Legislator Case Law & Legislation
927ae461-c5f4-4aaf-9155-c1ff7e23c6ef AI generated

927ae461-c5f4-4aaf-9155-c1ff7e23c6ef · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 927ae461-c5f4-4aaf-9155-c1ff7e23c6ef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

individualios įmonės finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. e2-4409-577/2015). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Finansų srautai“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „BÅ«rai“, nutartis įsiteisėjo 2014-06-06. Teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.PareiÅ¡kėjas M.

Legislator headnote

AI generated

927ae461-c5f4-4aaf-9155-c1ff7e23c6ef · Lietuvos apeliacinis teismas: IÄ® prievolę pagal minėtÄ sutartį UAB „Finansų srautai“ pareikalavo įvykdyti 2008-04-25, todėl sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido bendrojo deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.127 str. 3 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskirajame skunde atsakovas BUAB „Finansų srautai“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1444-157/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00605-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.; 122.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ArtÅ«ro Driuko ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiÅ¡kėjo M.

A. individualios įmonės finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Finansų srautai“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. e2-4409-577/2015). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „Finansų srautai“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „BÅ«rai“, nutartis įsiteisėjo 2014-06-06. Teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.PareiÅ¡kėjas M.

A. individuali įmonė (toliau – M. A. IÄ®) 2015-03-13 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl praleisto termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, kuriuo prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti ir patvirtinti įmonės 66 612, 60 Eur (230 000 Lt) reikalavimÄ UAB „Finansų srautai“ bankroto byloje. Nurodė, kad apie bendrovei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ sužinojo tik 2015-03-10, gavęs administratoriaus UAB „BÅ«rai“ įgalioto asmens 2014-06-06 BUAB „Finansų srautai“ balanso ir kreditorių sÄ raÅ¡o nuoraÅ¡us.

PraÅ¡ymÄ patvirtinti finansinį reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė 2008-04-25 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria buvęs bendrovės vadovas – T. R. perleido jam reikalavimÄ Ä¯ UAB „Finansų srautai“ 230 000 Lt sumai.Atsakovas BUAB „Finansų srautai“ atsiliepime prašė netvirtinti pareiÅ¡kėjo finansinio reikalavimo, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog bendrovei bÅ«tų buvę žinoma apie minėto reikalavimo perleidimÄ . Teigė, kad 2008-04-25 Reikalavimo perleidimo sutarties bei T.

R. ir UAB „Finansų srautai“ 2001-06-01 Paskolos sutarties tikrumas abejotinas, kadangi ant Å¡ių sutarčių nėra įmonių antspaudų. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 27 d. nutartimi atnaujino terminÄ pareiÅ¡kėjo M. A. IÄ® finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti ir patvirtino pareiÅ¡kėjo 66 612,60 Eur (230 000 Lt) finansinį reikalavimÄ UAB „Finansų srautai“ bankroto byloje.Teismas, spręsdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl termino finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti atnaujinimo, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui buvo žinoma apie tai, jog UAB „Finansų srautai“ vadovo 2011-09-26 sprendimu bendrovės veikla buvo sustabdyta iki 2016-10-01.

Sprendė, kad dėl Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas aktyviai nesidomėjo bendrovės veikla ir nežinojo apie bendrovei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ . Pažymėdamas, kad pareiÅ¡kėjas nors ir nesielgė kaip atidus ir rÅ«pestingas teisinių santykių dalyvis, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju termino finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti praleidimo priežastys laikytinos sudarančiomis pakankamÄ pagrindÄ jį atnaujinti.Teismas nustatė, kad 2001-06-01 Paskolos sutartimi T. R. paskolino UAB „Finansų srautai“ 457 000 Lt sumÄ .

Nurodė, kad 2001-06-01 mokėjimo pavedimas Nr. 870 patvirtinta, kad AB FMÄ® „Finasta“ pagal T. R. praÅ¡ymÄ UAB „Finansų srautai“ pervedė 457 000 Lt sumÄ ; faktÄ , kad bendrovė gavo minėtÄ pinigų sumÄ patvirtina bendrovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už laikotarpį nuo 2001-01-16 iki 2004-07-12. Teismas taip pat nustatė, kad 2008-04-25 Reikalavimo perleidimo sutartimi ir priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 prie minėtos sutarties T. R. perleido pareiÅ¡kėjui M. A. IÄ® reikalavimÄ Ä¯ UAB „Finansų srautai“ 230 000 Lt sumai.

Pažymėjo, kad minėtos sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos. Teismas nurodė, kad į bylÄ nebuvo pateiktÄ jokių duomenų apie tai, kad bendrovė su pareiÅ¡kėju atsiskaitė. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas M. A. IÄ® pagrindė praÅ¡omÄ patvirtinti finansinio reikalavimo sumÄ .Teismas atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad 2001-06-01 Paskolos sutartis buvo neterminuota, tuo tarpu į bylÄ pateikti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas M.

A. IÄ® prievolę pagal minėtÄ sutartį UAB „Finansų srautai“ pareikalavo įvykdyti 2008-04-25, todėl sprendė, kad pareiÅ¡kėjas nepraleido bendrojo deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1.127 str. 3 d.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskirajame skunde atsakovas BUAB „Finansų srautai“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjo M.

A. IÄ® praÅ¡ymÄ atmesti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas UAB „Finansų srautai“ bÅ«tų sutikęs su reikalavimo perleidimu ar kad jam buvo žinoma apie reikalavimo perleidimÄ . 2008-04-25 praneÅ¡imas nepagrindžia skolininko informavimo apie reikalavimo perleidimÄ naujajam kreditoriui. Taigi nagrinėjamu atveju buvo pažeisti CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimai.2. Ä® bylÄ nėra pateikta įrodymų, kad T. R. bÅ«tų pateikęs AB FMÄ® „Finasta“ praÅ¡ymÄ pervesti 457 000 Lt sumÄ Ä¯ bendrovės sÄ skaitÄ ir kad Å¡is praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas.

Byloje taip pat nėra pateiktas ir T. R. praÅ¡ymas, nurodytas 2001-06-01 mokėjimo pavedime Nr. 870. Tuo tarpu vien tik mokėjimo pavedime esantis įraÅ¡as apie galimai esantį T. R. praÅ¡ymÄ nepagrindžia fakto, kad pagal minėtÄ pavedimÄ Ä¯ UAB „Finansų srautai“ sÄ skaitÄ buvo pervesti T. R. asmeniniai pinigai. Tuo labiau, kad mokėtojas pagal Å¡iÄ finansinę operacijÄ yra AB FMÄ® „Finasta“. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, spręstina, kad T. R. pagal 2001-06-01 paskolos sutartį paskolos bendrovei nesuteikė, neturėjo reikalavimo teisės į bendrovę, todėl negalėjo jos perleisti pareiÅ¡kėjui (CK 6.102 str. 1 d.).

Atsiliepime pareiÅ¡kėjas M. A. IÄ® praÅ¡o atsakovo BUAB „Finansų srautai“ skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį. Nurodo, kad 2008-04-25 praneÅ¡imÄ apie reikalavimo perleidimÄ ir prievolės įvykdymÄ naujajam kreditoriui pasirašė pradinis kreditorius – tuometinis UAB „Finansų srautai“ vadovas – T. R., todėl atmestinas, kaip nepagrįstas, atsakovo argumentas, kad bendrovė nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimÄ .

Nurodo, kad 2001-06-01 mokėjimo pavedime Nr. 870 aiškiai nurodyta, jog AB FMĮ „Finasta“ pinigus bendrovei pervedė T. R. prašymu. Be to, UAB „Finansų srautai“ bankroto byloje nėra patvirtintas AB FMĮ „Finasta“ kreditorinis reikalavimas. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas atmestinas.Pagal apelianto atsakovo bankrutavusios UAB „Finansų srautai“ atskirajame skunde suformuluotus pagrindus, – apeliacijoje keliamas klausimas ar teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria bankroto byloje patvirtintas pareiškėjo kreditoriaus M.

A. IÄ® finansinis reikalavimas, kildinamasi iÅ¡ Reikalavimo perleidimo sutarties. Å is klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Finansų srautai“ ir buvęs Å¡ios bendrovės vadovas – T. R. 2001-06-01 sudarė Paskolos sutartį (toliau ir Sutartis), kuria pastarasis neterminuotam laikotarpiui paskolino bendrovei 457 000 Lt sumÄ (Sutarties 1, 6 p.); 2001-06-01 mokėjimo pavedimu Nr. 870 AB FMÄ® „Finasta“ pervedė UAB „Finansų srautai“ 457 000 Lt sumÄ .

Taip pat nustatė, kad 2008-04-25 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 20080425-1 bei priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 T. R. perleido kreditoriui M. A. IÄ® reikalavimÄ Ä¯ UAB „Finansų srautai“ 230 000 Lt sumai. Minėtų dokumentų pagrindu pareiÅ¡kėjas M. A. IÄ® grindė savo praÅ¡ymÄ dėl 230 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankroto byloje. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pagrįstas, todėl jį patenkino.NesutikimÄ su Å¡ia teismo iÅ¡vada, apeliantas atsakovas BUAB „Finansų srautai“ visų pirma argumentuoja tuo, kad teismas be pagrindo nesirėmė jo pozicija, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos CK 6. 109 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi apie reikalavimo perleidimÄ nebuvo informuotas skolininkas – UAB „Finansų srautai“.

Nurodo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bendrovė bÅ«tų sutikusi su reikalavimo perleidimu. Teisėjų kolegija, atmesdama Å¡iuos apelianto teiginius, pažymi, kad pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams, sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį – draudžiama perleisti reikalavimÄ be skolininko sutikimo, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį – reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ , o praneÅ¡imu apie perleidimÄ laikomas tokios sutarties perdavimas naujajam kreditoriui ir Å¡ios sutarties pateikimas skolininkui (CK 6.109 str. 5 d.).Paminėtos teisės aktų nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad paprastai reikalavimo į skolininkÄ perleidimui nereikia pastarojo sutikimo, o CK 6.101 straipsnio 5 dalis numato iÅ¡imtį iÅ¡ bendros taisyklės – skolininko sutikimas reikalingas tuo atveju, jeigu perleidžiama grynai asmeninė reikalavimo teisė, t. y. tokia, kuri priklauso tik konkrečiam asmeniui.

Siekiant nuspręsti, ar perleidžiamas reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu, reikia įvertinti prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus teisė yra kilusi iš paskolinių teisinių santykių. Toks reikalavimas nėra asmeninio pobūdžio ir negali būti vertinamas kaip neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu. Taigi šiuo atveju taikytina pirmiau paminėta bendra taisyklė (CK 6.101 str. 1 d.), todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog pradinis kreditorius T.

R. ir naujasis kreditorius – pareiÅ¡kėjas M. A. IÄ®, siekdamas perleisti ginčo reikalavimÄ , turėjo gauti atskirÄ skolininko – UAB „Finansų srautai“, sutikimÄ (CPK 185 str.).Tuo tarpu vertinant skundo argumentÄ dėl reikalavimo perleidimo fakto panaudojimo prieÅ¡ skolininkÄ , pažymėtina tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog 2008-04-25 Reikalavimo perleidimo sutartis ir praneÅ¡imas dėl perleisto reikalavimo bei reikalavimo įvykdymo naujajam kreditoriui buvo iÅ¡siųsti UAB „Finansų srautai“.

Nors byloje nėra duomenų apie Å¡ių dokumentų įteikimÄ bendrovei, tačiau reikalavimo perleidimo momentu skolininko UAB „Finansų srautai“ direktorius ir vienintelis akcininkas T. R. buvo pradinis kreditorius, kuris perleido savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjui M. A. IÄ®. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininkas apie kreditoriaus reikalavimo perleidimÄ sužinojo Å¡io sandorio įvykdymo metu, t. y. 2008-04-25. Tokia iÅ¡vada atitinka protingumo principÄ (CK 1.5 str. 1 d.) ir nagrinėjamu atveju neturėtų bÅ«ti kvestionuojama.Atskirajame skunde taip pat ginčijamas pradinio kreditoriaus – T.

R. reikalavimo teisės į UAB „Finansų srautai“ pagrįstumas. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog bÅ«tent T. R. praÅ¡ymu 457 000 Lt suma bÅ«tų pervesta į bendrovės sÄ skaitÄ . Tuo tarpu vien tik mokėjimo pavedime esantis įraÅ¡as apie tai, kad pinigai pervedami T. R. praÅ¡ymu tokios aplinkybės nepagrindžia, tuo labiau kad pinigines lėšas pervedė AB FMÄ® „Finasta“.Å ių skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.). Vertinant įrodymus, turi bÅ«ti įvertinta kiekvieno įrodymo įrodomoji reikÅ¡mė ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryta iÅ¡vada. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikras faktas egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad 2001-06-01 Paskolos sutartimi jos Å¡alys susitarė, jog bÅ«tent 457 000 Lt suma T.

R. yra skolinama UAB „Finansų srautai“ (Sutarties 1 p.), tai, kad lygiai tokia pati suma 2001-06-01 mokėjimo pavedimu Nr. 870 buvo pervesta į bendrovės sÄ skaitÄ (Å¡ios aplinkybės neginčija ir atsakovas), pinigus pervedusiam asmeniui – AB FMI „Finasta“, nurodant, kad lėšos pervedamos pagal T. R. praÅ¡ymÄ , – pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog labiau tikėtina tai, kad T. R. minėtas pinigines lėšas UAB „Finansų srautai“ suteikė ir Reikalavimo perleidimo sutarties metu turėjo galiojančiÄ ir nenuginčytÄ reikalavimo teisę į bendrovę.

Tuo tarpu byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų kitokį nei čia nurodomas Å¡ių lėšų pervedimo minimai bendrovei tikslÄ , vien tas faktas, kad byloje nėra paties T. R. praÅ¡ymo, adresuoto jo sÄ skaitos tvarkytojui AB FMÄ® „Finasta“, nepaneigia pirmiau nurodytais įrodymais (jų galia bei tarpusavio ryÅ¡iu) pagrįstos apygardos teismo iÅ¡vados (CPK 185 str., 178 str.). Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiÅ¡kėjo finansinis reikalavimas buvo patvirtintas remiantis galiojančiomis sutartimis, ir tol, kol Å¡ios sutartys nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, jos galioja ir sukelia teisines pasekmes (CK 6. 189 str. 1 d.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad M. A. IÄ® finansinio reikalavimo patvirtinimas neužkerta kelio atsakovui reikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį ir ginčyti sandorius, iÅ¡ kurių kildinama Å¡io kreditoriaus reikalavimo teisė. Jei toks ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas ir sandoriai, iÅ¡ kurių kildinama patvirtinto kreditoriaus reikalavimo teisė, bÅ«tų pripažinti negaliojančiais, tai sudarytų pagrindÄ proceso įstatymų ir Ä®BÄ® nustatyta tvarka peržiÅ«rėti procesinius dokumentus, kuriais patvirtintas Å¡is kreditoriaus reikalavimas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino M.

A. IÄ® 66 612,60 Eur (230 000 Lt) dydžio finansinį reikalavimÄ UAB „Finansų srautai“ bankroto byloje (Ä®BÄ® 26 str., CK 6.101 str., 6.109 str.).Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje ar 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalys turėtų bÅ«ti naikinamos ar keičiamos.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai              Virginija Čekanauskaitė                                                                           ArtÅ«ras Driukas              Dalia Kačinskienė