2020-04-09 Nr. AB-7022-3-61-3-01370-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-337-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01370-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. F. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. F. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 23 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kuriame prašė panaikinti: 1) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 3R-124(AG-77/12-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA, Mokėjimo agentūra) 2018 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. BRK-296 (toliau – ir NMA sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. vasario 4 d. su NMA pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį Nr. 21EA-KV-15-1-05330-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią NMA įsipareigojo pareiškėjui sumokėti 46 610 Eur paramos sumą projekto Nr. 21EA-KV-15-1-05330-PR-001 (toliau – ir Projektas) įgyvendinimui. Parama buvo skirta šioms investicijoms: lauko tualetui (1 vnt.), laužavietei (4 vnt.), pavėsinei (4 vnt., 25 kv. m), rekreaciniam (pažintiniam) takui iki 2 m. pločio (672 kv. m), skulptūroms (6 vnt.), suolams (8 vnt.), stalams (4 vnt.), šiukšlių dėžėms (4 vnt.), transporto priemonių stovėjimo aikštelei. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą Nr. 21EA-KV-15-1-05330-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas). NMA 2018 m. sausio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui 10 690,26 Eur paramos sumos. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2018 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas nesutinka su Komisijos ir NMA priimtais sprendimais. Pareiškėjo manymu, Komisija tik formaliai vertino bylos aplinkybes, priėmė sprendimą realiai nevertindama įrodymų pagrįstumo, neanalizavo teisės aktų bei jų teisinio reguliavimo esamoje situacijoje. Skundžiami sprendimai yra neišsamūs ir neaiškūs bei nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nėra pateikta skaičiavimo metodika, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus skaičiavimus, kurie atlikti UAB „Sistela“, koks buvo vertintas investicijų medžiagiškumas, ar vertinti komerciniai pasiūlymai ir kt. Sprendimai priimti remiantis prielaidomis, o ne įrodymais. Pareiškėjo teigimu, skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis laikėsi racionalaus lėšų panaudojimo principo, išanalizavo rinką, įvertino investicijas natūroje, apklausė potencialius tiekėjus bei pateikė NMA konkrečios investicijos kainų pagrįstumui ne mažiau nei 3 komercinius pasiūlymus bei sąmatas, tačiau NMA, priimdama sprendimą, nelygino, nevertino analogiškų rinkoje egzistuojančių prekių (paslaugų) ar darbų kainų, todėl atliko neišsamią kainų rinkos analizę, NMA rėmėsi daugiau prielaidomis, nes nei vienas tiekėjas už NMA traktuojamą investicijų kainą neatliktų darbų su analogiškomis medžiagomis, kaip atliko pareiškėjas. NMA nurodytos kainos neatitinka rinkos kainų. Minėtų aplinkybių Komisija nevertino.

5. Pareiškėjui nebuvo pateikti jokie įrodymais, kuriais remiantis nustatyta, kad paraiškoje nurodytų investicijų darbų kaina viršija vidutinę analogiškų investicijų darbų rinkos kainą, t. y. nebuvo pateikti komerciniai pasiūlymai ir kt. įrodymai. Dėl šios priežasties pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į gynybą.

6. Pareiškėjui nesuprantama NMA pozicija, kodėl į tiekėjo kainą neturi būti įskaičiuojami mokesčiai, pavyzdžiui privalomojo sveikatos draudimo, valstybės socialinio draudimo, pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM). Pareiškėjas nėra PVM mokėtojas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-924 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau – ir 2014–2020 metų pirkimo taisyklės), turėjo būti vertinamos tiekėjų kainos su PVM. Iš ginčijamų sprendimų ir ekspertinio konsultavimo ataskaitų matyti, kad minėti mokesčiai nebuvo vertinami ir įtraukiami į investicijų kainą.

7. Atsakovas NMA atsiliepime (b. l. 24–32) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. NMA pateikė Mokėjimo prašymą dėl 44 289,10 Eur paramos sumos, tačiau, įvertinus Mokėjimo prašymą, NMA sprendimu nesuteikta 10 690,26 Eur paramos suma. NMA Mokėjimo prašymą įvertino Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) nustatyta tvarka. NMA, tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 10.9, 10.10 papunkčiais, iniciavo Mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų kainų atitikties vidutinėms rinkos kainoms ekspertinį vertinimą. NMA atliko patirtų išlaidų atitikties vidutinėms rinkos kainoms vertinimą (buvo pasitelkusi UAB „Civitta“ įmonę, teikiančią ekspertines konsultacijas), išnagrinėjo projekto, pirkimo, su Mokėjimo prašymu pateiktus dokumentus (2017 m. kovo 10 d. statybos rangos sutartis Nr. 1, 2017 m. balandžio 18 d. statybos rangos sutartis Nr. 2, darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1, darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 2, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 9530342, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitas Nr. 4302788, 2017 m. kovo 10 d. tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažyma Nr. 1).

9. Atsakovas nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. pareiškėjo NMA pateiktoje paramos paraiškos deklaracijoje pareiškėjas patvirtino, kad prašoma paramos suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Todėl pareiškėjui galėjo būti atlyginama tik būtina ir mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma. Ekspertinio vertinimo metu buvo nustatytos vidutinės rinkos kainos, taip pat buvo įskaičiuotos visos aktualios papildomos išlaidos. Vadovaudamasi pateiktomis ekspertinių konsultacijų ataskaitomis ir jos prieduose pateikta informacija, NMA nustatė, kad įrangos vidutinė rinkos vertė yra 39 999,29 Eur, neįskaitant PVM. Skundžiamame NMA sprendime pateikta detali investicijų lentelė, kurioje aiškiai nurodyta, kokia investicija ir kiek viršijo rinkos kainą. Vadovaujantis apskaičiuotomis vidutinėmis rinkos kainomis, netinkamomis finansuoti pripažintos 12 726,71 Eur išlaidos ir paramos suma sumažinta 10 690,26 Eur (12 726,71 Eur x 83,99863 proc. paramos intensyvumas).

10. Atsakovo manymu, NMA sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Sprendime nuosekliai, detaliai ir motyvuotai aprašyta, kaip buvo nustatyta rinkos kaina ir kas ją nustatė. Atsakovas pažymėjo, kad 2017 m. spalio 3 d. kreipėsi į nepriklausomą ekspertą UAB „Civitta“, siekiant nustatyti, ar nurodytų išlaidų kaina atitinka rinkos kainą ir nėra nepagrįstai didelė. UAB „Civitta“ yra įmonė, kuri viešai deklaruoja teikianti įvairias konsultavimo paslaugas, bei turinti reikiamos kompetencijos specialistų. Ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada NMA neturi pagrindo. Ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties. Sprendime buvo aiškiai nurodytas ekspertas, kuris atliko analizę, taip pat pateikti jo aukštą kvalifikaciją patvirtinantys duomenys. NMA kreipėsi į kvalifikuotus nepriklausomus ekspertus tik po to, kai pati įtarė galimus pažeidimus, o nepriklausomų ekspertų konsultacija buvo reikalinga patvirtinti/paneigti NMA įtarimą dėl aukštesnių kainų. Ekspertinio tyrimo ataskaita skirta išimtinai NMA kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą. NMA privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir įtarusi, kad pareiškėjas galbūt pažeidė teisės aktų nuostatas, pagrįstai atliko išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir priėmė sprendimą. Ekspertinio tyrimo išvadose nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos NMA sprendime, o pati nepriklausomų ekspertų išvada pareiškėjui buvo pateikta kartu su NMA sprendimu, todėl NMA sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad NMA nesilaikė Administravimo taisyklių 69 punkto nuostatų, nes nelygino, nevertino analogiškos rinkoje egzistuojančių prekių (paslaugų) kainos bei pažymėjo, kad UAB „Civitta“ 2017 m. lapkričio 15 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. 104/2017-44 aiškiai nurodyta, jog buvo lyginamos rinkoje esančių analogiškų prekių kainos ir buvo nustatoma vidutinė rinkos kaina.

12. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad NMA neva nepagrįstai neįtraukė PVM, skaičiuojant vidutines rinkos kainas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas Mokėjimo prašyme visas investicijas deklaravo be PVM. Taigi, jei pareiškėjai deklaruoja investicijas be PVM, rinkos investicijos taip pat lyginamos pagal kainą be PVM. Šiuo atveju nei pareiškėjas, nei tiekėjas nebuvo PVM mokėtojai, todėl NMA ir nepriklausomi ekspertai, lygindami rinkoje egzistuojančių investicijų kainas, atsižvelgė į kainas be PVM (taip kaip pareiškėjas deklaravo Mokėjimo prašyme).

13. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad turėjo būti taikomos 2014–2020 metų pirkimo taisyklės, nes šios taisyklės yra skirtos pirkimo procedūroms vykdyti, o ne mokėjimo prašymams vertinti.

14. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad jam nebuvo pateikti jokie įrodymai, kuriais nustatyta, kad paraiškoje nurodytų investicijų darbų kaina viršija vidutinę analogiškų investicijų darbų rinkos kainą, pažymėjo, kad NMA 2017 m. lapkričio 28 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją ir nurodė, kad, išanalizavus pareiškėjo pateiktas pirkimo sutartis, NMA patikros vietoje 2017 m. birželio 28–30 d. argumentus ir nepriklausomų ekspertų ataskaitą, nustatytos didesnės nei vidutinės investicijų rinkos kainos. Šiuo elektroniniu laišku pareiškėjui buvo pateiktos ir lokalinės sąmatos su skaičiavimais ir paaiškinimais, pareiškėjas informuotas, kad jis gali pateikti papildomą informaciją dėl nustatytų kainų. Taigi, pareiškėjas galėjo teikti visus turimus duomenis, paaiškinimus ir įrodymus po to, kai į jį NMA kreipėsi elektroniniu laišku, tačiau jis jokių aplinkybių ar dokumentų kopijų, kurias NMA galėtų vertinti, nepateikė. Visi NMA poziciją pagrindžiantys argumentai, motyvai, faktinės aplinkybės bei teisės aktai yra aiškiai išdėstyti sprendime, todėl NMA pozicija pareiškėjui buvo (turėjo būti) gerai žinoma NMA sprendimo gavimo dieną, o pareiškėjo teisės į gynybą tvarka yra aiškiai aprašyta pačiame NMA sprendime. Pareiškėjas šia teise naudojosi, skundą paduodamas Komisijai.

15. Atsakovo teigimu, Komisija tinkamai įvertino byloje esančius dokumentus ir nustatė, kad NMA turėjo pagrindą priimti sprendimą bei paramą skirti tik iš dalies. Komisijos sprendime nuosekliai ir aiškiai pateiktos teisės aktų nuostatos, nurodančios, kad, jei pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti investicijas įgyvendinti taip, kad būtų neviršytos vidutinės rinkos kainos. Atsakovui nėra aišku, kodėl pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendimu, nes skunde nėra pateikiami pagrįsti ir detalūs argumentai, o tik deklaratyvūs pasisakymai, kad nesutinka su Komisijos sprendimu. Atsakovo nuomone, Komisija sprendime pagrįstai nurodė, kad UAB „Civitta“ konstatuoti duomenys nėra paneigti, o lokalinės sąmatos yra sudarytos su pridėtiniu išlaidų detalizavimu: įtrauktos papildomų medžiagų, mechanizmų išlaidos, įvertinti sezoniniai ir specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos ir kt.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 10 d. sprendimu (b. l. 54–60) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino ginčijamus NMA ir Komisijos sprendimus.

17. Teismas nustatė, kad:

17.1. Pareiškėjas NMA 2015 m. birželio 30 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ dėl projekto „Poilsiavietė (duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimo. Paraiškos pareiškėjo deklaracijos 3 punkte nurodoma, kad prašoma parama yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma.

17.2. NMA su pareiškėju 2016 m. vasario 4 d. pasirašė Paramos sutartį, kuria susitarė, kad pareiškėjo Projektui bus skirta 46 610 Eur parama. Paramą nuspręsta skirti šioms investicijoms: lauko tualetas (1 vnt.), laužavietės (4 vnt.), pavėsinės (4 vnt. 25 kv. m), rekreaciniai (pažintiniai) takai iki 2 m pločio (672 kv. m), skulptūros (6 vnt.), suolai (8 vnt.), stalai (4 vnt.), šiukšlių dėžės (4 vnt.), transporto priemonių stovėjimo aikštelė.

17.3. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 31 d. NMA pateikė Mokėjimo prašymą, kuriuo deklaravo 52 726 Eur sumą ir prašė išmokėti 44 289,12 Eur paramos sumą (paramos intensyvumas 84 proc.): 3 400 Eur transporto priemonių stovėjimo aikštelės įrengimui, 8 394 Eur ąžuolinių skulptūrų (6 vnt.) įrengimui, 1 156 Eur lauko tualeto (1 vnt.) įrengimui, 564 Eur šiukšlių dėžių (4 vnt.) įrengimui, 1 148 Eur laužaviečių (4 vnt.) įrengimui, 1 140 Eur stalų (4 vnt. įrengimui). 1 360 Eur suolų (8 vnt.) įrengimui, 8 684 Eur pavėsinių (4 vnt. 25 kv. m) įrengimui, 26 880 Eur rekreacinių (pažintinių) takų iki 2 m pločio (672 kv. m) įrengimui.

17.4. NMA 2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniu paštu pareiškėją informavo, kad pervertino jo 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimo prašymą ir nustatė mokėjimo prašyme deklaruotų investicijų kainų neatitikimus. Pareiškėjui buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, dėl nustatytų neatitikimų, pateikti papildomą informaciją.

17.5. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 28 d. NMA pateikė raštą, kuriame nurodė, kad su 2017 m. lapkričio 23 d. elektroniniame laiške pateiktais deklaruotų investicijų kainų neatitikimais nesutinka.

17.6. NMA 2018 m. sausio 18 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. BRK-296 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“, kuriuo nusprendė pareiškėjui suteikiamos paramos sumą sumažinti 10 690,26 Eur. NMA nustatė, kad projekto įrangos vidutinė vertė yra 39 999,29 Eur, neįskaitant PVM.

17.7. Pareiškėjas 2018 m. vasario 20 d. kreipėsi į Komisija su skundu, prašydamas panaikinti NMA sprendimą bei įpareigoti NMA iš naujo vertinti pareiškėjo mokėjimo prašymą ir parengti motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Komisija ginčijamu 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 3R-124(AG-77/12-2018) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

18. Teismas taip pat nustatė, kad NMA sprendimas priimtas, remiantis UAB „Civitta“ 2017 m. spalio 19 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 104/2017-44 ir 2017 m. lapkričio 15 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 104/2017-44 bei jos prieduose pateikta informacija. Teismas pažymėjo, kad NMA, vertinant pateiktas paraiškas ir administruojant paramą, galimybę naudotis ekspertų paslaugomis numato Administravimo taisyklių (redakcija galiojusi iki 2016 m. vasario 11 d.) 10.10 papunktis. Teismas sprendė, kad minėtos ataskaitos yra sudėtinė NMA sprendimo dalis.

19. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 „Dėl Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių (toliau – ir 2007–2013 metų pirkimo taisyklės) 19 punktu, kuriame nustatyta, kad, jei projekto vykdytojas yra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų kainos be PVM. Jei projekto vykdytojas nėra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų pasiūlymų kainos su PVM.

20. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nėra PVM mokėtojas. Teismas sprendė, kad NMA, lygindama vidutines rinkos kainas tarp nurodytų Mokėjimo prašyme ir UAB „Civitta“ ataskaitoje, padarė 2007–2013 metų pirkimo taisyklių 19 punkto pažeidimą, nes nepagrįstai UAB „Civitta“ ataskaitoje lygino kainas, neįtraukdama PVM, todėl nuo visos sumos susidarė 6 117,38 Eur PVM skirtumas. Teismo vertinimu, šiuo atveju turėjo būti lyginamos kainos su PVM, nes projekto vykdytojas J. F. buvo ne PVM mokėtojas.

III. 21. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde (b. l. 71–80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo 2018 m. balandžio 20 d. skundą atmesti.

22. Atsakovo manymu, teismas ginčo iš esmės neišnagrinėjo, nes pasisakė tik dėl vieno skundo argumento. Teismas padarė klaidingas išvadas, kurios prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai, byloje esantiems rašytiniams įrodymams ir teisės aktų nuostatoms. Teismas sprendime rėmėsi teisės aktais, kurie šiai situacijai apskritai nėra taikomi, t. y. pareiškėjo paraiška vertinta, vadovaujantis aktualiais teisės aktais, kurie taikomi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėms, o teismas sprendime rėmėsi praėjusio periodo teisės aktais – Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų priemonėms taikomais teisės aktais.

23. Teismas sprendime, skaičiuojant tinkamas finansuoti išlaidas turėjo remtis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 3D-418 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kurioms didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ įgyvendinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. 3D-377 redakcija) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), kurios reglamentuoja tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą, o ne pirkimus reglamentuojančiomis taisyklėmis, kuriomis remiamasi tik tuomet, kai yra nustatomas geriausią komercinį pasiūlymą pateikęs tiekėjas, t. y. dar prieš įsigyjant investicijas.

24. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju keliamas klausimas ne dėl pirkimų laimėtojo nustatymo, o dėl tinkamų finansuoti išlaidų nustatymo. Tiek teismo nepagrįstai nurodomos 2007–2013 metų pirkimo taisyklės, tiek 2014–2020 metų pirkimo taisyklės yra taikomos, reglamentuojant pačias pirkimo procedūras, bet ne vertinant tinkamas finansuoti išlaidas. Pareiškėjo atveju paminėtų pirkimų taisyklių taikymas visiškai nepagrįstas, kadangi 2014–2020 metų pirkimo taisyklių 5.1 punkte aiškiai nurodoma, kad pirkimai pasibaigia, kai yra sudaroma pirkimo sutartis. Taip turėjo būti vertinama ir šiuo atveju – pareiškėjas vadovavosi 2014–2020 metų pirkimo taisyklėmis iki kol įsigijo investicijas, bet kuomet buvo pradėtas vertinti Mokėjimo prašymas ir pradėtos vertinti tinkamos finansuoti išlaidos, tuomet jau turėjo būti privalomai vadovaujamasi Įgyvendinimo taisyklėmis. 2014–2020 metų pirkimo taisyklės skirtos nustatyti laimėtoją, kuris rinkoje siūlo mažiausią kainą ir todėl, konkuruojant privatiems verslininkams ir juridiniams asmenims, yra nustatoma, kada lyginant komercinius pasiūlymus pridedamas PVM, o kada nepridedamas. Šiuo atveju, NMA jau nebenustatinėjo laimėtojo, kadangi buvo aišku, kad investicijos jau įsigytos. Mokėjimo prašymo etape vienintelis likęs klausimas – tinkamos finansuoti išlaidos, todėl, vertinant pareiškėjo deklaruotas išlaidas Mokėjimo prašyme ir rinkoje egzistuojančias kainas (pagal Administravimo taisyklių 3 p.) buvo vadovaujamasi aktualiomis Įgyvendinimo taisyklėmis, o būtent 16 punktu, todėl privalomai buvo lyginamos kainos be PVM. Jei būtų vadovaujamasi teismo sprendimo logika, susidarytų situacija, kad, apskaičiuojant tinkamas finansuoti išlaidas, turėtų būti skaičiuojamas PVM, o tai prieštarauja Įgyvendinimo taisyklių 16 punkto nuostatoms.

25. Atsakovo teigimu, teismas visiškai nenagrinėjo pareiškėjo atsakomybės apimties. Pareiškėjas, 2016 m. vasario 4 d. pasirašydamas Paramos sutartį, savo parašu patvirtino, kad įsipareigoja laikytis Administravimo taisyklių. Būtent Administravimo taisyklių 171.2 punktas aiškiai nurodo, kad pareiškėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų tinkamos finansuoti, vykdydami pirkimus, privalo vadovautis 2014–2020 metų pirkimo taisyklėmis. Pareiškėjui jau Paramos sutarties pasirašymo dieną buvo žinoma apie tai, kokiomis taisyklėmis jis privalo vadovautis. Taip pat pareiškėjas įsipareigojo laikytis Įgyvendinimo taisyklių, kurių 16 punktas nurodo, kad tinkamos finansuoti išlaidos apskaičiuojamos be PVM. Taigi, jau tuomet pareiškėjui turėjo būti aišku, kad vertinant mokėjimo prašymą ir nustatant tinkamas finansuoti išlaidas, bus vertinamos kainos be PVM. Pareiškėjas, nesilaikydamas Administravimo taisyklių ir Įgyvendinimo taisyklių, negalėjo tikėtis, kad projektas pagal pateiktą Paraišką bus bet kuriuo atveju finansuojamas visa apimtimi ir jokios sankcijos nebus taikomos.

26. Atsakovas akcentuoja, kad, vertinant Mokėjimo prašymą, buvo pasitelkti nepriklausomi ekspertai, kurie teikė išvadas dėl rinkoje realiai egzistuojančių investicijų kainų, nepriklausomų ekspertų ataskaita yra pridedama prie NMA sprendimo, tačiau teismas apie tai nepasisakė. Taip pat teismas nevertino pareiškėjo melagingų teiginių dėl neva jam nepateiktos informacijos. Išsprendus tik dalį ginčo, ateityje kils dar daugiau ginčų dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų.

27. Atsakovo manymu, toks teismo sprendimas yra ydingas, kadangi sukuria terpę pareiškėjų piktnaudžiavimui. Vadovaujantis tokiu teismo sprendimu, kiltų reali rizika Europos Sąjungos finansiniams interesams, kuriuos NMA ir bando apsaugoti, neišmokėdama paramos lėšų už investicijas, kurios nebuvo būtinos projektui įgyvendinti bei didesnės už rinkoje įprastai egzistuojančias kainas.

IV. 28. Pareiškėjas J. F. atsiliepime (b. l. 99–108) su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjo teigimu, atsakovas klaidina teismą aptardamas dvi skirtingas procedūras, t. y. Projekte numatytų investicijų pirkimo procedūrą, kuri yra privaloma bei jos tvarka yra aprašyta 2014–2020 pirkimo taisyklėse (nagrinėjamu atveju, kadangi Projekto vykdytojas nėra PVM mokėtojas, todėl Projekto pirkimo laimėtojo kaina buvo nustatoma su PVM) ir pačios Projekto finansavimo sumos išmokėjimą, kurio metu galioja visiškai kita taisyklė, t. y. Projekto vykdytojui kaina mokama be PVM. Abiejų šių įsipareigojimų pareiškėjas laikėsi ir NMA nėra nustačiusi, kad minėtas imperatyvias nuostatas pareiškėjas pažeidė. Atvirkščiai, NMA patvirtino, kad Projekto pirkimai atlikti tinkamai.

30. Pareiškėjas nurodo, kad Administravimo taisyklės nustato bendrą tokių kaip pareiškėjo Projekto administravimo tvarką, šių taisyklių 78 punkte nurodyta, kad PVM, kurį paramos gavėjas turi galimybę įtraukti į PVM atskaitą, yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra fizinis asmuo ne PVM mokėtojas, todėl NMA niekaip negalėtų išmokėti paramą už Projektą su PVM, nes PVM suma yra netinkama finansuoti ir Pareiškėjas net neprašo jos kompensuoti, ką patvirtina byloje esantis Mokėjimo prašymas.

31. Pareiškėjo teigimu, Projektui finansuoti sumą NMA privalo išskaityti PVM, tačiau, vertinant tinkamas finansuoti sumas, NMA turi vadovautis ir pasiūlymus vertinti su PVM, nes Projekto vykdytojas yra ne PVM mokėtojas. Būtent taip, t. y. Projektui finansuoti mažintiną sumą skaičiuoti su PVM, NMA buvo nusprendusi 2017 m. lapkričio 23 d. atsiųstame elektroniniame laiške, todėl Pareiškėjui būtų buvę sumažinta PVM finansuoti suma ne 12 726,71 Eur, o 6 117,38 Eur, tačiau atsakovas poziciją pakeitė. NMA, lygindama vidutines rinkos kainas tarp nurodytų Mokėjimo prašyme ir UAB „Civitta“ ataskaitoje, vadovavosi „Nustatyta kaina, be PVM“, todėl padarė 2014–2020 Pirkimo taisyklių 15 punkte ar 2007–2013 Pirkimo taisyklių 19 punkte numatytą imperatyvo pažeidimą.

32. Pareiškėjo manymu, atsakovas šiuo atveju atliko diskriminacinį skaičiavimą tarp skirtingai PVM apmokestinamąją veiklą pasirinkusių rangovų, t. y. tarp realaus rangovo A. L., kuris vykdė Projekto rangos darbus PVM įtraukdamas į savo galutinį pasiūlymą sumoje 44 332 Eur, bet nebūdamas PVM mokėtoju, ir neva hipotetiškai rangos darbus galinčio atlikti rangovo PVM mokėtojo, nors jo PVM kaštų neįtraukė į galutinę kainą. Apeliacinio skundo tenkinimo atveju, NMA, remdamasi tokia teismo praktika, galėtų atlikti jau esamų ir NMA administruojamų projektų, kuriuose rangos darbus vykdo ne PVM mokėtojai, kainų sulyginimą su hipotetiniais rangovais. Taigi, šio teismo sprendimo svarba yra ypatinga, formuojant Europos Sąjungos lėšų tinkamo įsisavinimo klausimą.

33. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė 2007–2013 m. pirkimų taisykles, nors ginčui aktualios 2014–2020 m. pirkimų taisyklės, bei pažymi, kad šios pirkimus reglamentuojančios taisyklės yra identiškos ir visiškai nekeičia ginčo esmės, t. y. tuo atveju, jeigu projekto vykdytojas nėra PVM mokėtojas (kaip yra šio ginčo atveju), turi būti vertinamos tiekėjų pasiūlymų kainos su PVM, kas nebuvo padaryta.

34. Pareiškėjas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pagal 2014–2020 metų pirkimo taisyklių 5.1 punktą, pirkimai pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis, todėl neva pirkimo taisyklės tampa nebeaktualios. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Administravimo taisyklių 66 punktą, NMA, nustatydama tinkamų finansuoti išlaidų sumą, turi teisę palyginti pareiškėjo pateikto mažiausio komercinio pasiūlymo konkrečiai investicijai kainą su atitinkamos prekės, paslaugos, darbo vidutine rinkos kaina, t. y. NMA retrospektyviai revizuoja pareiškėjo atliktą pirkimo procedūrą. Taigi, pakartotinės patikros atveju 2014–2020 metų pirkimo taisyklės tampa aktualios.

35. Pareiškėjas pažymi, kad NMA sprendimas sumažinti Projektui skirtos paramos dydį yra neteisėtas ir dėl to, kad UAB „Civitta“ ataskaitoje lyginamos hipotetinės kainos yra netikslios, neteisingos ir nepagrįstos realiais komerciniais pasiūlymais. Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai įgyvendino Administravimo taisyklių 69 punktą, t. y. laikydamasis racionalaus lėšų panaudojimo principo, išanalizavo rinką, įvertino investicijas natūroje, apklausė potencialius tiekėjus A. L., UAB „Stromlita“, UAB „Pugis“. Be to, teismo posėdyje pareiškėjas pateikė dar du papildomus alternatyvius pasiūlymus, kuriuose pateikti skaičiavimai, kiek kainuotų ginčo Projekto rangos darbai. Pasiūlymai pateikti rangovų ne PVM mokėtojų, kurių kainos kaip nurodyta aukščiau, realiau atspindi realius kaštus Projekto darbams įvykdyti, nes UAB „Civitta” ataskaitoje skaičiuotos kainos rangovų, kurie yra PVM mokėtojai. Pagal E. T. pasiūlymą miško parko poilsio aikštelėms įrengti matyti, kad rangos darbai kainuotų 48 675 Eur, o pagal T. G. pasiūlymą Projekto rangos darbai kainuotų 45 712 Eur. Taigi, šie įrodymai parodo, kad realiai pareiškėjas ginčo rangos darbus negalėjo įsigyti pigiau kaip 44 332 Eur (A. L. pasiūlymas). Taigi, UAB „Civitta“ skaičiavimai yra netikslūs, todėl NMA sprendimas yra naikintinas, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas. Pareiškėjo manymu, atsakovas turėjo pateikti įrodymus, kad ginčo atveju egzistuoja bent vienas realus rangovas, kuris būtų pasiryžęs realiai atlikti Projekto rangos darbus pigiau nei atliko rangovas A. L..

36. Pareiškėjo manymu, teismas atliko visapusišką įrodymų tyrimą, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas išsprendė tik dalį pareiškėjo skundo argumentų. Be to, vertinant UAB „Civitta“ skaičiavimus, turėjo būti vertinama D. K. paskaičiuota kaina su PVM, nes pareiškėjas, kaip Projekto vykdytojas, nebuvo PVM apmokestinamas asmuo, todėl vien jau tai buvo pagrindas panaikinti NMA sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 37. Ginčas byloje kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo pareiškėjui išmokėta mažesnė paramos suma nei pareiškėjas prašė Mokėjimo prašyme, bei Komisijos, kuri pareiškėjo skundą išnagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Mokėjimo prašyme prašė suteikti 44 289,10 Eur paramos sumą. NMA, tikrindama pareiškėjo nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atliko patirtų išlaidų atitikties vidutinėms rinkos kainoms vertinimą (pasitelkė UAB „Civitta“, teikiančią ekspertines konsultacijas). Vadovaudamasi UAB „Civitta“ pateiktomis ekspertinių konsultacijų ataskaitomis ir jų prieduose pateikta informacija, NMA nustatė, kad įrangos vidutinė rinkos vertė yra 39 999,29 Eur, neįskaitant PVM. Atsižvelgiant į tai, NMA ginčijamu sprendimu netinkamomis finansuoti pripažino 12 726,71 Eur (52 726 – 39 999,29), t. y. paramos sumą sumažino 10 690,26 Eur (12 726,71 Eur x 83,99863 proc. paramos intensyvumas).

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu panaikino NMA ir Komisijos sprendimus, konstatavęs, kad NMA, lygindama vidutines rinkos kainas tarp nurodytų pareiškėjo Mokėjimo prašyme ir UAB „Civitta“ ataskaitoje, padarė 2007–2013 metų pirkimo taisyklių 19 punkto pažeidimą, nes nepagrįstai UAB „Civitta“ ataskaitoje lygino kainas, neįtraukdama PVM, todėl nuo visos sumos susidarė 6 117,38 Eur PVM skirtumas. Teismo vertinimu, šiuo atveju turėjo būti lyginamos kainos su PVM, nes projekto vykdytojas J. F. buvo ne PVM mokėtojas.

40. Atsakovas, nesutikdamas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas rėmėsi praėjusio periodo teisės aktais – 2007–2013 metų pirkimo taisyklėmis, nors šiuo atveju pareiškėjo paraiška vertinta, vadovaujantis aktualiais teisės aktais, kurie taikomi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėms, taip pat teismas neatskleidė ginčo esmės, nes, remdamasis pirkimų taisyklėmis, nagrinėjo galimo pirkimų laimėtojo klausimą, nors turėjo nagrinėti tinkamų finansuoti išlaidų klausimą. Atsakovo teigimu, turėjo būti vadovaujamasi Įgyvendinimo taisyklių 16 punktu ir lyginamos pareiškėjo deklaruotos išlaidos su nustatytomis rinkos kainomis be PVM.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

42. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, plačiau pasisako tik tais aspektais, kurie yra aktualūs sprendžiant dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei nurodomų jame argumentų reikšmės tarp šalių kilusiame ginče.

43. Pareiškėjas 2016 m. vasario 4 d. su NMA pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ paramos sutartį Nr. 21EA-KV-15-1-05330-PR001, pagal kurią NMA įsipareigojo pareiškėjui sumokėti 46 610 Eur paramos sumą projekto Nr. 21EA-KV-15-1-05330-PR-001 „Poilsiavietė (duomenys neskelbtini)“ įgyvendinimui. Paramos paraiškoje bendra Projekto vertė su/be PVM buvo nurodyta 59 197,26 Eur, PVM – 0 Eur, pašoma paramos suma – 49 725,67 Eur. Pagrindinėse Paramos sutarties sąlygose nurodyta, kad paramos skyrimą reglamentuoja Administravimo taisyklės ir Įgyvendinimo taisyklės.

44. Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi NMA sprendimo priėmimo metu) 3 punkte tinkamos finansuoti išlaidos apibrėžiamos, kaip išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos, pagrįstos ir ne didesnės už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas, patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo Mokėjimo agentūrai dienos, išskyrus bendrąsias išlaidas, kurios gali būti patirtos ne anksčiau kaip 1 metai iki paraiškos pateikimo dienos, bet ne anksčiau nei 2014 m. sausio 1 d., ir atitinkančios ES bei nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms).

45. Įgyvendinimo taisyklių (redakcija, galiojusi NMA sprendimo priėmimo metu) 16 punkte nustatyta, kad suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be PVM. Tų pačių taisyklių 34 punkte nustatyta, kad pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurį paramos gavėjas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą turi ar galėtų turėti galimybę įtraukti į PVM atskaitą (net jei tokio PVM paramos gavėjas į atskaitą neįtraukė), yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administravimo taisyklių 80 punkte.

46. Tinkamumo skirti paramą vertinimas atliekamas Administravimo taisyklių 62–77 punktuose nustatyta tvarka. Pagal Administravimo taisyklių 69 punktą, laikydamasis racionalaus lėšų panaudojimo principo, pareiškėjas turi imtis visų priemonių įsigyti investicijas kainomis, ne didesnėmis už įprastas rinkoje egzistuojančias kainas. Pareiškėjas konkrečios investicijos kainų pagrįstumui turi pateikti ne mažiau nei 3 (tris) komercinius pasiūlymus. Mokėjimo agentūra, nustatydama tinkamų finansuoti investicijų dydį, turi teisę palyginti pareiškėjo pateikto komercinio pasiūlymo konkrečiai investicijai kainą su analogiškų rinkose egzistuojančių investicijų kaina, jeigu VI nėra nustačiusi įkainio tokiai investicijai. Tuo atveju, kai pareiškėjo pateiktame komerciniame pasiūlyme nurodyta prekės (paslaugos) darbų kaina yra 10 proc. didesnė, nei analogiškos rinkoje egzistuojančios prekės (paslaugos) ar darbų kaina, pareiškėjui siunčiamas paklausimas su prašymu per nustatytą laiką pateikti pasirinktos prekės (paslaugos) ar darbų kainos pagrindimą. Pareiškėjui pateikus neišsamų, nevisiškai motyvuotą pagrindimą, Mokėjimo agentūra tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįsta nustatytą analogiškos prekės (paslaugos) ar darbų kainą. Mokėjimo agentūra apie tai informuoja pareiškėją ir suderina su juo, ar jis sutinka iki galo įgyvendinti projektą turėdamas mažesnę paramos sumą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą laiką nepateikia tokio sutikimo, paramos paraiška pripažįstama netinkama finansuoti ir yra atmetama. Apskaičiuotas tinkamų finansuoti išlaidų dydis ir (arba) didžiausias paramos dydis suapvalinamas iki sveikųjų skaičių.

47. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, prisiėmęs įsipareigojimus atlikti pirkimus už mažiausią kainą, turi siekti mažiausios rinkoje pirkimo kainos, o NMA, kai jai kyla įtarimų dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų, atlieka ekspertizę, ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1192-492/2019 ir kt.).

48. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamo NMA sprendimo pagrįstumo, išnagrinėjo jį pagrindžiančius duomenis – UAB „Civitta“ 2017 m. lapkričio 15 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitą; pažymėjo, kad ji parengta įvertinus NMA pateiktą miškotvarkos projektą 2014–2033 metams, administracinio vizito vietoje ataskaitą pagal KPP priemonę Nr. V-VV-0936964, pareiškėjo prekių, paslaugų ir rangos darbų pirkimo dokumentus, komercinius pasiūlymus 2017 m. vasario–gegužės mėn., Paramos sutartį, Paraišką, rangos sutartis, darbų perdavimo – priėmimo aktus, prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo dokumentus, lokalines sąmatas, grindžiama UAB „Sistela“ 2017 m. kovo mėn. statinių statybos skaičiuojamųjų kainų prilyginamaisiais ekonominiais rodikliais, Administravimo taisyklėmis, Įgyvendinimo taisyklėmis bei Pirkimo taisyklėmis. Vertindamas UAB „Civitta“ ataskaitą, teismas nurodė, kad 2017 m. spalio 19 d. buvo nuvykta į vietą ir nustatyti medžiagų, darbų ir įrengimų kiekiai, reikalingi investicijoms rangos būdu sukurti, jais remiantis buvo nustatytos atskirų investicijų objektų rangos rinkos kainos. Ataskaitoje nurodoma, kad, nustatant statybos rangos būdu pagamintų objektų (investicijų) rinkos kainas, buvo remtasi Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka, įtraukti visi su statybos rangos procesu susiję papildomi mokesčiai – darbuotojų socialinio draudimo išlaidos, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės ir pridėtinės išlaidos, PVM.

49. Minėtos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ginčijamą NMA sprendimą pagrindžiančių duomenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai – pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų (specialisto ar eksperto išvados), kuriais galėtų būti paneigiami UAB „Civitta“ ataskaitoje pateikti skaičiavimai, todėl ginčijama NMA sprendimo dalimi laikytinos tik aplinkybės, susijusios su PVM pripažinimu atlygintinomis pareiškėjui išlaidomis.

50. Apeliaciniame skunde atsakovas argumentuoja, kad PVM yra netinkamas finansuoti iš paramos lėšų, ir šią aplinkybę grindžia Įgyvendinimo taisyklių 16 punktu, nustatančiu, kad suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be PVM. Atsakovas nekvestionuoja aplinkybės, kad pareiškėjas yra ne PVM mokėtojas ir sumokėtos PVM sumos rangovui negalėtų susigrąžinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau, jo teigimu, sprendžiant klausimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, turėjo būti vadovaujamasi Įgyvendinimo taisyklių 16 punktu ir lyginamos pareiškėjo deklaruotos išlaidos su nustatytomis rinkos kainomis be PVM. Nagrinėjamu atveju NMA, vertindama tinkamas finansuoti sumas, pasiūlymus vertino, neįtraukdama PVM, todėl nuo visos sumos susidarė 6 117,38 Eur PVM skirtumas, o netinkamomis finansuoti pripažino viso 12 726,71 Eur išlaidų.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įgyvendinimo taisyklių 16 punkte nereglamentuota, kaip turi būti apskaičiuojama mažiausia projektui įgyvendinti būtina lėšų suma ar vidutinė rinkos kaina, kai projekto vykdytojas yra ne PVM mokėtojas, šis punktas tik nustato bendrą taisyklę, kad suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas be PVM. Aiškinant Įgyvendinimo taisyklių 16 punkto nuostatą, turi būti sistemiškai atsižvelgiama į kitas Įgyvendinimo taisyklių (34 p.), Administravimo taisyklių (80 p.) sąlygas dėl laikytinų tinkamomis/netinkamomis finansuoti išlaidų, taip pat 2014–2020 metų pirkimo taisyklių (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo metu) 19 punkto nuostatos, pagal kurias <...> Jei projekto vykdytojas yra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų kainos be PVM. Jei projekto vykdytojas nėra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų pasiūlymų kainos su PVM. Nors šios taisyklės reglamentuoja atitinkamos vertės prekių, paslaugų ar darbų pirkimus, tačiau Administravimo taisyklių 69 punkte yra įtvirtinta NMA pareiga, nustatant tinkamų finansuoti investicijų dydį, palyginti pareiškėjo pateikto komercinio pasiūlymo konkrečiai investicijai kainą su analogiškų rinkose egzistuojančių investicijų kaina, vadinasi, lyginamuoju metodu vertinant pirkimo atitiktį vidutinėms rinkos kainoms, pirkimų taisyklių nuostatos taip pat yra reikšmingos sprendžiant dėl tinkamų finansuoti išlaidų nustatymo.

52. Minėta, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog Pareiškėjas nėra PVM mokėtojas, todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, jo paraiškoje nurodyta Projekto vertė – 59 197,26 Eur, prašoma paramos suma – 49 725,67 Eur be PVM, Paramos sutartyje skiriama 46 610 Eur suma turi būti vertinama kaip galimos tinkamos finansuoti išlaidos, neišskiriant PVM, nes pareiškėjas PVM neturi/negali turėti galimybės įtraukti į PVM atskaitą. Pareiškėjo sumokėtas PVM laikytinas jo realiai patirtomis išlaidomis, kurios, atsižvelgiant į Įgyvendinimo taisyklių 34 punkto, Administravimo taisyklių 80 punkto sąlygas, laikytinos tinkamomis finansuoti iš paramos lėšų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad projekto vykdytojas (pareiškėjas) nėra PVM mokėtojas, pagrįstai darė išvadą, kad šiuo atveju turėjo būti lyginamos kainos su PVM.

53. Pareiškėjas pagrįstai teigia, kad jis, nebūdamas PVM mokėtojas ir neturėdamas teisės į PVM atskaitą, būtų diskriminuojamas kitų paramos gavėjų, kurie yra PVM mokėtojai, aspektu, nes dėl patiriamų didesnių išlaidų negalėtų su jais konkuruoti. Tokiu atveju visų pareiškėjo patirtų išlaidų (įskaitant PVM, kurio negali susigrąžinti) atlyginimas iš paramos lėšų negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas ir niekaip negali prieštarauti mažiausios kainos principui, nes susijęs ne su šiuo principu ar kainodara apskritai, bet su paramos gavėjo teise į PVM atskaitą. Be to, NMA paraiškų dėl paramos priėmimo metu nėra nustačiusi aiškių taisyklių, įtvirtinančių, kad paramos gavėjai, nesantys PVM mokėtojais, gali pretenduoti tik į tų išlaidų, kurios apskaičiuotos neįtraukiant PVM, atlyginimą. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjo Paraiškoje, Paramos sutartyje ir Mokėjimo prašyme nurodytos išlaidų sumos PVM finansavimo iš paramos lėšų aspektu turi būti traktuojamos vienodai, pripažįstant jo teisę į visų realiai patirtų pagrįstų išlaidų atlyginimą, t. y. apimant ir PVM, kurio pareiškėjas, nebūdamas PVM mokėtoju, negali susigrąžinti, ir tai atitiktų tiek Įgyvendinimo taisyklių 34 punkto, tiek Administravimo taisyklių 80 punkto nuostatas.

54. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi praėjusio periodo teisės aktais – 2007–2013 metų pirkimo taisyklėmis. Pareiškėjas paraišką teikė ir Paramos sutartį pasirašė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos 2014–2020 metų pirkimo taisyklių nuostatos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tiek 2007–2013 metų, tiek 2014–2020 metų pirkimo taisyklių nuostatos tuo aspektu, kad, jei projekto vykdytojas nėra PVM mokėtojas, turi būti vertinamos tiekėjų pasiūlymų kainos su PVM, yra identiškos. Todėl šis pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas esminiu, nes nepakeičia teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminis reikalavimas atsakyti į visus pareikštus pagrindinius reikalavimus nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvių rašytinį ar teismo posėdyje žodžiu pateiktą argumentą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2033-662/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatęs NMA sprendimo trūkumus, kurie yra reikšmingi, sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinų sankcijų dydžio ir apimties, turėjo pakankamą pagrindą NMA sprendimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjo melagingų teiginių dėl neva nepateiktos informacijos, dėl teisės pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir vadovautis jų pateikta ataskaita, dėl pareiškėjo atsakomybės klausimo, apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, nėra aktualūs, nes pirmosios instancijos teismas nurodytais aspektais atsakovo sprendimo nekritikavo ir šiais pagrindais ginčo sprendimo nenaikino.

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir, nors motyvuojamoje dalyje rėmėsi ankstesnio periodo teisės aktu (2007–2013 metų pirkimo taisyklėmis), tačiau šis sprendimo trūkumas nelaikytinas esminiu sprendimui panaikinti, nes ginčui taikytinų 2014–2020 metų pirkimo taisyklių nuostatos iš esmės identiškos minėtoms ankstesnio periodo nuostatoms. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

57. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkintinas. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas administracinėje byloje Nr. I-2776-244/2018, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui priteisimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 41 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1, 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo J. F. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme atmesti.

Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui J. F. priteisimo pirmosios instancijos teisme perduoti spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė