. buvo blaivus. Jis gautų pinigų neperskaičiavo, tik pasižiÅ«rėjo, kas užraÅ¡yta ant pakuočių. Pavedimas į pardavėjo sÄ skaitÄ nebuvo daromas, nes R.

M. nedavė tiesioginių kontaktų, savo sÄ skaitos taip pat nenurodė. Pinigai buvo perduoti RokiÅ¡kyje kavinėje, kurioje su R. M. jis visada susitikdavo. Po to, kai R. M. pareiÅ¡kė pinigus pametęs, A. Č. pakartotinai prašė sklypo savininkų duomenų, bet jų negavo. Ä®monės buhalterija buvo tvarkoma nepriekaiÅ¡tingai, todėl visos procedÅ«ros įvykdytos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir įmonės vidaus aktų. Pinigai buvo saugomi ne pas kasininkę, o seife, esančiame jo kabinete.

G. M. raktų nuo seifo neturėjo. Gretimų sklypų savininkų nenustatinėjo, nes pasitikėjo R. M.. Akcininkų susirinkimo protokolÄ surašė ir pasirašė po to, kai priėmė sprendimÄ dėl sklypo pirkimo. Pasitikėjimas rinkoje tuo laiku buvo pakankamai didelis, su neigiama praktika nebuvo susidÅ«ręs, todėl buvo visiÅ¡kai ramus dėl sprendimo, jokių įtarimų dėl apgaulės nekilo. Be to, tai nebuvo pirmas objektas, kurį bendrovė pirko per tarpininkÄ . Po pinigų praradimo fakto sklypo savininko nebandė ieÅ¡koti, nes nematė prasmės. PraÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti avansÄ rašė pats R.

M. jam dalyvaujant. Pinigai buvo paruoÅ¡ti ir R. M. iÅ¡mokėti iÅ¡ karto po praÅ¡ymo suraÅ¡ymo. Duodamas parodymus pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl 2 700 000 Lt paskolos suteikimo, A. Č. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku įmonė turėjo veikiančiÄ Å¡laitinių stogo dangų gamyklÄ Å irvintų rajone ir valdė apie 30 procentų visų ruberoido pardavimų Lietuvoje. 2007–2009 metais Lietuvoje buvo ekonominis pakilimas, trÅ«ko statybinių medžiagų, todėl nusprendė pradėti gaminti ruberoidÄ .

Verslo partnerio N. G. kontoroje Å iauliuose buvo supažindintas su V. S., kuris taip pat prekiavo stogų dangomis Vakarų Lietuvoje. Dėl energetinių ir žmogiÅ¡kųjų resursų V. S. pasiÅ«lė įmonę įkurti Rusijoje, nurodė ten turintis pažįstamų, kurie gali užtikrinti bitumo tiekimÄ . V. S. pažįstamas M. D. žadėjo padėti surasti patalpas, talpas bitumui. Tam buvo reikalinga 2 700 000 Lt investicija. Ryte buvo sutvarkyti dokumentai, todėl tÄ pačiÄ dienÄ jis (A. Č.) paėmė dokumentus, pinigus ir nuvyko į KlaipėdÄ .

M. D. Klaipėdos padalinio kontoroje buvo perduoti pinigai ir susitarta, kad per mėnesį bus įkurta įmonė, surastos patalpos. Žino, kad vėliau kilo kažkokių keblumų ir V. S. daug bendraudavo su M. D.. V. S. dėjo daug pastangų, kad tolesnis bendravimas su M. D. vyktų sklandžiai. Neilgai trukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, todėl A. Č. prarado įgaliojimus veikti. Bankroto administratorius M. D. padavė į teismÄ , jo civilinis ieÅ¡kinys visiÅ¡kai patenkintas.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, A. Č. patikslino, kad nuo pinigų iÅ¡davimo M. D. iki įmonės bankroto praėjo apie 2–3 mėnesiai. Tuo metu, kai bendrovėje buvo iÅ¡duodami grynieji pinigai, dar nebuvo kalbų apie ekonomikos recesijÄ , netgi valstybės vadovai neigė buvus krizę. Po Å¡ios investicijos praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, įmonės kreditorius bankas Swedbank sumažino bendrovės kredito linijÄ . Nors valstybės vadovai tuo metu atkakliai neigė krizės požymius, jos padariniai jautėsi: nevyko atsiskaitymai iÅ¡ valstybinių įmonių, nors buvo pabaigti objektai net už milijonines sumas.

Rinkoje buvo tokia situacija, kad visi stengėsi skolintis tam, kad galėtų vykdyti naujus projektus, užsipirkinėti daugiau prekių, didinti apyvartÄ . Kai perdavinėjo turtÄ , bankroto administratoriui buvo palikta turto už 12 mln. Lt, bendrovės įsipareigojimai sudarė 8,5 mln. Lt. Taigi bendrovės turtas buvo didesnis už įsipareigojimus. Su specialisto iÅ¡vada nesutinka, nes pagrindinė bankroto priežastis – banko sutrikdyti piniginiai srautai. M. D. epizode 2009 m. gegužės 4 d. buvo pasiraÅ¡ytas akcininkų susirinkimo protokolas, sutartis ir suraÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis bei M.

D. perduoti pinigai. Iki sutarties pasiraÅ¡ymo jis su M. D. tiesiogiai nekontaktavo. Faktinis akcininkų sprendimas buvo priimtas prieÅ¡ pinigų iÅ¡davimÄ , šį sprendimÄ pasirašė kartu su E. P.. Pinigai iÅ¡ kasos buvo iÅ¡duoti grynaisiais, juos perskaičiuoti padėjo buhalterės. Pasiėmęs pinigus, iÅ¡važiavo į KlaipėdÄ susitikti su V. S. ir M. D.. Susitikimas įvyko jų bendrovės filialo Klaipėdoje patalpose apie 17–19 val., po darbo. PasiraÅ¡ant sutartį, dėl M. D. asmenybės abejonių nekilo, nes jis atrodė respektabiliai, sudarė protingo, reikalo esmę suprantančio žmogaus įspÅ«dį.

Asmenybę patikrino pagal pateiktÄ paso kopijÄ , kurioje jo nuotrauka buvo juodai balta, todėl tos aplinkybės, kad M. D. nuotraukoje vilki sportinę aprangÄ , neužfiksavo. Pinigai buvo iÅ¡duoti M. D. kaip fiziniam asmeniui. PrieÅ¡ iÅ¡duodant pinigus, apie M. D. turtinę padėtį duomenų neturėjo, visiÅ¡kai pasitikėjo V. S., kaip galbÅ«t bÅ«simu verslo partneriu. Gamyklos įkÅ«rimo V. S. nefinansavo, jis galbÅ«t bÅ«tų prisidėjęs vėliau. V. S. Å¡iame etape prisidėjo pagalba ryÅ¡iais užsienyje ir reikalų sutvarkymu.

Net ir 2 700 000 Lt perdavus M. D., bendrovėje liko grynųjų pinigų, kad bÅ«tų galima vykdyti atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo draudimo atsiskaitinėti grynaisiais pinigais, įstatymai neribojo atsiskaitymo sumos dydžio ir bÅ«do. Kaip M. D. turėjo iÅ¡vežti pinigus (litus) į RusijÄ per valstybės sienÄ , nesidomėjo, klausimų dėl valiutos konvertavimo nekilo. Bendrovės pinigų nepasisavino ir tokio tikslo neturėjo, visi įmonės pinigai buvo naudojami įmonės veiklai, akcininkai veikė tik įmonės interesais.

Kaliningrade įkurtÄ Ä¯monę planavo padalinti į tris dalis, iÅ¡ kurių viena turėjo priklausyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kita – M. D., trečia – V. S.. Ekonominę grÄ Å¾Ä planavo, pelnas turėjo bÅ«ti apie 50–60 procentų, pradžia buvo numatyta po metų ar pusantrų. 2009 m. gegužės mėnesį bankrotas negrėsė, net kai iÅ¡kėlė bylÄ , stengėsi to iÅ¡vengti. Bankroto bylÄ iÅ¡kėlė tiekėjas, su kuriuo jų bendrovė vėlavo atsiskaityti.

Bendrovė turėjo daug skolininkų, todėl ir pati bendrovė vėlavo atsiskaityti su savo kreditoriais. A. Č. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 9, b. l. 79–88). 8.4.1. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. Č. iÅ¡ esmės apklaustas 3 kartus. 2010 m. rugpjūčio 12 d. apklausoje jis davė parodymus dėl M. D. epizodo. A. Č. parodė, kad 2008 m. pabaigoje jo pažįstamas V. S., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, jam užsiminė, jog Kaliningrade yra žmogus, galintis padėti įkurti ruberoido gamyklÄ Kaliningrade.

Å iame versle turėjo dalyvauti V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. D.. Jis M. D. pamatė tik 2009 m. gegužės 4 d., o iki tol su Å¡iuo asmeniu bendravo tik per V. S.. Dėl verslo Kaliningrade buvo tik žodinis susitarimas, jokių dokumentų nepasirašė. E. P. žinojo apie verslo planus ir taip pat pasitikėjo V. S.. 2009 m. gegužės 4 d. V. S. suorganizvo jo susitikimÄ su M. D.. Susitikimas įvyko po pietų bendrovės ofise. Jis pasiėmė M. D. vizitinę kortelę, pakalbėjo apie planus, aptarė terminus ir pasirašė paskolos sutartį.

BÅ«tent taip jie nusprendė įforminti bendrovės investicijÄ Ä¯ verslÄ . Po sutarties pasiraÅ¡ymo pasirašė kasos iÅ¡laidų orderį ir perdavė M. D. pinigus. M. D. perskaičiavo dalį pinigų. A. Č. skambino M. D. telefonu, tačiau jis buvo iÅ¡jungtas. M. D. telefono Å¡iuo metu negali nurodyti. M. D. vizitinės kortelės taip pat neturi, galbÅ«t iÅ¡metė. Kaliningrade bendrovė turėjo bÅ«ti įsteigta per mėnesį. Nepavykus susisiekti su M. D., kreipėsi į V. S., kuris turėjo nuvykti į KaliningradÄ , bet taip ir nenuvažiavo.

V. S. jam liepė pačiam bendrauti su M. D.. A. Č. į RusijÄ nevažiavo ir M. D. neieÅ¡kojo. Dėl paskolos grÄ Å¾inimo į teismÄ nesikreipė, nes iki bankroto iÅ¡kėlimo dar nebuvo suėjęs paskolos grÄ Å¾inimo terminas. Vėliau pradėjus bankroto procesÄ , jis neturėjo jokių įgaliojimų (t. 8, b. l. 5–6). 2014 m. balandžio 2 d. apklausiamas įtariamasis A. Č. parodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų, ir patikslino, kad pinigus M. D. perdavė darbo dienos metu, t. y. tarp 8–17 val.

Kai jis atvažiavo į bendrovės ofisÄ Klaipėdoje, vietoje buvo jo filialo vadovas R. B.. Pastarasis nematė pinigų perdavimo M. D. momento. Nežino, ar R. B. matė M. D. ofise. R. B. apie savo vizito tikslÄ nieko nepasakojo. M. D. jam perduotų pinigų neperskaičiavo (t. 8, b. l. 7). 2014 m. rugpjūčio 12 d. papildomai apklausiamas įtariamasis A. Č. davė parodymus dėl R. M. epizodo. Jis parodė, kad R. M. pažįsta nuo mokyklos laikų (anksčiau galvojo, kad jo pavardė Malčius), bet jie nebuvo draugai.

A. Č. anksčiau gyveno RokiÅ¡kyje. 2006–2007 m. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gyventojų iÅ¡girdo, kad R. M. tarpininkauja, perkant–parduodant nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau Å¡ių asmenų negali nurodyti. 2008 m. jis susirado R. M. ir paprašė pagalbos, įsigyjant žemės sklypÄ prie Sartų ežero. R. M. pasakė, kad tokį sklypÄ turi jo giminaičiai ir jis gali padėti jį nupirkti. Å ių giminaičių vardų R. M. nenurodė, A. Č. jų taip pat nematė. A. Č. kartu su R.

M. nuvyko į planuojamo įsigyti sklypo vietÄ , padarė jo nuotraukas, kurias vėliau parodė E. P.. Å ių nuotraukų A. Č. jau neturi. Nusprendė bendrai su E. P. sklypÄ pirkti. Akcininkų susirinkimo protokolÄ su E. P. pasirašė 2008 m. rugsėjo 3 d., 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo jis pats paruošė ir atspausdino Vilniuje, po to nuvežė R. M. pasiraÅ¡yti į RokiÅ¡kį. Su R. M. susitikdavo toje pačioje vietoje – kavinėje, kurios pavadinimo ir adreso negali nurodyti.

Akcininkų susirinkimo protokole bei sutartyje dėl tarpininkavimo nurodyta ne R. M., o R. M. pavardė yra tiesiog techninė klaida. 2008 m. lapkričio 10 d. buvo suraÅ¡ytas R. M. praÅ¡ymas iÅ¡duoti jam 750 000 Lt avansÄ atsiskaityti su pardavėjais, nes R. M. pranešė, kad sklypo savininkai sutinka parduoti sklypÄ . Å is praÅ¡ymas taip pat buvo suraÅ¡ytas RokiÅ¡kyje, jis su R. M. susitiko toje pačioje kavinėje. Pinigus R. M. jis perdavė 2008 m. lapkričio 18 d. ir davė jam pasiraÅ¡yti iÅ¡ anksto kasininkės G.

M. atspausdintame kasos iÅ¡laidų orderyje. Gavęs pinigus, R. M. jų neperskaičiavo. A. Č. negalėjo perduoti avanso tiesiogiai savininkams, nes R. M. prie jų neprileido. Sumokėjęs avansÄ , A. Č. reikalavo iÅ¡ R. M. pristatyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau R. M. jos nepristatė. 2008 m. lapkričio 26 d. A. Č. surašė reikalavimÄ R. M. pristatyti sutartį dėl avansinio mokėjimo. Kaip šį reikalavimÄ Ä¯teikė R. M., jis neprisimena. Po to nuvažiavo pas R.

M. į RokiÅ¡kį, surado jį neblaivų aludėje. R. M. jam pranešė pinigus pametęs. Pareikalavo iÅ¡ R. M. suraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ , nurodyti, kad pinigus pametė. Neatsimena, kur R. M. surašė 2008 m. gruodžio 11 d. pasiaiÅ¡kinimÄ . Po to R. M. dingo ir nekėlė ragelio. Jo telefono numerio negali nurodyti (t. 8, b. l. 15–16). 8.4.2. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas iÅ¡teisintasis A. Č. davė iÅ¡ esmės tokius pačius parodymus apie įvykio aplinkybes, tačiau esmines aplinkybes vėl aiÅ¡kino skirtingai.

Abiejų instancijų teismuose apklausiamas A. Č. parodė, kad R. M. juos susirado, nes jis ir E. P. paskleidė žiniÄ , jog ieÅ¡ko pirkti sklypo. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. tvirtino, jog juos susirado R. M., kuris užsiėmė nekilnojamuoju turtu, jis tiesiogiai susisiekė su A. Č.. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. detaliai paaiÅ¡kino, kad žemės sklypÄ identifikavo, vizualiai jį apžiÅ«rėjęs: R. M. parodė pakrantę, sklypo ribas. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, A.

Č. aiÅ¡kino matęs sklypo nuosavybės dokumentus. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. parodė, kad pinigus R. M. perdavė tuo metu, kai Å¡is surašė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti avansÄ . Apie Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teisme A. Č. nurodė nevienodai: iÅ¡ pradžių tvirtinęs (kaip ir ikiteisminio tyrimo metu), kad pinigus perdavė po kelių savaičių nuo praÅ¡ymo suraÅ¡ymo, vėliau tokius parodymus pakeitė ir parodė, kad praÅ¡ymas iÅ¡mokėti avansÄ buvo suraÅ¡ytas ir pinigų perdavimas įvyko tÄ pačiÄ dienÄ .

Apeliacinės instancijos teisme A. Č. taip pat iÅ¡samiai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių buvo sugalvota verslo idėja ir tik tada V. S. pasiÅ«lė jam pažįstamÄ Å¾mogų, kuris gyveno Kaliningrade ir galėjo padėti iÅ¡sinuomoti patalpas ir pan. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. parodė matęs kažkokius gamyklos planus, įrangos brėžinius. PaaiÅ¡kino, jog ikiteisminio tyrimo metu niekas tuo nesidomėjo, todėl apklausos protokoluose tai neužfiksuota. Negali įvardinti konkrečios gamyklos statybos vietos Kaliningrade.

Visų paskaičiavimų iki galo neatliko. Neatsimena, ar jis buvo atsakingas už techninę gamyklos projekto dalį, galėjo bÅ«ti ir jis atsakingas. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. aiÅ¡kino, kad V. S. taip pat turėjo investuoti tokio paties dydžio pinigų sumÄ , o M. D. indėlis buvo ne finansinis. Apygardos teisme A. Č. Å¡iÄ aplinkybę aiÅ¡kino kitaip parodęs, jog V. S. nefinansavo gamyklos steigimo, galbÅ«t vėliau bÅ«tų prisidėjęs prie verslo. A. Č. V. D. perduoti pinigai galbÅ«t bÅ«tų įforminti bendrovės vardu.

Apeliacinės instancijos teisme A. Č. taip pat tikino, kad susitikimas su M. D. įvyko vakare po darbo apie 20–21 val., nors ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad susitikimas su M. D. įvyko po pietų, bet darbo dienos metu, t. y. nuo 8 val. iki 17 val., o apygardos teisme A. Č. parodė susitikimÄ Ä¯vykus po darbo 17–19 val. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. jau aiÅ¡kino, kad M. D., gavęs pinigus, jų neperskaičiavo, nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus ir, iÅ¡ pradžių aiÅ¡kinęs, jog M.

D. perskaičiavo dalį pinigų, vėliau parodė, kad M. D. paėmė pinigus jų neskaičiavęs. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. tvirtino, kad po pinigų perdavimo toliau su M. D. bendravo tik per V. S., žino, kad V. S. kilo keblumų bendraujant su M. D.. Be to, A. Č. su E. P. turėjo planų vykti į KaliningradÄ , bet nespėjo. Apygardos teisme A. Č. parodė, kad V. S. daug bendravo su M. D., žino, kad jam kilo keblumų su M. D.. Tuo tarpu ikiteismio tyrimo metu A. Č. aiÅ¡kino turėjęs M.

D. telefonÄ , bandęs jam skambinti, bet jo telefonas buvo iÅ¡jungtas. Tada A. Č. kreipėsi į V. S., kuris turėjo nuvykti į KaliningradÄ , bet taip to ir nepadarė. V. S. liepė A. Č. pačiam bendrauti su M. D., tačiau jis (A. Č.) nevažiavo į KaliningradÄ ir M. D. neieÅ¡kojo. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. parodė, kad visos sutartys buvo ruoÅ¡iamos pagal Å¡ablonus, negali pasakyti, kas surašė ir atspaudino kaltinime nurodytas sutartis. Taip pat nežinojo, kad kreditorius inicijuoja bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Nors pripažino, kad bendrovė buvo gavusi daug pretenzijų dėl neatsiskaitymų, tačiau nežino, kodėl buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Apygardos teisme A. Č. aiÅ¡kino, kad bendrovė turėjo daug skolininkų, todėl vėlavo atsiskaitymai su jų tiekėjais. Bankroto bylos iÅ¡kėlimo nenumatė, nes po pinigų perdavimo M. D. bendrovė turėjo grynųjų pinigų atsiskaitymams vykdyti. Po mėnesio bankas jų bendrovei sumažino kredito linijÄ , ir pasijautė krizės padariniai. Todėl bendrovės bankrotÄ sieja bÅ«tent su banko taikytais apribojimais.

Su visais kreditoriais buvo tariamasi, kad jie palauktų (t. 10, b. l. 80–86, 182, 197–198). 8.5. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas iÅ¡teisintasis E. P. parodė, kad kartu su A. Č. planavo įsigyti žemės sklypÄ ir jo ieÅ¡kojo. A. Č. surado sklypÄ , kuris jiems abiem tiko. Su R. M. bendravo A. Č.. Bendrovėje kartu su A. Č. turėjo pasiskirstę sferas, už kurias kiekvienas buvo atsakingas. Mano, kad A. Č. galėjo pažinoti R. M. iÅ¡ anksčiau, nes A. Č. gimė ir gyveno RokiÅ¡kyje.

Kadangi už sklypo įsigijimÄ buvo atsakingas A. Č., E. P. nesidomėjo sutarties sÄ lygomis ir nenorėjo susitikti su R. M.. Bendrovei vadovavo kartu su A. Č. kaip lygiaverčiai partneriai, visus sprendimus priiminėjo kolegialiai. Paprastai akcininkų susirinkmo protokolus atspausdindavo bendrovės darbuotojos. Dėl R. M. ir M. D. kontaktinių duomenų suraÅ¡ymo į dokumentus jis nieko nežino, galbÅ«t tuo pasirÅ«pino A. Č.. Prisimena, kad su A. Č. turėjo iÅ¡važiuoti pasiraÅ¡yti tarpininkavimo sutarties, bet tÄ dienÄ nepavyko iÅ¡važiuoti.

KitÄ dienÄ A. Č. iÅ¡važiavo vienas. Negali pasakyti, ar 2008 m. rugsėjo 3 d. sutartis buvo pasiraÅ¡yta tÄ pačiÄ dienÄ . Dalyvavo varžytynėse ir iÅ¡pirko R. M. skolÄ bendrovei, tačiau dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nesikreipė, nes nesitiki atgauti pinigus. Idėja įsteigti Kaliningrade gamyklÄ kilo A. Č. ir V. S.. Å iame versle taip pat turėjo dalyvauti V. S. ir M. D., iÅ¡ kurių kiekvienas turėjo padaryti finansinį įnaÅ¡Ä . Kokie jie buvo, negali pasakyti. Turėjo dokumentus, susijusius su gamyklos Kaliningrade steigimu, verslo projekto skaičiavimus.

Kur konkrečiai turėjo stovėti gamykla, negali pasakyti, nes nežino. Pirmosios instancijos teisme davė teisingus parodymus. Nežino, kodėl teismas patenkino kreditoriaus praÅ¡ymÄ ir iÅ¡kėlė bendrovei bankroto bylÄ . Žinojo, jog bendrovė skolinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negali pasakyti, kodėl su ja nebuvo atsiskaityta. Tuo metu už Å¡iÄ sritį buvo atsakingas A. Č.. A. Č. neužsiminė, kad bendrovė gavo pretenzijÄ . Tuo metu buvo pakankamai stresinė situacija, nes dėl krizės sustojo atsiskaitymai, bankrutavo įmonės (t. 10, b. l. 179–182, 218–219). 8.5.1.

Pirmosios instancijos teisme E. P. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus, bet patikslino, kad iki bankroto netikėjo, kad nepasisekė sandoris su R. M., o po bankroto suprato, kad pinigai prarasti. Apie planuojamÄ verslÄ Rusijoje žinojo ir dalyvavo susitikimuose, bet tai buvo A. Č. darbo sritis. A. Č. iÅ¡dėstė labai aiÅ¡kų verslo planÄ , kurį jis sugalvojo su V. S.. Žinojo, kad M. D. turėjo viskÄ suorganizuoti Kaliningrade. Apie tai, kad nepasisekė gamyklos organizavimas Kaliningrade, taip pat sužinojo po bankroto bylos iÅ¡kėlimo (t. 9, b. l. 93–96). 8.5.2.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis E. P. iÅ¡ esmės apklaustas 4 kartus. 2010 m. rugpjūčio 12 d. apklausoje E. P. davė parodymus dėl M. D., kurie iÅ¡ esmės atitinka jo parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. Tačiau E. P. jau skirtingai aiÅ¡kino, kam priklausė verslo Kaliningrade idėja. E. P. parodė, kad verslo planÄ dėl gamyklos atidarymo sugalvojo jis kartu su A. Č.. 2009 m. pradžioje A. Č. pažįstamas V. S. pasiÅ«lė investuoti pinigus Kaliningrado srityje ir pasakė turintis patikimÄ bei įtakingÄ Å¾mogų Rusijoje, kaip vėliau sužinojo, tai buvo M.

D.. Pagal jų skaičiavimus, norint įsteigti ten įmonę, reikėjo 2 700 000 Lt. Jie nutarė pinigų investavimÄ Ä¯forminti paskolos sutartimi kaip garantijÄ , jog, esant nesėkmei, pinigai jiems bus sugrÄ Å¾inti. Kieno vardu turėjo bÅ«ti užraÅ¡ytos bendrovės akcijos, E. P. nesidomėjo, galvoja, jog turėjo bÅ«ti padalintos į tris dalis: viena dalis priklausytų M. D., kita dalis – V. S. ir dalis – UAB „(duomenys neskelbtini)“. KokiÄ dalį investicijų turėjo įneÅ¡ti V.

S., nebuvo apibrėžta ir apie mokėjimus jam nieko nežinoma. E. P. taip pat skirtingai parodė, kad M. D. turėjo organizuoti tik verslÄ , apie jokiÄ kitÄ investicijÄ (piniginį įnaÅ¡Ä ) nebuvo kalbų. Ä®monė Kaliningrade turėjo bÅ«ti įsteigta per mėnesį nuo paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo. Jis su M. D. vėliau nebendravo ir nežino, kodėl pastarasis neįsteigė įmonės. Ä® RusijÄ nei jis, nei A. Č. nevažiavo. Ä® teismÄ dėl skolos priteisimo jie nesikreipė, nes nesibaigė sutartyje nurodytas paskolos grÄ Å¾inimo terminas (kaip nustatyta, 180 dienų paskola suteikta) (t. 8, b. l. 42–43). 2014 m. balandžio 2 d. apklausiamas įtariamasis E. P. patvirtino, kad M.

D. iÅ¡mokėti pinigai buvo suskaičiuoti ryte ofise, po to A. Č. iÅ¡važiavo į KlaipėdÄ . Mano, kad 2009 m. gegužės 4 d. akcininkų susirinkimo protokolas buvo suraÅ¡ytas tÄ pačiÄ dienÄ , kuri nurodyta dokumente. E. P. skirtingai aiÅ¡kino ir tai, kad paruoÅ¡tų ir atspausdintų planų dėl gamyklos statybų A. Č. jam nepateikė, tačiau kažkokie skaičiavimai buvo. Kur tiksliai turėjo bÅ«ti pastatyta gamykla, jis nežino. PraÅ¡o remtis jo ankstesniais parodymais (t. 8, b. l. 44). 2014 m. rugpjūčio 12 d. apklausoje E. P. nurodė, kad pasilieka prie ankstesnių savo parodymų.

Dėl žemės sklypo įsigijimo E. P. paaiÅ¡kino, kad A. Č. surado tarpininkÄ , kuris turėjo padėti įsigyti sklypÄ . Visus reikalus su R. M. tvarkė A. Č., kuris parodė jam sklypo nuotraukas. Jis pasitikėjo A. Č. rekomendacijomis ir neprieÅ¡taravo dėl sutarties sudarymo bei avanso iÅ¡mokėjimo R. M. (t. 8, b. l. 49). Apklausiamas 2014 m. lapkričio 26 d., E. P. parodė, kad pasilieka prie visų anksčiau duotų parodymų, ir papildomai parodė, kad iÅ¡ varžytynių iÅ¡pirko R. M. skolÄ bendrovei ir dėl to įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo kreipėsi į antstolius (t. 8, b. l. 50). 8.6.

Iš aptartų išteisintųjų A. Č. ir E. P. parodymų matyti, kad jie savo gynybines pozicijas grindžia tuo, kad R. M. ir M. D. apgaulės būdu išviliojo iš jų bendrovės pinigines lėšas, savo nesėkmingas investicijas bandydami paaiškinti verslo rizika ir neva tuo metu galiojančia verslo praktika, kuri buvo būdinga, priiminėjant bendrovei reikšmingus sprendimus. Apygardos teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys šių A. Č. ir E. P. gynybinių versijų nepaneigia.

Tačiau prieÅ¡ingai, nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija A. Č. ir E. P. parodymus, kuriais jie neigia padarę nusikalstamas veikas, atmeta kaip jų pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad iÅ¡teisintųjų parodymai apie esmines aplinkybes viso proceso metu buvo nevienodi, jie prieÅ¡taravo vieni kitiems. Be to, iÅ¡teisintųjų parodymai prieÅ¡tarauja ir bylos duomenims – liudytojų parodymams bei kitai raÅ¡ytinei medžiagai. 8.7.

Atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 27 d., dėl kurio pateikta 2011 m. lapkričio 23 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 5-1/239 (t. 7, b. l. 3–11). Šioje išvadoje nurodyta, jog tarp tyrimui pateiktų dokumentų yra 2009 m. gegužės 4 d. kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad asmeniui M.

D. V. (V.) iÅ¡duota 2 700 000 Lt paskola grynais pagal paskolos sutartį (duomenys neskelbtini); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gegužės 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad akcininkai E. P. (60 procentų balsų) ir A. Č. (40 procentų balsų) vienbalsiai nutarė suteikti 2 700 000 Lt paskolÄ M. D., paskolos paskirtis nenurodyta; 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A.

Č., veikiantis pagal bendrovės įstatus (paskolos davėjas), sudarė sutartį su M. D. (paskolos gavėju) dėl 2 700 000 Lt paskolos suteikimo paskolos gavėjui, paskolos paskirtis nenurodyta (t. 7, b. l. 3–11, 64, 65–68, 69). 8.8. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ atlikusio specialisto D. M. 2016 m. kovo 10 d. paaiÅ¡kinime nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Kasos knyga“ už 2008 m. lapkričio mėnesį yra įregistruotas 2008 m. lapkričio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R.

M. iÅ¡mokėta 750 000 Lt (t. 7, b. l. 158, 184–185). Specialistui D. M. atskiru pavedimu (t. 7, b. l. 160) buvo pateiktas 2008 m. rugsėjo 3 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad akcininkai E. P. (60 proc. balsų) ir A. Č. (40 proc. balsų) vienbalsiai nutarė su R. M. (kaip nustatyta M. ) sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 30 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) prie Sartų ežero, numatoma sklypo įsigijimo kaina 1 500 000 Lt; taip pat 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartis dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A.

Č., veikiantis pagal bendrovės įstatus (paskolos davėjas), sudarė sutartį su R. M. (kaip nustatyta M.) (tarpininku) dėl 1 500 000 Lt vertės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) prie Sartų ežero, įsigijimo, A. Č. įsipareigoja už paslaugas ir tarpininkavimÄ perkant nekilnojamÄ jį turtÄ sumokėti tarpininkui 10 000 Lt, tarpininko raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu iÅ¡mokamas maksimalus 750 000 Lt dydžio avansas; taip pat R. M. 2008 m. lapkričio 10 d. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas iÅ¡skirti jam 750 000 Lt avansÄ bendrovės perkamo žemės sklypo pardavėjams; taip pat 2008 m. lapkričio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 750 000 Lt iÅ¡mokėjimo R.

M. (kaip nustatyta M.) (t. 7, b. l. 160, 162–167). 8.9. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su R. M. ir M. D. buvo sudarytos kaltinime nurodytos sutartys, kuriomis remiantis iÅ¡ bendrovės kasos A. Č. paėmė grynuosius pinigus, pinigų iÅ¡davimÄ užregistravo, suraÅ¡ant kasos iÅ¡laidų orderius, kurie vėliau buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ . 8.10. Nors abu iÅ¡teisintieji tvirtina, kad Å¡ios dvi sutartys buvo realiai sudarytos, siekiant plėsti verslÄ ir užsidirbti dar daugiau pinigų, tačiau objektyvÅ«s bylos duomenys tokius jų teiginius paneigia. 8.11.

Atlikus papildomÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 116–126) nurodyta, kad pagal balanso duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. sausio 1 d. buvo pajėgi apmokėti jos trumpalaikius įsipareigojimus. 2009 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turto už 11,91 mln. Lt ir 8,53 mln. Lt įsipareigojimų. Nuo 2009 m. liepos 16 d., kai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, visi įmonės įsipareigojimai yra pradelsti. 2009 m. liepos 27 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, nes pradelsti įsipareigojimai buvo 2,575 mln. Lt didesni (8,53 mln. Lt – 5,955 mln. Lt (11,91 : 2)) už pusę turto, ir 2009 m. liepos 27 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki. Bendrovė buvo nepajėgi laiku apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. liepos 27 d. nemokumui susidaryti didelę įtakÄ turėjo 2,7 mln.

Lt paskolos 2009 m. gegužės 4 d. įforminimas M. D.: 1) 2009 m. gegužės 4 d. įformintÄ 2,7 mln. Lt paskolÄ panaudojus mokėtinoms sumoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti, t. y. atsiskaitymams su kreditoriais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas bei per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai bÅ«tų mažesni po 2,7 mln. Lt ir 2009 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarytų 9,21 mln. Lt (turtas balanse 11,91 – 2,7 paskola), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarytų 4,01 mln.

Lt (įsipareigojimai balanse 6,71 – 2,7 paskola, panaudota įsipareigojimams). Å iuo atveju per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nevirÅ¡ytų pusės į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, nes mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 0,59 mln. Lt mažesni (4,01 – (9,21 :

2) už pusę turto. Taigi laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 4 d. iki 2009 m. liepos 27 d. panaudojus 2,7 mln. Lt atsiskaitymams su kreditoriais, pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų moki;

2) neįforminus 2,7 mln. Lt paskolos M. D., 2009 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų 2,7 mln. Lt pinigų arba trumpalaikio turto daugiau, nei balanse 2009 m. liepos 27 d. Šiuo atveju bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ einamojo likvidumo koeficientas būtų 1,22 ((trumpalaikis turtas balanse 5,51 mln. Lt + 2,7 mln. Lt pinigai) : 6,71 mln. Lt per vienerius metus mokėtini įsipareigojimai) arba didesnis už 1, ir pagal šį koeficiento dydį bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. liepos 27 d. būtų pajėgi laiku apmokėti trumpalaikius įsipareigojimus. 8.11.1.

Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, jog sunki įmonės ekonominė padėtis – įmonės bÅ«klė, kai jos veiklos efektas nepadengia Å¡ios veiklos sÄ naudų ir dėl to įmonė negali sukurti reikiamo savo skolų ekonominio padengimo. Pagal bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis 2009 m. sausio 1 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis nebuvo sunki, nes įmonės veiklos efektas (720 389 Lt pelnas) padengė jos veiklos sÄ naudas. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 27 d. duomenis 2009 m. liepos 27 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ekonominė padėtis buvo sunki, nes įmonės veiklos efektas (2,95 mln.

Lt nuostolis) nepadengė jos veiklos sÄ naudų. 8.11.2. Tokie Å«kinės finansinės veiklos tyrimo duomenys paneigia iÅ¡teisintųjų A. Č. ir E. P. parodymus, kad paskolos sutarties su M. D. sudarymo metu bendrovės ekonominė padėtis nebuvo sunki ir jie galėjo sau leisti milijonines investicijas, nepadarę žalos bendrovei. 8.12. Teisiamajame posėdyje liudytojos G. G. (buvusi M.), L. B. ir L. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. iki 2009 m. dirbusios buhalterėmis ir vyr. buhalterėmis, negalėjo nurodyti, ar A.

Č. turėjo kokių nors planų plėsti verslÄ Ä¯ užsienį ar užsiimti kaimo turizmu, kurie galėtų pateisinti tokias bendrovės vardu daromas finansines investicijas (t. 9, b. l. 96–98, 98–100, 134–136). Be to, liudytoja L. Ž. parodė, kad bendrovė jau 2009 metų pradžioje turėjo sunkumų dėl atsiskaitymų (t. 9, b. l. 134–136). Tokie liudytojos L. Ž. parodymai dėl bendrovės finansinės bÅ«klės atitinka ir liudytojo V. Å . parodymus, kad 2009 m. jis išėjo iÅ¡ darbo, nes buvo krizė ir pradėjo „strigti“ atsiskaitymai (t. 9, b. l. 149–150). 8.13.

Kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga taip pat objektyviai paneigia iÅ¡teisintųjų A. Č. ir E. P. pateiktas versijas apie bendrovės finansinę bÅ«klę 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties sudarymo metu ir jos finansines galimybes daryti milijonines investicijas, kaip ir tai, kada bendrovėje sutriko atsiskaitymai ir iÅ¡kilo bankroto pavojaus grėsmė, apie kuriÄ iÅ¡teisintieji negalėjo nežinoti. 8.14. Pagal bylos duomenis prieÅ¡ingai, nei nurodė A. Č., dar iki 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties su M.

D. sudarymo 2009 m. balandžio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 37 661,62 Lt skolos sumokėjimo su raginimu padengti įsiskolinimÄ iki 2009 m. gegužės 20 d., nes prieÅ¡ingu atveju bus kreiptasi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (t. 10, b. l. 108). IÅ¡ 2009 m. gegužės 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imo UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad iki nurodytos datos dėl bendrovėje susiklosčiusios ypatingai sunkios finansinės padėties bendrovė negalės atsiskaityti.

PraneÅ¡imÄ pasirašė direktorius A. Č. (t. 10, b. l. 109). 2009 m. birželio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Vilniaus apygardos teismÄ dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡kėlimo ir nurodė, kad UAB „Stogo dangų arsenalas“ 2009 m. balandžio 20 d. jų bendrovei buvo skolinga 37 661,62 Lt už prekes. Gavusi raginimÄ susimokėti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jų bendrove iÅ¡ dalies atsiskaitė, tačiau liko skolinga 4 551,75 Lt.

Po daugkartinių priminimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė iki Å¡iol. PareiÅ¡kėjos teigimu, įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gegužės 25 d. balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitÄ , nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 25 d. bendrovės Å«kinės komercinės veiklos nuostolis sudarė 1 190 552 Lt (t. 10, b. l. 89). 2009 m. liepos 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovės direktorius A.

Č. nurodė sutinkantis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nes bendrovės ūkinė komercinė veikla yra nuostolinga ir turtas mažėja (t. 10, b. l. 90). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 10, b. l. 97–98). 8.15. Aptartos bankroto bylos iškėlimo aplinkybės patvirtina, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų dar iki 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutarties pasirašymo, nes jau tada bendrovė negalėjo atsiskaityti su tiekėjais.

Taigi nors iÅ¡teisintieji A. Č. ir E. P. viso proceso metu teigė, kad 2009 m. buvusi finansų krizė jų bendrovei neturėjo įtakos, apie bendrovės finansinius sunkumus sužinojo tik pradėjus bankroto bylos procesÄ , tačiau akivaizdu, kad tokie jų parodymai yra deklaratyvÅ«s. A. Č. parodymus, kad, net iÅ¡kėlus bylÄ , bendrovė stengėsi iÅ¡vengti bankroto, paneigia jau minėto teismui pateikto A. Č. atsiliepimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kimÄ turinys, kuris patvirtina, kad pats bendrovės direktorius A.

Č. sutiko su reikalavimu iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Dėl to iÅ¡teisintųjų A. Č. ir E. P. parodymai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu bendrovė buvo moki ir net po 2 700 000 Lt iÅ¡davimo M. D. turėjo grynųjų pinigų atsiskaitymams, kas neva patvirtina, jog bendrovė galėjo leisti tokio pobÅ«džio investicijÄ , ir jie nežino, kodėl įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, neatitinka tikrovės. 8.16. Jau minėtų bendrovės Å«kinės finansinės veiklos tyrimų duomenys patvirtina, kad, bendrovei nesudarius su M.

D. paskolos sutarties ir neiÅ¡mokėjus 2 700 000 Lt, bendrovė bÅ«tų moki ir turėtų lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Taigi Å¡iuo atveju A. Č. ir E. P. veiksmai dėl neaiÅ¡kios kelių milijonų litų investicijos bendrovei ir visai ekonomikai sunkiu laikotarpiu neatitiko įmonės interesų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks ilgametę verslo patirtį turinčių bendrovės vadovų elgesys prieÅ¡tarauja elementariai logikai ir verslo principams. Pažymėtina, jog asmens kaip įmonės vadovo pagrindinė pareiga yra veikti atsakingai, rÅ«pestingai, kvalifikuotai ir daryti viskÄ , kad įmonė veiktų laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2007). 8.17.

PrieÅ¡ingai, nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, objektyvi baudžiamosios bylos medžiaga taip pat paneigia A. Č. ir E. P. versijas apie jų vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių su R. M. ir M. D. realumÄ bei pagal Å¡ias sutartis atliktus mokėjimus. 8.18. Liudytoja G. G. (buvusi M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. iki 2009 m. dirbo buhaltere, tvarkydavo kasos dokumentus. Buhalterijoje dirbo keturi žmonės: vyr. finansininkė, vyr. buhalterė, buhalterė ir apskaitininkė.

Pinigai buvo laikomi direktoriaus kabinete esančiame seife, o kasos dokumentai – buhalterijos kabinete. Raktus nuo seifo turėjo tik direktorius. Liudytoja suskaičiuodavo pinigus, padarydavo inkasacijÄ , iÅ¡raÅ¡ydavo orderius ir pinigus atiduodavo direktoriui. Pinigai bÅ«davo iÅ¡mokami direktoriaus leidimu arba kartu su direktoriumi. Kaip suskaičiavo 750 000 Lt ir kaip jie buvo supakuoti, neatsimena, tačiau pinigai iÅ¡ pradžių bÅ«davo suskaičiuojami, o tik paskui iÅ¡raÅ¡omas kasos iÅ¡laidų orderis.

Apie tai, kad iÅ¡ kasos gavo pinigus, pasiraÅ¡ydavo direktorius. Ar matė, kad direktorius iÅ¡neÅ¡tų tuos pinigus iÅ¡ savo kabineto, nepamena, sutarties nematė, pinigus suskaičiavo pagal žodinį nurodymÄ . 2 700 000 Lt skaičiavo dviese su buhaltere L. B., šį procesÄ stebėjo ir direktorius. Paskolos sutartį pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. IÅ¡laiduoti pinigus iÅ¡ kasos nurodymÄ davė direktorius. Buvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis. Kasos iÅ¡laidų orderius segdavo prie kasos dokumentų.

Kokiu bÅ«du buvo supakuoti 2 700 000 Lt, neprisimena. Už gavėjÄ pasirašė direktorius ir iÅ¡ karto tas orderis buvo įsegtas. Kas buvo paraÅ¡yta orderyje, neprisimena. PraÅ¡o vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 9, b. l. 96–98). 8.18.1. Teisiamajame posėdyje buvo paskelbti Å¡ios liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2010 m. balandžio 27 d. apklausiama kaip įtariamoji G. M. parodė, kad 2009 m. gegužės 4 d. pinigai pagal kasos iÅ¡laidų orderį dėl M.

D. 2 700 000 Lt iÅ¡davimo buvo paimti iÅ¡ bendrovės kasos. Pinigus A. Č. iÅ¡davė ji pati. Pinigus A. Č. paėmė iÅ¡ seifo, o ji, dalyvaujant A. Č. ir vyr. buhalterei L. B., juos perskaičiavo. Po to surašė kasos iÅ¡laidų orderį, kuriame pagal A. Č. pateiktus M. D. paso duomenis surašė iÅ¡davimo datÄ ir pagrindÄ â€“ 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį (duomenys neskelbtini). PačiÄ paskolos sutartį ji pamatė vėliau, o pildant orderį sutartis nebuvo pateikta.

Pinigus ir užpildytÄ kasos iÅ¡laidų orderį atidavė A. Č.. A. Č. jai grÄ Å¾ino gavėjo pasiraÅ¡ytÄ iÅ¡laidų orderį (t. 1, b. l. 101–102). Apklausiama 2013 m. sausio 30 d., G. M. davė parodymus apie buhalterinių dokumentų pildymÄ ir apskaitos vedimÄ bendrovėje (t. 1, b. l. 103–104). 8.19. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. B. patvirtino liudytojos G. G. nurodytas kasos iÅ¡laidų pildymo aplinkybes. Ji patikslino neatsimenanti, ar dalyvavo, skaičiuojant 750 000 Lt, tačiau patvirtino, kad tokia suma buvo iÅ¡laiduota.

Sandorio faktÄ patvirtinančio dokumento nematė, bet žino, jog tokia sutartis buvo. Apie tai pasakė direktorius. Nė vieno pinigų gavėjo nematė, nes pinigus paimdavo direktorius (t. 9, b. l. 98–100). 8.20. Teisiamajame posėdyje liudytoja L. Ž. parodė, kad ji nedirbo su grynaisiais pinigais. Rengdama finansines ataskaitas, paprašė pateikti 2 700 000 Lt iÅ¡davimÄ patvirtinantį dokumentÄ ir gavo sutartį bei kasos iÅ¡laidų orderį, pasiraÅ¡ytÄ M. D. (t. 9, b. l. 134–136). 8.21. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai V.

S., D. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai), R. B. ir V. Å . (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai) parodė, kad nieko nežinojo apie A. Č. ir V. S. verslo planus bei planuojamas investicijas Kaliningrade ar kokioje kitoje užsienio vastybėje, nematė ir nepažinojo asmens vardu M. D.. V. S. ir D. P. neigė pažinoję A. Č. ir matę jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise. R. B. ir V. Å . tÄ patį parodė apie V. S. ir M. D. (t. 9, b. l. 147, 147–148, 148–149, 149–150). 8.22.

Be to, liudytojas R. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. Č. bendrovės filiale Klaipėdoje lankydavosi vienÄ â€“du kartus per mėnesį. Nežino, ar A. Č. buvo atvežęs didelę pinigų sumÄ . A. Č. filialo patalpose turėdavo susitikimų, bet tų susitikimų tikslų nežino. A. Č. turėjo savo raktus nuo filialo durų. Teisiamajame posėdyje buvo paskelbti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis neatsimena, ar A. Č. turėjo raktus nuo filialo ofiso.

Taip pat negali pasakyti, ar 2009 m. gegužės 4 d. A. Č. lankėsi jų ofise. Nieko nežino apie paskolos suteikimÄ M. D.. Nematė, kaip minėta paskola buvo iÅ¡duota (t. 1, b. l. 126–127, 130–131). Taigi tokie liudytojo R. B. parodymai negali bÅ«ti laikomi kaip patvirtinantys A. Č. versijÄ dėl 2009 m. gegužės 4 d. filialo ofise įvykusio A. Č. ir V. S. bei M. D. susitikimo. 8.23. Aptarti liudytojų parodymai paneigia iÅ¡teisintųjų A. Č. ir E. P. gynybinę versijÄ apie tai, kad iÅ¡teisintieji turėjo verslo planÄ ir bendrovės vardu norėjo įsigyti žemės sklypÄ kaimo turizmui ar investavo į gamyklos statybas Kaliningrado srityje.

Akivaizdu, jog bendrovė neturėjo tokių finansinių iÅ¡teklių juos įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog bendrovės direktorius A. Č. neperdavė R. M. ir M. D. iÅ¡ kasos paimtų pinigų, o kaltinime nurodyti akcininkų susirinkimo protokolai, bendrovės vardu sudarytos tarpinininkavimo ir paskolos sutartys bei kasos iÅ¡laidų orderiai yra fiktyvÅ«s. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir kitos žemiau nurodytos aplinkybės. 8.24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi liudytojų N. D. parodymais apie tai, kad jis girdėjo A.

Č. pokalbį su V. S. dėl verslo Kaliningrado srityje steigimo, o liudytojas D. K. patvirtino matęs A. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosiosios instancijos teismo nuomone, tai patvirtina, jog išteisintųjų parodymai yra teisingi. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pirma, liudytojas N. D. yra A. Č. draugas ir būtent išteisintųjų prašymu buvo iškviestas bei apklaustas teisme, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra suinteresuotas duoti A. Č. naudingus parodymus (t. 9, b. l. 88, 100–101).

Antra, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas D. K. patvirtino nepažįstantis nei A. Č., nei E. P.. Apie tai, kad matė A. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytojas taip pat nieko nenurodė (t. 4, b. l. 54). Dėl to jo parodymai teisme, kad matė A. Č. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 158), vertinami visų įrodymų kontekste ir nepatvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl A. Č. nekaltumo. 8.25. Pirmosios instancijos teismas ypač didelę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė iÅ¡teisintųjų parodymams, visiÅ¡kai patikėdamas jų gynybine versija.

Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, dėl esminių aplinkybių išsiskiria ir pradėjo keistis, kai A. Č. bei E. P. susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga. 8.25.1. Jau minėta, kad aptarti A. Č. parodymai apie R. M. ikiteisminio tyrimo metu ir abiejų instancijų teisme buvo nevienodi. Pirma, ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad jis kreipėsi į R. M., nes žinojo, kad šis užsiiminėja nekilnojamuoju turtu, o teisme tokius parodymus pakeitė ir parodė, kad R.

M. juos susirado, nes jie buvo paskelbę apie žemės sklypo pirkimÄ . BÅ«tent tokios pozicijos laikėsi ir E. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kai nurodė, kad A. Č. surado tarpininkÄ . Jis pasitikėjo A. Č. rekomendacijomis ir neprieÅ¡taravo dėl sutarties sudarymo bei avanso perdavimo R. M.. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡teisintųjų teisme duoti parodymai buvo duoti atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų apie R. M. sveikatos bÅ«klę ir jam diagnozuotus susirgimus. 8.25.2.

IÅ¡ Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2014 m. balandžio 30 d. raÅ¡to Nr. 3S-4168 matyti, kad R. M. nuo 2000 m. sausio 6 d. iki 2014 m. vasario 3 d. buvo teikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir (duomenys neskelbtini) sveikatos centre iÅ¡ viso 31 kartÄ (t. 2, b. l. 97–98). 2015 m. lapkričio 17–gruodžio 16 d. suraÅ¡ytame teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. M. nuo 1996 m. serga (duomenys neskelbtini), kuris yra lėtinės eigos, ir (duomenys neskelbtini) yra negrįžtamo pobÅ«džio.

R. M. tyrimui aktualiais laikotarpiais 2008 m. rugsėjo 15 d., 2008 m. lapkričio 10 d., 2008 m. lapkričio 18 d. nustatytas lėtinis (duomenys neskelbtini) sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. M. šiuo metu nustatoma lėtinė (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. M. taip pat negali suprasti prieš jį padaryto nusikaltimo (tyrimo aktualiais laikotarpiais) esmės ir aplinkybių.

Jis dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos bÅ«senos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti teismo posėdyje, bÅ«ti apklausiamas (t. 2, b. l. 185–193). Tokie duomenys objektyviai patvirtina, kad R. M. negalėjo užsiimti ir neužsiėmė jokia su nekilnojamuoju turtu susijusia veikla. Todėl prieÅ¡ingai, nei pradžioje nurodė A. Č., pastarasis negalėjo kreiptis su pasiÅ«lymu į A. Č.. Dėl to neįtikinamai ir nelogiÅ¡kai atrodo A. Č. parodymai, kad R. M. asmenybė jam kėlė pasitikėjimÄ ir nekilo abejonių dėl jo pakaltinamumo.

Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti duomenys dėl R. M. (duomenys neskelbtini) būklės, teisėjų kolegijos nuomone, išteisintasis A. Č. būtent todėl parodymus pakeitė ir jau teigė, kad tai jis susirado R. M.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad abu išteisintieji vienodai nurodė, jog A. Č. pažinojo R. M. iš anksčiau, jie kartu augo viename mieste. Dėl to neabejojama, kad A. Č. turėjo arba lengvai galėjo gauti informacijos apie R. M.. Teisėjų kolegijos nuomone, sudarydami tokio pobūdžio sandorį, verslininkai negalėjo nežinoti, jog R.

M. daug kartų gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, turi sveikatos problemų dėl (duomenys neskelbtini), jam diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai. Šios išvados nepaneigia A. Č. teiginys, jog jis daug laiko negyveno Rokiškyje, nes jau minėta, kad bendrovės vadovas privalo veikti bendrovės interesais ir šiuo atveju turėjo būti dar labiau atidesnis, jei bendravo su daug laiko nematytu asmeniu. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad A. Č. buvo žinomas R. M. gyvenimo būdas bei jo (duomenys neskelbtini) būklė, kuriais A.

Č. pasinaudojo, sudarydamas tarp jo ir bendrovės fiktyviÄ sutartį. 8.25.3. Yra ir daugiau nesutapimų. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad sutartį dėl R. M. tarpininkavimo jis pats paruošė bei atspausdino Vilniuje ir nuvežė pasiraÅ¡yti R. M. į RokiÅ¡kį. Minėta sutartis buvo pasiraÅ¡yta bÅ«tent tÄ dienÄ , kuri ir nurodyta sutartyje. Apeliaciniame teisme A. Č. jau aiÅ¡kino nežinantis, kas paruošė ir atspausdino minėtas sutartis. E. P. nuosekliai tvirtino, jog dokumentais rÅ«pinosi A.

Č., taigi tik jis galėjo nurodyti bendrovės darbuotojams R. M. duomenis. Skiriasi A. Č. parodymai ir dėl dokumentų parengimo laiko: ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad visi dokumentai parengti juose nurodytomis datomis, o apygardos teisme A. Č., iÅ¡ pradžių nurodęs, kad pinigai R. M. buvo perduoti po kelių savaičių po praÅ¡ymo perduoti avansÄ suraÅ¡ymo, vėliau patvirtino, kad R. M. pinigus gavo iÅ¡ karto po praÅ¡ymo suraÅ¡ymo. Tokios pozijos A. Č. laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme.

Atkreipiamas dėmesys, kad jau minėtame Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2017 m. balandžio 30 d. raÅ¡te Nr. 3S-4168 nurodyta, jog R. M. nuo 2008 m. rugsėjo 10 d. iki 2008 m. rugsėjo 17 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninėje, t. y. tÄ dienÄ , kai, pasak A. Č., jis su R. M. kavinėje pasiraÅ¡inėjo 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį (t. 2, b. l. 97–98). Taigi objektyviai nustatyta, kad toks veiksmas negalėjo bÅ«ti atliktas 2008 m. rugsėjo 15 d. Akivaizdu, kad apygardos teisme duoti A. Č. parodymai dėl sutarties sudarymo laiko buvo pakeisti, siekiant juos priderinti prie baudžiamojoje byloje esančių įrodymų. 8.25.4.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kelia abejonių ir tai, kad kaltinime nurodytuose visuotinio akcininkų susirinkimo protokole, sutartyje dėl tarpininkavimo ir kasos išlaidų orderiuose įrašyta ne R. M., bet R. M. pavardė. Apygardos teisme A. Č. paaiškino galvojęs, kad R. M. pavardė yra R. M., tačiau apeliacinės instancijos teisme jis jau prašė tai laikyti technine klaida, nes visos sutartys rengiamos pagal dokumentų šablonus. Jau minėta, kad tokius A. Č. parodymus paneigė E. P., apeliacinės instancijos teisme parodęs, kad dokumentais rūpinosi A.

Č., jis ir turėjo R. M. bei M. D. duomenis. Teisėjų kolegijos nuomone, neįtikinama ir nelogiÅ¡ka, kad, sudarydami 750 000 Lt vertės sandorį, verslininkai A. Č. ir E. P. net nesiaiÅ¡kino tikrų asmens duomenų, nepareikalavo asmens dokumento. 8.25.5. Tai, kad sandoris su R. M. buvo fiktyvus, rodo ir tokie A. Č. paaiÅ¡kinimai, kad jis negali nurodyti elementarių sutarties sÄ lygų. Duodamas parodymus teisme, A. Č. negalėjo įvardinti tarpininkavimo mokesčio, teigė, kad to neaptarė, nors pačioje sutartyje nurodyta konkreti 10 000 Lt suma už R.

M. paslaugas. Atsižvelgiant į minėtos sutarties pobÅ«dį ir dalykÄ bei tai, kad apeliacinės instancijos teisme E. P. patvirtino, jog dokumentais rÅ«pinosi pats A. Č., akivaizdu, kad, prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas sutartį, bendrovės direktorius turėjo jÄ perskaityti. Be to, jei tikėti A. Č. versija dėl sutarties realumo, akivaizdu, jog R. M. siekė finansinės naudos ne tik savo giminaičiams, bet ir sau, todėl, prieÅ¡ sudarydamas sutartį, jis su A. Č. negalėjo neaptarti Å¡ios sÄ lygos. 8.25.6.

Be to, neįtikima, kad, sudarant tokios vertės sandorį, nebÅ«tų praÅ¡oma tarpininko parodyti įgaliojimÄ , Registrų centro dokumentus, kuriuose bÅ«tų nurodytas ne tik planuojamo įsigyti nekilnojamojo turto savininkas, bet ir kiti sandorio sudarymui svarbÅ«s duomenys. Abu iÅ¡teisintieji teisiamajame posėdyje parodė, kad R. M. neturėjo (neparodė) įgaliojimo. Vien Å¡i aplinkybė rodo, kad buvo pagrindas suabejoti jo žodžiais dėl galimybės tarpininkauti, parduodant giminaičiams priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Juo labiau kad tas pats tarpininkas atsisakė duoti savininkų kontaktus, kaip teismui nurodė iÅ¡teisintieji. Taigi Å¡ioje konkrečioje situacijoje nelogiÅ¡ka E. P. pasiraÅ¡yti akcininkų sprendimÄ leisti sudaryti sutartį su visiÅ¡kai nežinomu ir su sklypo savininkais neaiÅ¡ku kaip siejamu asmeniu. Minėtas žemės sklypas buvo perkamas, iÅ¡ anksto sumokant faktiÅ¡kai nežinomais saitais galbÅ«t siejamam su Å¡iuo sklypu asmeniui nurodytomis aplinkybėmis visiÅ¡kai nelogiÅ¡kÄ sumÄ â€“ 50 procentų avansÄ , t. y. 750 000 Lt. 8.25.7.

Abu iÅ¡teisintieji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad padarė ir parodė arba matė planuojamo įsigyti sklypo nuotraukas. A. Č. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad tų nuotraukų nebeturi, neiÅ¡saugojo. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. detaliai paaiÅ¡kino, kad žemės sklypÄ identifikavo, vizualiai jį apžiÅ«rėjęs: R. M. parodė pakrantę, sklypo ribas. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, A. Č. aiÅ¡kino matęs sklypo nuosavybės dokumentus. Taigi neabejotinai juose buvo nurodytas sklypo savininkas.

Å ios aplinkybės dar kartÄ paneigia iÅ¡teisintųjų teiginius dėl galimybės sužinoti ir susirasti sklypo savininkus. 8.25.8. Pagal bylos duomenis A. Č. su R. M. nors ir buvo jaunystėje pažįstami, tačiau iÅ¡ A. Č. parodymų matyti, jog pastaruoju metu jokių santykių jie nepalaikė. Su minėtu asmeniu A. Č., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarė tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ sutartį, pagal kuriÄ 2008 m. lapkričio 18 d.

R. M. buvo perduoti 750 000 Lt, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. Č. ir E. P. tuo metu buvo verslo dalyviai, jau ne vienerius metu veikiančios didelės bendrovės vadovai. Suprasdami visÄ galimÄ rizikÄ ir puikiai žinodami bendrovės einamojo mokumo rodiklį, kuris tuo metu jau buvo gana žemas, o A. Č. bÅ«damas dar ir Å¡ios bendrovės direktorius, t. y. bÅ«dami rÅ«pestingi bei atidÅ«s teisinių santykių dalyviai, be jokių užtikrinimo priemonių, laidavimo ir garantijų pasirašė sutartį su visiÅ¡kai nežinomu asmeniu, kuris, be kita ko, net nėra žemės sklypo savininkas ir nesako, kas yra tikrieji sklypo savininkai. 8.25.9.

Be to, vertinant paties A. Č. teisme duotus parodymus, matyti jų nelogiÅ¡kumas, t. y. pasiraÅ¡ius žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, R. M. perduoto avanso esmė – jis avansÄ perduos giminaičiams ir įkalbės juos parduoti sklypÄ . A. Č. su E. P. net nežino, ar tie R. M. giminaičiai sutiks parduoti žemės sklypÄ , bet sklypo pirkimo–pardavimo sutartis pasiraÅ¡oma ir avansas su Å¡iuo sklypu nesusijusiam asmeniui iÅ¡ anksto perduodamas. 8.25.10. Ne mažiau svarbu tai, kad R. M. perduodami grynieji pinigai, t. y. iÅ¡mokama labai didelė suma grynaisiais, o ne daromas pavedimas į banko sÄ skaitÄ .

Å io veiksmo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti A. Č. taip pat nesugebėjo, tik nurodė, kad R. M. nedavė pardavėjų kontaktų.Toks argumentas jau aptartas ir atmestas kaip deklaratyvus. 8.25.11. Atkreiptinas dėmesys, jog, iÅ¡mokėjus R. M. avansÄ ir negavus žemės sklypo, A. Č. su E. P. nieko daugiau nedarė, kad atgautų pinigus ar, juo labiau, nusipirktų juos taip sudominusį sklypÄ , nors už likusius 750 000 Lt, kurie turėjo bÅ«ti pervesti pardavėjui už parduodamÄ sklypÄ , tai buvo galima padaryti.

Tai rodo, kad A. Č. ir E. P. tikslas buvo ne žemės Å«kio paskirties žemės sklypo įsigijimas, mokant po 50 000 Lt už hektarÄ , o tai 2008 m. buvo gana nereali suma, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 750 000 Lt pasisavinimas. 8.25.12. A. Č. su E. P. nesiėmė jokių priemonių nustatyti tikrÄ jį žemės sklypo savininkÄ , nors pats A. Č. teisme pripažino, kad, žinant sklypo vietÄ , savininkÄ susirasti nebÅ«tų sunku. Tai irgi rodo A. Č. bei E. P. parodymų nelogiÅ¡kumÄ pirkti daiktÄ iÅ¡ visiÅ¡kai paÅ¡alinio žmogaus, kuris neaiÅ¡ku kaip siejasi su turto (žemės sklypo) savininku.

Pinigų perdavimo data 2008 m. lapkričio 18 d. taip pat vertintina kaip neįtikinama, kadangi po kelių dienų R. M. vėl buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionarÄ su sunkia (duomenys neskelbtini) ligos diagnoze, jo bÅ«sena iÅ¡samiai apraÅ¡yta jau minėtuose medicininiuose dokumentuose. 8.25.13. Apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad iÅ¡teisintųjų nurodytas pagal tarpininkavimo sutartį planuojamas įsigyti 30 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su Sartų ežeru ir turi 500 m pakrantę, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (t. 10, b. l. 168).

Tai rodo, kad tokio sklypo apskritai nėra ir dėl jo joks sandoris negalėjo bÅ«ti sudarytas. 8.25.14. Jau minėto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad tyrimui aktualiais laikotarpiais 2008 m. rugsėjo 15 d., lapkričio 10 d. ir lapkričio 18 d., t. y. tomis dienomis, kai R. M. pasiraÅ¡inėjo A. Č. paruoÅ¡tus dokumentus, jis negalėjo suprasti prieÅ¡ ji padaryto nusikaltimo esmės. Atsižvelgiant į tokiÄ ekspertų iÅ¡vadÄ , jÄ gretinant su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, akivaizdu, kad R.

M. pagal savo sveikatos būklę negalėjo niekam tarpininkauti ir netarpininkavo, tuo pačiu negavo jokių piniginių lėšų. 8.25.15. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. Č. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas padedant E. P. nesiekė sudaryti su R. M. jokios sutarties, o, radęs sunkia (duomenys neskelbtini) liga sergantį asmenį, siekdamas pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, suklastojo kaltinime nurodytus dokumentus ir, pagal šiuos suklastotus dokumentus gavęs 750 000 Lt, juos pasisavino. 8.25.16.

Skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, kad klausimas dėl R. M. skolos jau iÅ¡spręstas civilinio proceso tvarka. IÅ¡ tiesų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimÄ už akių priteisti iÅ¡ R. M. bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 750 000 Lt dydžio įsiskolinimÄ ir 10 000 Lt dydžio palÅ«kanas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad R. M. buvo sudarytos visos sÄ lygos apginti savo teises, jei jos buvo pažeistos, civilinio proceso tvarka, tačiau jis per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį, savo teisių negynė, dėl to Vilniaus apygardos teismas, remdamasis bÅ«tent kaltinime nurodytais dokumentais, kurių turinys teismui nesukėlė abejonių, dėl A.

Č. ir E. P. priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 8.25.17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas turėjo duomenų apie R. M. sveikatos bÅ«klę nusikaltimo padarymo metu ir iki 2014 m. Tai akivaizdžiai liudija, kad jis negalėjo suprasti prieÅ¡ jį padaryto nusikaltimo esmės ir aplinkybių, taigi ir apsiginti nuo jam vėliau pareikÅ¡to įsiskolinimo. Be to, prieÅ¡ingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pagal R.

M. atstovo advokato praÅ¡ymÄ procesas minėtoje civilinėje byloje atnaujintas ir byla sustabdyta, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas (t. 10, b. l. 151–152, 156–159). Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis byla sustabdyta, kol bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje. 8.26. IÅ¡ esmės panaÅ¡i UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 2 700 000 Lt pasisavinimo schema. Nagrinėjamu atveju A. Č. pats ar per kitus asmenis surado žmogų – Rusijos Federacijos pilietį M. D., kuris neturi jokio ryÅ¡io nei su verslu, nei su pramone.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina pagal Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos praÅ¡ymÄ gauti duomenys. IÅ¡ M. D. parodymų matyti, kad jis buvo paprastas miÅ¡ko darbuotojas (medkirtys, vidurinio iÅ¡silavinimo), kuris bÅ«damas girtas galėjo pasiraÅ¡yti įvairius jam duotus dokumentus. Kaip liudytojas apklaustas M. D. parodė, kad A. Č. nepažįsta, 2 700 000 Lt paskolos kaip investicijos verslui Kaliningrado srityje negavo, 2009 m. gegužės mėn. lankėsi Klaipėdoje, tačiau Å¡ventė draugo gimtadienį ir daug ko neatsimena (t. 3, b. l. 3–62, 89–91, 128–133, 137–150).

Å ie ikiteisminio tyrimo duomenys teisiamajame posėdyje buvo paskelbti, vadovaujantis BPK 290 straipsnio 1 dalies nuostatomis (t. 9, b. l. 162). Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti tokiais M. D. parodymais, juo labiau kad juos patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga. 8.26.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ilgametę verslo patirtį turinčio, vadovo pareigas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ einančio A. Č. pateikta versija, jog jis be jokių garantijų, laidavimo ir užtikrinimo priemonių perdavė 2 700 000 Lt, t. y. tokiÄ didelę sumÄ bendrovės pinigų, jam visiÅ¡kai nežinomam, pirmÄ kartÄ matomam asmeniui ir net ne Lietuvos Respublikos piliečiui, pasitikėdamas vien savo pažįstamo V.

S. (kuris mirė netrukus po įvykių, t. 4, b. l.

13) rekomendacija, yra neįtikinama ir nelogiÅ¡ka. Teismų praktikoje aiÅ¡kiai įtvirtinta, kad bendrovės vadovas privalo veikti atsakingai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, laikydamasis teisės aktų nuostatų. 8.26.2. Abejoti A. Č. parodymais leidžia ir tai, kad jis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, parodymus keitė, siekdamas juos priderinti prie byloje esančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad sutartis su M. D. buvo pasiraÅ¡yta darbo dienos metu, bylÄ nagrinėjant teisme parodė – M.

D. atvykus su V. S. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos padalinį 17–18 val., o jie iÅ¡siskyrė apie 19 val. Pagal bylos duomenis M. D. Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ Nidos tarptautiniame pasienio kontrolės punkte kirto 2009 m. gegužės 4 d. tik 18.12 val. (t. 3, b. l. 160–162). Pirmosios instancijos teismui paskelbus baudžiamosios bylos medžiagÄ , tapo akivaizdu, kad 19 val. M. D. Klaipėdoje net negalėjo bÅ«ti. Apeliacinės instancijos teisme A. Č. savo ankstesnius parodymus pakeitė ir jau tvirtino susitikimÄ Ä¯vykus 20–21 val.

Taigi A. Č. skirtingu metu davė sau naudingus parodymus, atsižvelgdamas į objektyviai nustatytas aplinkybes. Ne mažiau svarbu ir tai, kad A. Č. iki Å¡io vienintelio susitikimo iÅ¡ viso nematė M. D., tačiau, pagal jo parodymus, pasitikėdamas V. S. rekomendacijomis bei paties M. D. žiniomis, patirtimi versle ir iÅ¡kalba, juo patikėjo ir perdavė pinigus, net neturėdamas jokių duomenų apie M. D. užsiėmimÄ , turtinę padėtį ir pan. Akivaizdu, kad tokie A. Č. parodymai yra neįtikinami ir atmetami.

Aptarti bylos įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog A. Č. M. D. asmenybė negalėjo nesukelti abejonių. 8.26.3. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, iÅ¡skyrus iÅ¡teisintųjų parodymus, byloje nėra jokių duomenų, jog V. S. planavo kokių nors objektų įsigijimÄ ar investicijas. Netgi prieÅ¡ingai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas D. K. paaiÅ¡kino, kad buvo krizė, todėl galvoja, kad tokių planų nebuvo, nes reikėjo vietoje susitvarkyti, kadangi pardavimai mažėjo. 2009 m.

„(duomenys neskelbtini)“ buvo nepajėgi finansiÅ¡kai vykdyti papildomai kokį nors verslÄ už Lietuvos Respublikos ribų (t. 9, b. l. 158–159). Apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateikti duomenys patvirtina ir tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. nei V. S., nei A. Č. ar E. P. nebuvo kirtę valstybės sienos ir nebuvo iÅ¡vykę į RusijÄ , Kaliningrado sritį (t. 10, b. l. 200). Taigi A. Č. argumentas, kad V. S. vykdė verslo planus užsienyje ir turėjo ten ryÅ¡ių, taip galbÅ«t susipažino su M.

D., atmetamas kaip nepagrįstas. 8.26.4. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors naujÄ verslÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ neva organizavo su V. S., tačiau finansiÅ¡kai viskÄ didžiulėmis lėšomis finansavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai visai nelogiÅ¡ka. Abejonių dėl tokio verslo realumo kelia ir tai, kad patys iÅ¡teisintieji kas kartÄ vis skirtingai nurodydavo Å¡io verslo dalyvius ir jų finansinius indėlius. Ne mažiau svarbus faktas, jog atliekamos operacijos labai didelėmis sumomis su asmenimis, nors nėra jokių sutarčių dėl tokio verslo įkÅ«rimo, vystymo nei su V.

S., nei su M. D.. 8.26.5. Iš E. P. ir A. Č. parodymų analizės matyti, kad jie abu viso proceso metu nieko nežinojo ir nieko negalėjo pasakyti apie sandorio su M. D. esmę. Abu nurodė tik tiek, kad buvo kažkokie paskaičiavimai, tačiau nė vienas iš jų negalėjo pateikti jokių tai patvirtinančių duomenų. 8.26.6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009 m. krizė jau smarkiai veikė ūkio subjektus, ne išimtis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai paliudijo liudytojas V. Š. parodęs, kad tuo metu pradėjo vėluoti („strigti“) atsiskaitymai; buvo krizės metai, tad būdavo, kad už prekes pirkėjai jiems nesumokėdavo, o jie negalėjo atsiskaityti už medžiagas, sumažėjo sandėlio likutis, o tokiu atveju dirbti buvo sunku.

Tai, jog krizė paveikė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų dėl bendrovės Å«kinės finansinės veiklos. IÅ¡ esamos teismų praktikos bei elementarios gyvenimo patirties žinoma, kad 2008 m. antra pusė–2009 m. buvo kriziniai Lietuvos ekonomikai, todėl A. Č. teisme iÅ¡sakyta pozicija, jog jų nuotaikos buvo optimistinės, nes Å¡alies vadovai sakė, kad ekonomikos recesijos nėra, daugiau nei nelogiÅ¡ki. 8.26.7. ReikÅ¡minga tai, kad M. D., neva ketinančiam statyti statybinių medžiagų gamyklÄ Rusijoje, nedaromas banko pavedimas, bet iÅ¡duodama didžiulė grynųjų pinigų suma litais, o ne kita valiuta.

Apeliacinės instancijos teismui prokuroro pateikti duomenys patvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog minėti pinigai bÅ«tų deklaruoti, kaip tai numato teisės aktai (t. 10, b. l. 210). Tai rodo, kad tokia pinigų suma per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ nebuvo pervežta. Å ių aplinkybių A. Č. taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti. Vertinant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. D. sudarytÄ sutartį, matyti, jog pati sutartis sudaryta kaip paskolos sutartis su fiziniu asmeniu. Joje nėra jokių duomenų apie patalpų įsigijimÄ ir pan. 8.26.8.

Be to, nesant jokio rezultato, A. Č. su E. P. nevažiavo į RusijÄ , pagal jų paaiÅ¡kinimus, net nematė reikalo ten važiuoti. ViskÄ vėlgi, jų žodžiais, tvarkė V. S.. Nors, kaip pats A. Č. nurodė, nebuvo garantijų, jog V. S. padės grÄ Å¾inti pinigus, tiesiog toks buvo įspÅ«dis ir tokie buvo lÅ«kesčiai. Teisme A. Č. parodė, kad su M. D. intensyviai bendravo V. S., tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo kitokie, t. y. jis nurodė, kad jie patys bandė skambinti M. D., bet jo telefonas buvo iÅ¡jungtas.

Tada A. Č. skambino ir susitikinėjo su V. S., kuris žadėjo važiuoti į RusijÄ , bet taip ir nenuvažiavo, o liepė jam pačiam bendrauti su M. D., tačiau jis nevažiavo ir M. D. neieÅ¡kojo. 8.26.9. Vertinant E. P. atsakomybę, jis taip pat yra ilgametę verslo patirtį turintis, vienu iÅ¡ bendrovės vadovų dirbantis asmuo, kuriam priklausė 60 procentų bendrovės akcijų, t. y. jo sprendimai buvo lemiantys, sudarant įvairius didelės vertės sandorius. E. P. parodė, kad jis kaip akcininkas pritarė A. Č. planams, todėl pasirašė akcininkų protokolÄ dėl 2,7 mln.

Lt sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo visiškai nežinomam M. D.. Ne mažiau svarbu tai, kad minėta operacija atlikta ekonominės krizės laikotarpiu, kai surenkami realiai visi bendrovės pinigai ir nebėra galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, o po minėtos sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo pačiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kelių tūkstančių litų iškelta bankroto byla. Bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad būtų kokie nors realūs verslo planai, projektai dėl gamyklos statybos.

Apie M. D. vėlgi nei E. P., nei A. Č. neturi visiÅ¡kai jokių duomenų, todėl manytina, jog bet koks vidutinio protingumo asmuo tokių sutarčių neleis pasiraÅ¡yti, nebent yra tikslas pasisavinti bendrovės pinigus. 8.26.10. IÅ¡ E. P. ir A. Č. parodymų taip pat matyti, kad E. P. kontroliavo Å¡ios sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo eigÄ . Tai leidžia pagrįstai manyti, jog jis žinojo visas aplinkybes ir jo veiksmai neapsiribojo tik akcininkų susirinkimo protokolo pasiraÅ¡ymu. Kaip ir A. Č., praradęs pinigus jis nevyko į Kaliningrado sritį, o tai rodo, kad jokios gamyklos niekas realiai nesiruošė statyti Kaliningrade, E. P. tik padėjo A.

Č. pasisavinti bendrovės pinigus. Dėl to galima teigti, kad A. Č. padedant E. P. siekė krizės sÄ lygomis iÅ¡saugoti nors dalį pinigų, prieÅ¡ bendrovei iÅ¡ tikrųjų bankrutuojant. 8.26.11. Nusikalstamas veikas įrodo ir tai, jog sutarčių su R. M. bei M. D. nematė nė viena bendrovės buhalterė, nors prie kasos iÅ¡laidų orderių tokios sutartys turėjo bÅ«ti (orderyje pagrindas nurodytas). Apklausta bendrovės vyr. buhalterė L. B. nurodė, kad abiem atvejais pinigų gavėjų nematė, tik direktorius pasiėmė kasos iÅ¡laidų orderius ir po to grÄ Å¾ino jau su paraÅ¡ais.

Liudytoja G. M. parodė, kad, iÅ¡duodant A. Č. pinigus, ji surašė kasos iÅ¡laidų orderį, kuriame A. Č. liepė nurodyti, jog pinigai iÅ¡duoti M. D., jo paso numerį, iÅ¡davimo datÄ , vietÄ ir pagrindÄ â€“ 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį. Tai paneigia A. Č. žodžius ir leidžia tvirtinti, kad A. Č. pinigus – 2 700 000 Lt – pasisavino padedant E. P. pagal iÅ¡ anksto gerai apgalvotÄ planÄ . Juo labiau kad niekas iÅ¡ bendrovės buhalterijos darbuotojų nei R. M., nei M.

D. sutarčių nerengė, t. y. sutartis galėjo rengti tik A. Č. ar jo nurodymu kitas asmuo. Nėra jokių objektyvių duomenų, jog piniginės lėšos, kurios akcininkų A. Č. ir E. P. sprendimu buvo perduotos A. Č., bÅ«tų panaudotos bendrovės reikmėms. 8.27. Apibendrindama aptartų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal 2008 m. rugsėjo 5 d. sutartį dėl tarpininkavimo, sudarytÄ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. M., bei pagal 2009 m. gegužės 4 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M.

D., jokie piniginiai mokėjimai nebuvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kad minėtos sutartys yra fiktyvios. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių. 8.28. Sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumÄ ). Å iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kokį sumanymÄ turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtÄ (buvusį jo žinioje) bendrovės turtÄ : ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais.

Jeigu bendrovės vadovas tokį turtÄ neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymÄ jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, jo veika paprastai negali bÅ«ti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimÄ bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žalos ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo bendrovės pinigus naudojęs ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme.

Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).

Tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009). Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). 8.29.

Pagal bylos duomenis patikimai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Č. Å¡iame nuosprendyje aptariamų piniginių lėšų įmonės reikmėms nepanaudojo, o iÅ¡laidos, patirtos, neva įsigyjant 30 ha žemės sklypÄ prie Sartų ežero ir sudarant sutartį dėl tarpininkavimo įsigyjant minėtÄ Å¾emės sklypÄ su R. M., taip pat iÅ¡laidos, susijusios su įmonės Rusijoje, Kaliningrado srityje, įsteigimu ir sudarant su Rusijos Respublikos piliečiu M. D. paskolos sutartį 180 dienų, pagrįstos jo paties ir E. P. (kurio veiksmai apsiribojo tik akcininkų susirinkimo protokolų pasiraÅ¡ymu) pagamintais žinomai netikrais dokumentais.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Č., padedant E. P., pasisavino 999 189,06 Eur, o tai, vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimu, laikoma didelės vertės turto pasisavinimu. A. Č., padedant E. P., veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelės turtinės žalos. A. Č., kurio žinioje buvo svetimas turtas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, šį turtÄ paimdamas, siekė jį paversti nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sÄ skaita, todėl veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). 8.30.

Taip pat vertintini E. P. veiksmai, padedant pasisavinti svetimÄ didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ . E. P. bendrai su A. Č. pagamino žinomai netikrus dokumentus, t. y. pagal bendrÄ susitarimÄ A. Č. kompiuterine technika pagamino 2008 m. rugsėjo 3 d. visuotinį akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal bendrÄ susitarimÄ A. Č. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo, perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , su R.

M., ir 2009 m. gegužės 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal bendrÄ susitarimÄ A. Č. įrašė žinomai melagingus duomenis, kad bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo metu jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ sudaryti sutartį dėl paskolos M. D. suteikimo, bei Å¡iuos protokolus atspaudino, ir E. P. kartu su A. Č. juos pasirašė. E. P., padėdamas A. Č. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , suprato pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai baudžiamojoje byloje nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio, nerodo, jog nebuvo padaryta turtinės žalos, ir nepaÅ¡alina padarytos veikos baudžiamumo. Pagal teismų praktikÄ baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nesiejama su tuo, ar patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinės žalos asmuo pareiÅ¡kė baudžiamojoje byloje civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2010). 8.31.

Dėl išdėstytų motyvų abi A. Č. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o E. P.– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Dėl A. Č. ir E. P. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį 9. A. Č. ir E. P. skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo motyvuojant tuo, kad A. Č. kaltinimai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo, o E. P. kaltinimai padėjus A.

Č. atlikti Å¡iuos veiksmus, nepasitvirtino. Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytų ir aptartų, vienas kitÄ papildančių įrodymų visetas sudaro logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę, patvirtinančiÄ A. Č. ir E. P. veiksmus, turinčius BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų požymius. 9.1. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrÄ dokumentÄ , suklastojo tikrÄ dokumentÄ arba žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė 1 dalyje numatytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos, bei kitas alternatyvias veikas, kurios neaktualios Å¡ioje byloje. Aptariamo nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas raÅ¡ytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikÅ¡mę turinčiÄ informacijÄ , kuri pagal savo pobÅ«dį ir reikÅ¡mę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010).

Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu suraÅ¡o, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytas požymis ,,didelė žala“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatinėjamas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusiÄ turtinę ar neturtinę žalÄ ir kitas bylos aplinkybes.

KlausimÄ dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobÅ«dį, pažeistas vertybes, žalos paÅ¡alinimo ar atkÅ«rimo galimybes ir pan. 9.2. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , pastangas juos darant, siekiamÄ rezultatÄ .

Ä®vertinus ne tik abiejų iÅ¡teisintųjų parodymus, bet ir kitų įrodymų visetÄ , matyti, kad jie suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad dokumentuose įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sÄ moningai, norėjo taip veikti. 9.3. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumÄ , t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žalos arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. 9.4.

Byloje įrodyta, kad, A. Č. bei E. P. pagaminus netikrus dokumentus, o A. Č. dar ir juos panaudojus, padedant E. P., A. Č. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ iÅ¡ viso 999 189,06 Eur, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelės turtinės žalos. 9.5. Netikrų dokumentų pagaminimas ir panaudojimas tiesiogiai susijęs su turto pasisavinimu, todėl ankstesnėje Å¡io nuosprendžio dalyje iÅ¡dėstyti įrodymai nekartojami. 9.6.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., A. Č. turint tyčiÄ pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas – 750 000 Lt (217 215,02 Eur), o E. P. turint tyčiÄ padėti tai padaryti, buvo pagaminti ir panaudoti keturi netikri dokumentai: 1) 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti sprendimas sudaryti sutartį dėl tarpininkavimo su R.

M., perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , 2) 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su R. M. dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , 3) 2008 m. lapkričio 10 d. R. M. praÅ¡ymas iÅ¡skirti jam 750 000 Lt (217 215,02 Eur) avansÄ , skirtÄ sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams, 4) 2008 m. lapkričio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis pinigų perdavimÄ R. M.. 9.7. Taip pat nustatyta, kad tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., A.

Č. turint tyčiÄ pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas – 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), o E. P. turint tyčiÄ padėti tai padaryti, buvo pagaminti ir panaudoti trys netikri dokumentai: 1) 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio matyti sprendimas suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ Rusijos Federacijos piliečiui M. D., 2) 2009 m. gegužės 4 d. sutartis Nr. 09/05, pagal kuriÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikia M.

D. 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ , 3) 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis pinigų perdavimÄ M. D.. 9.8. Kaltinamajame akte kiekvieno netikro dokumento pagaminimas buvo kvalifikuotas kaip atskiras nusikaltimas. Teisėjų kolegija konstatuoja iÅ¡teisintuosius turėjus vieningÄ tyčiÄ A. Č. pasisavinti, o E. P. padėti pasisavinti didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ , todėl jų veiksmai pagaminant ir panaudojant netikrus dokumentus laikomi tęstiniais ir atitinka tik dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymius, veikas atskiriant pagal tai, kuris asmuo – R.

M. ar M. D. – buvo įtrauktas, vykdant sumanymÄ . 9.9. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta įrodytomis tokias A. Č. ir E. P. padarytų veikų aplinkybes: 9.9.1. A. Č. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, E. P. pagamino netikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: A. Č., nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir bÅ«damas Å¡ios bendrovės akcininkas, bei kitas bendrovės akcininkas E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdami pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., žinodami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jokias sutartis R.

M. 750 000 Lt (217 215,01 Eur) neiÅ¡duos, o Å¡iuos pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavins, tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ 2008 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ sudaryti sutartį su R.

M. dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ . Tęsdamas nusikalstamos veikos požymius turinčiÄ veikÄ , A. Č. tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ 2008 m. rugsėjo 15 d. sutartį dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ , kurioje buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja R.

M. parinkti ir tarpininkauti, perkant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) r. prie Sartų ežero, bei šį žinomai melagingÄ dokumentÄ davė pasiraÅ¡yti R. M., negalinčiam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tęsdamas nusikalstamos veikos požymius turinčiÄ veikÄ , A. Č. tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., nurodė savo veiksmų negalinčiam suprasti ir jų valdyti R. M. ranka suraÅ¡yti netikrÄ dokumentÄ â€“ 2008 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymÄ bei jame nurodyti melagingus duomenis, kad R.

M. praÅ¡o iÅ¡skirti jam 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansÄ , skirtÄ sumokėti perkamo žemės sklypo pardavėjams. Tęsdamas nusikalstamos veikos požymius turinčiÄ veikÄ , A. Č. tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 18 d., nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei G. M. (Å¡iuo metu G.) suraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderį, pagal kurį turėjo bÅ«ti perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys 750 000 Lt (217 215,01 Eur) R. M. kaip avansas už bÅ«simas paslaugas pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė R.

M. asmens duomenis. G. M. (Å¡iuo metu G.) paruoÅ¡us ir atspausdinus 2008 m. lapkričio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tÄ pačiÄ dienÄ jį pasiraÅ¡ius kartu su vyr. buhaltere L. B., abiem nežinant apie daromÄ nusikalstamos veikos požymius turinčiÄ veikÄ , A. Č. šį kasos iÅ¡laidų orderį su žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis pasirašė pats. Žinodamas, kad R. M. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 750 000 Lt (217 215,01 Eur) neperdavė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku A.

Č. nurodė R. M., kuris negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pasiraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Gavau“ kaip asmenį, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavusį 750 000 Lt (217 215,01 Eur). Tai R. M. ir padarė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, nors pinigų negavo. Vėliau A. Č. šį žinomai netikrÄ 2008 m. lapkričio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderį panaudojo, nurodęs buhalterei G. M. (Å¡iuo metu G.) jį įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ .

Kiti trys netikri dokumentai – visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis dėl tarpininkavimo perkant nekilnojamÄ jį turtÄ ir R. M. suraÅ¡ytas praÅ¡ymas iÅ¡skirti 750 000 Lt (217 215,01 Eur) avansÄ buvo panaudoti, 2009 m. rugpjūčio 14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktÄ juos perdavus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui R. B.. Tokiais veiksmais A. Č. ir E. P. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės 750 000 Lt (217 215,01 Eur) turtinės žalos.

Jų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymius. 9.9.2. A. Č. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, E. P. pagamino netikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: A. Č., nuo 2000 m. kovo 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir bÅ«damas Å¡ios bendrovės akcininkas, bei kitas bendrovės akcininkas E. P., nuo 2001 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. eidamas bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigas, veikdami pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ , tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., žinodami, kad 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolos Rusijos Federacijos piliečiui M.

D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neiÅ¡duos, o Å¡iuos pinigus A. Č. padedant E. P. pasisavins, tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ 2009 m. gegužės 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys, kad bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime jos akcininkai A. Č. ir E. P. vienbalsiai priėmė sprendimÄ Rusijos Federacijos piliečiui M.

D. suteikti 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ . Tęsdamas nusikalstamos veikos požymius turinčiÄ veikÄ , A. Č. tyčia pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. gegužės 4 d., pasirašė tyrimo metu nenustatyto asmens suraÅ¡ytÄ ir atspausdintÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įraÅ¡yti žinomai melagingi duomenys apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteikiamÄ 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) paskolÄ Rusijos Federacijos piliečiui M.

D., taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei G. M. (Å¡iuo metu G.) pateikė M. D. asmens duomenis ir nurodė suraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderį, pagal kurį turėjo bÅ«ti perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) M. D. pagal minėtÄ paskolos sutartį. G. M. (Å¡iuo metu G.) paruoÅ¡us ir atspausdinus 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį pasiraÅ¡ius kartu su vyr. buhaltere L. B., abiem nežinant apie daromÄ nusikalstamos veikos požymius turinčiÄ veikÄ , A.

Č. šį kasos iÅ¡laidų orderį su žinomai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis pasirašė pats. Gavęs iÅ¡ įmonės kasos 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2009 m. gegužės 4 d. A. Č. pateikė M. D. pasiraÅ¡yti paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Tai M. D. ir padarė, nors pinigų negavo. Vėliau A. Č. šį žinomai netikrÄ 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį panaudojo, nurodęs buhalterei G.

M. (Å¡iuo metu G.) jį įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ . Kiti du netikri dokumentai – visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudoti, 2009 m. rugpjūčio14 d. pagal priėmimo–perdavimo aktÄ juos perdavus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui R. B.. Tokiais veiksmais A. Č. ir E. P. padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur) turtinės žalos.

Jų veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, požymius. 9.10. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Suėjus šiam terminui, asmens baudžiamasis persekiojimas negalimas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). 9.10.1. BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas yra apysunkis nusikaltimas, nes sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡erių metų. 2010 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. XI-901 (įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 29 d.) buvo pakeista BK 95 straipsnio redakcija.

Iki pakeitimo galiojusi redakcija už apysunkio nusikaltimo padarymÄ numatė aÅ¡tuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija)), o naujoji straipsnio redakcija apysunkiams nusikaltimams nustatė dvylikos metų senaties terminÄ . 9.10.2. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas.

Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tęstinės ir trunkamosios veikos padarymo atveju nusikalstamos veikos padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. Todėl tokių nusikalstamų veikų padarymo atvejais taikomas įstatymas, galiojęs tuo metu, kai nusikalstama veika pabaigta arba nutraukta. 9.10.3. Nagrinėjamu atveju viena veika, turinti BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų požymių, pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes baigta 2008 m. lapkričio 18 d., o kita – 2009 m. gegužės 4 d.

Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga pradedama skaičiuoti nuo paskutinės veikos pabaigos, t. y. 2009 m. gegužės 4 d. Tai reiškia, kad aštuonerių metų senaties terminas yra suėjęs iki apeliacinės instancijos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio dėl kitų veikų priėmimo. 9.10.4. Dėl išdėstytų motyvų šioje nuosprendžio dalyje nustatytų A. Č. ir E. P. veiksmų baudžiamojo persekiojimo bei teisinio įvertinimo galimybė pasibaigė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Taigi negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis E. P. dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir A. Č. dėl netikrų dokumentų pagaminimo bei panaudojimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl A. Č. ir E. P. atliktų veiksmų, turinčių BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų požymių, baudžiamosios bylos dalis nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl A. Č. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 10.

A. Č. skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu iÅ¡teisintas dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nurodant tÄ patį motyvÄ , kaip ir dėl kitų veikų, t. y. nepasitvirtino kaltinimas. Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nepagrįsta. Aptariama veika yra iÅ¡ esmės iÅ¡vestinė iÅ¡ nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, kadangi nesant duomenų, kur buvo panaudota 3 450 000 Lt (999 189,06 Eur), nėra galimybės iÅ¡ dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. liepos 26 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnėje nuosprendžio dalyje iÅ¡dėstytų ir aptartų, vienas kitÄ papildančių įrodymų visetas sudaro logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę, pagrindžiančiÄ A. Č. veiksmus, turinčius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių. 10.1. BK 222 straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymÄ , reikalavimus.

Kvalifikuojant veikÄ pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį, bÅ«tina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė, apgaulingai tvarkydamas apskaitÄ . BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia Å¡iame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222, 223 straipsnių taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti, analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus.

Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014 ir kt.). 10.2. Pagal bylos duomenis neabejotinai nustatyta, jog A. Č., bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagal užimamas pareigas bÅ«damas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , privalėdamas organizuoti ir kontroliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku bei iÅ¡sami ir naudinga vidaus bei iÅ¡orės informacijos vartotojams, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys užregistruojami Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio dienÄ arba iÅ¡kart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka; apskaitos registrÄ pasiraÅ¡o jį sudaręs asmuo, dėl to laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. 10.3.

A. Č. veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jis tyčia nurodė bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai G. M. (Å¡iuo metu G.), nesuvokusiai nusikalstamų veikų pobÅ«džio, įtraukti į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ Å¾inomai suklastotus bendrovės dokumentus, taip siekdamas paslėpti pinigų pasisavinimÄ , o bÅ«tent: 10.3.1. 2008 m. lapkričio 18 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį neva R. M. buvo iÅ¡duota 750 000 Lt (217 215,01 Eur), nors Å¡ių pinigų R.

M. niekas neperdavė. G. M. (Å¡iuo metu G.) įtraukus šį kasos iÅ¡laidų orderį į kasos knygÄ , A. Č. tokiu bÅ«du tyčia apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ; 10.3.2. 2009 m. gegužės 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį neva iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos M. D. buvo iÅ¡duota 2 700 000 Lt (781 974,05 Eur), nors Å¡ių pinigų M. D. niekas neperdavė. G. M. (Å¡iuo metu G.) įtraukus šį kasos iÅ¡laidų orderį į kasos knygÄ , A.

Č. tokiu bÅ«du tyčia apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ . 10.4. Be to, A. Č. tinkamai neorganizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, dėl to pagal tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ negalima nustatyti, kiek realiai turto turėjo bendrovė nuo 2008 m. lapkričio 18 d., kam ji panaudojo 750 000 Lt (217 215,01 Eur). Apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. nebuvo sudaryti ir dėl to negalima nustatyti, kiek turto, kokio dydžio įsipareigojimus bei kam bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. 10.5.

IÅ¡vadÄ , ar yra BK 222 straipsnyje numatyti padariniai, teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitÄ realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitÄ realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitÄ ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitÄ ir pan. Tokiais atvejais iÅ¡ tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei iÅ¡laidas už tam tikrÄ laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrÄ asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017). 10.6.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. Č., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagaminęs netikrus akcininkų susirinkimo protokolus (kartu su E. P.), sutartis dėl tarpininkavimo įgyjant nekilnojamÄ jį turtÄ ir paskolos suteikimo, kitus dokumentus, kurie leido pagrįsti bendrovės lėšų paėmimÄ iÅ¡ kasos, davė nurodymÄ buhalterei suraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius, įraÅ¡ant į juos melagingus duomenis apie pinigų iÅ¡davimÄ tretiesiems asmenims, kurie buvo pasiraÅ¡yti ir vėliau apskaityti buhalterinėje apskaitoje.

Tokiu bÅ«du buhalterė, vykdydama A. Č. nurodymus ir įtraukdama į apskaitÄ realiai neįvykusias operacijas, finansinėse atskaitomybėse iÅ¡kreipė tikrÄ jÄ situacijÄ apie bendrovės iÅ¡laidas, turtÄ ir veiklÄ (t. y. pagal netikras sutartis pinigai nebuvo iÅ¡mokėti nei R. M., nei M. D.). Dėl nustatytų pažeidimų, kaip konstatuota 2011 m. lapkričio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 3–11) ir 2012 m. rugpjūčio 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 116–126), iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros už laikotarpius nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 26 d. 10.7.

Ä®vertinus bylos duomenis, taip pat darytina iÅ¡vada, jog A. Č., žinodamas buhalterinę apskaitÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sÄ moningai juos netinkamai vykdė, numatė, kad dėl to bus negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti jo vadovaujamos įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros, ir Å¡ių padarinių norėjo. 10.8. Aplinkybė, kai baudžiamasis procesas negalimas, aptarta Å¡io nuosprendžio 9.10 punkte, todėl nekartojama. 10.9.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas yra apysunkis nusikaltimas, nes sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija Å¡eÅ¡erių metų. Jau minėta, kad 2010 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. XI-901 (įsigaliojo nuo 2010 m. birželio 29 d.) buvo pakeista BK 95 straipsnio redakcija. Iki pakeitimo galiojusi įstatymo redakcija už apysunkio nusikaltimo padarymÄ numatė aÅ¡tuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis (2003 m.balandžio 10 d.

įstatymo redakcija)). 10.9.1. Nagrinėjamu atveju paskutinė A. Č. veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes padaryta 2009 m. viduryje ir nuo to laiko pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga. Tai reiškia, kad aštuonerių metų senaties terminas iki apeliacinės instancijos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo yra suėjęs. 10.9.2. Iš to daroma išvada, kad šioje nuosprendžio dalyje nustatytų A.

Č. veiksmų baudžiamojo persekiojimo ir teisinio įvertinimo galimybė pasibaigė, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi A. Č. negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl A. Č. atliktų veiksmų, turinčių BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymių, baudžiamosios bylos dalis nutrauktina, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bausmių skyrimo 11. Bausmės A. Č. ir E. P. už jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriamos, vadovaujantis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisingumo ir bausmės individualizavimo principais. 11.1. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 11.2.

A. Č., padedant E. P., abu veikdami tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimÄ , kuris priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nors kaltininkai veikė bendrai, A. Č. vaidmuo buvo aktyvesnis ir svarbesnis, nei E. P.: jis surado R. M., bendravo su M. D., kurių asmens duomenimis pasinaudojo ir kuriems davė padaryti rankraÅ¡tinius įraÅ¡us bei pasiraÅ¡yti kaltinime nurodytuose dokumentuose (to, kad tik jis bendravo su Å¡iais asmenimis, neginčijo pats A. Č.), be to, A. Č. nurodymu buhalterė surašė kasos iÅ¡laidų orderius ir bÅ«tent A.

Č. iÅ¡ kasos (seifo) paėmė pinigus. E. P., kaip akcininkas pasiraÅ¡ydamas visuotinių akcininkų susirinkimų protokoluose, pritarė A. Č. nusikalstamam sumanymui pasisavinti bendrovės pinigus ir padėjo jį realizuoti. Tai rodo akivaizdžiai didesnį A. Č. pavojingumo laipsnį. 11.3. Kiekvienas sÄ moningas valinis žmogaus veiksmas atspindi dorovės, etikos nuostatas. Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sÄ moningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. LogiÅ¡ka to iÅ¡vada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti ir yra pavojingesnė visuomenei.

Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iÅ¡ padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis (Å¡iuo atveju padarytas nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai, paprastai susijęs su asmeniniu nelegaliu praturtėjimu) leidžia spręsti apie kaltininko vertybinę orientacijÄ , polinkius, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). 11.4. Skiriant A. Č. bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė, jau kartÄ teistas už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ .

Nors teistumas išnykęs, ši aplinkybė charakterizuoja asmenį. Tas pat pasakytina apie anksčiau skirtas administracines nuobaudas. Kita vertus, nuo nusikalstamų veikų praėjo daug laiko, po to jis daugiau nenusikalto. A. Č. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, yra vedęs (t. 10, b. l. 206–209; t. 8, b. l. 68). Skiriant E. P. bausmę, atsižvelgtina į analogiškas aplinkybes. E. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, nors yra išsiskyręs, turi vaikų, iš kurių vienas nepilnametis (t. 10, b. l. 203–205; t. 8, b. l. 73; t. 9, b. l. 130–131).

A. Č. ir E. P. nusikalstamais veiksmais bendrovei padaryta labai didelės turtinės žalos – 999 189,06 Eur, Å¡i žala neatlyginta, nusikalstami A. Č. ir E. P. veiksmai nebuvo atitiktinio pobÅ«džio, jie buvo atliekami gana ilgÄ laikÄ kryptingai, siekiant turtinės naudos. 11.5. A. Č., padedant E. P., pasisavino svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ , tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtos įmonės vieninteliai akcininkai yra jie patys. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad net vieninteliam akcininkui jo įmonės turtas yra svetimas, tačiau ta aplinkybė, kad pasisavintas savos įmonės turtas, parodo mažesnį nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nes žala padaryta pačių kaltininkų įmonei. 11.6.

A. Č. ir E. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 11.7. Už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatyta griežta laisvės atėmimo iki deÅ¡imties metų bausmė. 11.8. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. 11.9.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, atsižvelgęs į bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, manydamas, kad konkrečiu atveju asmeniui už padarytÄ nusikaltimÄ turi bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, pirmiausia turi svarstyti BK 62 straipsnio taikymo galimybę, o, nesant Å¡iame straipsnyje numatytų sÄ lygų, – BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindų taikyti minėtas įstatymų nuostatas. 11.10.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias A. Č. ir E. P. skirtinų bausmių individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltininkams skiriant straipsnio sankcijoje numatytas mažesnes, nei vidutinės trukmės bausmes. 11.11. Å iuo nuosprendžiu A. Č. ir E. P. skiriamos bausmės subendrinamos, jas iÅ¡ dalies sudedant. 11.12. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi (priimta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554) BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 11.13. Nors BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija pakeista 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653 ir Å¡ios teisės normos taikymas nuo 2017 m. spalio 6 d. sugriežtintas, tačiau nagrinėjamu atveju galioja BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. 11.14.

A. Č. ir E. P. Å¡iuo nuosprendžiu skiriamos bausmės už sunkius nusikaltimus, tačiau jie nesmurtinio pobÅ«džio. Ä®vertinus iÅ¡dėstytus bausmių skyrimo motyvus, abiem kaltininkams tikslinga taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. 11.15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teisme prokuroras taip pat nepalaikė tos prokuroro apeliacinio skundo dalies, kurioje buvo praÅ¡oma skirti realias laisvės atėmimo bausmes. 11.16.

Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatymų leidėjas, numatęs galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės Å¡velninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės asmenims, kai tai įmanoma. 11.17. Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirmÄ kartÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ kartÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. 11.18.

Taigi priimdamas sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nurodyta BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas bei neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su vaikais bei Å¡eima ir pan.).

Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). 11.19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad aptartų aplinkybių visuma, apibÅ«dinanti padarytas nusikalstamas veikas, duomenys apie nuteistųjų asmenybes, jų Å¡eimines aplinkybes leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 41 straipsnyje nurodyta bausmės paskirtis gali bÅ«ti pasiekta, teisiamiems asmenims pritaikius BK 75 straipsnyje numatytÄ bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų A. Č. ir E. P. socialinius ryÅ¡ius. Kita vertus, jiems nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes. 11.20. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų, atsižvelgus į nusikaltimais sukeltų padarinių mastÄ , A. Č. ir E. P. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidedamas maksimaliam laikui.

Be to, jiems skiriama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ir pareigos tęsti darbÄ , neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Tokios priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį. 11.21. Nuosprendžiui įsiteisėjus nuo jo paskelbimo dienos, A.

Č. ir E. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti. Dėl turto konfiskavimo 12. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iÅ¡ A. Č. ir E. P. solidariai konfiskuoti pasisavinto turto dydžio sumÄ , t. y. 999 189,06 Eur. 12.1. Toks prokuroro praÅ¡ymas pagrįstas tik iÅ¡ dalies. 12.2. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Å io straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ , jo bendrininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas iÅ¡ nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iÅ¡ kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Taigi, remiantis Å¡iomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi bÅ«ti konfiskuojami kaltininko iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialiÄ vertę turintys daiktai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu bÅ«du gauti pinigai ir (ar) kitÄ materialiÄ vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).

Tais atvejais, kai nusikalstamu bÅ«du užvaldytas turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). 12.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Č. padedant E. P. pasisavino svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ 999 189,06 Eur (BK 183 straipsnio 2 dalis).

Taigi nusikalstamu bÅ«du užvaldytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos buvo kaltininkų padarytų nusikaltimų rezultatas ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ vienÄ konfiskuotino turto rūšį. 12.4. Prokuroras, apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje praÅ¡ydamas solidariai konfiskuoti pinigines lėšas iÅ¡ asmenų, nukrypo nuo teismų praktikos ir padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidÄ . 12.5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2013 priimtoje nutartyje nurodė, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 5 dalį iÅ¡ sukčiavimo bendrininkų konfiskuotini iÅ¡ nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti materialiÄ vertę turintys daiktai ar iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nustatoma ne pagal nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo taisykles, bet pagal bylos duomenis dėl kiekvienam bendrininkui tekusios pinigų sumos ar turto.

Tiems duomenims taikomos visos BPK 20 straipsnyje nustatytos įrodinėjimo taisyklės. Nustatant konfiskuotinÄ sumÄ , bÅ«tina atsižvelgti, kokiÄ konkrečiÄ naudÄ iÅ¡ nusikalstamos veikos asmuo gavo, koks jo vaidmuo darant nusikalstamÄ veikÄ ir į kitus duomenis, reikÅ¡mingus konkrečios naudos gavimui identifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531/2012). 12.6. Tos pačios taisyklės galioja, ir nagrinėjant bylas dėl turto pasisavinimo ar iÅ¡Å¡vaistymo. 12.7.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pasisavinti pinigai buvo grÄ Å¾inti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Civilinis ieÅ¡kinys dėl neteisėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto užvaldymo nepareikÅ¡tas, nes bendrovė pripažinta bankrutavusia ir baigė savo veiklÄ (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia t. 10, b. l. 104) iki įtarimų A. Č. bei E. P. pareiÅ¡kimo. 12.8. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad nusikalstamu bÅ«du užvaldytos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančios lėšos buvo bendras kaltininkų padaryto nusikaltimo rezultatas.

Abu nuteistieji, veikdami pagal iÅ¡ anksto suderintÄ planÄ , žinodami, kad bendrovė su R. M. tarpininkavimo sutarties, o su M. D. paskolos sutarties sudaryti neketina ir pinigų pagal minėtas sutartis jiems neiÅ¡duos, pagamino netikrus dokumentus ir juose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl minėtų sandorių sudarymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tiek A. Č., tiek E. P., kuris padėjo A. Č. pasisavinti bendrovės pinigus, veikė pagal vieningÄ sumanymÄ .

Tokia iÅ¡vada padaryta, atsižvelgiant į surinktus byloje įrodymus, iÅ¡ kurių akivaizdu, kad nei R. M., nei M. D. pinigai nebuvo perduoti, o bendrovės vardu su jais sudarytos sutartys buvo fiktyvios. 12.9. E. P. kategoriÅ¡kai neigė dalyvavęs jam inkriminuotose veikose, tačiau A. Č. teisme parodė, kad E. P. buvo informuotas apie sandorių su R. M. ir M. D. esmę, parodė jam planuojamo įsigyti sklypo fotografijas ir supažindino su verslo planu įsteigti gamyklÄ Kaliningrado srityje. E. P. teisme patvirtino, kad A.

Č. jam parodė sklypo nuotraukas, taip pat paskaičiavimus, susijusius su gamyklos steigimu. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtų darytos kokios nors sklypo fotonuotraukos, sudaryti kokie nors verslo planai, projektai, įsipareigojimai ar panašiai. A. Č., kuris bendravo su R. M. ir M. D., negalėjo nurodyti jokių šių asmenų kontaktų, pateikti vizitinių kortelių, apie kurias davė parodymus. Priešingai, nustatyta, kad kaltininkų nurodomas sklypas neegzistuoja, o verslo investicijos kriziniu laikotarpiu buvo nelogiškos ir nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

E. P. teigė pasitikėjęs A. Č., o pastarasis teigė pasitikėjęs R. M., tačiau toks pasitikėjimas yra niekuo neparemtas, juo labiau nelogiÅ¡kas, atsižvelgiant į nurodomÄ pirkinio kainÄ ir abiejų verslininkų gyvenimiÅ¡kÄ patirtį. E. P. ir A. Č. parodė nematę Registro centro dokumentų, sklypo savininkai jiems nežinomi, o tai, atsižvelgiant į tarpininkavimo sutarties turinį bei tai, kad A. Č. su R. M. užaugo tame pačiame mieste ir A. Č. patvirtino pažinojęs R. M., pats jį susirado dėl sklypo pirkimo, leidžia spręsti, jog sudaryti tarpininkavimo sutartį su ilgÄ laikÄ dėl sergančiu, jokia nekilnojamojo turto pardavimo veikla neužsiimančiu asmeniu – R.

M. nebuvo jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. P. teisme parodė buvęs lygiavertis A. Č. partneris (iÅ¡ tiesų turėjęs net 60 procentų akcijų), susipažinęs su įmonės finansine padėtimi, žinojęs apie vėluojančius atsiskaitymus, t. y., kad finansinės krizės požymius jautė ir jų įmonė. Apie tokiÄ sudėtingÄ situacijÄ yra nurodęs ir bendrovės darbuotojas R. B., todėl bendrovėje susidariusiai situacijai nupasakoti prieÅ¡ingi A. Č. paaiÅ¡kinimai yra deklaratyvÅ«s ir atmetami.

Dėl to akivaizdu, jog neaiÅ¡kios ir ilgalaikės investicijos buvo nelogiÅ¡kos. Su M. D. buvo sudaryta paskolos sutartis, tačiau nei dėl Å¡ios, nei dėl sutarties su R. M. įsipareigojimų neįvykdymo jokių aktyvių veiksmų A. Č. bei E. P. nesiėmė ir į teismÄ nesikreipė, neieÅ¡kojo M. D., o R. M. neva suraÅ¡ytu paaiÅ¡kinimu patikėjo ir, kaip galima suprasti ir iÅ¡teisintųjų paaiÅ¡kinimų, jiems skolas dovanojo. Dar daugiau, E. P., vėliau įsigijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditinius reikalavimus, iÅ¡ jų ir reikalavimo teisę iÅ¡ R.

M. bei M. D., nesiėmė jokių realių veiksmų dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo, nors tam buvo galimybių, kadangi R. M. gavo nuolatines iÅ¡mokas. Tai vertintina kaip nusikalstamos veikos pėdsakų slėpimas, kad niekas iÅ¡ R. M. neieÅ¡kotų piniginių sumų ir jis nepradėtų aiÅ¡kintis tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo priežasčių. 12.10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pasisavinti ginčijami pinigai buvo A. Č. ir E. P. bendras nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje nėra jokių duomenų, kokiÄ konkrečiÄ naudÄ iÅ¡ nusikalstamų veikų gavo kiekvienas kaltininkas, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad A.

Č. nepasidalino su E. P. Å¡iame nuosprendyje aptartomis aplinkybėmis iÅ¡ bendrovės pasisavintomis piniginėmis lėšomis. Viso proceso metu A. Č. neigė kaltę dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pasisavinus, o E. P. – padėjus A. Č. pasisavinti bendrovės pinigus, todėl nėra galimybės nustatyti, kokiomis dalimis jie pasidalijo pasisavintus pinigus. 12.11. Nesant galimybės nustatyti, kokiomis dalimis bendrininkai tarpusavyje pasidalijo pasisavintÄ turtÄ , teismas tokio turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ iÅ¡ jų gali iÅ¡ieÅ¡koti lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015, 2K-13-693/2016, 2K-269-648/2017).

Tokiam iÅ¡ieÅ¡kojimui nėra kliÅ«tis tai, kad vienas iÅ¡ kaltininkų buvo vykdytojas, o kitas – padėjėjas. 12.12. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iÅ¡ A. Č. ir E. P. konfiskuotino turto vertę atitinkanti 999 189,06 Eur pinigų suma turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota lygiomis dalimis, t. y. po 499 594,53 Eur. Tai, kad bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ A. Č. ir E. P. nereiÅ¡kė jokių pretenzijų, neturi reikÅ¡mės, sprendžiant turto konfiskavimo taikymo klausimÄ . 12.13.

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras 2018 m. vasario 23 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė paskirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ A. Č. ir E. P. priklausantį turtÄ , t. y. banko sÄ skaitose esančias pinigines lėšas bei žemės sklypus (t. 10, b. l. 177–178). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi prokuroro praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies ir trims mėnesims iki 2018 m. gegužės 23 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A.

Č. ir E. P. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ : A. Č. žemės sklypÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); E. P. negyvenamÄ jÄ patalpÄ -parduotuvę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); E. P. pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ , esantį tuo pačiu adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); E. P. priklausančiÄ dalį žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

E. P. priklausančiÄ dalį žemės sklypo Vilniaus raj. sav.,(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å ia nutartimi uždrausta minėtu turtu disponuoti. A. Č. turto saugotoju paskirtas A. Č., E. P. turto saugotoju paskirtas E. P. (t. 10, b. l. 189–190). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi į nurodytÄ A. Č. ir E. P. priklausantį turtÄ pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos, uždraudžiant juo disponuoti (t. 10, b. l. 234–235).

Minėta nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. Č. ir E. P. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypus bei pastatus, paliekamas galioti, kol bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. nuosprendį, kuriuo A.

Č. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (septynios nusikalstamos veikos) ir 222 straipsnio 1 dalį, o E. P. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmes: - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 750 000 Lt, arba 217 215,01 Eur pasisavinimo) – 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams; - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 2 700 000 Lt, arba 781 974,05 Eur pasisavinimo) – 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A.

Č. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams. A. Č. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams – vykdymÄ atidėti trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, A. Č. paskirti pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

1. Tęsti darbÄ .

2. NeiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

3. Sumokėti 25 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®mokÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. A. Č. baudžiamosios bylos dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimo bausmes: - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 750 000 Lt, arba 217 215,01 Eur) – 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams; - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl padėjimo A. Č. pasisavinti 2 700 000 Lt, arba 781 974,05 Eur) – 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir E. P. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. E. P. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir paskirtos bausmės – laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams – vykdymÄ atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, E. P. paskirti pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę:

1. Tęsti darbÄ .

2. NeiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

3. Sumokėti 25 MGL dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Ä®mokÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. E. P. baudžiamosios bylos dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡ A. Č. ir E. P. lygiomis dalimis iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ 999 189,06 Eur pinigų sumÄ , t. y. po 499 594,53 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pratęstÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ A. Č. turtÄ â€“ žemės sklypÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios 499 594,53 Eur pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi pratęstÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ E. P. turtÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ -parduotuvę Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatÄ -gyvenamÄ jį namÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ , esantį tuo pačiu adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); jam priklausančiÄ dalį žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); jam priklausančiÄ dalį žemės sklypo Vilniaus raj. sav.,(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant tuo turtu disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios 499 594,53 Eur pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo įvykdymo.

Teisėjai Kęstutis Jucys Viktoras Kažys Violeta Ražinskaitė