2026-05-27 Nr. AB-11193-3-61-3-01471-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-791-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01471-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9; 54.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Estijos bendrovės OU Rickman Trade atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Estijos bendrovės OU Rickman Trade skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Estijos bendrovė OU Rickman Trade (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2025 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 1S-23 (2025) (toliau – ir Nutarimas); 2) pripažinti, kad Tarybos pareigūnai, 2025 m. vasario 5–6 d. atlikdami patikrinimą Bendrovės filialo patalpose ir tęsdami duomenų rinkimą 2025 m. vasario 6–12 d., viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises; 3) įpareigoti Tarybą pašalinti padarytą pažeidimą – sunaikinti visus ir visa apimtimi nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatus, įskaitant visą 2025 m. vasario 5–6 d. patikrinimo metu surinktą ir 2025 m. vasario 11 ir 12 d. protokoluose užfiksuotais veiksmais surinktą informaciją, esančią visose laikmenose visais formatais. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, skundą grįsdamas teisės aktų nuostatomis, nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika, paaiškino, kad Taryba 2025 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 1S-12 (2025) pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio reikalavimams. Vadovaudamiesi Regionų administracinis teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi, KĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tarybos pareigūnai pareiškėjo filialo Vilniuje patalpose atliko patikrinimą, kuris buvo pradėtas 2025 m. vasario 5 d. 10:30 val. ir baigtas vasario 6 d. 01:40 val.; patikrinimo veiksmai užfiksuoti 2025 m. vasario 5 d. patikrinimo protokole. Taip pat Tarybos pareigūnai nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. vykdė patikrinimą pareiškėjo ir jo darbuotojų naudojamose el. duomenų, el. susirašinėjimo ir kitos el. informacijos saugyklose, prie kurių prieiga kontroliuojama pareiškėjo vadovų ir suteikiama arba apribojama trečiojo asmens – Estijos bendrovės DataFox OU; šie patikrinimo veiksmai buvo užfiksuoti 2025 vasario 11 ir 12 d. protokoluose.

Pareiškėjas teigė, kad patikrinimų metu Tarybos pareigūnai padarė daugybę pažeidimų, dėl kurių pareiškėjas Tarybai pateikė 2025 m. vasario 15 d. skundą (toliau – ir Skundas), kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Tarybos pareigūnai, 2025 m. vasario 5–6 d. atlikdami patikrinimą pareiškėjo patalpose ir tęsdami pareiškėjo duomenų rinkimą 2025 m. vasario 6–12 d. viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius ir individualius teisės aktus ir pareiškėjo teises; 2) neatstatomai (neatkuriamai) sunaikinti visus ir visa apimtimi nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatus, įskaitant visą patikrinimo metu surinktą ir 2025 m. vasario 11 ir 12 d. protokoluose užfiksuotais veiksmais surinktą informaciją, esančią visose laikmenose visais formatais, Tarybos pareigūnų patvirtintus patikrinimų protokolus bei jų priedus; 3) pateikti nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatų neatstatomo (neatkuriamo) sunaikinimo įrodymus. Taryba 2025 m. vasario 27 d. priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriuo netenkino pareiškėjo Skundo.

Pareiškėjo nuomone, Nutarimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes, pareiškėjo vertinimu, pareigūnai: nuslėpė nuo pareiškėjo savo įgaliojimus, atliekamo tyrimo ir patikrinimo tikslus ir apimtį; apribojo pareiškėjo teises į veiksmingą gynybą bei bendradarbiavimą su Taryba; pažeidė pareiškėjo teisę pasitelkti advokatą; eliminavo galimybę pareiškėjo vadovui priimti informuotus sprendimus dėl atliekamo patikrinimo; neteisėtai suvaržė pareiškėjo darbuotojų judėjimo ir susižinojimo laisvę; viršydami įgaliojimus manipuliavo darbuotoju ir privertė neatskleisti kitiems asmenims, jog vykdo Tarybos pareigūnų reikalavimus; neteisėtai vykdė patikrinimą pareiškėjo patalpose po darbo valandų ir net naktį; ignoravo pareiškėjo atstovų advokatų reikalavimus sustabdyti patikrinimo veiksmus ir pratęsti darbo dienos laiku kitą dieną; nepagrįstai pareikalavo suteikti ir neteisėtai įgijo prieigą prie pareiškėjo el. duomenų Global Admin teisėmis; neteisėtai, viršydami jiems suteiktus įgaliojimus, kopijavo pareiškėjo el. duomenis nevertindami šių duomenų sąsajumo su atliekamu tyrimu; neteisėtai įgijo teisę gauti ir peržiūrėti su tyrimu nesusijusią informaciją; perėmė ypač didelės 204,22 GB apimties duomenis (darbuotojų I. B., T. Z., J. K., V. L., S. R., G. Z. el. pašto dėžučių, One Drive paskyrų duomenis); nesurašė kai kurių apklaustų darbuotojų apklausos ir paaiškinimų protokolų, nepaliko pareiškėjo darbuotojos I. B. apklausos protokolo kopijos; veikė pažeisdami KĮ 25 straipsnį, Tarybos Darbo reglamentą (toliau – Darbo reglamentas) ir kitus teisės aktus. Pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes ir motyvus, pagrindžiančius kuo pasireiškė kiekvienas įvardintas Tarybos (jos pareigūnų) pažeidimas.

Nurodytų esminių procedūrinių pažeidimų visuma daro Tarybos atliktą informacijos surinkimą per patikrinimą bei pareiškėjo el. informacijos patikrinimą neteisėtu visa apimtimi. Atitinkamai, ši informacija negali būti naudojama tolesnio Tarybos tyrimo metu ir turi būti neatstatomai sunaikinta.

Pareiškėjo teigimu, Nutarimas pažeidžia pareiškėjo teises. Nors praeityje administraciniai teismai nevienareikšmiškai vertino ūkio subjektų teisę skųsti teismui Tarybos nutarimus, susijusius su Tarybos pareigūnų veiksmais patikrinimų metu, tačiau remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimu byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas priimti ir teisme nagrinėti pareiškėjo skundą.

Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsakovas, remdamasis nacionalinių ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų nuostatomis, teismų praktika nurodė, kad Taryba pradėjo tyrimą, turėdama pagrįstų įtarimų, jog pareiškėjas, kaip kavos aparatų (duomenys neskelbtini) tiekėjas ir platintojas Lietuvoje, kuri Lietuvos teritorijoje veikia per OU Rickman Trade Lietuvos filialą, su šiuos aparatus savo fizinėse ir elektroninėse parduotuvėse perparduodančiais platintojais yra sudaręs konkurenciją ribojančius susitarimus dėl perpardavimo kainų nustatymo (fiksavimo). Taryba dar tik pradėjo ir atlieka tyrimą, jokios aplinkybės dar nėra galutinai nustatytos ir patvirtintos.

Teigė, jog Tarybos pareigūnai prieš atliekant patikrinimo veiksmus supažindino pareiškėjo darbuotoją R. N. su nutarimu pradėti tyrimą, kuris patvirtino Tarybos pareigūnų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus, taip pat supažindino su Regionų administracinio teismo nutartimi, kuria buvo išduotas leidimas atlikti patikrinimą, aiškinamuoju raštu, kuriame aiškiai buvo nurodytos Konkurencijos tarybos pareigūnų, tikrinamo ūkio subjekto ir kitų asmenų teisės ir pareigos bei žodžiu paaiškino patikrinimo atlikimo eigą, pareiškėjo teises ir pareigas ir nurodė gresiančias sankcijas bei galimybę skųsti pareigūnų veiksmus ir sprendimus. Tai patvirtina nutarimo įteikimo ir supažindinimo protokolas, Tarybos pareigūnės U. Š. rašytiniai paaiškinimai. Pareigūnė 10:53 val. prisistatė ir specializuotų klientų vadybininkui T. Z.. Darbuotojų teisė susipažinti su įteiktais dokumentais niekaip nebuvo varžoma.

Atsakovas nurodė, kad įpareigojo pareiškėjo darbuotojus neatskleisti pareiškėjo patalpose atliekamo patikrinimo fakto tretiesiems asmenims, siekiant užtikrinti veiksmingą patikrinimo atlikimą ir išvengti tyrimui reikalingos medžiagos paslėpimo, trynimo, pašalinimo ar kitokio sunaikinimo.

Teigė, kad pareiškėjas pasinaudojo savo teise turėti advokatą – advokatai į pareiškėjo patalpas atvyko apie 13 val., taigi dalyvavo patikrinime didžiąją laiko dalį. Advokatai patikrinimo metu itin aktyviai formulavo pastabas, buvo iki patikrinimo pabaigos.

Atsakovas paaiškino, kad Tarybos pareigūnai tam, jog būtų surinkta tyrimui reikalinga informacija, iš kitų pareiškėjo darbuotojų nors ir reikalavo pateikti Darbo reglamento 41 punkte nurodytą informaciją, tačiau tai negali būti vertinama kaip darbuotojų apklausa. Pagal Darbo reglamento 41 punktą ūkio subjektas (ūkio subjekto vadovas, darbuotojas ar kitas atstovas) patikrinimo metu turi pareigą vykdyti patikrinimą atlikti įgaliotų pareigūnų nurodymus ir su jais bendradarbiauti, teikti visą patikrinimui atlikti reikalingą informaciją bei pagalbą. Yra itin svarbu, kad, kol nėra atlikti organizaciniai veiksmai, sudarantys prielaidas veiksmingam patikrinimui, įmonės atstovai tuo metu išimtinai bendradarbiautų tik su Tarybos pareigūnais ir užtikrintų paties vykstančio patikrinimo fakto konfidencialumą, kadangi tik taip įmanoma užtikrinti, kad nebus sunaikinta tyrimui reikalinga informacija. Darbuotojams nebendradarbiaujant su Tarybos pareigūnais, pastarieji neturėtų jokios galimybės paimti tyrimui reikšmingos informacijos bei tinkamai atlikti patikrinimo veiksmus. Pareiškėjo darbuotojas T. Z. buvo vienintelis darbuotojas tuo metu buvęs Bendrovėje, kuris galėjo suteikti patikrinimui atlikti reikalingą informaciją, t. y. informaciją apie įmonės struktūrą ir darbuotojus, IT infrastruktūrą, žinojo, kas yra atsakingas už IT klausimus bendrovėje ir su kuo reikia komunikuoti šiais klausimais, norint gauti visas prieigas ir pan.

Nurodė, kad patikrinimo metu buvo atlikta tik pareiškėjo darbuotojos I. B. apklausa ir jos metu dalyvavo advokatė L. D., kuri vėliau taip pat surašė ir pastabas protokolo turiniui. I. B. pasirašė, jog gavo protokolo kopiją. Nustatyta, kad I. B. yra svarbių klientų vadybininkė, kuri dirba su (duomenys neskelbtini) prekės ženklo mažmeniniais klientais, taigi tai buvo itin svarbi darbuotoja, kuri galėjo žinoti / žinojo tyrimui reikalingą informaciją. I. B., atvykusiai iš namų, kur dirbo nuotoliniu būdu, buvo pasiūlyta palikti patikrinimą, kolegų ir teisinių atstovų priežiūrai paliekant savo darbinį kompiuterį bei mobilųjį telefoną, tačiau ji šia galimybe nesinaudojo.

Atsakovas dėl patikrinimo tęsimo po darbo valandų, pažymėjo, kad nutraukus patikrinimą gali kilti grėsmė, jog būtų sunaikinti tyrimui reikšmingi įrodymai. 2025 m. vasario 5 d. 16:22 val. bendru sutarimu su pareiškėjo darbuotojais – T. Z. bei I. B. buvo sutarta, jog patikrinimas bus tęsiamas po darbo valandų. Nors patikrinimo metu pareiškėjo advokatai buvo išreiškę nepasitenkinimą dėl to, jog patikrinimas itin ilgai užtruko, tačiau nei karto aiškiai neišreiškė noro baigti patikrinimą ir tęsti jį kitą dieną. Tarybos pareigūnams nėra žinoma, dėl kokių priežasčių pareiškėjo atstovai, baigus tyrimo veiksmus, į patikrinimo protokolą įrašė pastabą, jog jie vis tik nesutiko, kad patikrinimo veiksmai būtų atliekami ir po darbo valandų. Pareiškėjo patikrinimas buvo tęsiamas po darbo valandų dėl susiklosčiusių objektyvių faktinių aplinkybių: tik 11:57 val. Tarybos pareigūnas M. P. gavo prisijungimo slaptažodį prie „M365“ administravimo aplinkos su „Global Administrator rights and eDiscovery Manager role“ teisėmis (toliau – „Global Administrator“ teisės) ir 12:32 val. „M365“ „Ediscovery“ centre pradėjo 6-ių bendrovės darbuotojų el. pašto ir Microsoft Teams generavimo procedūrą, tačiau 14:30 val. pastebėjo, kad nebeturi tinkamų teisių prieiti prie OU Rickman Trade Lietuvos filialo informacijos. „Global administrator“ teises Tarybos pareigūnas atgavo tik 17:07 val., 17:23 val. pavyko prisijungti ir toliau vykdyti reikiamos tyrimui medžiagos eksportavimo procesą. Patikrinimo veiksmai buvo baigti apie 22 val., patikrinimo protokolas buvo įteiktas pareiškėjo darbuotojams bei atstovams tam, kad šie galėtų surašyti pastabas, kurių surašymas užtruko iki 01:40 val. Nėra pagrindo teigti, kad Taryba nesuteikė pakankamai laiko susipažinti su patikrinimo, apklausos protokolais ir pateikti pastabas.

Patikrinimo metu surinkti įrodymai yra ypatingos reikšmės ir dažnai gali būti vieninteliai įrodymai formuojant tyrimo išvadas. Būtent „Global Administrator“ teisių apimtis suteikia įgaliotiems pareigūnams realią techninę galimybę įgyvendinti KĮ jiems suteiktas teises, t. y. susipažinti su ūkio subjektų visų darbuotojų kompiuteriuose ir bet kokiose kitose laikmenose, saugyklose ar duomenų bazėse esančia informacija, prieinama tikrinamam subjektui ir, atitinkamai, atrinkti bei atsisiųsti (kopijuoti) visą konkrečiam tyrimui reikalingą el. informaciją iš Microsoft 365 aplinkos. Be „Global Administrator“ teisių nebūtų galimybės prieiti prie visų darbuotojų įrenginių, peržiūrėti jose esančią informaciją ir eksportuoti duomenis iš visų darbuotojų paskyrų iš karto. Teisių priskyrimas atskirai kiekvienai paslaugai ar vartotojui – neefektyvus, nesaugus, neužtikrina pilnos informacijos peržiūros ir (ar) rinkimo, o be kita ko, užima itin daug laiko.

Atsakovas nurodė, kad KĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas pareigūnams suteikia teisę peržiūrėti įvairiose laikmenose visus saugomus dokumentus. Teismai yra nurodę, kad tyrimo pradžioje, kai dar gali nebūti tikslios informacijos ir negalima kvalifikuoti atitinkamų veiksmų kaip pažeidimo, suteikiama galimybė ieškoti įvairios informacijos, kuri dar nėra žinoma arba nėra visiškai nustatyta. Tarybos pareigūnai, kaip tyrimui reikalingą identifikavo, sugeneravo, atsisiuntė į Tarybos serverį ir išsaugojo tik 6-ių su pareiškėjo Lietuvos filialo darbu susijusių darbuotojų el. pašto ir Microsoft Teams turinį, apribotą nutarime pradėti tyrimą nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. (taikant laiko kriterijų), taip pat konkrečius 2025 m. vasario 11 d. Tarybos įgalioto pareigūno M. P. iš SharePoint saito atrinktus failus, kurių sąrašas su MD5 ir SHA1 kontrolinėmis sumomis pridėtas kaip priedas prie 2025 m. vasario 12 d. Faktinių aplinkybių užfiksavimo nedalyvaujant tretiesiems asmenims protokolo. Likusius duomenis 2025 m. vasario 11 d. pareigūnas M. P. sunaikino be atkūrimo galimybės.

Teigė, kad Tarybos pareigūnai neatliko jokių pareiškėjo el. duomenų keitimo, trynimo ar naujų duomenų įkėlimo į el. saugyklas veiksmų nei patikrinimo atlikimo ūkio subjekto patalpose dieną (2025 m. vasario 5 d.), nei vėliau. Vien tik tam tikrų teisių turėjimas savaime nereiškia, kad įgalioti pareigūnai viršijo jiems nustatytus įgaliojimus, juo labiau, kad kiekvienas veiksmas yra užfiksuotas.

KĮ ir Darbo reglamentas nustato įgaliotų pareigūnų teisę, bet ne pareigą, tyrimo tikslais užantspauduoti ūkio subjekto dokumentus ar informacines laikmenas. Nagrinėjamu atveju baigus duomenų siuntimą, jie buvo prieinami tik Tarybos pareigūnui M. P., todėl nebuvo identifikuotas poreikis užantspauduoti ar kitomis papildomomis priemonėmis užtikrinti paimtos informacijos neprieinamumą dar ir kitiems Tarybos darbuotojams, kurie tos prieigos ir taip neturėjo.

Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė peržiūrėti Tarybos nukopijuotus dokumentus ir teikti pastabas dėl šių dokumentų poėmio teisėtumo po to, kai jie buvo tik atsisiųsti. Pareiškėjas nepateikė motyvuoto prašymo šalinti tam tikrą informaciją iš poėmio apimties.

II. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2026 m. sausio 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai Taryba priėmė 2025 m. vasario 27 d. nutarimą Nr. 1S-23 (2025), ar Tarybos pareigūnai, 2025 m. vasario 5–6 d. atlikdami patikrinimą pareiškėjo filialo patalpose ir tęsdami pareiškėjo duomenų rinkimą 2025 m. vasario 6-12 d. viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises, ar yra pagrindas įpareigoti Tarybą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. sunaikinti visus ir visa apimtimi nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatus, surinktą informaciją, esančią visose laikmenose visais formatais.

Teismas nustatė, kad skundžiamu Nutarimu nuspręsta netenkinti pareiškėjo Skundo, konstatuojant, jog Tarybos pareigūnai nepadarė procedūrinių pažeidimų, tinkamai atrinko atliekamam tyrimui reikšmingą informaciją, todėl nėra pagrindo laikyti neteisėtu atliktą patikrinimą ir tenkinti pareiškėjo reikalavimą sunaikinti visą surinktą informaciją. Nutarime nurodyta, kad jis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar administracinis teismas turi kompetenciją nagrinėti pareiškėjo teismui pateiktą skundą, ir jei taip – ar skundo reikalavimai gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Teismas, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, KĮ 30, 33 straipsnių nuostatomis nurodė, kad skundžiamu Nutarimu neužkertama tolesnė KĮ pažeidimo tyrimo eiga, taip pat nėra baigiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas, taigi – formaliai vertinant – Nutarimas nepatenka į KĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundžiamų Konkurencijos tarybos priimtų individualių administracinių aktų apimtį.

Nagrinėjamu atveju Nutarime nurodant jo apskundimo tvarką, nėra nurodytas teisės aktas, reglamentuojantis apskundimo tvarką, kaip reikalauja nurodyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostata. Pareiškėjas, teikdamas skundą, taip pat pažymėjo, kad administraciniai teismai nevienareikšmiškai vertina ūkio subjektų teisę skųsti teismui Tarybos nutarimus, susijusius su Tarybos pareigūnų veiksmais patikrinimų metu. Šiuo atveju pareiškėjas teisę kreiptis į administracinį teismą grindžia bendrąja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia teisę kreiptis į administracinį teismą, taip pat EŽTT 2023 m. balandžio 4 d sprendimu byloje UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prieš Lietuvą (toliau – EŽTT Sprendimas), teigia, kad skundžiamas Nutarimas pažeidžia pareiškėjo teises.

Teismas, atsižvelgdamas į EŽTT išaiškinimus, sutiko su pareiškėju, kad skundžiamas Nutarimas ir Tarybos pareigūnų veiksmai atliekant 2025 m. vasario 5–6 d. patikrinimą pareiškėjo filialo patalpose ir duomenų rinkimą 2025 m. vasario 6–12 d. turint prieigą prie visų pareiškėjo duomenų, galėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl Nutarimas ir Tarybos pareigūnų veiksmai bendru atveju gali būti administracinės bylos dalyku.

Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas Nutarimas yra tarpinis administracinis sprendimas Tarybai atliekant 2025 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 1S-12 (2025) pradėtą tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties KĮ 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams. Teismas šioje byloje nesirėmė ankstesniais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais nagrinėjant konkurencijos ir kitus ginčus, kad tarpinis administracinis sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, kai jis atitinkamiems asmenims nenustato tam tikrų teisių ar pareigų, nesukelia teisinių pasekmių, nes šiuo atveju Nutarimas ir Tarybos pareigūnų veiksmai galėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teismas, sistemiškai vertindamas KĮ 29–34 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, sprendė, kad Nutarimas gali būti ginčo dalyku teisme (dalimi ginčo) tik tuomet, kai asmuo kreipiasi į administracinį teismą skųsdamas KĮ 30 straipsnyje nurodytus galutinius Konkurencijos tarybos priimtus aktus, baigus tyrimą, o ne savarankiškos administracinės bylos dalyku.

Teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Tarybą pašalinti padarytą pažeidimą – sunaikinti visus ir visa apimtimi nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatus, įskaitant visą 2025 m. vasario 5–6 d. patikrinimo metu surinktą ir 2025 m. vasario 11 ir 12 d. protokoluose užfiksuotais veiksmais surinktą informaciją, esančią visose laikmenose visais formatais, atkreipė dėmesį, kad ši pareiškėjo prašoma gynimo priemonė pagal savo pobūdį yra kraštutinė ir negrįžtama, jos taikymas lemtų ne tik konkrečių duomenų pašalinimą, bet ir faktišką tyrimo metu surinktų įrodymų visumos eliminavimą. Teismui tenkinus šį pareiškėjo reikalavimą, nors teoriškai Taryba ir turėtų galimybę atlikti naują patikrinimą ir surinkti informaciją – tiek, kiek jos būtų likę pareiškėjo dispozicijoje – iš naujo, tačiau praktiškai toks įsiteisėjęs teismo sprendimas, labai tikėtina, lemtų Tarybos atliekamo tyrimo nutraukimą (sužlugdymą), taigi turėtų reikšmingų pasekmių viešojo intereso įgyvendinimui, susijusiam su galimų konkurencijos teisės pažeidimų tyrimu. Teisės aktai nenustato administraciniam teismui teisės tokia apimtimi įsikišti į Tarybos atliekamą konkurencijos teisės pažeidimų tyrimą. Todėl aptariamas reikalavimas taip pat galėtų būti reiškiamas tik skundžiant KĮ 30 straipsnyje nurodytus galutinius Tarybos priimtus aktus, baigus tyrimą.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti, kad Tarybos pareigūnai, 2025 m. vasario 5–6 d. atlikdami patikrinimą pareiškėjo filialo patalpose ir tęsdami pareiškėjo duomenų rinkimą 2025 m. vasario 6–12 d. viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises, teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Klausimas, ar KT pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises, gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau tik tuo tikslu, kad būtų nuspręsta dėl asmens skundo reikalavimo, suformuluoto atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, pagrįstumo.

Taigi, dėl to, ar Tarybos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises, gali būti sprendžiama tik tuomet, jei pareiškėjas, pavyzdžiui, kreiptųsi į administracinį teismą su prašymu atlyginti jam padarytą žalą, atsiradusią dėl Tarybos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (ABTĮ 88 straipsnio 5 punktas), ar administraciniame teisme ginčytų KĮ 30 straipsnyje nurodytą galutinį Tarybos priimtą aktą, kuris būtų paremtas, pareiškėjo manymu, neteisėtai surinktais duomenimis (ABTĮ 88 str. 2, 4 p.), ar pan. Priešingu atveju – jei teismas nagrinėtų pareiškėjo reikalavimą pripažinti, jog Tarybos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises, savarankiškoje byloje – galėtų susiklostyti situacija, kad tuo pačiu klausimu būtų pasisakoma skirtinguose teismo sprendimuose.

Konstatavęs, kad šioje Tarybos atliekamo tyrimo stadijoje nėra galimas reikalavimų dėl Nutarimo panaikinimo ir duomenų sunaikinimo nagrinėjimas teisme, teismas vertino, jog nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl Tarybos pareigūnų veiksmų teisėtumo, įgaliojimų viršijimo. Taip pat nesant pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl pareiškėjo galimo teisių pažeidimo.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundo reikalavimais galėtų kreiptis į administracinį teismą skųsdamas KĮ 30 straipsnyje nurodytą galutinį Tarybos priimtą aktą. Teismas neturi duomenų, kad Taryba būtų baigusi tyrimą, pradėtą pareiškėjo atžvilgiu, vadovaujantis 2025 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 1S-12 (2025). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas nėra inicijavęs administracinės bylos dėl galutinio nutarimo, priimto atlikus ankščiau nurodytą tyrimą, taigi nėra galimybės spręsti susijusių bylų sujungimo klausimo. Todėl termino trūkumams pašalinti nustatymas šiuo atveju nėra tikslingas, nes trūkumai per konkretų teismo nustatytą terminą negalėtų būti pašalinti.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, nenustatant termino trūkumams pašalinti (ABTĮ 105 straipsnio 6 punktas). Išaiškino, kad išnykus sąlygoms, kurios buvo pagrindas skundą palikti nenagrinėtą, pareiškėjas turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka (ABTĮ 106 str. 2 d.). Pareiškėjui taip pat išaiškinama (ABTĮ 12 str.), kad kreiptis į teismą su prašymu atlyginti padarytą žalą, tame tarpe ir žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 9 d.).

Teismas taip pat netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes teismas netinkamai aiškino KĮ 29–34 straipsnių nuostatas, kaip užkertančias kelią skųsti Tarybos administracinius aktus, jei nėra priimtas galutinis Tarybos nutarimas dėl pažeidimo.

Teigia, kad nėra ginčo dėl to, jog ginčijamas Nutarimas nėra Tarybos Nutarimas priimtas pagal KĮ 30 straipsnį – šiame straipsnyje reglamentuojama Tarybos nutarimų dėl įstatymo pažeidimo priėmimo ir apskundimo tvarka. Visgi, Tarybos priimami administraciniai aktai neapsiriboja vien sprendimais dėl pažeidimų nustatymo.

Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų apskundimas iki galutinio Tarybos nutarimo dėl pažeidimo priėmimo yra atskirai reglamentuotas KĮ 32 straipsnyje, kurio 3 dalis expressis verbis (tiesiogiai) nustato, kad ūkio subjektai turi teisę apskųsti Tarybos pareigūnų tyrimo metu atliktus veiksmus Tarybai, o šiai priėmus ūkio subjektui nepalankų sprendimą, šie veiksmai gali būti skundžiami administraciniam teismui. Taigi skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai ignoravo KĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ir iš esmės paneigė šioje teisės normoje įtvirtintą pareiškėjo teisę į skundžiamo Nutarimo ir skundžiamų Tarybos pareigūnų veiksmų teisminę kontrolę.

Pareiškėjas teigia, kad Nutarimas sukuria pareiškėjui savarankiškas teisines pasekmes, todėl gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Ginčijamas Nutarimas yra administracinis aktas, priimtas konkretaus asmens (pareiškėjo) atžvilgiu, kuris išsprendžia konkretaus skundo dėl Tarybos pareigūnų veiksmų teisėtumo klausimą – juo atsisakoma pripažinti pareigūnų veiksmus neteisėtais ir atsisakoma taikyti teisių atkūrimo priemones. Nutarimas nepasižymi laikinu ar parengiamuoju pobūdžiu, nėra vidinė tyrimo organizavimo priemonė, bet užbaigia atskirą administracinę procedūrą – skundo dėl pareigūnų veiksmų nagrinėjimą. Vien tai, kad Nutarimas priimtas vykstant konkurencijos teisės pažeidimo tyrimui, neeliminuoja jo savarankiškumo, nes Nutarimu nėra sprendžiamas tyrimo organizavimo klausimas, o vertinamas jau įvykusių veiksmų teisėtumas.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant klausimą ar skundžiamas aktas nagrinėtinas teisme, esminę reikšmę turi ne teisės akto vieta administracinėje procedūroje, bet tai ar skundžiamas aktas sukuria ar gali sukurti teisines pasekmes pareiškėjui. Šiuo atveju ginčijamas Nutarimas sukuria teisines pasekmes pareiškėjui, kadangi įtvirtina Tarybos teisę toliau disponuoti neteisėtai surinktais duomenimis ir sudaro prielaidas tolimesnei jų analizei ir naudojimui tyrime. Atsisakant nagrinėti pareiškėjo skundą dėl šio Nutarimo, paneigiama pareiškėjo teisė į veiksmingą gynybą Tarybos atliekamo tyrimo stadijoje.

Pažymi, kad ir pats teismas nutartyje pripažino, jog Nutarimas „galėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms“ ir dėl to „gali būti administracinės bylos dalyku“. Nepaisant to teismas sprendė, kad toks Nutarimas gali būti ginčijamas tik kartu ginčijant galutinį nutarimą, kuriuo užbaigiamas tyrimas. Tokia teismo pozicija faktiškai sukuria situaciją, kai iki tyrimo pabaigos pareiškėjas praranda teisę į bet kokią teisminę patikrinimo teisėtumo kontrolę, net jei jo teisės ir pažeidžiamos konkrečiais patikrinimo veiksmais, o tai yra nesuderinama su aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstitucine asmens teise į teisminę gynybą. Tokia teismo išvada taip pat neturi ir jokio teisinio pagrindo. Jei teisės aktas sukuria pareiškėjui teisines pasekmes ir gali būti nagrinėjimo administraciniame teisme dalyku (ABTĮ 5 str.), jis turi būti priimtas ir nagrinėjamas teisės aktuose nustatytais terminais (ABTI 29 str. 1 d.).

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog jis neturi kompetencijos įsikišti į Tarybos atliekamą tyrimą tokia apimtimi, kokia prašė pareiškėjas. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarybą pašalinti pažeidimą – sunaikinti neteisėtai surinktus duomenis – yra kraštutinė priemonė. Teismo nuomone, teisės aktai nenustato administraciniam teismui teisės tokia apimtimi įsikišti į Tarybos atliekamą konkurencijos teisės pažeidimo tyrimą, todėl toks reikalavimas gali būti reiškiamas tik skundžiant KĮ 30 straipsnyje nurodytus galutinius Tarybos aktus, priimtus pabaigus tyrimą. Taigi, ABTĮ 88 straipsnis suteikia teisę teismui tiek įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Teismas, nustatęs, kad Tarybos pareigūnai neteisėtai surinko pareiškėjo duomenis, turi teisę įpareigoti Tarybą šiuos duomenis sunaikinti arba gali duoti kitokį nurodymą dėl šių duomenų nenaudojimo. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarybą sunaikinti neteisėtai surinktus duomenis nėra kliūtis priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas dėl teismo argumentų, jog pareikštas reikalavimas sunaikinti neteisėtai surinktus duomenis yra kraštutinė priemonė, kuri gali sužlugdyti Tarybos atliekamą tyrimą nurodo, kad klausimas dėl šio reikalavimo pagrįstumo ir proporcingumo turi būti sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius Tarybos pareigūnų padarytų pažeidimų mastą bei apimtį.

Pareiškėjas teigia, kad šis reikalavimas yra proporcingas ir teisėtas. Teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas reikalauja, kad teismas, gindamas asmenų teises, parinktų ir taikytų efektyvias, o ne formalias pažeistų teisių gynimo priemones. Jeigu duomenys surinkti neteisėtai, peržengiant įgaliojimų ribas ir veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus), pažeidžiant asmens teises į advokato pagalbą ir tarpusavio susižinojimo paslaptį, tai tokių duomenų sunaikinimas yra vienintelė reali teisių gynimo priemonė, o ne „kraštutinė priemonė“, kaip nurodė teismas. Pažymi, kad KĮ suteikia Tarybai plačias galimybes rinkti įrodymus teisėtais būdais. Tarybos tiriamas galbūt pareiškėjo padarytas pažeidimas – vertikalus susitarimas su platintojais dėl pareiškėjo platinamų prekių perpardavimo kainos. Tai nėra konkurentų kartelinis susitarimas, dėl kurio paprastai labai sudėtinga surinkti įrodymus. Susitarimai dėl perpardavimo kainų nustatymo paprastai gali būti tikrinami / įrodinėjami tiek renkant informaciją iš pačių platintojų, tiek analizuojant viešai prieinamus duomenis apie prekių kainas ar prekių pirkimo-pardavimo oficialius dokumentus. Net ir pripažinus, kad pareiškėjo skundo tenkinimo atveju Tarybai bus sunkiau atlikti tyrimą dėl galimo pažeidimo, tai negali būti tinkamu argumentu pateisinti neteisėtu būdu surinktos informacijos naudojimą. Remiantis principu, kad neteisės pagrindu negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), Tarybos neteisėtų veiksmų atliekant patikrinimą negalima legalizuoti remiantis viešo intereso gynimo poreikiu.

Pareiškėjas apibendrindamas teigia, kad teismas ne tik gali, bet ir turi užtikrinti Tarybos patikrinimo veiksmų teisminę kontrolę, nepriklausomai nuo to, ar priimtas galutinis Tarybos sprendimas dėl pažeidimo ir gali nurodyti Tarybai neteisėtai surinktų duomenų nenaudoti tolimesnėje veikloje ir / ar juos sunaikinti.

Teismo nutartis, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, užkerta kelią tolesnei bylos eigai, todėl teismo nurodytos aplinkybės, kad nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis su skundu iš naujo, jei išnyko aplinkybės, sudariusios pagrindą palikti skundą nenagrinėtu, neturėtų keisti vertinimo, jog nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, kadangi šios aplinkybės gali apskritai neįvykti arba įvykti tik po kelių metų, kai neteisėtai surinkti pareiškėjo duomenys bus išanalizuoti ir panaudoti prieš pareiškėją.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo dėl jo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į KĮ 32 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Nutarimas dėl Tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų gali būti skundžiamas ir nagrinėjamas teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nustatyta, kad Taryba 2025 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 1S-12 (2025) pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties KĮ 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams.

Vykdydami šį tyrimą, Tarybos įgalioti pareigūnai pareiškėjo filialo Vilniuje patalpose atliko patikrinimą, kuris buvo pradėtas 2025 m. vasario 5 d. 10:30 val. ir baigtas vasario 6 d. 01:40 val.; patikrinimo veiksmai užfiksuoti 2025 m. vasario 5 d. patikrinimo protokole; Tarybos įgalioti pareigūnai nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. taip pat vykdė patikrinimą pareiškėjo ir jo darbuotojų naudojamose el. duomenų, el. susirašinėjimo ir kitos el. informacijos saugyklose, prie kurių prieiga kontroliuojama pareiškėjo vadovų ir suteikiama arba apribojama trečiojo asmens – Estijos bendrovės DataFox OU; šie patikrinimo veiksmai buvo užfiksuoti 2025 vasario 11 ir 12 d. protokoluose.

Pareiškėjas, vadovaudamasis KĮ 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis (teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per 10 dienų nuo skundo gavimo dienos), dėl minėtų Tarybos įgaliotų pareigūnų padavė skundą Tarybai, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Tarybos pareigūnai, 2025 m. vasario 5–6 d. atlikdami patikrinimą pareiškėjo patalpose ir tęsdami pareiškėjo duomenų rinkimą 2025 m. vasario 6–12 d. viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius norminius ir individualius teisės aktus ir pareiškėjo teises; 2) neatstatomai (neatkuriamai) sunaikinti visus ir visa apimtimi nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatus, įskaitant visą patikrinimo metu surinktą ir 2025 vasario 11 ir 12 d. protokoluose užfiksuotais veiksmais surinktą informaciją, esančią visose laikmenose visais formatais, Tarybos pareigūnų patvirtintus patikrinimų protokolus bei jų priedus; 3) pateikti nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatų neatstatomo (neatkuriamo) sunaikinimo įrodymus.

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Taryba 2025 m. vasario 27 d. priėmė nutarimą Nr. 1S-23 (2025), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas, vadovaudamasis KĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis (jeigu skundą padavę ūkio subjektai ar kiti asmenys nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė nutarimo per 10 dienų, jie turi teisę paduoti skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui. Skundo padavimas procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo nesustabdo), dėl Tarybos Nutarimo padavė skundą Regionų administraciniam teismui, kuriame prašė: panaikinti šį Nutarimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad Tarybos pareigūnai, 2025 m. vasario 5–6 d. atlikdami patikrinimą pareiškėjo filialo patalpose ir tęsdami pareiškėjo duomenų rinkimą 2025 m. vasario 6–12 d. viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises; įpareigoti Tarybą pašalinti padarytą pažeidimą – sunaikinti visus ir visa apimtimi nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatus, įskaitant visą 2025 m. vasario 5-6 d. patikrinimo metu surinktą ir 2025 m. vasario 11 ir 12 d. protokoluose užfiksuotais veiksmais surinktą informaciją, esančią visose laikmenose visais formatais.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 6 punktu (teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis ar neprimokėta trūkstama žyminio mokesčio dalis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina), pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, kad: skundžiamas Nutarimas yra tarpinis administracinis sprendimas Tarybai atliekant 2025 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 1S-12 (2025) pradėtą tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų atitikties KĮ 5 straipsnio ir SESV 101 straipsnio reikalavimams.

Teismas šioje byloje nesirėmė ankstesniais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, nagrinėjant konkurencijos ir kitus ginčus, kad tarpinis administracinis sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, kai jis atitinkamiems asmenims nenustato tam tikrų teisių ar pareigų, nesukelia teisinių pasekmių, nes, kaip jau konstatuota, Nutarimas ir Tarybos pareigūnų veiksmai galėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teismas, sistemiškai vertindamas KĮ 29–34 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, sprendė, kad Nutarimas gali būti ginčo dalyku teisme (dalimi ginčo) tik tuomet, kai asmuo kreipiasi į administracinį teismą skųsdamas KĮ 30 straipsnyje nurodytus galutinius Tarybos priimtus aktus, baigus tyrimą, o ne savarankiškos administracinės bylos dalyku; dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Tarybą pašalinti padarytą pažeidimą – sunaikinti visus ir visa apimtimi nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatus, įskaitant visą 2025 m. vasario 5–6 d. patikrinimo metu surinktą ir 2025 m. vasario 11 ir 12 d. protokoluose užfiksuotais veiksmais surinktą informaciją, esančią visose laikmenose visais formatais, pastebėjo, kad ši pareiškėjo prašoma gynimo priemonė pagal savo pobūdį yra kraštutinė ir negrįžtama, jos taikymas lemtų ne tik konkrečių duomenų pašalinimą, bet ir faktišką tyrimo metu surinktų įrodymų visumos eliminavimą.

Teismui tenkinus šį pareiškėjo reikalavimą, nors teoriškai Taryba ir turėtų galimybę atlikti naują patikrinimą ir surinkti informaciją – tiek, kiek jos būtų likę pareiškėjo dispozicijoje – iš naujo, tačiau praktiškai toks įsiteisėjęs teismo sprendimas, labai tikėtina, lemtų Tarybos atliekamo tyrimo nutraukimą (sužlugdymą), taigi turėtų reikšmingų pasekmių viešojo intereso įgyvendinimui, susijusiam su galimų konkurencijos teisės pažeidimų tyrimu. Teisės aktai nenustato administraciniam teismui teisės tokia apimtimi įsikišti į Tarybos atliekamą konkurencijos teisės pažeidimų tyrimą.

Todėl aptariamas reikalavimas, teismo vertinimu, taip pat galėtų būti reiškiamas tik skundžiant KĮ 30 straipsnyje nurodytus galutinius Tarybos priimtus aktus, baigus tyrimą; dėl pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti, kad Tarybos pareigūnai, 2025 m. vasario 5–6 d. atlikdami patikrinimą pareiškėjo filialo patalpose ir tęsdami pareiškėjo duomenų rinkimą 2025 m. vasario 6–12 d. viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises, pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta nagrinėti skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Klausimas, ar Tarybos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau tik tuo tikslu, kad būtų nuspręsta dėl asmens skundo reikalavimo, suformuluoto atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnio nuostatas, pagrįstumo; dėl to, ar Tarybos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises, gali būti sprendžiama tik tuomet, jei pareiškėjas, pavyzdžiui, kreiptųsi į administracinį teismą su prašymu atlyginti jam padarytą žalą, atsiradusią dėl Tarybos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (ABTĮ 88 str. 5 p.), ar administraciniame teisme ginčytų KĮ 30 straipsnyje nurodytą galutinį Tarybos priimtą aktą, kuris būtų paremtas, pareiškėjo manymu, neteisėtai surinktais duomenimis (ABTĮ 88 str. 2, 4 p.), ar pan.

Priešingu atveju – jei teismas nagrinėtų pareiškėjo reikalavimą pripažinti, kad Tarybos pareigūnai viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises, savarankiškoje byloje – galėtų susiklostyti situacija, jog tuo pačiu klausimu būtų pasisakoma skirtinguose teismo sprendimuose; pareiškėjas su skundo reikalavimais galėtų kreiptis į administracinį teismą, skųsdamas KĮ 30 straipsnyje nurodytą galutinį Tarybos priimtą aktą. Teismas neturi duomenų, kad Taryba būtų baigusi tyrimą, pradėtą pareiškėjo atžvilgiui, vadovaujantis 2025 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 1S-12 (2025).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas nėra inicijavęs administracinės bylos dėl galutinio nutarimo, priimto atlikus aukščiau nurodytą tyrimą, taigi nėra galimybės spręsti susijusių bylų sujungimo klausimo. Todėl termino trūkumams pašalinti nustatymas šiuo atveju nėra tikslingas, nes trūkumai per konkretų teismo nustatytą terminą negalėtų būti pašalinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu, nenustatant termino trūkumams pašalinti (ABTĮ 105 str. 6 p.).

Išnykus sąlygoms, kurios buvo pagrindas skundą palikti nenagrinėtą, pareiškėjas turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu bendra tvarka (ABTĮ 106 str. 2 d.).

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu: ABTĮ 105 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų arba kad nesumokėtas žyminis mokestis ar neprimokėta trūkstama žyminio mokesčio dalis. Šiuo pagrindu skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvacijos, pirmosios instancijos teismas nei nustatė, nei teigė, kad pareiškėjo skundas turi turinio trūkumų, neapmokėtas žyminiu mokesčiu, t. y. sąlygų palikti jį (skundą) nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu nebuvo, dėl to skundžiama nutartis yra naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kuriais iš esmės teigiama, kad pareiškėjo skundas visa apimtimi nėra nagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 103 str. 1 p.): aplinkybė, kad Tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl KĮ pažeidimo tyrimo metu atlikti veiksmai ir priimti sprendimai gali būti įvertinti nagrinėjant skundą dėl KĮ 30 straipsnyje numatytų Tarybos nutarimų, iškėlus bylą dėl žalos, padarytos Tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl KĮ pažeidimo tyrimo metu, ar pan., nėra joks pagrindas atsisakyti priimti skundą / nutraukti bylą dėl Tarybos nutarimo, priimto išnagrinėjus asmens skundą dėl Tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl KĮ pažeidimo tyrimo metu atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo:

ūkio subjekto ar kito asmens, manančio, kad buvo pažeistos jo teisės, teisė Tarybai apskųsti jos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl KĮ pažeidimo tyrimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus, taip pat skundą padavusio ūkio subjekto ar kito asmens, nesutinkančio su Tarybos sprendimu, teisė paduoti skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui yra expressis verbis nustatyta KĮ 32 straipsnio 1 ir 3 dalyse; aplinkybė, kad pareiškėjas skunde prašo įpareigoti Tarybą sunaikinti visus ir visa apimtimi nuo 2025 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 12 d. atliktų tyrimo veiksmų rezultatus, įskaitant visą 2025 m. vasario 5–6 d. patikrinimo metu surinktą ir 2025 m. vasario 11 ir 12 d. protokoluose užfiksuotais veiksmais surinktą informaciją, esančią visose laikmenose visais formatais, kas lemtų ne tik konkrečių duomenų pašalinimą, bet ir faktišką tyrimo metu surinktų įrodymų visumos eliminavimą, savaime nėra reikšminga, nes tai niekaip neriboja teismo galimybių įvertinti skundžiamo Tarybos, kurios buvo prašoma atlikti tokius veiksmus, nutarimo teisėtumą, bei priimti procesinį sprendimą dėl tokio pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo; manydamas, kad pareiškėjo skunde nurodytas prašymas pripažinti, kad Tarybos pareigūnai, 2025 m. vasario 5–6 d. atlikdami patikrinimą pareiškėjo filialo patalpose ir tęsdami pareiškėjo duomenų rinkimą 2025 m. vasario 6–12 d. viršijo savo įgaliojimus, pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir pareiškėjo teises, vertintinas kaip skundo dalykas (jo dalis), o ne skundo pagrindą sudaranti dalis, teismas ir turėtų priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl šios bylos dalies.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai sprendžiamo klausimo kontekste nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Estijos bendrovės OU Rickman Trade atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2026 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė