92733c50-2ac8-499b-bb02-5611b809fdf2 · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-647-1023/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19300-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.10.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei,

kaltinamajam K. G., jo gynėjai advokatei Agnei Labutytei-Raškevičei,

nukentėjusiajai J. G., jos atstovei advokatei Neringai Milašienei,

vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kauno r.sav.., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. G. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 17 d. 20.46 val. iki 2022 m. birželio 20 d. 07.55 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudodamas psichinę prievartÄ , sistemingai nuolat baugino savo Å¡eimos narę – sutuoktinę J. G., t. y. 2022 m. balandžio 17 d. apie 20.46 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, baugino jÄ , sakydamas „tu mirsi“, „aÅ¡ tau kerÅ¡ysiu tiek, kad nachui, nachui, aÅ¡ numirsiu, bet tau kerÅ¡ysiu, iÅ¡ paskutiniųjų, kiek tik įmanoma“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2022 m. balandžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, agresyviai ėjo jos link, stangindamas rankas bei sakydamas „iÅ¡muÅ¡iu tau dantis“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2022 m. gegužės 11 d. apie 20.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, grasino jai sulaužyti žandikaulį, suleisti „AIDS“, kad Å¡i susirgtų Å¡ia liga, bei sakydamas „rytoj bÅ«si duobėj, Nemune“, „varyk nachui, nes užmuÅ¡iu“.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2022 m. gegužės 15 d. apie 00.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, netiesiogiai - per dukrÄ I. G. - grasino jai, sakydamas „tu nepyk ant manęs, aÅ¡ gal sėsiu 10-15 metų, bet nužudysiu tavo mamÄ â€œ.

Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2022 m. gegužės 16 d. apie 09.00 val., netiesiogiai - per dukrÄ I. G., grasino, dukters paprašęs perduoti nukentėjusiajai, kad Å¡i „atsargiai važiuotų į darbÄ , nes gali bÅ«ti, kad sprogs padanga“.

Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2022 m. birželio 20 d. apie 7.55 val., bÅ«damas įniršęs, grasino nukentėjusiajai „aÅ¡ tave nužudysiu, blet“, po ko laužė pagrindines namo duris, tokiu savo elgesiu sudarė Å¡eimos narei J. G. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusios. Nurodė, jog pripažįsta, kad grasino tuo metu savo sutuoktinei, tačiau kadangi viskas vyko seniai, todėl konkrečiai kÄ kada sakė nelabai atsimena, prisimena, kad sakė, jog įmes į NemunÄ , dėl Aids, dėl padangos sprogimo, sutinka su visomis aplinkybėmis, laiku ir vieta, nurodytomis kaltinime. Tuo metu dar buvo susituokę su nukentėjusiÄ jÄ , gyveno gerai, pasistatė namus, žmona nedirbo, augino vaikus, jis Å¡eimÄ pilnai iÅ¡laikė, su vaikais ir draugėmis ji dažnai iÅ¡vykdavo, o paskui ji nutarė iÅ¡situokti ir norėjo, kad jai viskas vienai liktų, mediacijoje prašė, kad nesiskirtų, pusę metų negėrė, jei ne skyrybos taip nesielgtų, jis viskÄ jai po skyrybų ir paliko. Jis tuo metu vartojo daug alkoholio ir jam nuo to darėsi blogai, todėl pats kreipėsi pagalbos į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ , buvo ne kartÄ gydomas klinikose. Å iuo metu jis nėra visiÅ¡kai atsisakęs alkoholio, vartoja maždaug du kartus per mėnesį, pavyzdžiui vyno butelį. Visi jo pasakyti grasinimai buvo dėl girtumo, jam bÅ«nant neblaiviam. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta iÅ¡ dalies, mano, kad jo dydis yra per didelis.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo tyrimo metu, kuomet K. G. parodė, kad sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis praneÅ¡ime apie įtarimÄ , t. y. su tuo, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 17 d. , 20.46 val., iki 2022 m. birželio 20 d. 7.55 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., naudodamas psichinę prievartÄ , sistemingai baugino savo sutuoktinę J. G.. Å iuo metu jam sunku tiksliai prisiminti, kÄ tiksliai iÅ¡sakė savo sutuoktinei. Neneigia, kad žodžius, kurie nurodyti praneÅ¡ime apie įtarimÄ , nes, kiek prisimena, dažniausiai bÅ«davo neblaivus, dėl ko tapdavo suirzęs ir agresyvus. Suvokė, kad tokiais savo veiksmais baugino ne tik jÄ , bet ir savo dukras, todėl, suvokdamas, kad jam reikalinga pagalba, 2022 m. birželio 2 d. kreipėsi pagalbos į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ , esantį Kaune, Giedraičių g. 8, kur nuo 2022 m. L. 15 d. gydėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo. Gydymas buvo baigtas 2022 m. rugpjūčio 2 d., pateikia prie apklausos gydymo įstaigos pateiktÄ diplomÄ . Dėl savo elgesio nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, savo žmonos ir vaikų atsiprašė, po gydymo į viskÄ Å¾iÅ«ri kitomis akimis, suvokdamas savo iÅ¡sakytų grasinimų pasekmes, kad sutuoktinė, bÅ«dama įbauginta, turėjo pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti (1 t., b. l. 148-151).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojai ir gynėjai, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , neapklausiant kitų proceso dalyvių. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokurorė ir gynėja, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiÅ¡kai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir iÅ¡tirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. Apžiūra atlikta 2022 m. birželio 7 d. 12.00-12.30 val., kurios metu jokių tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nieko nepaimta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 13-20).

Nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad ji gyvena kartu su savo vyru K. G. adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r. K. G. nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, ir dėl jo nuolatinio girtavimo ji nusprendė skirtis. 2021 m. vasarÄ , tikslaus laiko nepamena, ji K. G. pasakė, kad nori skirtis. Sužinojęs apie jos norÄ skirtis, jis kurį laikÄ nevartojo alkoholio ir jai negrasino. Nuo 2022 m. pradžios jis jai pradėjo grasinti, kadangi ji tvirtai apsisprendė skirtis, nes žmogus ir toliau girtauja. 2022 m. gegužės 13 d. apie 20.00 val., ji grįžo iÅ¡ darbo namo ir pastebėjo, kad K.

G. namuose yra neblaivus. Jai įėjus į namus, jis pradėjo konfliktuoti ir grasinti, sakydamas kad „iÅ¡mes jÄ iÅ¡ namų ir paliks jÄ be vaikų”, taip pat sakė, kad „jei kreipsis į policijÄ , ji bus duobėje, nes policija yra nulis Lietuvoje“. Vėliau konflikto metu jis jai liepė iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Jam liepus iÅ¡eiti iÅ¡ namų, ji nuėjo į miegamÄ jį krautis lagamino. K. G., pamatęs, kad ji tikrai ruoÅ¡iasi iÅ¡eiti, jos neiÅ¡leido. Toliau tęsėsi pokalbiai ir grasinimai, ko pasėkoje K.

G. paėmė jÄ už rankos ir neapsirengusiÄ tempdamas iÅ¡vedė į laukÄ . Ji apėjo aplink namÄ ir atsisėdo terasoje ant sofos. K. G., atėjęs paskui jÄ , ir toliau tęsė grasinimus įvairiomis frazėmis susidoroti su ja ir jos drauge S. K.. Ji tiesiog sėdėjo terasoje ir jam nieko nesakė. Po kurio laiko ji įėjo į namus, užlipo į viršų pas savo vaikus I. ir L.. Vaikai dėl tokių tėvo K. G. veiksmų taip pat buvo iÅ¡sigandę ir verkė. Tada ji galvojo, kaip su vaikais iÅ¡eiti iÅ¡ namų.

Kadangi bijojo K. G., 2022 m. gegužės 14 d. ryte, iÅ¡taikiusi progÄ , su vaikais iÅ¡važiavo pas savo tėvus. Nuo to laiko ji gyvena pas savo tėvus. K. G. grasinimus susidoroti su ja iÅ¡reiÅ¡kia žodžiu, jai bÅ«nant namie, taip pat raÅ¡ydamas trumpÄ sias žinutes. Taip pat K. G. jų dukrai I. G. yra sakęs „perduok mamai, kad atsargiai į darbÄ važiuotų“, „ tu ant manęs nepyk, bet aÅ¡ nužudysiu tavo mamÄ ir pats nusižudysiu“. Dažniausiai K. G. grasina susidoroti su ja ar jai pakenkti, bÅ«damas neblaivus.

Jis jokių realių veiksmų nesiėmė ir savo žodžiu išreikštų grasinimų neįvykdė. Dėl tokio K. G. elgesio ji jaučia nuolatinę baimę. Mano, kad savo žodžiu išreikštus grasinimus K. G. gali tikrai įvykdyti, nes yra spontaniškas ir kerštingas žmogus. Taip pat ji žino, kad K. G. pažįsta asmenis, kurie priklauso nusikalstamoms grupuotėms, ir tuo didžiuojasi. Grasinimai susidoroti su ja ar jai pakenkti tęsiasi apie 2-3 mėnesius. Ji yra užfiksavusi telefonu, kaip K.

G. jai grasina ir vaizdo įrašus pateiks elektroniniu paštu (b. l. 25-28).

Papildomais nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad kai 2021 m. birželio mėn. ji nusprendė su K. G. skirtis, Å¡is, gavęs laiÅ¡kÄ iÅ¡ mediatoriaus, buvo labai nustebęs dėl jos tokio žingsnio. Jis jÄ Ä¯kalbėjo suteikti jam dar vienÄ Å¡ansÄ . Ji su tuo sutiko, davė ultimatumÄ , kad, jei jis nesilaikys susitarimo ir nenustos vartoti alkoholinius gėrimus, jiedu gražiai ir ramiai iÅ¡siskirs. Jo pažadas negerti truko neilgai. 2021 me. vasarÄ , L. mėn., tikslios dienos neprisimena, atostogų metu, nuomojamojo buto adresu (duomenys neskelbtini) kieme, jis, bÅ«damas neblaivus, jų draugų akivaizdoje jÄ tyčia pastÅ«mė, dėl ko ji griuvo atbula.

JÄ pagavo draugas A. S., todėl ji jokių sužeidimų nepatyrė. K. G. parodė jai nepagarbÄ prieÅ¡ jų draugus. K. G. taip pasielgė, kadangi ji jo paprašė, jam bÅ«nant neblaiviam, netriukÅ¡mauti, nes jai buvo gėda dėl jo tokio elgesio. K. G. nepatiko jos pastaba. Apie šį įvykį gali paliudyti kiti draugai: A. S. žmona Agnė, V. Å ., kurių telefono numerių ji nežino, bet, esant reikalui, sužinos. Po Å¡io įvykio K. G. sekančiÄ dienÄ vienas iÅ¡vyko į namus, o ji su vaikais toliau liko vasaroti Palangoje.

Iki Å¡ios dienos K. G. nėra pakėlęs prieÅ¡ jÄ rankos, tačiau jo nuolatinis bauginimas, naudojant psichologinį smurtÄ , kelia jai baimę ir nesaugumo jausmÄ . Kitas įvykis, kurį aiÅ¡kiai prisimena, buvo 2022 m. balandžio 17 d. , 20.46 val. Å ios dienos vaizdo įraÅ¡us pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. K. G. namuose adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r., vėl bÅ«damas neblaivus, baugino jÄ , sakydamas, kad ji mirs, jei bandys iÅ¡siskirti. Å iuos jo žodžius ji suprato kaip realiÄ grėsmę, nes jai jo veiksmai atrodo spontaniÅ¡ki ir neapgalvoti, ji žino, kad jis yra kerÅ¡tingas ir niekada neatleis, jei viskas bus ne pagal jį.

TÄ patį vakarÄ , vaizdo įraÅ¡uose, kuriuos pateikė, girdisi jį sakant „aÅ¡ tau kerÅ¡ysiu tiek, kad nachui, nachui, aÅ¡ numirsiu, bet tau kerÅ¡ysiu, iÅ¡ paskutiniųjų, kiek tik įmanoma“. Å ie jo žodžiai jai sukėlė baimę. Nenorėdama jo provokuoti, ji kalbėjo ramiu balsu, nors viduje jautė nerimÄ , jai buvo baisu. 2022 m. balandį, tikslios dienos ir laiko neprisimena, ji grįžo namo, kai namo kieme pamatė K. G.. Jis neblaivus plovė automobilį. Garsiai grojo muzika, todėl ji jo paprašė sumažinti garsÄ , netrukdyti aplinkiniams kaimynams.

Ji sumažino kolonėlės garsÄ . Jai bÅ«nant gyvenamo namo viduje, koridoriaus patalpoje, K. G. agresyviai ėjo jos link. Ji tai suprato iÅ¡ jo kÅ«no kalbos, nes jis stangino rankas, drebėjo apatinė jo lÅ«pa (taip jam bÅ«na, kai bÅ«na nervuotas). Jis pasakė „iÅ¡muÅ¡iu tau dantis“, nurodė jai „pyzdint“ iÅ¡ namų. Ir tÄ kartÄ ji liko Å¡altų nervų, jo neprovokavo. Namuose tuo metu nieko nebuvo. Visos ribos buvo peržengtos 2022 m. gegužės 11 d. RaÅ¡ydama pareiÅ¡kimÄ , ji klaidingai nurodė datÄ , t. y. 2022-05-13.

Dėl minėtos dienos įvykio ji pateikė vaizdo įraÅ¡us, darytus 21.41 val. ir 22.10 val. MinėtÄ dienÄ , grįžusi namo po darbo, rado sutuoktinį neblaivų, jis pradėjo konfliktuoti, vėl jÄ baugindamas, kad ji bus duobėj, Nemune, liepė jai iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Ji nuėjo krautis daiktus. Pamatęs, kad ji taip ir daro, jis persigalvojo ir iÅ¡eiti jai nebeleido. Tęsdamas pokalbį, jis paėmė jai už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o, jį spaudė, dėl ko ji juto momentinį skausmÄ , neapsirengusiÄ iÅ¡tempė į laukÄ , kur, toliau tęsdamas bauginimus, iÅ¡sakė minėtus žodžius, kad ji bus duobėje, Nemune.

Toks jo elgesys, jos varymas lauk, gÄ sdinimai dėl jos gyvybės, kad atims iÅ¡ jos vaikus, o vėliau atsipraÅ¡ymai, praÅ¡ymai likti kartu, jai rodo, kad jo bÅ«sena nestabili, ir ji nežino, ko iÅ¡ jo tikėtis, jai kyla neabejotina baimė dėl jo grasinimų, kad Å¡ie bus įvykdyti. Toliau viskas vyko taip, kaip ji nurodžiau pirminės apklausos metu. Å iuo metu K. G. namuose negyvena, juose bÅ«na ji su savo vaikais. K. G. po 2022 m. gegužės 11 d. įvykio jos prašė su juo nesiskirti, pasižadėjo nebegerti.

Su Å¡iuo žmogumi ji nemato galimybės toliau gyventi dėl jo nuolatinių girtavimų, tačiau mato galimybę su juo taikytis, todėl praÅ¡o ikiteisminį tyrimÄ nutraukti, jiems susitaikius. Prie ikiteisminio tyrimo ji pateikė visus reikÅ¡mingus įraÅ¡us, daugiau nieko papildyti neturi. Pažymi, kad pateiktose programėlės VIBER ekrano nuotraukose matytÄ susiraÅ¡inėjimÄ su K. G. pavadino „Svajone“, susiraÅ¡inėjimas vyko 2022-05-12 ar 2022-05-13, patiksinti negali, nes jį yra užblokavusi, ir susiraÅ¡inėjimas dingo (1 t., b. l. 31-35).

Papildomais nukentėjusiosios J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. birželio 20 d. , apie 07.55 val., K. G., atsirakinęs namų adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r. duris raktu, kurį gavo iÅ¡ dukros I., įėjo į namus ir garsiai Å¡aukė „ateik čia“. Ji tuo metu buvo antrame namo aukÅ¡te ir iÅ¡ pradžių nesuprato, kas rakina namų duris, nes L. buvo mokykloje, namuose buvo dukra Ieva, kuri tuo metu miegojo savo kambaryje. Po K. G. žodžių ji nusileido į pirmÄ namo aukÅ¡tÄ .

K. G. įtūžęs jos klausė, kaip jie toliau gyvens, sakydamas, kad jis parduos namÄ , nieko jai nepaliks. Ji jam pasakė, kad nesiruoÅ¡ia su juo gyventi, jie tikrai skirsis, neprieÅ¡tarauja, kad namas bÅ«tų parduodamas. Po jos žodžių K. G. susierzino ir, iÅ¡eidamas iÅ¡ namų, trenkė durimis taip, kad sudrebėjo namo sienos. Ji duris užrakino. Po akimirkos K. G. grįžo atgal, vėl atrakindamas duris, stovėdamas tarpdury iÅ¡rėkė „aÅ¡ tave nužudysiu, blet“. Buvo įniršęs. Jo žodžius ji suvokė kaip realų grasinimÄ , jo bijojo, jai drebėjo Å¡irdis.

Po iÅ¡sakytų grasinimų K. G. vėl trenkė durim ir išėjo. Per durų langelį ji pamatė, kad K. G. grįžta atgal, todėl, bijodama jo, užrakino įėjimo duris su vidine spyna. K. G. atrakino duris turimu raktu, tačiau dėl to, kad ji jas buvo užrakinusi papildoma vidine spyna, negalėjo durų atidaryti pilnai. Jis pradėjo duris laužti. To padaryti jam nepavyko, bet jis sulaužė vidinės spynos mechanizmÄ . Per tÄ laikÄ , kai K. G. laužė įėjimo duris, ji greitai nubėgo prie terasinių durų, nes matė jas praviras, bijojo, kad K.

G. per jas gali patekti į namus. Terasines duris ji užrakino. Kadangi K. G. nepavyko patekti į namus, sėdęs į savo automobilį, jis iÅ¡važiavo. Ar Ieva girdėjo tėvo iÅ¡sakytus grasinimus, nežino, jos neklausė. Ä®sibaiminusi ir nežinodama, kaip toliau elgtis, bijodama, kad K. G. jÄ seks iki darbo, norėdamas savo grasinimus įgyvendinti, ji skambino ikiteisminio tyrimo tyrėjai, praneÅ¡dama apie esamÄ situacijÄ . Tyrėja patarė kviesti policijÄ , tačiau, turėdama įsipareigojimus savo klientams, nes dirba privačiame sektoriuje, ji to padaryti negalėjo.

Su tyrėja aptarė, kad apie įvykusį incidentÄ papasakos apklausos metu. 2022 m. birželio 20 d. , apie 20.20 val., grįžusi namo, rado K. G. su draugais. K. G. jai pasakė, kad nenori gyventi vienas, nori gyventi savo namuose. Nenorėdama pyktis ir nieko nesakiusi, ji iÅ¡ namų išėjo ir iÅ¡važiavo į parduotuvę. BÅ«dama parduotuvėje, į savo mobilųjį telefonÄ gavo praneÅ¡imÄ (anglų kalba), prie apklausos prideda ekrano nuotraukÄ , kad ji yra sekama. TÄ patį vakarÄ , grįžusi namo, ji paklausė K.

G., ar jis jÄ seka. Jis to neneigė, sakydamas, kad jos maÅ¡inoje „BMW X6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengė sekimo įrangÄ , nurodydamas, kad nori apsaugoti automobilį nuo vagysčių. Tačiau jai buvo aiÅ¡ku, kad jo vienintelis tikslas yra žinoti, kur ji yra, ir tai jÄ neramina. Žinodamas, kur ji yra, jis gali bet kada imtis veiksmų, kad įgyvendintų savo grasinimus, nes yra sakęs, kad neturi kÄ prarasti. TÄ patį vakarÄ , t. y. 2022 m. birželio 20 d. , jos ir dukters L. praÅ¡ymu K.

G. iÅ¡ namų iÅ¡vyko, sakydamas, kad grįš, kada norės. Po K. G. iÅ¡sakytų grasinimų, kuriuos minėjo ankstesnėse apklausose, nežinodama, kur kreiptis, bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės ir norėdama iÅ¡sipasakoti, ji yra ne kartÄ kalbėjusi su savo drauge S. K. bei savo tėvais Birute ir J. K. (b. l. 47-49).

Liudytojos I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad Å¡iuo metu ji gyvena kartu su savo mama J. G. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. 2022 m. gegužės 11 d. , apie 22.00 val., ji buvo namuose savo kambaryje, antrame namo aukÅ¡te ir girdėjo, kad kurį laikÄ jos tėvai konfliktavo, bÅ«dami pirmame aukÅ¡te. Konflikto nematė, tačiau girdėjo, kad tėvas K. G. jos mamai priekaiÅ¡tavo dėl bendravimo su jos drauge S. K.. Konfliktas tęsėsi apie 3 valandas. Konflikto metu tėvas mamai grasino, kad suleis „AIDS“, ir ji susirgs Å¡ia liga.

Vėliau girdėjo, kaip atsidaro namo durys, kadangi atidarant jos suskamba, ir tėvas mamai pasakė „eik dabar“, „varyk nachui, nes užmuÅ¡iu“. Taip pat girdėjo tėvÄ sakant, kad, jei mama pareis į namus, jis jai sulaužys žandikaulį. Tėvas taip pat sakė „ gyvensi taip, kaip aÅ¡ pasakysiu, pagal mano taisykles, nes bobos vadovauti negali“. AiÅ¡kino, kad gali kiekvienÄ dienÄ atsikelti anksčiau ir nuleisti padangas, kad mama negalėtų iÅ¡važiuoti į darbÄ . Mama dėl tokių tėvo veiksmų buvo labai iÅ¡sigandus, atėjusi į jos kambarį, visa drebėjo, verkė.

AiÅ¡kino, kad nebežino, kaip elgtis ir kÄ daryti dėl tokio tėvo elgesio. Mama klausė, ar ji ir jos sesuo L. G., kuri buvo kartu kambaryje, girdėjo, kas vyko pirmame namo aukÅ¡te. Ji atsakė, kad girdėjo ir įrašė garso įraÅ¡us, juose girdimas konfliktas. Ä®raÅ¡us galės pateikti elektroniniu paÅ¡tu tyrimo metu. Vėliau girdėjo, kad tėvas garsiai sakė, kad jų iÅ¡ namų neiÅ¡leis, niekur jie neis. Tada ji mamai pasakė, kad joms reikia iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Mama susidėjo bÅ«tiniausius daiktus Å¡alia jos daiktų.

Susikrovus daiktus, jos nusprendė laukti, kol tėvas nueis miegoti, tada jie pabėgs iÅ¡ namų. Dėl tokių tėvo veiksmų ji dėl savęs nebijojo, tačiau buvo iÅ¡sigandusi dėl mamos, kadangi tėvas yra sakęs pasakyti jam, jei jai kas nors bus, kažkas nuskriaus, ir to žmogaus nebebus. Kadangi tėvas prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs prieÅ¡ mamÄ , teigia turintis daug pažinčių ir draugų, kurie už paslaugas gali padaryti bet kÄ , ji bijo, kad tėvas gali įvykdyti savo grasinimus. Vėliau ji ieÅ¡kojo internete vieÅ¡bučio, kur galėtų apsistoti ir jaustis saugiai.

Po kurio laiko mama pasakė, kad ji viena iÅ¡važiuos ryte pas savo tėvus į Kauno rajonÄ , ir kad ji su L. iÅ¡ mokyklos po pamokų važiuotų taip pat pas senelius į Kauno rajonÄ . Mama ir L. nuo 2022-05-12 iki 2022-05-22 gyveno pas senelius, kadangi bijojo grįžti į savo namus. O ji, t. y. liudytoja, nusprendė nuo 2022 m. gegužės 16 d. grįžti pas tėvÄ ir iki 2022-05-19 bÅ«ti savo namuose. Vėliau vis tiek iÅ¡vyko pas mamÄ ir L., nes tėvas mamai grasinimus ėmė perdavinėti per jÄ .

Tėvas liepė jai pasakyti mamai „atsargiai važiuoti į darbÄ , nes gali bÅ«ti, kad sprogs padanga“. Tėvas nuolatos baugina mamÄ , naudodamas psichinę prievartÄ , grasindamas susidoroti ar kitaip pakenkti, dėl ko mama dažnai atrodo iÅ¡sigandusi ir įbauginta. Tėvas nuo 2022 m., pradžios pradėjo mamai grasinti, kad jÄ nužudys ar užkrės „AIDS“ liga. Grasinimai visada bÅ«na iÅ¡reiÅ¡kiami, jam bÅ«nant neblaiviam. Kadangi tėvas labai dažnai girtauja ir, bÅ«damas neblaivus, nuolatos grasina mamai, ji, nujausdama, kad dėl tėvo veiksmų gali tekti bėgti iÅ¡ namų, iÅ¡ anksto buvo pasiruoÅ¡usi ir susikrovusi lagaminÄ su asmeniniais daiktais. 2022 m. gegužės 15 d. , apie 00.00 val., naktį ji buvo namuose kartu su tėvu, kuris buvo ilgÄ laikÄ nemiegojęs, pavargęs, neblaivus.

Tėvas paprašė pabÅ«ti su juo, kol užmigs. Ji su tokiu praÅ¡ymu sutiko ir nuėjo į miegamÄ jį. Tada tėvas po kurio laiko jai pasakė „ tu nepyk ant manęs, aÅ¡ gal sėsiu 10-15 metų, bet nužudysiu tavo mamÄ â€œ. Taip pat sakė, kad „tavo mamai bus taip pat, kaip turėjo bÅ«ti „žirniui“. „Žirnis“ yra S. K. brolis, jo namÄ tėvas norėjo padegti, o jį patį suluoÅ¡inti. Ji į tokius žodžius sureagavo ramiai, kadangi grasinimai yra nuolatiniai, trunkantys nuo Å¡ių metų pradžios, todėl ji jau yra pripratusi (1 t., b. l. 61-63).

Liudytojos I. G. papildomais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2022 m. gegužės 15 d. apie 00.00 val., ji buvo namuose kartu su tėčiu K. G.. Pastarasis, bÅ«damas neblaivus, jai pasakė „tu nepyk ant manęs, aÅ¡ gal sėsiu 10-15 metų, bet nužudysiu tavo mamÄ . Ä® Å¡iuos tėvo žodžius ji sureagavo ramiai, baimės jai nesukėlė, nes ji jau yra pripratusi prie tokių jo žodžių, iÅ¡sakytų, esant neblaiviam. 2022 m. gegužės 16 d. , apie 09.00 val., jų namuose tėvas, jau bÅ«damas blaivus, pasakė jai perduoti mamai „kad atsargiai važiuotų į darbÄ , nes gali bÅ«ti, kad sprogs padanga“. Å iuos jo žodžius ji suprato kaip realiÄ grėsmę mamos sveikatai ir gyvybei, todėl apie tai ji pasakė mamai, kad ji pasisaugotų (1 t., b. l. 66-69).

L. S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji yra gera J. G. draugė, jos bendrauja jau apie 20 m., todėl viena kitai pasakoja įvairius dalykus, tarp jų ir apie savo santykius su sutuoktiniais. L. yra iÅ¡tekėjusi už K. G., su kuriuo jos santykiai tikrai buvo geri, jų Å¡eimos kartu atostogaudavo, vykdavo vakaronės kartu, net jų vaikai kartu užaugo. Maždaug nuo 2022 m. balandžio mėn. jis jos pradėjo praÅ¡yti nutraukti bet kokius ryÅ¡ius su jo žmona, argumentuodamas, kad ji jo žmonai daro blogÄ Ä¯takÄ , tai turi įtakos santykiams jų Å¡eimoje.

Ji dažnai sulaukdavo neblaivaus K. skambučių, kurių metu Å¡is jai sakydavo, kad, jei ji nenustos bendrauti su jo žmona gražiuoju, tai „bus bloguoju“, sakė, kad padegs jos įmonės kioskelį, cituoja „žiÅ«rėk, kad neužsidegtų“, vadindavo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Dėl Å¡ių K. veiksmų ji jau kreipėsi į policijos pareigÅ«nus Kauno mieste, dėl įvykio priimtas nutarimas nepradėti ikiteisminį tyrimÄ . K. dėl savo žodžių jos atsiprašė, jie toliau bendrauja, nors jų santykis jau ne toks kaip buvo iki balandžio mėnesio.

Nežino, kas nutiko K., bet paskutiniu metu jis atrodo neprognozuojamas, jo nuotaikos nuolat kinta. Po 2022 m. gegužės 11 d. įvykio, kai K. J. varė iÅ¡ namų, jai 2022-05-12 paskambino susijaudinusi L., pasakodama apie 11-tos dienos įvykius. Pasakojo, kad K., vėl bÅ«damas neblaivus, elgėsi atžagariai, varė jÄ iÅ¡ namų, sakydamas, kad, jei ji kvies policijÄ , bus Nemune. IÅ¡ Julijos balso ji suprato, kad L. bijo savo sutuoktinio, dėl to išėjo su vaikais gyventi į tėvų namus. Taip pat L. užsiminė, kad K. pasakė, jog ir jai bus blogai, ji sėdės invalido vežimėlyje.

Po Å¡ių žodžių buvo peržengtos visos K. ribos, dėl to, kaip ir minėjo, ji kreipėsi į policijos pareigÅ«nus su pareiÅ¡kimu. Nepamena laiko, kada L. tiksliai jai skambino, bet pokalbio metu jai papasakojo, kad 2022 m. birželio 20 d. K., bandydamas patekti į namus, sulaužė namų durų spynÄ po to, kai L. po jo iÅ¡sakytų žodžių, kad jÄ nužudys, užrakino duris vidine spyna. IÅ¡ Julijos balso ji suprato, kad L. yra įsitempusi ir iÅ¡sigandusi, jau nesupranta, ko tikėtis iÅ¡ K., nes jo nuolatiniai gÄ sdinimai, kad jÄ nužudys, nuolatinis alkoholio vartojimas, rodo jo nestabiliÄ bÅ«senÄ .

Dėl to baimę junta jos abi. L. yra iÅ¡ tų žmonių, kurie į viskÄ reaguoja blaivia galva, nepriima neapgalvotų, emocijomis paremtų sprendimų, todėl tiki Julijos baime dėl vyro K. iÅ¡sakytų grasinimų, kad Å¡ie gali bÅ«ti įvykdyti. Kas jÄ pažįsta, tikrai pasakys, kad L. nepriima sprendimų neapgalvojusi. K. jau buvo duotas Å¡ansas ne vienas, tačiau žmogus nesupranta, kad tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, o dar labiau atstums žmones nuo savęs (b. l. 82-85).

Liudytojos B. K., nukentėjusiosios J. G. motinos, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. yra iÅ¡tekėjusi už K. G., jiedu augina bendrus vaikus L., 15 metų amžiaus, ir I., 19 metų amžiaus. K.tį ji charakterizuotų kaip žmogų, kuris mano, kad viskas turi vykti pagal jo norus ir suvokimÄ . Jos akivaizdoje tarp Julijos ir K. nebuvo kilę barniai, pastarasis niekada nėra grasinęs JulijÄ sužaloti, nėra pakėlęs rankos prieÅ¡ jÄ . Judviejų Å¡eima jai atrodė normali, kaip ir visos, kol 2022-05-12 ryte, tikslaus laiko neprisimena, verkdama L. su dukromis atvyko į jos ir jos vyro Jono namus adresu (duomenys neskelbtini)., Kauno r. Mergaitės buvo iÅ¡sigandusios, pati L. papasakojo, kad neblaivus K. jų namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. grasino jai, kad, jei ji nebus su juo, tai nebus su niekuo. Dukra buvo susijaudinusi, verkė, visa drebėjo, bijodama dėl K. iÅ¡sakytų žodžių. L. apie pablogėjusius santykius, kurie tęsiasi apie du metus, jai su vyru papasakojo tik minėtÄ rytÄ . L. yra iÅ¡ tų žmonių, kurie visus jausmus gniaužia savyje, nenori skaudinti tėvų. Jei L. su vaikais atvyko pas juos į namus, tai ženklas, kad Å¡eimoje tikrai yra blogai, ir tiek ji, tiek vaikai bijojo likti su tėvu po vienu stogu. Jos supratimu, mintis, kad reikia iÅ¡eiti iÅ¡ namų, buvo L., nes pastaroji buvo tiek iÅ¡sigandusi, kad pasakė mamai bėgti iÅ¡ nesaugios aplinkos. Nuo minėtos dienos jiedu su vyru nutraukė visus ryÅ¡ius su K., užblokavo jo numerius. Matydama savo dukters Julijos ir vaikų baimes, supranta, kad L. yra iÅ¡gÄ sdinta savo sutuoktinio, bijo jo iÅ¡sakytų grasinimų, bijo vykti į darbÄ , nuolat dairosi, ar Å¡is jos neseka. Nemano, kad K. galėtų imtis priemonių, kad sužalotų JulijÄ , tačiau jo tokie nuolatiniai kalbėjimai, t. y. gÄ sdinimai, JulijÄ emociÅ¡kai žlugdo, ji niekada nėra buvusi tokia įsitempusi ir nelaiminga kaip pastarosiomis dienomis (1 t., b. l. 88-91).

Liudytojo J. K., nukentėjusiosios J. G. tėvo, ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad L. - teigiamas žmogus, pozityvus, blaivaus proto, „iÅ¡laikyta“, niekada nepakels balso bet kokioje situacijoje. Jis nepasakytų nei vieno blogo dalyko apie jÄ . Vertina ne kaip tėvas, bet kaip žmogus iÅ¡ Å¡alies. Dukra yra iÅ¡tekėjusi už K. G.. Jo ir jo žmonos akimis, judviejų santykiai atrodė normalÅ«s, kaip ir visų kitų Å¡eimų. Kas vykdavo Å¡eimoje už uždarų durų, jie nežinojo, kadangi L. iÅ¡ tų žmonių, kurie problemas sprendžia Å¡eimos rate, jausmus gniaužia savyje, ir, jo supratimu, ji nenorėjo skaudinti ir nervuoti tėvų. Niekada jų akivaizdoje tarp Julijos ir K. nebuvo jokių barnių, nebuvo, kad K. bÅ«tų rodęs nepagarbÄ L., juolab, gÄ sdinęs. Dar iki 2022-05-12 jis žinojo, kad dukters ir žento santykiai paÅ¡lijo. L. ketino skirtis su K.. Å is, bandydamas iÅ¡vengti skyrybų, pasikeitė, bet, kaip suprato, neilgam. 2022-05-12 ryte, tikslaus laiko nepamena, L. su dukromis atvyko į jų namus. Atvykusi anÅ«kė L. nuolat verkė, jis matė jos akyse baimę. L. taip pat atrodė iÅ¡sigandusi, pavargusi dėl bemiegės nakties, atrodė nusiverkusi, paraudusiomis akimis. Papasakojo, kad K., bÅ«damas neblaivus, jai grasino jÄ užmuÅ¡ti, sakydamas, kad jai nepaliks namų, kad ji nieko negaus. Parodė įraÅ¡us, kuriuose buvo girdimi K. iÅ¡sakyti grasinimai. Ä®raÅ¡o jis neiÅ¡klausė iki galo, nes labai susijaudino dėl dukters, ir iÅ¡ kambario išėjo. Matydamas dukters baimę, tiki kad K. gali imtis priemonių, kad įvykdytų savo iÅ¡sakytus grasinimus. IÅ¡klausius įraÅ¡us, suprato, kad tai ne tas pats žmogus, kuris buvo vedęs jos dukrÄ , žmogus, kuris lankydavosi jų namuose. Atrodė, kad tai visiÅ¡ka prieÅ¡ingybė, kuris jį patį iÅ¡gÄ sdino. Po Å¡io įvykio jiedu su žmona nutraukė visus santykius su K., užblokuodami jo telefono numerį (1 t., b. l. 94-97).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrimi nukentėjusiosios J. G. pateikti prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos vaizdo įrašai, susirašinėjimai (1 t., b. l. 98 - 104). 26 s trukmės vaizdo įrašas pavadinimu „0-02-05-c4617713 d19a3efedb9fb7829940c48c77f88fc 16c709f1a4557e62898555a97_8a663bd57633d0f5“, kuriame užfiksuotas tokio turinio nukentėjusiosios J. G. ir K. G. pokalbis: J. G. - „Kodėl aš turiu mirt?”; K. G. - „Todėl, kad tu mirsi”; J. G. - „Kodėl aš mirsiu?”; K. G. - „Pamatysi, blet. Pabandyk išsiskirti, pažiūrėsi, kodėl? Todėl”; J. G. - „Aš tau... (K. G. moteriai atsako, tačiau žodžiai sunkiai girdimi), jo”.

Nukentėjusiosios J. G. pateiktas prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos 5 min. trukmės vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „0-02-05-6fab21ac4cd7f5de21600fa2724085ee2c6a ea9eba2773347f98d78674d8ed3e_788f7ffc3bdbdcc0“, kuris yra vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „0-02-05-c4617713d19a3efedb9fb7829940c48c77f88fc16c709f1a4557e62898555a97_8a663bd 57633d0f5“ tęsinys, kuriame užfiksuotas tokio turinio nukentėjusiosios J. G. ir K. G. pokalbis (J. G. filmuoja): K. G. - „Parduok namÄ , parduok (kiti iÅ¡tarti žodžiai negirdimi).

Vaikus paliksi niekam, niekur, supranti ar ne? Niekam nepaliksi. Nieko jie neturės. Tu neturėsi irgi nieko, Å¡iuo metu nusipirkti be Å¡ansų kažkÄ (toliau žodžiai nesuprantami)”; J. G. - „Kodėl tu čia man taip nupaiÅ¡ai?”; K. G. - „Todėl, kad taip bus. AÅ¡ tau kerÅ¡ysiu tiek, kad nachui, nachui (žodžiai negirdimi), aÅ¡ numirsiu, bet aÅ¡ tau kerÅ¡ysiu. IÅ¡ paskutiniųjų, kiek tik įmanoma”; J. G. - „AÅ¡ tau sakau, kad tu pastoviai man grasini. Tu man sakai, kad negrasini.

Čia ne grasinimas?”; K. G. - „Nežinau. Tu esi mano, niekeno nebÅ«si kito”; J. G. - „AÅ¡ ir nesakau, man nereikia kito. Man ir nereikia kito”; K. G. - „Bus kažkada, už metų, už pusmečio, už dviejų” O kai bus, ir viskas, tuo tavo gyvenimas baigsis”; J. G. - „Taip, kaip mes dabar gyvenam, tai geriau man gyvent vienai, supranti?”; K. G. - „KÄ aÅ¡ padariau tau blogo?”; J. G. - „Tu geri, pastoviai geri”; K. G. - „Negeriu aÅ¡ visai”; J. G. - „Tu man aiÅ¡kini, su kuo man draugaut, su kuo man nedraugaut, kur aÅ¡ galiu, kur aÅ¡ negaliu, kÄ man daryt, ko nedaryt”;

K. G. – „Taip”; J. G. – „Kas, taip? Bet aÅ¡ nesu tavo daiktas, supranti?”; K. G. - „Tu esi mano daiktas”; J. G. - „Kaip aÅ¡ tavo daiktas?”; K. G. - „Nu paprastai, tu esi mano daiktas. Apsiženijai su manimi, ir tu esi mano daiktas”; J. G. - „Nu tikrai ne, tu tikrai klysti”; K. G. - „Nu nežinau, man atrodo vienaip, tau kitaip”; J. G. - „Žinai kÄ , aÅ¡ daiktu nenorėjau bÅ«t niekada”; K. G. - „Nu tai taip išėjo, reiÅ¡kia, kad gavaisi daiktu.

Bendrauk daugiau su Sandra, bus dar daugiau. Sandra daugiau tau neskambino, ania? Ar dar skambino?”; J. G. – „Neskambino. O turėjo skambint?”; K. G. - „Kaip sakai?”; J. G. - „Turėjo skambint?”; K. G. - „Ne, klausiu tiktais. Jaučiu, daugiau neskambins, sakau”; J. G. – „Kodėl?”; K. G. - „Nu todėl, taip galvoju. Pasiūliau pinigų jai už tavo draugystę”; J. G. - „Ta prasme?”; K. G. - „Ta prasme...(vyras eina nuo filmuojančios J. G., todėl žodžiai negirdimi)”;

J. G. - „Ta prasme, kaip tu pasiūlei pinigų?”; K. G. - „Koks skirtumas tau”; J. G. - „Kad su manim nedraugautų, tu jai sumokėsi?”;

K. G. - „Taip, jo”; J. G. - „Tau visai su galva negerai?”; K. G. - „Taip iÅ¡eina. Neskambino?”; J. G. - „Mes ir neÅ¡nekam kiekvienÄ dienÄ â€; K. G. - „Neskambins toliau, taip galvoju. Nes tokia draugė, tai žinai, gudra, o čia (žodžiai neaiÅ¡kÅ«s)... paaiÅ¡kinau aÅ¡ jai visÄ situacijÄ ... (žodžiai neaiÅ¡kÅ«s), viskÄ lyg ir susitarėm”; J. G. - „AÅ¡ neturiu tau, Kęstai, kÄ pasakyt”; K. G. - „Nu tai taip. Dar viena draugė, per jÄ viskas...(žodžiai neaiÅ¡kÅ«s)”; J. G. - „Tu čia kalbi kažkokias nesÄ mones, visiÅ¡kas nesÄ mones. Kęstai, tu įsikali į galvÄ kažkokį dalykÄ sau ir pats įsitikinai tuom. Supranti, ar ne?”; K. G. - „AÅ¡ įsikalu į galvÄ , kÄ Ä¯sitikinu, tai tas yra teisybė”; J. G. – „Pavyzdžiui?”; K. G. - „Pavyzdžiui, tik kÄ sakiau pavyzdį, kad jos neturi Å¡eimų visiÅ¡kai jokių, jos gyvena atskirÄ gyvenimÄ . Tu nuvažiuoji ten, tu bÅ«ni penkias valandas ir grįžti visiÅ¡kai kitas žmogus. Tave savaitę reikia adaptuoti”; J. G. - „Tu nejuokink manęs”; K. G. - „AÅ¡ nejuokinu, aÅ¡ sakau”; J. G. - „Mes visiÅ¡kai apie Å¡eimas nekalbam. Mes visiÅ¡kai net nekalbam apie Å¡eimas”; K. G. - „Tu grįžti kitas žmogus, aÅ¡ tau aiÅ¡kinu. Matau”; J. G. – „Kada?”; K. G. - „Visada”.

Nukentėjusiosios J. G. pateiktas prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos 5 min. trukmės vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „0-02-05-c718d444c050c04103305d7d01d5d4ad9d82beea 2ee51506abfb810fa41c610b_ad5bf9a5c5ab4df7“, kuriame tokio turinio nukentėjusiosios J. G. ir K. G. pokalbis: K. G. - „Glušė, kÄ su manim dar reikia konkuruot, nieko nepažįsti iÅ¡vis, moki tik kirpt, nachui, kai tavo mama daryti valgyt moka, o tavo tėvas tik gali klausyt mamos, viskas. Daugiau jis nieko nemoka. Tai kÄ ? Sakau teisybę, kaip yra.

Tai kÄ tu nori? Už teisybę pyksi? Kas yra? Neik ten, nu neik tenai (girdimas durelių trenksmas). Ateik čia ir pasakyk. Taigi tavo Å¡eima, tai kurva, tavo tėvas debilas, klauso tavo mamos, ir viskas nu, supranti? Paskui pyksti už teisybę. Kodėl tu pyksti už teisybę? PolicijÄ kviesies? Skambink į policijÄ , duosiu numerį, suk. KÄ man padarys ta policija. Julyte, bÅ«k gera, noriu su tavim sutart gerai. NegÄ sdink, neskųsk su policija niekam, policija Lietuvoj nulis. BÅ«tų Vokietija jo, gal. Lietuvoj nebus nieko.

Jo, pas SandrÄ varyk, jei nori. Nori pas SandrÄ ? Pas draugę geriausiÄ , nu varyk. Klausiu, važiuoji pas SandrÄ ? Nieko nebus kitaip, bus taip, kaip aÅ¡ pasakysiu, supranti ar ne? Padariau klaidÄ , kad...(nesuprantamas žodis) į IspanijÄ , A. paklausk. Debilas esu, idiotas, visiÅ¡kas tu asilo paplauskas. Būčiau paėmęs kortelę, ir bÅ«tum sėdėjus čia. Nieko, taisysim tÄ klaidÄ . Nėra to blogo, kas neiÅ¡eina į gerÄ . Nori pasiskambint...(nesuprantamas žodis). Duosiu, tik rytoj bÅ«si duobėj, Nemune (girdima, kad lipama laiptais).

Oi tu kurva, kurva, kaip iÅ¡pręst, nachui. Gyvena taip, aÅ¡ nesuprantu. AÅ¡ nesuprantu, už kÄ gyvenat. Kai su S. susidedi, tai nelabai kur ten iÅ¡eisi iÅ¡ tų ribų, ribotų. Nes pas jÄ ten tos ribos ribotos yra, ar ne? O tave priburia, tau ta debilė, ir tu tiki, nu. O čia pas tave kitaip yra, ar žinai? Klausiu?”; J. G. – „Baik”; K. G. - „Klausiu, ar žinai? KÄ baigt? Dar net nepradėjau. Pas S. varai? Ar iÅ¡ S. prisiėmei tų tablečių bebaimių. Mes baimes padarysim. Tokių padarysiu, kad, nachui, tu net nežinai.

NekiÅ¡k man čia, nachui, netrauk, nes, kai pisiu, perlėksi per tÄ stiklÄ , supranti? Ne? KÄ tu žiÅ«ri į mane? Kas tau yra? Duok, aÅ¡ tave paglostyt noriu, ko tu nuo manęs traukiesi? Pas S. važiuok, važiuok dabar pas S., bÅ«k gera važiuok. Paguos tave, gal duos pinigėlį, vienÄ eurÄ , o rytoj pervesi du Å¡imtus, nu. Važiuok, J.”.

Nukentėjusiosios J. G. pateiktas prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos 5 min. trukmės vaizdo įrašas pavadinimu „0-02-05-d0e28ec9a3a4cb7b2ad6b7860acdc139f339469f7f22355be96e8132b8d5c860_2484d6df565a35dd“, kuriame užfiksuotas tokio turinio nukentėjusiosios J. G. ir K. G. pokalbis: K. G. - „Įdėsime du gabalus tau, ekstra (sekantis žodis neaiškus); J. G. – „Prašau, nerūkyk čia”; K. G. - „Kur čia nerūkyt? Čia mano namai”; J. G. - „Ir mano namai”;

K. G. - „Tavo namai kol kas”; J. G. - „Prašau čia nerūkyti, mes nerūkome namuose”;

K. G. - „Klausyk, patylėk, gerai? Klausiu tavęs normalų klausimÄ ...(žodžiai negirdimi dėl paÅ¡alinių garsų). Laukt ar ne? Paskubinsim gerai su Sandra, kam čia skambinti, jei nutarta. Oi, kurva, kaip džiaugiuosi, nachui, tÄ Å¾iurkę, kurva, kurva, kaip jai bus gerai. Suka, aÅ¡ jai padarysiu, nachui. Padarysiu jai, prisimins visam gyvenimui, kaip ir Gintaras prisimins visam gyvenimui (tolimesni žodžiai negirdimi dėl paÅ¡alinių garsų). Suka, paraÅ¡iau normaliai, palik mane ramybėj...(žodžiai negirdimi), negali, tai padarysim kitaip, jeigu tu negali (girdima, kad kažkam skambinama; girdimas kito vyro balsas (toliau – kitas vyras); Kitas vyras - „Taip, taip”; K. G. - „Nu, kas gero?”; Kitas vyras - „(žodis nesuprantamas), tas parazitas, nachui”; K. G. - „Nu tai nieko tokio”; Kitas vyras - „Tai jo, tai žinai, kartais biÅ¡kį sveika”; K. G. - „Jo, aptarsim kitÄ dienÄ , vsio, čiau, iki ryt. Tai rytoj kada atvarai?”; Kitas vyras – „KÄ ?”; K. G. - „Kada atvarai?”; Kitas vyras - „Tai 9-10 bÅ«siu”; K. G. - „Vsio, čiau”; K. G. - „Tyli (tolimesni žodžiai negirdimi aiÅ¡kiai). Ir viskas bus gerai, bus taip gerai man”; J. G. - „KÄ tu su tokiom kalbom pasieksi, tu žinai?”;

K. G. - „Tu su tokiom kalbom pasieksi. AÅ¡ jo papraÅ¡iau, tu palik Julę ramybėj, jinai sakė – ne”; J. G. - „AÅ¡ kalbu apie mus”; K. G. - „Palauk, aÅ¡ galiu ...(žodis nesuprantamas) ateit? IÅ¡ toliau galiu ateit. Ji buvo čia. Sakau palikt ramybėj. Ne, nepaliksiu. Nepaliksi, nu tai gerai, nepaliksi”; J. G. - „Mes su ja draugės dvideÅ¡imt metų. Tu pas draugÄ nuvažiuoji, kuris nusikaltimus daro”; K. G. - „Kokius nusikaltimus daro?”; J. G. – „Mopsas”; K. G. – „Mopsas?”; J. G. - „Jis nusikaltimus daro, ir tu nuvažiavai pas jį. Tau tikrai nereiktų su juo bendraut. K. G. - „Jis yra mano pažįstamas, ir, jeigu aÅ¡ grįžčiau iÅ¡ kalėjimo, man bÅ«tų labai malonu, jei kažkas atvažiuotų iÅ¡ lempos ir atvežtų ten pinigų, cigarečių, laÅ¡inių ir panaÅ¡iai”; J. G. - „Pats jam skambinėji, bendrauji ir nori bendrauti”; K. G. - „VienÄ kartÄ paskambinau aÅ¡ jam. Tik vienÄ kartÄ . AÅ¡ tikrai nenoriu su juo bendraut, aÅ¡ tik noriu jam padėt. Taip, jis man yra visiÅ¡kai nereikalingas, absoliučiai. Nu tikrai nereikalingas”; J. G. - „Pagert su kuo?”; K. G. - „AÅ¡ ir vienas galiu pagert, o Å¡itai jau viskas. AÅ¡ jos praÅ¡iau normaliai, jinai nesuprato”; J. G. - „Nu tai, Kęstai, tu pats sau kasiesi duobę, tu supranti?”; K. G. - „AÅ¡ nesikasu”; J. G. - „Atsidursi ten, kur Mopsas dabar buvo. Tu to nori? Tau fainai? Tau pointas pasėdėt?”; K. G. - „Ne, aÅ¡ neatsidursiu ten. Pas mane viskas suplanuota iÅ¡ toli labai”;

J. G. - „Neįvertini galimybių kažkaip”; K. G. - „Bus matyt, pažiÅ«rėsim. Jeigu tu nori, kad atsidurčiau ten, tai atsidursiu”; J. G. - „Tu pats taip darai”; K. G. - „...(žodžiai nesuprantami)”; J. G. - „Bet tu supranti, kad tu savo tokiu elgesiu, kaip tu elgiesi, kaip tu kalbi dabar, tu atstumi mane per Å¡imtÄ tÅ«kstančių Å¡viesmečių”; K. G. - „Jeigu aÅ¡ tave atstumiu, tai sakiau aÅ¡ tau ...(žodžiai nesuprantami)”.

Faile „viber_image_2022-05-25_15-15-53-151“ užfiksuotos telefono ekrano nuotraukos, kuriose matyti programėlės VIBER susirašinėjimo langas, peržiūros metu nustatyta, kad asmuo, pavadintas „Svajone“, laikotarpiu nuo 21.18 val. iki 22.09 val. rašo: „Ko nekeli?“, „Pasuk man, prasau“, „Tu nori matau bedu prisidaryti?“, „P“, „Kodel nekeli“, „Ryt jauciu pati skambinsi“, „Arba nusipirk tableciu daugiau.nes reikes“, „Ir sandrai paimk“, „Nors tai nepadės“.

Faile „viber_image_2022-05-25_15-15-54-123“ užfiksuotos telefono ekrano nuotraukos - faile „viber_image_2022-05-25_15-15-53-151“ užfiksuotos telefono ekrano nuotraukos tęsinio, peržiūros metu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 22.09 val. iki 22:16 val. asmuo, pavadintas „Svajone“, rašo: „Ir tau nepades jei negrysi“, „Nuo ryt pradedu gydimo terapija“, „Nepyk del manes uz rytoju“, „Nenori graziai, bus kitaip“, „Savo vis tiek pasieksiu, bet kokia kaina“ (1 t., b. l. 98-104).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ . Å i norma nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) žmogaus terorizavimÄ grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba 2) sistemingÄ Å¾mogaus bauginimÄ , naudojant psichinę prievartÄ . Žmogaus terorizavimas pasireiÅ¡kia grasinimais. Siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamÄ jÄ atsakomybę gali užtraukti tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai.

Taigi pripažįstant nusikalstamÄ grasinimo pobÅ«dį, bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus.

Nukentėjusiojo manymas turi bÅ«ti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iÅ¡ kurių galima spręsti, jog Å¡is asmuo iÅ¡ tikrųjų buvo bauginamas. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimÄ , tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindÄ bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-300/2013, 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-553-942/2015, 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017 ir kt.).

Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartÄ gali reikÅ¡tis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , kitais baimę, nerimÄ ar nesaugumo jausmÄ keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gÄ sdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobÅ«džio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sÄ moningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014).

Sistemingas bauginimas visuomet bÅ«na nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortÄ . Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobÅ«džio veiksmų, padarytų per palyginti trumpÄ laiko tarpÄ , vėlesni veiksmai turi bÅ«ti susiję su ankstesniais, o ne atsitiktiniai veiksmai, ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumÄ , o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikÅ¡mės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016, 2K-90-689/2018 ir kt.).

Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ asmenį, siekdamas sukelti jam baimę, nerimÄ ir nesaugumo jausmÄ , ir nori taip elgtis. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-186-746/2016, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017 ir kt.).

Byloje paties kaltinamojo K. G. parodymais, kurie tiek teismo posėdžio tiek ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės sutapo, nukentėjusios, liudytojų apklausos protokolais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kitų objektų apžiÅ«ros protokolu, vaizdo įraÅ¡ais, susiraÅ¡inėjimais, bei kitais byloje surinktais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 17 d. 20.46 val. iki 2022 m. birželio 20 d. 07.55 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, naudodamas psichinę prievartÄ , sistemingai nuolat baugino savo Å¡eimos narę – sutuoktinę J. G., sakydamas „tu mirsi“, „aÅ¡ tau kerÅ¡ysiu tiek, kad nachui, nachui, aÅ¡ numirsiu, bet tau kerÅ¡ysiu, iÅ¡ paskutiniųjų, kiek tik įmanoma“, „iÅ¡muÅ¡iu tau dantis“, grasino jai sulaužyti žandikaulį, suleisti „AIDS“, kad Å¡i susirgtų Å¡ia liga, bei sakydamas „rytoj bÅ«si duobėj, Nemune“, „varyk nachui, nes užmuÅ¡iu“, taip pat netiesiogiai - per dukrÄ I. G. - grasino jai, sakydamas „tu nepyk ant manęs, aÅ¡ gal sėsiu 10-15 metų, bet nužudysiu tavo mamÄ â€œ, grasino, dukters paprašęs perduoti nukentėjusiajai, kad Å¡i „atsargiai važiuotų į darbÄ , nes gali bÅ«ti, kad sprogs padanga“, grasino nukentėjusiajai „aÅ¡ tave nužudysiu, blet“, po ko laužė pagrindines namo duris, tokiu savo elgesiu sudarė Å¡eimos narei J. G. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

Aukščiau aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiajai grasino, sistemingai jÄ baugino, naudodamas psichinę prievartÄ , kaltinamasis tiesiogiai vartojo grasinančio pobÅ«džio žodžius, kad nukentėjusioji mirs, jis jai kerÅ¡ys kiek tik įmanoma, iÅ¡ paskutiniųjų, iÅ¡muÅ¡ jai dantis, sulaužys žandikaulį, suleis AIDS, bus duobėj, Nemune, nužudys jÄ ; taip pat netiesiogiai per dukrÄ sakydamas, kad nukentėjusiÄ jÄ užmuÅ¡, nužudys, sprogs padanga. Å iuos veiksmus kaltinamasis atliko turėdamas bendrÄ sumanymÄ priversti nukentėjusiÄ jÄ nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortÄ , kÄ nukentėjusioji patvirtino jautusi ir galvojusi, kad grasinimai gali bÅ«ti realiai įvykdyti. Pagal nustatytas byloje aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji patyrė psichologinį diskomfortÄ , ji negalėjo jaustis saugi, kaltinamojo veiksmais jai buvo sukurta nerimo, baimės ir nesaugumo atmosfera, todėl atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusioji girdėdama pasikartojančius, atvirus grasinančio pobÅ«džio žodžius buvo sistemingai bauginama. Tokie nuteistojo veiksmai, atsižvelgiant į jų skaičių, atlikimo laikotarpį, BK 145 straipsnio 2 dalies prasme vertintini kaip padaryti per neilgÄ laiko tarpÄ ir rodantys jo elgesio kryptingumÄ , siekiant įbauginti nukentėjusiÄ jÄ , ir laikytini sistemingu nukentėjusiosios bauginimu.

Atliktų veiksmų pobÅ«dis, tiesiogiai iÅ¡sakant grasinamojo pobÅ«džio žodžius ir netiesiogiai grasinant per dukrÄ , grasinimų intensyvumas, turinys, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. puikiai suprato, kad sistemingai baugina nukentėjusiÄ jÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ , ir norėjo taip veikti. IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. G. veika atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai iÅ¡analizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Teismas, skirdamas kaltinamajam K. G. bausmę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį: padarytas vienas apysunkis tyčinis, tęstinis, baigtas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, už Å¡io nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymas numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 4 metų. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ per penkerius metus, skiriant įspėjimÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 124-127). Kaltinamasis dirba, Psichiatrijos klinikoje nesilankė, nesigydė, iÅ¡ VTPT Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialistės iÅ¡vados Nr. 93TPK-593/2022 matyti, kad nėra duomenų, kad K. G. iÅ¡tirtų įvykių metu bÅ«tų buvęs laikino psichikos sutrikimo bÅ«senoje, jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 123, 133). Konsultuotas ir gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2022 m. birželio 2 d. dėl (F10.2) psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, nuo 2022 m. L. 15 d. jis buvo gydytas RPLC KF stacionariniame priklausomybės ligų skyriuje (1 t., b. l. 129, 137). Kaltinamajam buvo atlikta Teismo psichiatrijos ekspertizė, gauta iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos įvykdymo metu K. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, Å¡iuo metu K. G. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes bei duoti parodymus, gali bÅ«ti laikomas laisvės atėmimo vietose, dėl psichikos bÅ«klės K. G. priverčiamosios medicinos priemonės netaikytinos (2 t., b. l. 93-96).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis neteistas, baustas per 5 metus administracine tvarka tik vienÄ kartÄ Ä¯spėjimu už neÅ¡iurkÅ¡tų žvejybos taisyklių pažeidimÄ , galiojančių nuobaudų neturi. Asmuo saistomas teigiamų socialinių ryÅ¡ių – vykdo įstatyminę tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , dirba. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis nėra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, neturi polinkio nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Aptarti duomenys teigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį.

Pažymėtina, kad vien tai, jog kaltinamojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nekaltumo prezumpcijos principo kontekste neleidžia laikyti, jog kaltinamasis yra kaltas dėl ikiteisminiame tyrime tiriamų veikų. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Atsižvelgiant į tai, siekiant nepažeisti nekaltumo prezumpcijos principo, teismas aplinkybės dėl kaltinamojo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo nevertina kaip kaltinamÄ jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato bent vienÄ iÅ¡ trijų alternatyvių pagrindų:

1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi;

2) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis. Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Be to, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai (kritiÅ¡kai) vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis iÅ¡ esmės pripažino visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, jog gailisi, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios, tačiau, sutiktina su prokurore ir nukentėjusiosios advokate, kad kaltinamasis nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo, kritiÅ¡kai nevertino savo elgesio, nusikalstamų veiksmų atlikimÄ bandė pateisinti alkoholio vartojimu, nukentėjusiosios elgesiu, skyrybomis.

Taigi, viso baudžiamojo proceso metu kaltinamojo išreikšta pozicija negali būti vertinama kaip nuoširdus gailėjimasis, dėl ko darytina išvada, kad kaltinamojo deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusios atsiprašymas teisme buvo tik formalūs. Atsižvelgiant į tai, toks kaltinamojo gailėjimasis teismo laikytinas deklaratyviu bei formaliu, negalinčiu lemti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymo.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kÄ jis pats pripažino teisiamojo posėdžio metu ir kÄ patvirtina bylos duomenys (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ä®vertinus visas aukščiau iÅ¡tirtas bylos aplinkybes, tame tarpe nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti atsakomybę aplinkybė, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad K. G. skirtina BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, jo trukmę, atsižvelgiant į teigiamÄ kaltinamojo asmenybės charakteristikÄ , į humaniÅ¡kumo principÄ , į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį už sankcijoje numatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį (BK 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

Teismo nuomone skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Teismo nuomone, skiriant bausmę kaltinamajam už nusikalstamÄ veikÄ , baudžiamosios teisės nuostatos nebuvo pažeistos, atsižvelgta į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o pagrindo taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, nes byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ar susijusių su kaltinamojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas kaltinamajam aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, Å¡eiminio asmeninio pobÅ«džio aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taip pat teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, nes skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje.

Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, Å¡aliÅ¡kai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012). Tuo pačiu pažymėtina tai, kad kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumas nėra daug mažesnis, negu rÅ«Å¡inis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, veika nėra atsitiktinio pobÅ«džio, ji tęstinė, trukusi ne vienÄ dienÄ ir sistemingai, kaltininko asmenybė taip pat nėra mažiau pavojinga.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 1 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas įvertina visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Pažymėtina, kad pagal įstatymÄ teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbÅ«s du kriterijai: kokios rÅ«Å¡ies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, bus apsunkintas vaiko iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį ir pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, tapatÅ«s BK 75 straipsnyje įtvirtintiems bausmės vykdymo atidėjimo tikslams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Teismas įvertina byloje esančius visus duomenis, tame tarpe tai, kad padarytas apysunkis tęstinis nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytÄ veikÄ pripažino visiÅ¡kai, atsiprašė nukentėjusios, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių nenustatyta, jis neteistas, laikomas nebaustu administracine tvarka, o praeityje, kaip minėta, baustas tik vienÄ kartÄ per 5 metus, bet nuobauda - įspėjimas negaliojanti, dėl Å¡ių pastarųjų aplinkybių kaltinamasis nelaikytinas nusistatęs prieÅ¡ visuomenės normas, prieÅ¡ įstatymus, jo asmenybės charakteristika teigiama, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, turi nepilnametę dukrÄ , kuriai vykdo įstatymines tėvų pareigas iÅ¡laikyti, auginti, bendrauti, dėl ko pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė neprieÅ¡taraujanti, norinti, kad vaikai turėtų ir bendrautų su tėvu, nenorinti, kad kaltinamasis realiai atliktų laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, kad proceso metu nukentėjusiojo reiÅ¡kiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iÅ¡ kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009). Taip pat teismas įvertina tai, kad kaltinamasis pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį, jo dydžio pagrįstumo klausimÄ palikdamas teismui spręsti, kas rodo, kad neginčydamas civiliniu ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiamos patirtos žalos fakto, pripažindamas civilinį ieÅ¡kinį, kaltinamasis siekia paÅ¡alinti savo veiksmų pasekmes, atkurti buvusiÄ asmens padėtį, o kartu tai rodo ir kaltinamojo atsakomybės nevengimÄ ir siekį ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta, vien ta aplinkybė, kad kaltinamojo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, nelaikytina pakankamu teisiniu pagrindu nekaltumo prezumpcijos kontekste kaltinamÄ jį laikyti kaltu, charakterizuoti jį neigiamai, kaip pavojingÄ , linkusį nusikalsti asmenį. Ä®vertinus minėtų aplinkybių visumÄ , siekiant iÅ¡laikyti K. G. teigiamus socialinius ryÅ¡ius, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ , neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, bet skiriant įpareigojimus:

1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš gyvenamosios vietos nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

4) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios J. G. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja;

5) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos K. G. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajai.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji civilinė ieÅ¡kovė J. G. pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo K. G. 3000 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palÅ«kanų ir 900 Eur advokato iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė ir ieÅ¡kinį palaikė teismo posėdžio metu, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, sistemingo bauginimo ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, iki Å¡iol jaučia stresÄ , vidinę įtampÄ , nervinį Å¡okÄ , psichologinį pažeminimÄ , nesaugumo jausmÄ , atsirado nerimas, sutriko miegas, padidėjo jautrumas, tapo irzli, ko pasėkoje tenka naudoti nereceptinius vaistinius preparatus, kreipėsi į Moterų teisių asociacijÄ , kur iki Å¡iolei jai teikiama specializuota kompleksinė pagalba. K. G. turtinė padėtis yra gera, nes jis turi pakankamai – deÅ¡imt nekilnojamojo turto objektų, kurie yra registruoti asmeninės nuosavybės teise. Teismo posėdyje nukentėjusioji J. G. papildomai nurodė, jog ji gerdavo nereceptinius raminamuosius, lankėsi pas psichologus, Moterų teisių centre.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgia ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ (CK 1.5.). Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis negali bÅ«ti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. L. 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimÄ , taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nagrinėjamojoje byloje dėl padarytos kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji akivaizdu, kad patyrė psichologinį diskomfortÄ , nerimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nesaugumo jausmÄ , gyveno nuolatinėje baimėje. Nukentėjusioji dėl to vartojo raminamuosius vaistus, lankėsi psichologų konsultacijose, Moterų teisų asociacijoje jai buvo teikiama kompleksinė pagalba, kÄ patvirtina į bylÄ pateikta pažyma (2 t., b. l. 30). Byloje nukentėjusioji nenurodė ir nėra į bylÄ pateikta tokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų grasinimų nukentėjusiajai emociniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų peraugę į mediciniÅ¡kai patvirtintus psichinės sveikatos susirgimus, nenustatyta liekamųjų reiÅ¡kinių, nepateikti duomenys dėl sveikatos, tame tarpe psichinės sveikatos, pablogėjimo, diagnozuotų ligų, reikalingo medikamentinio ar ilgalaikio psichoterapinio gydymo, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas nedarbingumas ar ribotas darbingumas, ar kad kreipėsi dėl nedarbingumo nustatymo ir pan.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, jog jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, kaip nurodė nukentėjusioji, turi nekilnojamojo turto, vykdo įstatyminę tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ . Teismas taip pat atsižvelgia į teismų formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos priteisimo Å¡iose bylose: nuo 1000 Eur iki 2900 Eur (žr., pvz., 2K-269-303/2020, Nr. 2K-346-942/2018, Nr. 2K-346-303/2017, Nr. 2K-327-326/2016, Nr. 2K-65-648/2016, Nr. 2K-553-942/2015, Nr. 2K–347/2014, Nr. 2K-6147/2012 ir kt.).

Taigi, įvertinus tai, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , baimę, nesaugumo jausmÄ , tačiau nesant duomenų apie Å¡ių emocinių pergyvenimų peraugimÄ Ä¯ psichinės sveikatos sutrikimus, diagnozuotas ligas, nustatytÄ nedarbingumo lygį, liekamuosius reiÅ¡kinius, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, teismų praktikÄ , yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusios praÅ¡oma priteisti 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, yra per didelė, todėl mažintina iki 2000 Eur sumos kuri, teismo nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (CPK 178 straipsnis, CK 6.250 straipsnis).

Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimÄ , esant atitinkamam civilinio ieÅ¡kovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palÅ«kanas nuo momento, kuris negali bÅ«ti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (žr., pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl procesinių palÅ«kanų tenkintinas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-313-489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-78-942/2022 ir kt.).‏‏‎

Nukentėjusioji prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 900 Eur sumoje. Minėtas iÅ¡laidas pagrindžia byloje pateiktos sÄ skaitos už teisines paslaugas ir apmokėjimo dokumentai – pinigų priėmimo kvitai. Teismas, įvertinęs bylos ir civilinio ieÅ¡kinio sudėtingumÄ , suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, konstatuoja, kad atstovas surašė iÅ¡ esmės vienÄ procesinį dokumentÄ , t. y. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurio apimtis ir sudėtingumas nelaikytini dideliais, civilinis ieÅ¡kinys laikytinas visiÅ¡kai įprastiniu ir nereikalaujančiu specialių (ypatingų) teisinių žinių, tačiau teismas atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtÄ darbo laikÄ , kad advokatas ne tik surašė ieÅ¡kinį, bet ir atstovavo nukentėjusiÄ jÄ viso proceso metu, įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nenustatyta, kad bÅ«tų sunki, jis buvo atstovaujamas privataus advokato, taip pat atsižvelgiant į protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, sprendžia, kad nukentėjusios turėtų iÅ¡laidų suma teisinėms paslaugoms laikytina proporcinga, yra ne per didelė, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusios naudai.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena esanti byloje (1 t., b. l. 104), paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

K. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, netaikant intensyvios priežiÅ«ros, skiriant įpareigojimus: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ gyvenamosios vietos nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos atstovÄ ); 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; 4) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiosios J. G. gyvenamojoje vietoje, nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių su ja; 5) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinės ieÅ¡kovės J. G. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jos naudai iÅ¡ K. G. 2000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (2000 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų) advokato iÅ¡laidų.

K. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka skundÄ paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaida Baumilė