927abe7d-8cd1-404e-a3b4-1073d46bec2b · Å iaulių apygardos teismas

                          Civilinė byla Nr. 2A-571-440/2014                                          Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00241-2013-2                Procesinio sprendimo kategorija 44.2.1;44.2.2;44.2.3;4.2.4; 44.2.4.1; 44.2.4.2;44.5.2.5;99.3; 114.4; 121.14; 121.21; (S)                                                                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 19 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laisvės Aleknavičienės, Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-90-650/2014 pagal ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam asmeniui nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje Å iaulių apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. V. pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 2000,00 Lt turtinei žalai atlyginti, 250000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, motyvuodamas tuo, kad 2009-03-13 Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau LR BK) 182 straipsnio 2 dalį dėl VSDFV Pakruojo skyriaus 2009-03-10 pareiÅ¡kimo Nr. (4.40)S-1512. 2009-10-06 ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovui buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymo. 2009-11-18 Pakruojo rajono policijos komisariatas ginklo ir Å audmenų paėmimo aktu paėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡autuvÄ IŽ-27EM 12x76/12x76 082751711 2008 su Å¡autuvo dėklu, 3 vnt. 12 kal.

Å¡ovinių su kulkomis, 6 vnt. 12 kal. 6,1 mm, 3 vnt 12 kal. 8,13 ir 4 vnt. 8.4 mm 12 kal. Å¡ovinių. 2011-06-17 Pakruojo rajono apylinkės prokuratÅ«ra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 dalyje įtariamųjų M. M., E. B., A. V. atžvilgiu, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymo. 2011-07-07 ieÅ¡kovui grÄ Å¾intas ginklas ir Å¡audmenys. 2011-08-23 Pakruojo rajono policijos komisariate ieÅ¡kovui ir ieÅ¡kovo advokatei J.

G., atstovaujančiai ieÅ¡kovÄ pagal 2009-12-02 orderį, nedalyvaujant buvo suraÅ¡ytas protokolas dėl gynėjo atsisakymo ir įtariamojo papildomos apklausos protokolas, 2011-09-15 suraÅ¡ytas paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimÄ protokolas. 2012-05-07 Kelmės rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-322/2012 nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ pripažino kaltu pagal LR BK 223 straipsnį. Byla iÅ¡nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi 2012-12-04. Nurodė, kad bylos procesas truko nuo 2009-03-13 iki 2012-12-04, t.y. beveik keturis metus laiko ir toks laikas nėra trumpiausias.

Dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgÄ laikÄ , todėl jam buvo padaryta 40 000,00 Lt neturtinė žala. Dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta ieÅ¡kovo teisė į gynybÄ , jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgÄ laikÄ , todėl jam buvo padaryta 50000,00 Lt neturtinė žala.

Dėl to, jog ieÅ¡kovas neteisingai buvo įtariamas nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymu patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, netikrumo jausmÄ , dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgÄ laikÄ , todėl jam buvo padaryta 80000,00 Lt neturtinė žala. Dėl to, jog buvo nepagrįstai paimtas ginklas ir Å¡audmenys, ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, neteko pragyvenimo ir maisto Å¡altinio, todėl jam buvo padaryta 80000,00 Lt neturtinė žala.

IeÅ¡kovas 2000,00 Lt kelionės iÅ¡laidų patyrė dėl nepagrįstų kaltinimų, pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo, dėl ginklo ir Å¡audmenų atsiėmimo vyko pas atsakovo atstovus, vyko į įvairias teisėsaugos institucijas Pakruojyje, Å iauliuose, Kelmėje savo turėtu automobiliu, kuro sÄ naudos buvo įvairios, priklausomai nuo nuvažiuotų atstumų, dokumentų, pateisinančias Å¡ias iÅ¡laidas nurodė neturintis, nes degalų pirkimo kvitų neiÅ¡saugojo.    Atsakovę atstovaujantis Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau LR BPK ) 172 straipsnį ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nas, atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ , turi teisę atlikti visus LR BPK numatytus veiksmus, iÅ¡skyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Pagal LR BPK 178 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas gali taikyti procesines prievartos priemones ir atlikti kitus LR BPK numatytus veiksmus. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo (toliau - Ä®statymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ Â B, C kategorijų ginklus, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . 2009-10-06 ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus įtarimÄ , mano, kad pagrįstai 2009-11-18 Pakruojo rajono policijos komisariato pareigÅ«nas ginklo ir Å¡audmenų paėmimo aktu paėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡autuvÄ ir Å¡ovinius.

IeÅ¡kovas nustatyta tvarka neskundė veiksmų dėl Å¡autuvo ir Å¡audmenų poėmio. Pagal LR CK 6.272 straipsnį teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, jeigu taikant procesinės prievartos priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Atsakovo nuomone ieÅ¡kovo atžvilgiu taikomos procesinės priemonės buvo teisėtos, ikiteisminis tyrimas atliktas pagal įstatymÄ . Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieÅ¡kiniu nesutiko. Pažymėjo, kad Å¡ios kategorijos bylose turėtų bÅ«ti vadovaujamasi nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta prieÅ¡ingai.

Be to teismų praktikoje yra susiklosčiusi nuomonė, kad iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis arba bylos nutraukimas savaime nepreziumuoja viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje iÅ¡skiriami pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos yra vertinama, ar byla iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laiko terminÄ : konkrečios bylos sudėtingumas, pareiÅ¡kėjo veikla ir elgesys bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, taip pat valdžios institucijų elgesys ir iniciatyva tiriant bylÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei į tai, kad ieÅ¡kovo baudžiamoji byla nagrinėjama visose instancijose, negalima sutikti su tuo, kad procesas virÅ¡ijo įmanomai trumpiausiÄ laikÄ Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme. IeÅ¡kovas nenurodė jokių nepateisinamų laikotarpių, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminės institucijos neveikė aktyviai. Procesinių veiksmų skaičius negali pagrįsti ieÅ¡kovo patirtų realių turtinių iÅ¡laidų, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos turėtų bÅ«ti atmestas.

IeÅ¡kovo iÅ¡sakyti teiginiai dėl jam padarytos pareigÅ«nų veiksmais neturtinės žalos yra deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių neturtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų. Kadangi neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kovo atžvilgiu atlikta nebuvo, reikalavimas atlyginti neturtinės žalos turėtų bÅ«ti atmestas. Atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros įgaliota Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad baudžiamojo proceso pasėkoje patyrė negatyvias pasekmes.

Neįrodyti neteisėti ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų, prokuroro veiksmai, priežastinis ryÅ¡is tarp veiksmų ir žalos, todėl nėra pagrindo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent baudžiamojo proceso pasėkoje jis patyrė kokias tai negatyvias neturtines pasekmes. IeÅ¡kovas tik nurodo, kad dėl policijos ir prokuratÅ«ros veiksmų dėl be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo ir vykdyto baudžiamojo persekiojimo, dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir dėl nepagrįsto ginklo ir Å¡audmenų paėmimo jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, netikrumo jausmÄ , dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl ginklo iÅ¡ Å¡audmenų paėmimo neteko pragyvenimo ir maisto Å¡altinio, tačiau nė vienam Å¡iam faktui patvirtinti jis nepateikė jokių duomenų, todėl Å¡ie argumentai yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų atsakovės pusėje - Å iaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas ( toliau Å iaulių apskrities VPK ) su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigÅ«nai ieÅ¡kovo teisę į jam iÅ¡duotų ginklų bei Å¡audmenų disponavimÄ buvo apriboję nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. liepos 7 d. Pažymėjo, kad Å iaulių apskrities VPK pareigÅ«nai ieÅ¡kovo ginklÄ ir Å¡audmenis paėmė, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovui pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-9-032-09.

Å iuo atveju policijos komisariato pareigÅ«nų veika paimant ginklÄ bei Å¡audmenis iÅ¡ ieÅ¡kovo, buvo atlikta veikiant pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo suteiktus įgaliojimus, o ne LR BPK nustatyta tvarka. Tai yra sprendimas paimti ginklus ir Å¡audmenis priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjektui veikiant vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl pareiÅ¡kėjo keliamas ieÅ¡kininis reikalavimas dėl paimto ginklo ir Å¡audmenų priskiriamas prie reikalavimų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTÄ®) 15 straipsniu ir LR CK 6.271 straipsniu.

Trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimui dėl neturtinės žalos, atsiradusios iÅ¡ policijos pareigÅ«nų veiksmų paimant ginklÄ ir Å¡audmenis, remiasi netinkama materialine teises norma ir kreipiasi ne į tÄ teismÄ . Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis LR CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu civilinė byla dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti 80 000,00 Lt neturtinę žalÄ dėl nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. liepos 7 d. paimto ginklo ir Å¡audmenų, turėtų bÅ«ti nutraukta.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 buvo pradėtas 2009 m. kovo 13 d. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kimas buvo pateiktas atlikus A. V. Å«kininko Å«kio dokumentų patikrinimÄ , todėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų (LR BPK 168 straipsnio 2 dalis), ir buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovo veiksmų atitikties baudžiamiesiems įstatymams.

Baudžiamosios bylos duomenimis A. V. 2009 m. spalio 6 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Jokia kardomoji priemonė jam paskirta nebuvo, todėl tuo aspektu negali bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, nes praneÅ¡imas apie įtarimÄ nepriskiriamas prie procesinių prievartos priemonių, kurios reglamentuotos LR BPK III dalyje. 2011 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje A.

V. atžvilgiu dėl LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnyje, padarymo. 2011 m. rugpjūčio 22 d. A. V. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnyje, padarymo.

Byla su kaltinamuoju aktu 2011 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡siųsta į teismÄ ir 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 223 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Teismas nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas atliktu ikiteisminiu tyrimu byloje Nr. 40-9-032-09, kuri iÅ¡nagrinėta Kelmės rajono apylinkės teismo nebuvo nepagrįstai nuteistas, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo taikytas sulaikymas, suėmimas, jokia kita procesinės prievartos priemonė, iÅ¡ esmės apribojanti jo teises į laisvÄ judėjimÄ , darbinę veiklÄ , disponavimÄ turimu turtu ir piniginėmis lėšomis, t.y. nenustatytas nė vienas iÅ¡ numatytų pagrindų atsirasti valstybės pareigai atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia iÅ¡ esmės ne nepagrįstu nuteisimu, kokių nors procesinių prievartos priemonių taikymu toje baudžiamojoje byloje, bet nurodo visai kitų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ar teisėjų veiksmų neteisėtumÄ , susijusių su jo teisės į gynybÄ pažeidimu, neteisėtu paties ikiteisminio tyrimo pradėjimu, praneÅ¡imų apie įtarimÄ nepagrįstÄ reiÅ¡kimÄ bei atsisakymu tenkinti jo skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal LR BPK 215 straipsnį, aplinkybėmis, kad ikiteisminis tyrimas vilkintas, o vėliau dalyje buvo nutrauktas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad nors neturi jokių raÅ¡ytinių duomenų, tačiau 2000,00 Lt turtinę žalÄ jis patyrė dėl to, kad daugybę kartų buvo priverstas važinėti savo turimu automobiliu į įvairias teisėsaugos institucijas, o neturtinė žala atsirado dėl to, kad dėl pareigÅ«nų veiksmų, pažeistos ieÅ¡kovo teisės į gynybÄ , pernelyg ilgo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo ieÅ¡kovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Tačiau tokie argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo, kurios nėra grindžiamos jokiais raÅ¡ytiniais duomenimis apie ieÅ¡kovo pinigines iÅ¡laidas, turėtÄ automobilį, automobilio kuro sÄ naudas, kilometraÅ¾Ä , bei patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, psichinės ir fizinės sveikatos sutrikdymÄ , reputacijos pablogėjimÄ , teismo vertinimu savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminis tyrimas atliktas ir baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismuose per palyginti optimalų laikÄ , kiek tai leido bylos sudėtingumas, esant keliems įtariamiesiems bei didelės apimties tyrimo objektų ( A. V. Å«kininko Å«kio finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų analizės) prasme, įtariamųjų teiktų ir nagrinėtų skundų ikiteisminiame tyrime eiga, todėl vertino, kad taikytos kelios byloje procesinės prievartos priemonės (2009-04-06 daiktų, dokumentų poėmis, 2010-08-10 krata, siekiant paimti Å«kio finansinės veiklos tyrimui reikalingus dokumentus), ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo proporcingos, tuo ikiteisminis tyrimas iÅ¡ esmės nebuvo vilkinamas.

Be to aplinkybė, kad 2011-06-17 nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimÄ dalyje įtariamųjų M. M., E. B., A. V. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymo, taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ikiteisminio tyrimo procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo užbaigtas galutinai ir reabilituojančiais pagrindais, nes prokuroras tuo pačiu nutarimu konstatavo, kad dėl nustatytų įvairių finansinių pažeidimų A.

V. Å«kyje, pradėtinas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio požymių. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į gynybÄ , nes baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis tokių aplinkybių ir argumentų dėl jo teisių suvaržymo ieÅ¡kovas nenurodė nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose dėl priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Be to 2009-10-06 teikiant praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ A.

V., jis atsisakė turėti gynėjÄ . Nė viename procesiniame veiksme, į kurį ieÅ¡kovas, kaip įtariamasis, buvo kviečiamas dalyvauti 2011 metais nebuvo teikiami ieÅ¡kovo praÅ¡ymai, kad jį atstovauja bÅ«tent advokatė J. G., byloje pateikusi 2009-12-02 orderį, ir kad be jos dalyvavimo negalima atlikti tų procesinių veiksmų. Teismas atsižvelgė į byloje esančius kitus raÅ¡ytinius duomenis – 2011-09-26 prokuroro lydraÅ¡tyje nurodytÄ informacijÄ apie įtariamojo A. V. atsisakymÄ nuo gynėjo paslaugų, siunčiant nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu, 2011-11-07 Kelmės rajono apylinkės teismo praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovui dėl teisės į gynybÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo, taip pat į paties ieÅ¡kovo argumentus teismui 2011-11-24 teisiamajame posėdyje, kad gynėjas jam reikalingas ir jis norėtų, kad bÅ«tų paskirtas kitas advokatas.

Teismas atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį valstybei dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ir teismų neteisėtų veiksmų, vertindamas jį kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovo baudžiamoji byla peržiÅ«rėta visose galimose teisminėse instancijose, kad 2013-09-12 Å iaulių apygardos teismas, atmesdamas A. V. apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 223 straipsnį nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-02-26 nutartyje, atmesdamas ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ A. V. Å«kio dokumentai paimti laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ir tai tinkamai užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Teismas atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalyje dėl 80000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo, dėl 2009-11-18 Pakruojo rajono policijos komisariato pareigÅ«nų paimto iÅ¡ ieÅ¡kovo ginklo ir Å¡audmenų, nurodė, kad toks reikalavimas byloje reiÅ¡kiamas nepagrįstai. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigÅ«nai buvo apriboję ieÅ¡kovo teisę į jam iÅ¡duoto ginklo bei Å¡audmenų disponavimÄ nuo 2009 m. lapkričio 18 d. iki 2011 m. liepos 7 d. ne ikiteisminio tyrimo byloje, atliekant kuriÄ nors procesinę prievartos priemonę, bet atitinkamam licencijavimo poskyrio pareigÅ«nui priimant sprendimÄ dėl ginklo, Å¡audmenų ir leidimo laikyti ginklÄ paėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip fizinio asmens.

Teismas vertino, kad policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmai paimant ginklÄ bei Å¡audmenis iÅ¡ ieÅ¡kovo, buvo atlikti pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo suteiktus įgaliojimus, o ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad sprendimas paimti ginklus ir Å¡audmenis priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjektui veikiant vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl ieÅ¡kovo keliamas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl paimto ginklo ir Å¡audmenų priskiriamas prie reikalavimų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu ir LR CK 6.271 straipsniu.

                     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos 2000,00 Lt turtinei žalai atlyginti, 250 000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Bylos procesas truko nuo 2009-03-13 iki 2012-12-04, t.y. beveik keturis metus laiko ir toks laikas nėra trumpiausias. 2.Nuo 2009-10-06 iki 2011-06-17 neteisingai buvo įtariamas nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymu. 3.Nuo 2009-11-18 iki 2011-07-07 iÅ¡ jo buvo nepagrįstai paimtas ginklas ir Å¡audmenys. 4.Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybÄ . PareigÄ užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ procese turėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ir teismas. 5.Dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgÄ laikÄ todėl jam buvo padaryta 40000,00 Lt neturtinė žala.

Jog pernelyg ilgai buvo nagrinėjama byla akivaizdžiausiai parodo laiko tarpas tarp nutarimo skirti kratai ir atliktos kratos, tačiau apie tai pirmosios instancijos teismas iÅ¡vis nutylėjo, nors apie tai buvo aÅ¡triai pasisakyta pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ . Laiko jog teismas tyčia nutylėjo atsakovui nepalankias aplinkybes ir taip pažeidė teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . Dėl to jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybÄ patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ pažeminimÄ pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgÄ laikÄ , todėl jam buvo padaryta 50000,00 Lt neturtinė žala.

Dėl to jog neteisingai buvo įtariamas nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje padarymu patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, netikrumo jausmÄ dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ pažeminimÄ pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgÄ laikÄ todėl jam buvo padaryta 80000,00 Lt neturtinė žala.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir palikti Å iaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:        1. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 buvo pradėtas 2009 m. kovo 13 d. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus pareiÅ¡kimÄ , atlikus A. V. Å«kininko Å«kio dokumentų patikrinimÄ , todėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų. Å iaulių apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdytas teisėtai.

IeÅ¡kovui viso proceso metu nebuvo taikytos jokios prievartos (kardomosios ar kitos) priemonės. Ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Pripažintina ir tai, kad įtakos jo trukmei turėjo ir paties ieÅ¡kovo elgesys. IeÅ¡kovas du kartus 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su skundais dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, kurie buvo atmesti, kiekvienÄ kartÄ reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus jo skundus nagrinėjantiems teisėjams.

IeÅ¡kovas iÅ¡naudojo visas galimybes apskųsti teismų nutartis. Pažymėtina, kad ir kiti ieÅ¡kovo veiksmai (neveikimas), - dokumentų nepateikimas, niekuo nepagrįstas atsisakymas pasiraÅ¡yti procesinius dokumentus, atsisakymas duoti parodymus, nerodo jo paties kuo operatyvesnio proceso siekio.2. Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad baudžiamoji byla tirta ikiteisminio tyrimo institucijose ir iÅ¡nagrinėta teismuose per palyginti optimalų laikÄ .3. LR BPK 51 straipsnis numato kada gynėjo dalyvimas bÅ«tinas.

A. V. nepriskirtinas nei vienai LR BPK 51 straipsnyje nurodytų asmenų kategorijai. Nors baudžiamojoje byloje buvo pateiktas advokatės J. G. 2009-12-02 orderis, tačiau nei viename procesiniame veiksme 2011 metais, nagrinėjant ieÅ¡kovo skundus ikiteisminio tyrimo teisėjui, baigiant ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovas nepateikė praÅ¡ymų, kad jį atstovautų advokatė J. G.. Teismas pagrįstai nepripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į gynybÄ .4. IÅ¡ Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17, 18, 40, 41 straipsnių dispozicijų matyti, kad įstatymo leidėjas yra iÅ¡samiai diferencijavęs sÄ lygas bei nustatęs platų ratÄ atvejų, kada asmeniui gali bÅ«ti panaikintas leidimas neÅ¡iotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei Å¡audmenis, ir kada iÅ¡ asmens ginklai ir Å¡audmenys paimami.

Reikalavimas panaikinti leidimÄ , paimti ginklus ir Å¡audmenis, yra iÅ¡reikÅ¡tas imperatyvia forma, t. y. nesuteikiant kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobÅ«džio sprendimÄ , nei apibrėžta įstatymu.5. A. V. apeliaciniame skunde nenurodė, kokias materialines ar procesines teisės normas pažeidė teismas atmesdamas jo ieÅ¡kinį. Skunde yra nurodomos tos pačios aplinkybės ir motyvai kaip ir ieÅ¡kinyje. IeÅ¡kovo nesutikimas su ne jo naudai priimtu sprendimu savaime nereiÅ¡kia, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir palikti Å iaulių apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta per optimalų laikÄ , atsižvelgė į tai, kad byloje buvo daugiau įtariamųjų, didelė bylos apimtis, reikalinga buvo Å«kininko Å«kio finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų analizė, o taikytos kelios byloje procesinės prievartos priemonės (daiktų, dokumentų poėmis, krata) buvo proporcingos bei ikiteisminis tyrimas nebuvo vilkinamas. 2. 2009-10-06 teikiant praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ A.

V., jis atsisakė turėti gynėjÄ bei nė viename procesiniame veiksme, į kurį jis buvo kviečiamas dalyvauti 2011 metais, nebuvo teikiami jo praÅ¡ymai, kad be advokatės J. G., byloje pateikusios 2009-12-02 orderį, dalyvavimo negalima atlikti tų procesinių veiksmų. Pažymėtina, kad jis atsisakė nuo gynėjo paslaugų ir siunčiant nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu į teismÄ , o Kelmės rajono apylinkės teismas informavo A. V. dėl teisės į gynybÄ . A. V. motyvai, kad buvo pažeista jo teisė į gynybÄ nepagrįsti.  3.

A. V. teiginiai dėl patirtos 2000,00 Lt turtinės žalos nepagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodomais. Be to, ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nesÄ lygoja, kad tyrimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad A. V. atliko LR BK 223 straipsnyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei buvo nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams.  4. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimÄ dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, kuris buvo grindžiamas,  kad neteisėtai buvo paimtas ginklas.  Ginklas iÅ¡ A.

V. buvo paimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, bei to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame įtvirtinta, kad nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Todėl policijos pareigÅ«nų veiksmai paimant ginklÄ bei Å¡audmenis buvo atlikti teisėtai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Å iaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir palikti Å iaulių apylinkės teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Teismas nustatė visas esmines bylos aplinkybes, iÅ¡tyrė visus duomenis, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ teisinį įvertinimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ dėl be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo, dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, teisės į gynybÄ pažeidimo, nepagrįsto ginklo ir Å¡audmenų paėmimo.

Pagal LR BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ . Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .LR CK 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, atlygina valstybė visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (LR CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (LR CK 6.248 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad teisė į žalos atlyginimÄ asmeniui atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.

Tačiau, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo LR CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Valstybės civilinės atsakomybės požiÅ«riu ikiteisminio tyrimo nutraukimas ne visais atvejais yra pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; kokiu pagrindu nutrauktas ikiteisminis tyrimas; kaip įvertintas ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarkÄ reglamentuoja LR BPK IV dalis, kurios 166 straipsnyje 1 dalyje yra nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas, gavus skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ , prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Pagal LR BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatÄ (iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija) prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, gavęs skundÄ , pareiÅ¡kimÄ ar praneÅ¡imÄ , o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimÄ , atsisako pradėti ikiteisminį tyrimÄ tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios LR BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi baudžiamÄ jį procesÄ ir konkrečiai ikiteisminį tyrimÄ reglamentuojančios normos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus ir/ar prokurorus įpareigoja pradėti ikiteisminį tyrimÄ , gavus duomenų apie galimai įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iÅ¡ tų duomenų iÅ¡ karto yra aiÅ¡ku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių.

A. V. 2009 m. spalio 6 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio dalyje, padarymo. 2011 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje A. V. atžvilgiu dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje, padarymo. 2011 m. rugpjūčio 22 d.

A. V. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje, padarymo. Byla su kaltinamuoju aktu 2011 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡siųsta į teismÄ ir 2012 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuospredžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ 223 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams.Apeliantas skunde nurodė, kad bylos procesas truko beveik keturis metus laiko ir toks laikas nėra trumpiausias.

Nuo 2009-10-06 iki 2011-06-17 neteisingai buvo įtariamas nusikalstamų veikų numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymu. Dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo patyrė neturtinę žalÄ . Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, nurodo, jog tai, kad pernelyg ilgai buvo nagrinėjama byla akivaizdžiausiai parodo laiko tarpas tarp nutarimo skirti kratai ir atliktos kratos, tačiau apie tai pirmosios instancijos teismas iÅ¡vis nutylėjo, nors apie tai buvo aÅ¡triai pasisakyta pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ .

Laiko jog teismas tyčia nutylėjo atsakovui nepalankias aplinkybes ir taip pažeidė teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ .Apeliantas ieÅ¡kinyje, apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, nenurodė dėl kurių konkrečiai procesinių dokumentų ir kuria data priimtų pasisako. IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-11-322/2012 matyti, kad 2009-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl kratos atlikimo ( 1 tomas b.l. 115). Krata atlikta ir kratos protokolas suraÅ¡ytas 2010-08-10 ( 1 tomas b.l. 117).  IÅ¡ 2012-05-07 priimto nuosprendžio turinio nėra duomenų, kad bÅ«tų galima spręsti, kad buvo keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo konkrečių veiksmų atliekant kratÄ neteisėtumo, t.y., kad krata atlikta praėjus ilgesniam laikui po teismo nutarties atlikti kratÄ priėmimo ( 3 tomas b.l. 190-193), ar kad Å¡is klauimas bÅ«tų keliamas apeliaciniame skunde (3 tomas b.l. 198). BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje A.

V. nedalyvavo (3 tomas b.l. 209). A. V. kasaciniame skunde taip pat nenurodė aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, kad priėmus nutartį atlikti kratÄ , krata buvo atlikta po kelių mėnesių, kokios tai turėjo įtakos ikiteisminio tyrimo eigai, ar kita ( 3 tomas b.l. 3). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-02-26 priimdamas nutartį ( Nr. 2K-134/2013) nenustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmai buvo neteisėti, kad nepagrįstai ilgai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o dėl kitų aplinkybių nurodė, kad ( 3 tomas b.l. 17-21).

Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netyrė,neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų trukmę, kitas aplinkybes, ar kad tyčia nutylėjo atsakovui nepalankias aplinkybes, ir kad taip pažeidė teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino visas aplinkybes turinčias reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, todėl apelianto argumentai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ nustatė, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 buvo pradėtas 2009-03-13 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriaus pareiÅ¡kimÄ , atlikus A. V. Å«kininko Å«kio dokumentų patikrinimÄ , todėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų (LR BPK 168 straipsnio 2 dalis), ir buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl ieÅ¡kovo veiksmų atitikties baudžiamiesiems įstatymams.

Baudžiamosios bylos duomenimis A. V. 2009 m. spalio 6 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jokia kardomoji priemonė jam paskirta nebuvo, todėl tuo aspektu negali bÅ«ti nagrinėjamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡ valstybės, nes praneÅ¡imas apie įtarimÄ nepriskiriamas prie procesinių prievartos priemonių, kurios reglamentuotos LR BPK III dalyje. 2011 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje A.

V. atžvilgiu dėl LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. V. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnyje, padarymo. 2011 m. rugpjūčio 22 d. A. V. įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnyje, padarymo.

Byla su kaltinamuoju aktu 2011 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡siųsta į teismÄ ir 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 223 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams. Teismas nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas atliktu ikiteisminiu tyrimu byloje Nr. 40-9-032-09, kuri iÅ¡nagrinėta Kelmės rajono apylinkės teismo nebuvo nepagrįstai nuteistas, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo taikytas sulaikymas, suėmimas, jokia kita procesinės prievartos priemonė, iÅ¡ esmės apribojanti jo teises į laisvÄ judėjimÄ , darbinę veiklÄ , disponavimÄ turimu turtu ir piniginėmis lėšomis, t.y. nenustatytas nė vienas iÅ¡ numatytų pagrindų atsirasti valstybės pareigai atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui.

Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su teismo iÅ¡vadomis. Teismas vertino, kad ikiteisminis tyrimas atliktas ir baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismuose per palyginti optimalų laikÄ , kiek tai leido bylos sudėtingumas, esant keliems įtariamiesiems bei didelės apimties tyrimo objektų ( A. V. Å«kininko Å«kio finansinės veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentų analizės) prasme, įtariamųjų teiktų ir nagrinėtų skundų ikiteisminiame tyrime eiga, todėl vertino, kad taikytos kelios byloje procesinės prievartos priemonės (2009-04-06 daiktų, dokumentų poėmis, 2010-08-10 krata, siekiant paimti Å«kio finansinės veiklos tyrimui reikalingus dokumentus), ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo proporcingos, tuo ikiteisminis tyrimas iÅ¡ esmės nebuvo vilkinamas.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais bei Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentais, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-032-09 buvo pradėtas atlikus A. V. Å«kininko Å«kio dokumentų patikrinimÄ , todėl pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų. IeÅ¡kovui viso proceso metu nebuvo taikytos jokios prievartos (kardomosios ar kitos) priemonės. Ikiteisminis tyrimas užsitęsė ir dėl paties ieÅ¡kovo elgesio.

IeÅ¡kovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su skundais dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, kurie buvo atmesti, kiekvienÄ kartÄ reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus jo skundus nagrinėjantiems teisėjams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors tyrimas baudžiamojoje byloje truko 4 metus, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, paties ieÅ¡kovo elgesį, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta per palyginti optimalų laikÄ . Baudžiamosios bylos duomenimis ieÅ¡kovas naudojosi jam suteikta teise skųsti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus, skųsti teismų priimtas nutartis, sprendimus, kas taip pat įtakojo įkiteisminio tyrimo atlikimo bei bylos nagrinėjimo trukmę.

Apeliantas skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybÄ . PareigÄ užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ procese turėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ir teismas. Vadovaujantis LR BPK 50 straipsniu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras ir teismas privalo iÅ¡aiÅ¡kinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėjÄ nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti. Ä®tariamasis ir kaltinamasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamÄ gynėjÄ .

Jei įtariamasis ar kaltinamasis praÅ¡o užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ ir gynėjo dalyvavimas nėra bÅ«tinas pagal baudžiamojo proceso 51 straipsnį ar privalomas kitais įstatymų numatytais atvejais,  ikiteisminio tyrimo  pareigÅ«nas, prokuroras ar teismas iÅ¡aiÅ¡kina įtariamajam ar kaltinamajam teisės į valstybės garantuojamÄ teisine pagalbÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ . Pagal LR BPK 51 straipsnį gynėjo dainavimas bÅ«tinas:

1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis;

2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trÅ«kumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybÄ , bylas;

3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas;

4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieÅ¡taravimų, jeigu bent vienas iÅ¡ jų turi gynėjÄ ;

5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

6) baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylÄ kaltinamajam nedalyvaujant;

7) tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas;

8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį;

9) nagrinėjant bylÄ teisme pagreitinto proceso tvarka. Baudžiamosios bylos duomenimis A. V. nepriskirtinas nei vienai LR BPK 51 straipsnyje nurodytų asmenų kategorijai. Nors baudžiamojoje byloje buvo pateiktas advokatės J. G. 2009-12-02 orderis, tačiau nei viename procesiniame veiksme 2011 metais, nagrinėjant ieÅ¡kovo skundus ikiteisminio tyrimo teisėjui, baigiant ikiteisminį tyrimÄ , ieÅ¡kovas nepateikė praÅ¡ymų, kad jį atstovautų advokatė J. G., kad jis nesutinka, kad bÅ«tų atliekami kokie tai ikiteisminio tyrimo veiksmai tik dalyvaujant advokatei.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad neturi pagrindo pripažinti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į gynybÄ , nes baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis tokių aplinkybių ir argumentų dėl jo teisių suvaržymo ieÅ¡kovas nenurodė nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose dėl priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Be to 2009-10-06 teikiant praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ A. V., jis atsisakė turėti gynėjÄ . Nė viename procesiniame veiksme, į kurį ieÅ¡kovas, kaip įtariamasis, buvo kviečiamas dalyvauti 2011 metais nebuvo teikiami ieÅ¡kovo praÅ¡ymai, kad jį atstovauja bÅ«tent advokatė J.

G., byloje pateikusi 2009-12-02 orderį, ir kad be jos dalyvavimo negalima atlikti tų procesinių veiksmų. Teismas atsižvelgė į byloje esančius kitus raÅ¡ytinius duomenis – 2011-09-26 prokuroro lydraÅ¡tyje nurodytÄ informacijÄ apie įtariamojo A. V. atsisakymÄ nuo gynėjo paslaugų, siunčiant nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu, 2011-11-07 Kelmės rajono apylinkės teismo praneÅ¡imÄ ieÅ¡kovui dėl teisės į gynybÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo, taip pat į paties ieÅ¡kovo argumentus teismui 2011-11-24 teisiamajame posėdyje, kad gynėjas jam reikalingas ir jis norėtų, kad bÅ«tų paskirtas kitas advokatas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nes byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų reiÅ¡kęs praÅ¡ymus dėl advokatės iÅ¡kvietimo, skundęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmus dėl gynybos neužtikrinimo ir kt. IeÅ¡kovo praÅ¡ymai ir skundai ikiteisminio tyrimo medžiagos tvirtina, jog ieÅ¡kovas aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl ieÅ¡kovo galimybės gintis nebuvo apsunktinos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į gynybÄ .

Apeliantas nurodė, kad nuo 2009-11-18 iki 2011-07-07 iÅ¡ jo buvo nepagrįstai paimtas ginklas ir Å¡audmenys. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra atsiliepime į apeliacinį skundÄ nesutikdama su apelianto argumentais nurodė, kad iÅ¡ Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17, 18, 40, 41 straipsnių dispozicijų matyti, kad įstatymo leidėjas yra iÅ¡samiai diferencijavęs sÄ lygas bei nustatęs platų ratÄ atvejų, kada asmeniui gali bÅ«ti panaikintas leidimas neÅ¡iotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei Å¡audmenis, ir kada iÅ¡ asmens ginklai ir Å¡audmenys paimami.

Reikalavimas panaikinti leidimÄ , paimti ginklus ir Å¡audmenis, yra iÅ¡reikÅ¡tas imperatyvia forma, t. y. nesuteikiant kompetentingam vieÅ¡ojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobÅ«džio sprendimÄ , nei apibrėžta įstatymu. Sutiktina ir su Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos argumentais, kad nėra pagrindo vertinti, kad ginklas buvo paimtas neteisėtai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad nepriekaiÅ¡tingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl 2009-11-18 Pakruojo rajono policijos komisariato pareigÅ«nų paimto iÅ¡ ieÅ¡kovo ginklo ir Å¡audmenų, pagrįstai nurodė, kad reikalavimas nepagrįstas. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigÅ«nai buvo apriboję ieÅ¡kovo teisę į jam iÅ¡duoto ginklo bei Å¡audmenų disponavimÄ nuo 2009-11-18 iki 2011-11-07 ne ikiteisminio tyrimo byloje, atliekant kuriÄ nors procesinę prievartos priemonę, bet atitinkamam licencijavimo poskyrio pareigÅ«nui priimant sprendimÄ dėl ginklo, Å¡audmenų ir leidimo laikyti ginklÄ paėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip fizinio asmens.

Teismas vertino, kad policijos komisariato pareigÅ«nų veiksmai paimant ginklÄ bei Å¡audmenis iÅ¡ ieÅ¡kovo, buvo atlikti pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo suteiktus įgaliojimus, o ne baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sprendimas paimti ginklus ir Å¡audmenis priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjektui veikiant vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl ieÅ¡kovo keliamas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl paimto ginklo ir Å¡audmenų priskiriamas prie reikalavimų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsniu ir LR CK 6.271 straipsniu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įstatymo nuostatas nėra pagrindo spręsti , kad policijos pareigÅ«nų veiksmai paimant ginklÄ bei Å¡audmenis buvo neteisėti.Apeliantas nurodė, kad dėl pernelyg ilgo bylos nagrinėjimo, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, o tokie veiksmai truko ilgÄ laikÄ todėl jam buvo padaryta neturtinė žala, taip pat dėl vykusio proceso patyrė turtinių iÅ¡laidų.

Neturtinės žalos, padarytos nepateisinamai uždelstu baudžiamuoju procesu, atlyginimo teisės klausimais išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, byla Nr. 3K-3-428/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-534/2009; kt.).

Taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais yra iÅ¡samiai pasisakyta ir dėl neturtinės žalos atlyginimo privalomumo, jos sÄ lygų, kriterijų ir kt., jeigu ji yra padaryta dėl per ilgo baudžiamojo proceso.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyręs ir įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad ieÅ¡kovo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl žalos atsiradimo, kurios nėra grindžiamos jokiais raÅ¡ytiniais duomenimis savaime nesuponuoja valstybei žalos atlyginimo pagal LR CK 6.272 straipsnio 1 dalį pagrindų.

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo be kitų nurodytų argumentų vertino, kad taikytos kelios byloje procesinės prievartos priemonės (2009-04-06 daiktų, dokumentų poėmis, 2010-08-10 krata, siekiant paimti Å«kio finansinės veiklos tyrimui reikalingus dokumentus), ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo proporcingos, tuo ikiteisminis tyrimas iÅ¡ esmės nebuvo vilkinamas. Taip pat ta aplinkybė, kad 2011-06-17 nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimÄ dalyje įtariamųjų M. M., E. B., A.

V. atžvilgiu, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje padarymo, taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ikiteisminio tyrimo procesas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo užbaigtas galutinai ir reabilituojančiais pagrindais, nes prokuroras tuo pačiu nutarimu konstatavo, kad dėl nustatytų įvairių finansinių pažeidimų A. V. Å«kyje, pradėtinas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 straipsnio požymių. Teismas atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį valstybei dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų ir teismų neteisėtų veiksmų, vertindamas jį kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , atsižvelgė ir į tai, kad ieÅ¡kovo baudžiamoji byla peržiÅ«rėta visose galimose teisminėse instancijose, kad 2013-09-12 Å iaulių apygardos teismas, atmesdamas A.

V. apeliacinį skundÄ dėl 2012 m. gegužės 7 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 223 straipsnį nenustatė jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-02-26 nutartyje, atmesdamas ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ teismas taip pat konstatavo, kad iÅ¡ A. V. Å«kio dokumentai paimti laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ir tai tinkamai užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais ir sprendžia, kad teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

Nėra pagrindo vertinti, kad pažeista ieÅ¡kovo teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ . Teismas atsižvelgė ir įvertino visu apelianto argumentus, tačiau iÅ¡ esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu detaliau dėl kitų nurodytų apelianto apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų nepasisako nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , iÅ¡ esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, kasacinio teismo praktika, LR BPK įstatymo nuostatomis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesines ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas iÅ¡siųsti Å¡alims, trečiajam asmeniui. Teisėjai                                                                                                         Vilija Valantienė                                                                                                                       Laisvė Aleknavičienė                                                                                                                       Egidijus Mockevičius                         Â