2021-03-03 Nr. AB-4735-3-62-3-01736-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1247-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01736-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – L. G.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno skyriaus (toliau – ir teritorinis registratorius) 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. SPR4-2373 (145 E) (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. CSPR-215 (toliau – ir centrinio registratoriaus sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą (toliau – ir atsakovas) tenkinti pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) ir patikslinti Nekilnojamojo turto registre nurodytas 237,50 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Gyvenamasis namas) bendraturčių nuosavybės teisių dalis.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo tėvas K. M. ir jo brolis A.-V. M. 1961 metais kartu pasistatė Gyvenamąjį namą, kurį valdė lygiomis dalimis. Pagal tarpusavio susitarimą pareiškėjo tėvui priklausė pirmas namo aukštas, broliui – antras. Bendraturčiai susitarė, kad K. M. išplės savo Gyvenamojo namo dalį pasistatydamas priestatą–verandą, o brolis naudosis verandos stogu, kaip balkonu. K. M. užsakė Gyvenamojo namo priestato–verandos projektą, 1975 m. liepos 1 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 151, o 1976 m. statybos buvo užbaigtos. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Valstybinio statybos reikalų komiteto 1974 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 137 „Dėl respublikinių statybos normų RSN 59-74 „Individualių gyvenamųjų namų priėmimo naudoti instrukcija“ patvirtinimo“) 1975 metais pastatyto priestato–verandos prie jau esamo teisiškai registruoto ir priduoto Gyvenamojo namo atskirai priduoti ar registruoti nereikėjo, todėl jo pridavimas ir registracija nebuvo atlikti. Pasikeitus teisniam reguliavimui 1994 m. birželio 15 d. pareiškėjo tėvas Kauno rajono inventorizacijos biurui pateikė prašymą dėl Gyvenamojo namo su priestatu registracijos. Šio prašymo pagrindu pareiškėjo tėvo vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į Gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas. Pareiškėjo tėvo nurodytos Gyvenamojo namo patalpos ir jų dydis buvo didesnis nei antro aukšto patalpų plotas, todėl bendraturčiams negalėjo būti įregistruotos lygios dalys. Pareiškėjo tėvui mirus, jo nuosavybės teises į Gyvenamąjį namą (jo dalį) paveldėjo pareiškėjo motina J. M., kuri 2010 m. kovo 2 d. rentos sutartimi šį turtą perleido pareiškėjui. Po A.-V. M. mirties atsiradusį palikimą paveldėjo jo įpėdiniai, kurie Gyvenamojo namo dalį pardavė L. G..

3. Pareiškėjas nurodė, jog jis, peržiūrėjęs turimus dokumentus, pastebėjo, kad registruodamas pareiškėjo tėvo nuosavybės teises į Gyvenamojo namo dalis atsakovas padarė klaidą, todėl jis (pareiškėjas) 2019 m. gegužės 16 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas Nekilnojamojo turto registre ištaisyti klaidą, įregistruojant pareiškėjo nuosavybės teises į dalį Gyvenamojo namo. Teritorinis registratorius Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Centrinio registratoriaus sprendimu pareiškėjo prašymas taip pat atmestas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ, Registro įstatymas) 33 straipsnio 1 dalį suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Pareiškėjas atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau prašymas buvo išnagrinėtas formaliai. Atsakovas ignoravo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir neperžiūrėjo dokumentų, kurių pagrindu pareiškėjo tėvas įregistravo nuosavybės teises į Gyvenamojo namo dalis, nepatikrino 1994 m. birželio 15 d. pateikto pareiškimo, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo tėvui priklauso Gyvenamojo namo priestatas–veranda. Pareiškėjo teigimu, Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie Gyvenamąjį namą neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, todėl registro duomenys turi būti ištaisyti.

5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas teritoriniam registratoriui pateikė Prašymą Nekilnojamojo turto registre pakeisti jo ir L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas Gyvenamojo namo dalis nurodant, jog pareiškėjas valdo, naudoja ir disponuoja 62,33/100 Gyvenamojo namo dalimis, o L. G. – 37,34/100. Teritorinio registratoriaus Sprendimu pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, nes patikrinus duomenis buvo nustatyta, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, o kitų dokumentų, nurodytų NTRĮ 22 straipsnyje, kurių pagrindu būtų galima keisti prašomus registro duomenis, pareiškėjas teritoriniam registratoriui nepateikė.

7. Atsakovas pažymėjo, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys 2010 m. kovo 2 d. sutarties ir 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinio atžvilgiu yra tikslūs ir išsamūs. Tiek 2010 m. kovo 2 d. sutartis, tiek 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti dokumentai. Pareiškėjas prie Prašymo nepateikė jokių dokumentų, įvardytų NTRĮ 22 straipsnyje, dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų dalių pakeitimo, o jo vienašališkai surašytas Prašymas ir 1975 metais parengto statybos projekto kopija nėra tinkami dokumentai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų Gyvenamojo namo dalių pakeitimo. Be to, bendrosios dalinės nuosavybės valdomų dalių pakeitimas registre gali pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens teisėtus interesus.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tėvas K. M., sudarydamas 1995 m. gegužės 11 d. sutartį, pareiškėjo motina J. M., įgijusi nuosavybės teises į 1/2 dalį Gyvenamojo namo 2006 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, sutiko su Nekilnojamojo turto registre įregistruota jų bendrosios dalinės nuosavybes teise valdoma Gyvenamojo namo dalimi. Be to, pasirašydamas 2010 m. kovo 2 d. sutartį pareiškėjas patvirtino, kad jis įgijo nuosavybės teises būtent į 1/2 dalį 237,50 kv. m ploto Gyvenamojo namo. Pareiškėjo nuosavybės teisės į 1/2 dalį Gyvenamojo namo 2010 m. kovo 2 d. sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2010 m. kovo 5 d., pareiškėjas šio sprendimo neginčijo. Pareiškėjas taip pat neginčijo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 1994 m. birželio 15 d. sprendimo bei praleido naikinamąjį terminą tokį sprendimą skųsti teismui.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo tėvo 1994 m. birželio 15 d. Kauno rajono inventorizacijos biurui pateiktas pareiškimas nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, juo tik išreikšta valia nuosavybę įregistruoti norimomis dalimis. Pagal NTRĮ 33 straipsnio 2 dalį techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba, kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

11. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, šiuo atveju nuosavybės dalių pakeitimas prieštarautų minėtai įstatymo nuostatai, nes pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens teisėtus interesus. Pagal NTRĮ 23 straipsnio 2 dalį kartu su prašymu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Šiuo atveju pareiškėjas su Prašymu teritoriniam registratoriui nepateikė jokių jo nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjui V. M. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį Gyvenamojo namo. Pareiškėjas 1/2 dalį Gyvenamojo namo (bendras namo plotas – 237,50 kv. m) įgijo iš savo motinos J. M. 2010 m. kovo 2 d. rentos sutarties pagrindu; pareiškėjo motina J. M. 1/2 dalį Gyvenamojo namo (bendras namo plotas – 237,50 kv. m) įgijo 2006 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu; pareiškėjo tėvas K. M. – Kauno rajono valdytojo 1994 m. birželio 2 d. potvarkio Nr. 444p ir 1995 m. gegužės 11 d. sutarties pagrindu. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas Nekilnojamojo turto registre ištaisyti klaidą įregistruojant pareiškėjo nuosavybės teises į dalį (priestatą–verandą, 2a1p) 237,50 kv. m bendro ploto Gyvenamojo namo. Pareiškėjo ginčijamu Sprendimu jo prašymas netenkintas dėl to, kad nebuvo pateikti dokumentai, o Prašymas ir 1975 metų Gyvenamojo namo statybos projekto kopija, nepatvirtina daiktinių teisių atsiradimo į prašomą įregistruoti Gyvenamojo namo dalį; Sprendime pažymėta, kad Nekilnojamojo turto registre (įrašo Nr. 20/170418) įrašyti duomenys apie tai, kad pareiškėjui ir L. G. lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Gyvenamasis namas 1A2p, atitinka įsigijimo dokumentuose nurodytas dalis, įrašant duomenis į registrą klaidų nebuvo padaryta, šie duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2019 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. CSPR-215 pareiškėjo prašymą atmetė.

14. Teismas pažymėjo, jog, kreipdamasis į atsakovą su Prašymu, pareiškėjas nepateikė įstatymų nustatytų dokumentų, kurie patvirtintų, jog jam priklauso kitokia ginčo nekilnojamojo turto objekto dalis, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše (įrašo Nr. 20/170418). 2010 m. kovo 2 d. rentos sutartis, kurios pagrindu įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į 1/2 dalį ginčo nekilnojamojo turto objekto (Gyvenamojo namo) bei 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu įregistruotos trečiojo suinteresuoto asmens L. G. nuosavybės teisės į 1/2 dalį šio nekilnojamojo turto objekto, nėra nuginčytos. Šių teritorinio registratoriaus sprendimų (sprendimai įforminti registro įrašais) pareiškėjas neginčijo, minėti sprendimai yra galiojantys. Teismo vertinimu, vadovaudamasis NTRĮ 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsakovas neturėjo pagrindo taisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis (bendrasavininkių nuosavybės teisių dalis).

15. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas teigia, jog klaida Nekilnojamojo turto registre buvo padaryta dar 1994 m. birželio 15 d., įregistruojant pareiškėjo tėvo K. M. nuosavybės teises į ginčo nekilnojamojo turto objektą, tačiau atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų kitaip vertindamas tuos pačius duomenis, kurie buvo pagrindas padaryti Nekilnojamojo turto registre pirminį įrašą. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad registre nurodyti duomenys apie pareiškėjo tėvui priklausančią nekilnojamojo turto dalį (1/2 pastato, unikalus Nr. 5296-1010-9010) neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jo tėvas prašymu siekė įregistruoti nuosavybės teises į visą Gyvenamojo namo priestatą–verandą, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad vertindamas pateiktus dokumentus teritorinis registratorius padarė klaidą ar, kad nekilnojamojo turto registro duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pareiškėjas dėl 1994 m. birželio 15 d. registratoriaus sprendimo, kuriuo jo tėvui buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį Gyvenamojo namo neginčijo. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo patikslinti Nekilnojamojo turto registre nurodytas Gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisių dalis.

16. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimą 2003 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003, teismas nurodė, jog pareiškėjo tėvo K. M. nuosavybės teisės į 1/2 Gyvenamojo namo buvo įregistruotos dar 1994 m. birželio 15 d. ir nuo to laiko buvo atlikti šio nekilnojamojo turto objekto registro duomenų pakeitimai. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomų bendrosios dalinės nuosavybės valdomų dalių pakeitimas registre pažeistų bendrasavininkės L. G. teisėtus interesus, t. y. iš šio asmens būtų atimta dalis nuosavybės teisių. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

17. Įvertinęs pareiškėjo skundžiamus teritorinio registratoriaus ir centrinio registratoriaus sprendimus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio kontekste, teismas konstatavo, kad juose išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus, jie yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti. Atmetęs reikalavimus panaikinti skundžiamus aktus, teismas atmetė ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

18. Teismas tenkino atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: iš pareiškėjo priteisė 34,55 Eur atsakovui VĮ Registrų centrui ir 500 Eur trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G.

III. 19. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas nurodo, kad jis, teikdamas Prašymą ir remdamasis NTRĮ 23 straipsnio 2 dalimi, pateikė originalų statinio dokumentą, kuriame yra architekto J. R. parengtas ir suderintas priestato–verandos projektas su išduotu leidimu vykdyti statybos darbus, kurio vienintelis užsakovas ir vykdytojas buvo pareiškėjo tėvas K. M. Teismas netyrė ir nevertino dokumentų, kurių pagrindu buvo registruotos nuosavybės teisės į ginčo statinius.

21. Pareiškėjo teigimu, archyvinėje byloje nėra absoliučiai jokių dokumentų, kurių pagrindu buvo nustatytos visų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės. Be to, atsakovas, prieš kiekvieną nekilnojamojo turto sandorį, turėjo patikrinti visus dokumentus ir ištaisyti klaidas, tačiau to nepadarė. Taip pat teismas netyrė ir nevertino prie Prašymo pateiktų 1975 metais statyto pastato–verandos pagrindinių medžiagų įsigijimo originalių dokumentų, išduotų K. M.. Teismui buvo pateikta Kauno regioninio Valstybės archyvo pažyma, kurioje nurodyta, jog leidimas statyti priestatą buvo išduotas K. M. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti turto vertinimo ataskaitas iš buvusių bendrasavininkių, tačiau teismas atsisakė tai padaryti.

22. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, jog prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, ir pažymi, kad 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4157 ir L. G. atstovo advokato laiškas, kuriame rašoma, kad L. G. sutinka, jog būtų perskaičiuotos ir įteisintos Gyvenamojo namo nuosavybės dalys: L. G. nustatytos 37/100 Gyvenamojo namo dalys, V. M. – 63/100 dalys, patvirtina, jog nebus pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens interesai. Be to, 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 4157 įrašyta Gyvenamojo namo vidutinė rinkos kaina yra 48 600 Eur, o L. G. už namo dalį sumokėjo 16 420 Eur, kas sudaro tik 33,79 proc. Gyvenamojo namo vertės. L. G. apžiūrėjo ir vertino tik 1A2p namo antro aukšto butą, laiptinę 1-1, rūsį R-1 ir namo palėpę. Jokių kitų namo patalpų neapžiūrėjo ir negalėjo pirkti.

23. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas nurodo, jog teismas išvardijo dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotos kitų subjektų nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą, bei nurodė, kad nei vienas iš jų nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo įvardyta klaida, kuri, anot jo, Nekilnojamojo turto registre buvo padaryta dar 1994 m. birželio 15 d. įregistruojant pareiškėjo tėvo K. M. nuosavybės teises į Gyvenamąjį namą, t. y. 1994 m. birželio 15 d. priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas nebuvo apskųstas, o 1994 m. birželio 15 d. priimtam sprendimui apskųsti pareiškėjas yra praleidęs naikinamąjį apskundimo terminą.

25. Atsakovo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pareiškėjas, nepateikęs teritoriniam registratoriui jokių dokumentų, įrodančių, kad L. G. nuosavybės teise valdoma Gyvenamojo namo dalis yra kitokia, nei ji nurodyta 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, per klaidos taisymo procedūrą siekė sumažinti L. G. turimų teisių apimtį. Pareiškėjui pateiktas L. G. atstovo 2019 m. gegužės 6 d. pranešimas, kuriame L. G. išreiškė ketinimą ateityje pas notarą susitarti su pareiškėju dėl naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir Gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo, nepatvirtina fakto, kad L. G. nuosavybės teisių apimtis yra kitokia, nei ji nurodyta 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartyje. Pranešimas nebuvo teiktas nei teritoriniam registratoriui, nei centriniam registratoriui, taip pat šis pranešimas nelaikytinas dokumentu, patvirtinančiu daiktinių teisių perleidimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 str. 1 d. 1 p.) bei pagrindžiančiu pareiškėjo ir L. G. Gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pasikeitimą. Tiek centriniam registratoriui, tiek teismui L. G. nurodė, kad nesutinka su V. M. siekiu per klaidos taisymo procedūrą keisti jos nuosavybės teise valdomas Gyvenamojo namo dalis.

26. Atsakovas nurodo, kad teismas teisingai nurodė, jog teritorinis registratorius, kurio Sprendimą centrinis registratorius paliko galioti, pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus – pakeisti jo ir trečiojo suinteresuoto asmens L. G. nuosavybės teise valdomo Gyvenamojo namo dalis Nekilnojamojo turto registre.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

28. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, rėmėsi pateiktais duomenimis, pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą apklausti liudytojus, nes techninės klaidos negali būti taisomos, remiantis liudytojų parodymais. Dėl tos pačios priežasties nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl turto vertintojų ataskaitų ir video medžiagos su namo išplanavimu. Trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės į 1/2 Gyvenamojo namo dalį įregistruotos 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuri nėra nuginčyta, pagrindu, todėl pareiškėjo teiginiai dėl sumokėtos sumos ir namo rinkos vertės laikytini nepagrįstais. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo prašomų bendrosios dalinės nuosavybės valdomų dalių pakeitimas registre pažeistų bendrasavininkės (L. G.) teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – VĮ Registrų centro Kauno skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. SPR4-2373 (14.5 E), kuriuo pareiškėjui V. M. atsisakyta patikslinti Nekilnojamojo turto registre nurodytas 237,50 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės teisių dalis, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat skundu prašo panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. CSPR-215, įpareigoti VĮ Registrų centrą tenkinti pareiškėjo 2019 m. gegužės 16 d. prašymą ir patikslinti Nekilnojamojo turto registre nurodytas 237,50 kv. m bendro ploto Gyvenamojo namo bendraturčių nuosavybės teisių dalis.

30. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota, jog pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto objekto – Gyvenamojo namo. Pareiškėjas ½ dalį Gyvenamojo namo (bendras namo plotas – 237,50 kv. m) įgijo iš savo motinos J. M. 2010 m. kovo 2 d. rentos sutarties pagrindu, o pareiškėjo motina J. M. ½ dalį Gyvenamojo namo (bendras namo plotas – 237,50 kv. m) įgijo 2006 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu, pareiškėjo tėvas K. M. – Kauno rajono valdytojo 1994 m. birželio 2 d. potvarkio Nr. 444p „Dėl teisinės registracijos“ ir 1995 m. gegužės 11 d. sutarties pagrindu. Trečiojo suinteresuoto asmens L. G. nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą įregistruotos 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

31. Pareiškėjas su Prašymu 2019 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas Nekilnojamojo turto registre ištaisyti klaidą įregistruojant pareiškėjo nuosavybės teises į dalį (priestatą–verandą, 2a1p) 237,50 kv. m bendro ploto Gyvenamojo namo. Teritorinis registratorius Sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad pareiškėjo Prašyme nurodytos aplinkybės ir pateikta 1975 metų Gyvenamojo namo statybos projekto kopija nepatvirtina pareiškėjo daiktinių teisių atsiradimo į prašomą įregistruoti Gyvenamojo namo dalį, be to, Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės įsigijimo dokumentuose nurodytas dalis, šie duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo Prašyme nurodytas aplinkybes, pateiktą 1975 metų Gyvenamojo namo statybos projekto kopiją, Nekilnojamojo turto registro įrašus apie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens įgytas Gyvenamojo namo dalis ir dokumentus, kuriais remiantis yra įregistruotos daiktinės teisės, padarė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama ši pirmosios instancijos teismo išvada, pirmiausia pažymi, kad Registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre, Nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Akcentuotina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

34. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).

35. Registro įstatymo 33 straipsnyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 d.); techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 d.).

36. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.).

38. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015; kt.).

39. Pareiškėjas, teikdamas Prašymą, nepateikė jokių dokumentų ar duomenų, dėl kurių turėtų būti ištaisyta klaida pagal Registro įstatymo 33 straipsnį. Iš pareiškėjo šioje byloje išsakytų argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimais įregistruoti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į Gyvenamąjį namą bei dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės.

40. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomus argumentus, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepirko priestato–verandos, trečiojo suinteresuoto asmens advokatas pareiškėjui laiške nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka, jog būtų perskaičiuotos ir įteisintos Gyvenamojo dalys: trečiajam suinteresuotam asmeniui – 37/100 dalys, o pareiškėjui – 63/100 namo dalys, aplinkybes, susijusias su tuo, kokias patalpas jo tėvas naudojo, kad antro aukšto gyventojai priestatu–veranda niekada nesinaudojo, pirmosios instancijos teismas atsisakė kreiptis į Kauno regioninį Valstybės archyvą, kuris išduotų pažymą dėl kito namo buvusio bendrasavininkio A.-V. M. turėto turto, netenkino prašymo apklausti liudytojus, akcentuotina, kad šioje byloje negali būti nagrinėjamas ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens dėl šio asmens įgytos nuosavybės teisės pagal 2017 m. balandžio 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo. Kaip teisingai nurodo trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, pareiškėjo argumentai apie jo (trečiojo suinteresuoto asmens) įsigytą Gyvenamojo dalį pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra nenuginčyta ir galiojanti, neturi nieko bendro su techninės klaidos taisymu.

41. Nagrinėjamu atveju tiek teritorinis registratorius, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo tik aplinkybes, ar pareiškėjas atsakovui pateikė dokumentus, dėl kurių turėjo būti ištaisytos klaidos Nekilnojamojo turto registre, registruojant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į Gyvenamąjį namą, ir nesprendė klausimo dėl dokumentų, kurių pagrindu pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas įgijo nuosavybės teises į Gyvenamąjį namą, pagrįstumo ir teisėtumo.

42. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, ir nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

44. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, todėl vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, atsižvelgiant į trečiojo suinteresuoto asmens L. G. pateiktus dokumentus apie patirtas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, tenkinamas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti šias bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisiama 500 Eur, sumokėtų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V. M. trečiajam suinteresuotam asmeniui L. G. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė