2017-03-03 Nr. AB-5098-3-64-3-01515-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-77-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01515-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. J. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, TRATC) prašymu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo V. J. (toliau – ir atsakovas) priteisti 134,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) bei 52,57 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti. Telšių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtinti Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nustato, kad pareiškėjas apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovui V. J., kuris dėl nežinomų priežasčių 134,31 Eur vietinės rinkliavos nesumokėjo.

Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. 2015 m. rugsėjo 7 d. teisme faksu buvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Šiame prašyme taip pat išdėstyti atsakovo paaiškinimai, kad atsakovui priklausančiame bute niekas negyvena ir šiam butui nutrauktas elektros energijos tiekimas. Teismas atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą kitam posėdžiui, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkino. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. J. 134,31 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. J. 14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos prašymo dalies dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Telšių rajono savivaldybėje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Nuostatai, kurie buvo patvirtinti Tarybos 2010 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-7 (toliau – ir 2010 m. Nuostatai), ir Nuostatai, kurie buvo patvirtinti 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 (toliau – ir 2013 m. Nuostatai). Pagal šių teisės aktų 6 punktuose įtvirtintas teisės normas, vietinės rinkliavos mokėtojai buvo ir fiziniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus). Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas TRATC (2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcijos Nuostatų 39 punktas ir 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-236 redakcijos Nuostatų 45 punktas).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, V. J. ginčo laikotarpiu Telšių rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl jis privalėjo mokėti Telšių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. TRATC pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos nemokėjo, dėl ko susidarė 134,31 Eur įsiskolinimas. Pagal 2010 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. T1-7 redakcijos Nuostatų 33.4 punktą, daugiabučio namo butų, esančių kitoje Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, vietinės rinkliavos dydis buvo 87 Lt, pagal 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T1-236 redakcijos Nuostatų 1 priedo 4 eilutę, už gyvenamosios paskirties butą daugiabučiame name kitose gyvenamosiose vietovėse Telšių rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos dydis buvo 87 Lt, o nuo 2013 m. liepos 1 d. šios rinkliavos dydis buvo 106 Lt, t. y. 30,70 Eur. Atsižvelgus į nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, nėra pagrindo abejoti prašomo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydžio teisingumu. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog atsakovas būtų sumokėjęs vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Atsakovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas negyvena ir butu nesinaudoja bei kad jam yra nutrauktas elektros energijos tiekimas. Pagal 2010 m. Nuostatų III skyriaus nuostatas vietinės rinkliavos mokėtojai nuo vietinės rinkliavos mokesčio einamaisiais metais gali būti atleidžiami, o pagal 2013 m. Nuostatų V skyriaus nuostatas – vietinės rinkliavos mokestis einamaisiais metais jiems gali būti sumažinimas 70 proc., kai vietinės rinkliavos mokėtojams priklausantys pastatai ar butas mokestiniais metais nebuvo naudojami nė vienos dienos. Tokiu atveju TRATC pateikiamas seniūno, sodų bendrijos, daugiabučio namo administratoriaus ar daugiabučio namo bendrijos pirmininko patvirtintas mokėtojo prašymas ir akcinės bendrovės „VST“ pažyma apie sunaudotą elektros energijos kiekį nuo einamųjų metų sausio 1 dienos iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos. Dokumentai pateikiami per einamųjų metų lapkričio mėnesį ir galioja tik einamaisiais metais. Pagal 2010 m. Nuostatus TRATC prašymą turėjo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo datos ir apie priimtą sprendimą pranešti laišku vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal 2013 m. Nuostatus mokesčio mokėtojui turėjo būti pateikiamas mokėjimo pranešimas apie sumažintą vietinės rinkliavos dydžio sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laikėsi Nuostatais nustatytos tvarkos ir laiku su nurodyto turinio prašymais ir įrodymais kreipėsi į pareiškėją dėl jo atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ar šio mokesčio sumažinimo. Protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis principas reikalauja, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje yra būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, būtų susipažinęs su jo teises ir pareigas nustatančiais teisės aktais, o šio reikalavimo nesilaikymas vertintinas kaip sąmoningas asmens pasirinkimas tokio elgesio modelio, dėl kurio jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės.

Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas darė išvadą, kad TRATC reikalavimas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkinamas.

TRATC prašė iš atsakovo priteisti 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjas šioms išlaidoms pagrįsti pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. su TRATC sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, akcinės bendrovės SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4801 apie 2 680,68 Eur pervedimą Advokatų S., G., K. ir A. profesinei bendrijai SGKA Legal, šios advokatų bendrijos 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjui išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, serija SGKA Nr. 11233, su Specifikacija. Specifikacijos 25 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmosios instancijos teisme iš skolininko yra 52,57 Eur (su PVM).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) ir pažymėjo, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą, tačiau teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Pareiškėjo prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų 52,57 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 2 467 Lt (714,49 Eur)). Tačiau teismas, spręsdamas dėl TRATC prašymo priteisti patirtas advokato darbo apmokėjimo išlaidas, atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla yra nesudėtinga; atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat; teisminė praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų; prašymas paduotas per elektroninių ryšių priemones. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad TRATC yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, todėl pareiškėjas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 14 Eur. Teismo vertinimu, tokia išvada neprieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teisminei praktikai (2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015).

III. Pareiškėjas TRATC su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo dalimi nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo pakeisti priteisiant visas patirtas bylinėjimo išlaidas.

Nurodo, jog advokatų kontoros įkainis nagrinėjamu atveju sudaro tik 2,03 proc. pagal Rekomendacijas paskaičiuotos priteistinos maksimalios sumos už prašymo surašymą. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju svarbu įvertinti, kokias minimalias privalomas išlaidas patirs pareiškėjas, kreipdamasis į antstolį ir prašydamas pradėti vykdomąją bylą pagal išduotą vykdomąjį raštą. Taigi teismas pareiškėjo išlaidas, susijusias su atstovavimu teismuose, lyginant su išlaidomis, kurias patirs vykdymo procese, nuvertina 7,4 karto. Teismas neįvertino ir to fakto, kad faktinės aplinkybės kiekvienoje byloje skiriasi, kad prieš kreipiantis į teismą būtina surinkti reikiamą informaciją apie skolininką. Akcentuoja, jog atstovavimo išlaidos neviršija panašių įkainių, todėl laikytinos proporcingomis ir teisingomis. Atsakovų procesinis elgesys nesudaro pagrindo mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo dalies, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista 14 Eur atstovavimo išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo V. J. priteisti 134,31 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei 52,57 Eur pareiškėjo patirtų atstovavimo išlaidų.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tenkino. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. J. 134,31 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. J. 14 Eur teismo išlaidų. Kitos prašymo dalies dėl atstovavimo išlaidų priteisimo netenkino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovo pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nepriteisti visos prašytos teismo išlaidų sumos.

ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8 punkte nurodyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino iki 14 Eur. Nurodo, kad prašyta suma ne tik neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, bet ir buvo gerokai už juos mažesnė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016).

Teismui, sprendžiančiam dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pralaimėjusios šalies, esminės įtakos neturi pats susitarimas tarp atstovaujamojo ir atstovo dėl atstovavimo išlaidų dydžio, – sutarties šalys gali neribojamos susitarti dėl išlaidų sumos bei jų atlyginimo tvarkos, tačiau, kaip jau buvo akcentuota, teismas iš pralaimėjusios (kaltosios) šalies priteisia tik būtinas, realias ir pagrįstas išlaidas. Taigi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti, gali būti mažinamos atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus proceso šalių išlaidų atlyginimo principus ir reikšmingus kriterijus, o situacijos teisinio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nekeičia ir tai, jog atstovavimo paslaugos buvo įsigytos viešojo pirkimo būdu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1932-520/2016).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 52,57 Eur dydžio išlaidos už prašymo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus advokato užmokesčio dydžio už prašymo surašymą (2,5 x 699,8 Eur), taip pat pagrįstai atsižvelgė į Rekomendacijose nurodytas aplinkybes ir įvertino, kad byla yra nesudėtinga, atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat, teisminė praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelio teisinio darbo resursų, prašymas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad 14 Eur dydžio išlaidos už prašymo parengimą laikytinos atitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo teismo vertinimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bylos sudėtingumą ir dėl to nustatė netinkamus išlaidų dydžius pagal Rekomendacijas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepaneigė fakto, kad ši administracinė byla (atsižvelgiant į jos teisinius aspektus ir faktinę situaciją) yra nesudėtinga, bei neįrodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir pareiškėjo atstovų darbo sąnaudas, padarė klaidingas išvadas.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, suformuota praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015, 2015 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1635-261/2016, 2017 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1786-602/2016).

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius