9272fb4b-5ec6-4213-bb4c-badfe3fa03e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=78BAAACD-5381-4F07-8A4F-7E2167454CFF">Nr. I-5691-815/2016</a>Administracinė byla Nr. eI-1154-815/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03851-2016-9 Procesinio sprendimo kategorija 12.2.3; 12.13.1.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Å¡ios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausiajai specialistei Akvilei Berenytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. R. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja S. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti: 1.1. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. gegužės 30 d. sprendimÄ Nr. (6.5) FR0682-328 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 1.2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija) 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. 68-242 „Dėl S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 skundo“.

2. Klaipėdos AVMI skundžiamame sprendime konstatuota, kad tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kėjos Å¡eimos iÅ¡laidos virÅ¡ijo gaunamas pajamas, kad pareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui neužteko piniginių lėšų paskolų suteikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankų paskolų dalies grÄ Å¾inimo ir sumokėtų palÅ«kanų bei dalinai vartojimo ir nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidoms padengti. Tiek Klaipėdos AVMI, tiek Inspekcija 2005 m. balandžio 29 d. pateiktoje vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) (toliau – ir Deklaracija) nurodytų ne banke turėtų piniginių lėšų (788 000 Lt (228 220,57 Eur)) nepripažino pareiÅ¡kėjos Å¡eimos realiai turėtomis santaupomis.

PareiÅ¡kėja skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. PareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu M. R. 2005 m. balandžio 29 d. pateikė DeklaracijÄ ir visus pajamų gavimÄ patvirtinančius dokumentus. Mokesčių administratoriui laiku nekilo klausimų dėl Deklaracijos. PareiÅ¡kėja, savo ruožtu, visus dokumentus, reikalingus gautų lėšų pagrindimui, saugojo atitinkamÄ laikotarpį, laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Å iuo metu, kai nuo Deklaracijos pateikimo praėjo daugiau kaip 11 metų, pareiÅ¡kėja Å¡ių dokumentų pateikti galimybės nebeturi, kadangi jų neiÅ¡saugojo.

PrieÅ¡ingai nei teigia centrinis mokesčių administratorius, nei pareiÅ¡kėja, nei jos sutuoktinis neturėjo ir neturi pareigos saugoti Å¡ių dokumentų neribotÄ laikotarpį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1094 patvirtintų Privalomųjų patentų iÅ¡davimo fiziniams asmenims tvarkos 16.4 punktas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 78 straipsnio 7 dalis). Mokesčių administratorius, teigdamas, jog mokesčių mokėtojas (veiklÄ vykdęs pagal patentus) turi pareigÄ neribotÄ laikÄ saugoti gautas pajamas pagrindžiančius dokumentus sukuria pareiÅ¡kėjai dar aukÅ¡tesnius standartus, nei numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas (toliau – ir VGTDÄ®) nenustato konkretaus termino, per kurį mokesčių administratorius turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo (turėto) turto apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius teisėtumo aspektu. VGTDÄ® taip pat nereglamentuoja, kokio laikotarpio bėgyje asmuo (gyventojas) turi pareigÄ pagrįsti deklaruoto turto realiÄ apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius ir tai yra laikytina įstatymo spraga, kuriÄ ad hoc privalo užpildyti teismas.

Å iuo atveju nepateisinama laikytina tokia situacija, jeigu mokesčių administratoriui bÅ«tų suteikta teisė neribotÄ laikÄ tikrinti asmens (gyventojo) deklaracijos duomenų tikrumÄ , asmenį (gyventojÄ ), neribotÄ laikÄ Ä¯pareigojant pagrįsti Å¡ios deklaracijos duomenis, t. y., Å¡iems teisiniams santykiams nesuteikiant stabilumo neribotÄ laikÄ . 2.2. Teisinio reguliavimo spragÄ , kuri yra Å¡io administracinio ginčo pagrindas, nagrinėdamas analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ , užpildė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015, kurį tiek Inspekcija, tiek Klaipėdos AVMI ignoravo, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog VGTDÄ® nėra tinkamai sureglamentuota, už kokį laikotarpį mokesčių administratorius turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo (turėto) turto apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius, o asmuo (gyventojas), savo ruožtu, turi pareigÄ pagrįsti deklaruoto turto realiÄ apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius bei kad šį teisinį santykį reikia iÅ¡spręsti taikant teisės analogijos taisykles (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 4 straipsnio 5 dalis), o bÅ«tent – Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir GTDÄ®) 5 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 68 straipsnio nuostatas, kadangi minėtuose teisės aktuose teisinių santykių stabilumo atsiradimas yra apibrėžtas laike, užtikrinant ir Å¡io teisinio santykio subjektų teisių ir pareigų pusiausvyrÄ .

LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, jog mokesčių administratoriui teisė duoti privalomÄ vykdyti nurodymÄ mokesčių mokėtojui, kad jis pagrįstų deklaruoto turto įsigijimo Å¡altinius, yra suteikiama tik penkeriems metams, o praėjus penkeriems metams nuo deklaracijos pateikimo, pastaroji įgyja teisinį stabilumÄ ir joje užfiksuoti duomenys mokesčių administratoriaus nebegali bÅ«ti kvestionuojami. Jeigu mokesčių administratoriui bÅ«tų suteikta teisė neribotÄ laikÄ tikrinti iki 2005 m. gegužės 1 d. pateiktos asmens (gyventojo) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos duomenų tikrumÄ , o asmenį (gyventojÄ ) neribotÄ laikÄ Ä¯pareigojant pagrįsti Å¡ios deklaracijos duomenis, t. y.

Å¡iems teisiniams santykiams neribotÄ laikÄ nesuteikiant teisinio stabilumo, tai tokia priemonė bÅ«tų neproporcinga, o tokia teisinė situacija – nepateisinama. Lietuvoje teismų kuriama teisė kaip teisės Å¡altinis yra įtvirtintas faktas (pranc. fait accompli). PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, tiek Inspekcija, tiek Klaipėdos AVMI, vadovaudamiesi sena ir Å¡io ginčo esmės neliečiančia Lietuvos Respublikos teismų praktika, tačiau sÄ moningai ignoruodami naujausius, įstatyminio reglamentavimo spragas užpildančius ir jau suformuotÄ teismų praktikÄ papildančius (jokiu bÅ«du jai neprieÅ¡taraujančius) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo precedentus, elgiasi nesÄ Å¾iningai beigi neteisėtai, prieÅ¡ingai objektyvumo, įstatymo virÅ¡enybės ir gero vieÅ¡ojo administravimo principams. 2015 m. rugsėjo 23 d.

LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas neatima teisės mokesčių administratoriui remtis ankstesnių deklaracijų duomenimis ir jos niekaip neapriboja, o viso labo nustato protingÄ , įstatymo analogija paremta laiko tarpÄ per kurį deklaracijos, pateiktos pagal VGTDÄ®, duomenys įgyja teisinį stabilumÄ ir mokesčių administratoriui apribojama teisė kvestionuoti joje užfiksuotų duomenų realumÄ . PareiÅ¡kėja pažymi, jog (i) įstatymo spragÄ ad hoc savo nutartimi užpildė aukščiausia institucija Lietuvos Respublikos teismų sistemoje administraciniams ginčams spręsti; (ii) teismo precedentas yra sÄ lyginai naujas (2015 m.), deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuotas, suformuotas atsižvelgiant į aktualiausiÄ administracinių teismų praktikÄ bei Konstitucinę doktrinÄ ; (iii) priimtas trijų teisėjų kolegijos, kurios nariai iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ atskirųjų nuomonių nepateikė.

Inspekcijos skundžiamas sprendimas yra naikintinas jau vien šiuo pagrindu. 2.3. Klaipėdos AVMI išvados, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2008 m. gruodžio 31 d. realiai neturėjo 67 495,00 Lt santaupų, yra paremtos spėliojimais, o ne išsamia faktinių aplinkybių analize, todėl yra nepagrįstos ir atmestinos. Ši išvada grindžiama ne objektyviais rašytiniais įrodymais bei konkrečiais skaičiavimais, o vienintele šalutine faktine aplinkybe, kuri nėra ir negali būti pripažinta ne tik tiesioginiu įrodymu, tačiau ir apskritai laikytina įrodymu mokestiniuose ginčuose, t. y. mokesčių administratorius teigia, jog ta aplinkybė, jog S. ir M.

R. 2006–2007 m. laikotarpiu ėmė paskolas iÅ¡ bankų neva įrodo, jog pastarieji negalėjo turėti santaupų. Mokesčių administratoriaus iÅ¡vada neturi jokio pagrįstumo ekonominiu–finansiniu požiÅ«riu. Pabrėžtina, jog fizinių asmenų paimti greitieji kreditai, paskolos kitoms skoloms padengti (refinansuoti) iÅ¡ties gali liudyti sunkiÄ fizinio asmens finansinę padėtį, tačiau ilgalaikės vartojimo paskolos, kaip ir pvz. paskolos bÅ«stui įsigyti (nenorint ilgam laikui įšaldyti nuosavų piniginių lėšų) yra elementarus, ekonomine logika pagrįstas finansinis sprendimas, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kiantis, jog paskolos gavėjo finansinė padėtis yra sunki.

PareiÅ¡kėjos argumentacijÄ sustiprina ir tai, jog 2006–2007 metais paskolos iÅ¡ bankų buvo paimtos itin geromis sÄ lygomis. Kauno AVMI padarius iÅ¡vadÄ , jog 2004–2008 metų laikotarpiu M. R. ir S. R. galėjo sukaupti 67 495,00 Lt santaupų, nebuvo jokio faktinio pagrindo Å¡ių piniginių lėšų nepripažinti. Centrinis mokesčių administratorius dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjos argumentų, kurie buvo iÅ¡sakyti 2016 m. birželio 21 d. skunde, visiÅ¡kai nepasisakė, skundžiamame sprendime tiesiog trumpai ir visiÅ¡kai nemotyvuotai pritarė Klaipėdos AVMI pateiktoms iÅ¡vadoms.

II Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais:

1. PareiÅ¡kėja ir sutuoktinis patikrinimo metu deklaruotų 788 000 Lt ne banke turėtų piniginių lėšų nepagrindė jokiais įrodymais. PareiÅ¡kėja laikosi pozicijos, kad Deklaracijoje nurodyta 788 000 Lt ne banke turėtų piniginių lėšų suma sukaupta iÅ¡ pajamų, gautų iÅ¡ darbo užmokesčio, iÅ¡ individualios veiklos, taip pat iÅ¡ įrangos, skirtos žvėrelių auginimui, pardavimo 2002 metų pabaigoje. PareiÅ¡kėjos ir sutuoktinio operatyvių patikrinimų metu buvo duoti mokesčių administratoriaus nurodymai, kuriuose vienas iÅ¡ reikalavimų – pagrįsti deklaruotÄ 788000 Lt ne banke turėtų piniginių lėšų sumÄ .

Pareiškėja ir jos sutuoktinis M. R. nepateikė 788000 Lt deklaruotų lėšų, gautų iš žvėrelių auginimo veiklos ir žvėrelių narvų, šaldytuvo, lupimo staklių, įvairių įrankių pardavimo faktus įrodančių dokumentų ir duomenų, taip pat nenurodė kada, kokiu laikotarpiu buvo vykdoma veikla, kieno vardu, kaip ir kur ji buvo įregistruota, kaip buvo deklaruojamos pajamos iš jos, kokiais metais buvo gautos pajamos (išskiriant už kiekvienus metus), kiek ir kokių patyrė išlaidų šiai veiklai, kiek susidarydavo pelno.

2. Pagal VGTDÄ® 3 straipsnio nuostatas nuolatinis Lietuvos gyventojas buvo ne tik įpareigotas deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turėtÄ turtÄ , tačiau privalėjo ir pagrįsti deklaruoto turto įsigijimo Å¡altinius, kas reiÅ¡kia, jog gyventojo deklaruojamas turtas ir nurodomi jo įsigijimo Å¡altiniai turi bÅ«ti realÅ«s ir atspindėti realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes. Reikalavimas pagrįsti turto įsigijimo Å¡altinius reiÅ¡kia, jog gyventojo pateikiami įrodymai turi neabejotinai patvirtinti, jog deklaruojamas turtas (pajamos ir pan.) yra gautas bÅ«tent gyventojo nurodytu bÅ«du ir iÅ¡ nurodyto pajamų Å¡altinio.

LVAT laikosi pozicijos, kad vien paaiÅ¡kinimų (duomenų) apie pajamas teikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, pajamų gavimo nepagrindžia. Be to, mokesčių mokėtojas, pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais, prisiima ir visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos. PareiÅ¡kėjos skundo teiginiai, kad dokumentų neiÅ¡saugojo dėl to negali pagrįsti deklaruotų lėšų realumo, nepaneigia pareigos bÅ«ti atsakingu ir rÅ«pestingu bei tinkamai vykdyti MAÄ® imperatyviai įtvirtintas mokesčių mokėtojo pareigas: t. y. teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus (MAÄ® 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas); pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitÄ informacijÄ (MAÄ® 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas); pateikti paaiÅ¡kinimus apie pajamų gavimo Å¡altinius ir juos pagrįsti (MAÄ® 41 straipsnis).

Mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi saugoti dokumentus, galinčius pagrįsti jo atliekamus veiksmus. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-928-2011. Pareiškėja ir sutuoktinis nedeklaravo gautų pajamų 1992–2002 metų laikotarpiu, taip pat nepateikė ir Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2003 metus, kaip tai daryti įpareigoja teisės aktai.

3. Pareiškėjos skundo argumentus, kad Deklaracijoje nurodyta 788000 Lt ne banke turėtų piniginių lėšų suma panaudota dengiant ir 2009–2011 metų patirtas išlaidas, paneigia ir pareiškėjos su fiziniais asmenimis bei kredito įstaigomis sudarytų dovanojimo ir paskolų sandorių visuma. Pareiškėja pagal 2006 m. sausio 1 d. pinigų dovanojimo sutartį iš tėvo V. Š. gavo 48000 Lt, pagal 2008 m. gruodžio 24 d. pinigų dovanojimo sutartį iš motinos D. O. Š. gavo 49000 Lt. Iš kredito įstaigų pareiškėja ir sutuoktinis M.

R. 2006–2007 metais gavo 60000 Lt paskolų. Fiziniai asmenys pareiÅ¡kėjai 2011–2012 metais suteikė paskolų 278000 Lt ir 30000 Eur sumai. PareiÅ¡kėjos byloje pateiktame 2014 m. gegužės 5 d. paaiÅ¡kinime užfiksuota, kad paskolos imtos siekiant atsiskaityti su valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjais. PareiÅ¡kėja tariamai turėdama deklaruotÄ 788000 Lt sumÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjais galėjo atsiskaityti iÅ¡ savo disponuojamų lėšų, o ne iÅ¡ gautų dovanų ir paskolų.

Todėl, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjos veiksmai (dovanų ir paskolų gavimas) kaip tik suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja ir sutuoktinis neturėjo deklaruotų 788000 Lt lėšų 2009–2011 metų laikotarpiu, todėl pareiÅ¡kėjos samprotavimai, kad minėtos lėšos pagrindžia mokesčių administratoriaus nustatytas 385633 Lt neapmokestintas pajamas, yra nepagrįsti ir atmestini.

4. PareiÅ¡kėjos akcentuojamas LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015 vertintinas kaip „vienetinis“, t. y. teismas nekomentuoja ankstesnės praktikos, todėl mokesčių administratorius gindamas vieÅ¡Ä jį biudžeto interesÄ , t. y. siekiamÄ socialinį tikslÄ , atliko kontrolės veiksmus ir nustatė, jog pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu negalėjo turėti deklaracijose nurodytų piniginių lėšų. Nagrinėjamo ginčo atveju mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi dominuojančia LVAT praktika analogiÅ¡kose bylose, pagal kuriÄ mokesčių mokėtojai turi pareigÄ ne tik deklaruoti atitinkamas pajamų ar piniginių lėšų sumas, bet ir pagrįsti jų realumÄ ir gavimo Å¡altinius.

5. Klaipėdos AVMI prašė pareiÅ¡kėjÄ pagrįsti deklaruotų piniginių lėšų realumÄ , o ne nuo Å¡ios sumos apskaičiavo mokesčius, todėl mokesčių administratorius nepažeidė MAÄ® 68 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino skaičiavimÄ . LVAT yra akcentavęs, jog nei MAÄ®, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrÄ mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomÄ ja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).

Tokiais atvejais, vertinant Å¡iÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ bei nustatant jos reikÅ¡mę, vadovaujamasi ne MAÄ® 68 str. 1 dalies nuostatomis, bet atsižvelgiama į bendrÄ sias įstatymuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis) įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (vertinama, ar Å¡i medžiaga atitinka įrodymų sampratÄ , nustatomas įrodymų leistinumas, sÄ sajumas ir pan. aplinkybės). PareiÅ¡kėja neįrodė savo teiginių pagrįstumo, nepaneigė vietos mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų, bei jų pagrindu padarytų iÅ¡vadų, jog pareiÅ¡kėja ir sutuoktinis 788000 Lt lėšomis 2013 m. gruodžio 31 d. nedisponavo.

6. Patikrinimo metu, įvertinus mokesčių administratoriaus turimus duomenis apie PareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio M. R. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėtas ir gautas pinigines lėšas bei mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotas iÅ¡laidas, apskaičiuota, kad 2008 m. gruodžio 31 d. sutuoktiniai galėjo turėti 49000 Lt santaupų. Centrinis mokesčių administratorius, įvertinęs pareiÅ¡kėjos skundo motyvus, patikrinimo metu atliktÄ pajamų ir iÅ¡laidų tyrimÄ bei duomenų analizę, sutinka su Klaipėdos AVMI iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis realiai neturėjo 67495 Lt santaupų 2008 m. gruodžio 31 d., kadangi paimtos paskolos iÅ¡ bankų ir negrÄ Å¾inti jų likučiai 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 34842,25 Lt, tačiau galėjo turėti 49000 Lt grynųjų pinigų santaupų, kuriuos pareiÅ¡kėja pagal 2008 m. gruodžio 24 d. pinigų dovanojimo sutartį gavo iÅ¡ motinos D.

O. Å .. PareiÅ¡kėja mokestinio patikrinimo metu minėtų iÅ¡laidų nepagrindė juridinę galiÄ turinčiais dokumentais ir nenurodė jų pajamų Å¡altinių, todėl mokesčio bazė ir mokėtina mokesčio suma apskaičiuota pagrįstai. III Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė Å¡ios institucijos Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė Akvilė Berenytė (2017 m. sausio 2 d.

įgaliojimas dėl atstovavimo Nr. (1.27-04-2)-117-5) iÅ¡ esmės rėmėsi atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodytais argumentais ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Klaipėdos AVMI atlikusi pareiÅ¡kėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDÄ®) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimÄ , 2016 m. vasario 22 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. FR0680-134 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, taikydama MAÄ® 70 straipsnį, pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ 9257,41 Eur GPM sumÄ ir 1317,48 Eur PSDÄ® sumÄ .

Pagal Klaipėdos AVMI 2014 m. vasario 27 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimÄ Nr. FR1043-1631 buvo atliktas S. R. operatyvus patikrinimas, po kurio, įvertinus surinktÄ informacijÄ dėl gyventojų pajamų mokesčio vengimo, buvo inicijuotas mokestinis patikrinimas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad S. R. dengė iÅ¡laidas iÅ¡ pajamų, gautų iÅ¡ nenustatytų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų Å¡altinių. Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMÄ®) 25 straipsnį, 27 straipsnio 1 dalį.

Kadangi S. R. nevykdė savo pareigų apskaičiuoti mokesčius, todėl nebuvo galima nustatyti mokesčio mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Todėl S. R. mokestinės prievolės apskaičiuotos pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , taikant MAÄ® 70 straipsnio nuostatas. Mokesčių administratorius, nustatydamas mokesčio bazę, pasirinko iÅ¡laidų vertinimo metodÄ ir rėmėsi mokesčių mokėtojos, kitų mokesčių mokėtojų, trečiųjų asmenų informacija, statistiniais duomenimis.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad: 1.1. Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2009 m. gavo 43898 Lt pajamų ir piniginių lėšų, iš jų: pareiškėja gavo 9966 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 1 021 Lt pašalpų iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos, jos sutuoktinis M. R. gavo 2911 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, pagal 2009 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį b/n R. K. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 vnt. 100 Lt nominalios vertės akcijų už 30 000 Lt.

PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2009 m. iÅ¡ viso patyrė 244598 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų: pareiÅ¡kėja AB DnB bankui grÄ Å¾ino 7 484,58 Lt paskolos, sumokėjo bankui 1 307,44 Lt palÅ«kanų; jos sutuoktinis M. R. AB bankui Snoras grÄ Å¾ino 4129 Lt paskolos, 455,12 Lt palÅ«kanų, suteikė 200000 Lt paskolÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2009 m. patyrė 31221,60 Lt vartojimo ir nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis M.

R. bankų atsikaitomosiose sÄ skaitose 2009 m. sausio 1 d. turėjo piniginių lėšų likutį 60 Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. – 51 Lt, pareiÅ¡kėja 2009 m. sausio 1 d. – 1174 Lt, 2009 m. gruodžio 31 d. – 106 Lt. Ä®vertinus sutuoktinių 2009 m. sausio 1 d. ne banke turėtÄ grynųjų pinigų likutį 48000 Lt, 2009 m. gautas 43898 Lt pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 244598 Lt iÅ¡laidas, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos sutuoktinio 9 Lt (60 Lt – 51 Lt), pareiÅ¡kėjos 1068 Lt (1174 Lt-106 Lt) panaudotas banko santaupas, nustatyta, kad Å¡eimos iÅ¡laidos 2009 m. virÅ¡ijo pajamas (suapvalinus iki sveikojo skaičiaus) 151623 Lt (1174 Lt+60 Lt+48000 Lt+43898 Lt-106 Lt-51 Lt-244598 Lt) suma.

Patirtoms iÅ¡laidoms padengti kiekvienas sutuoktinis panaudojo lygiomis dalimis po 75 811,50 Lt iÅ¡ kitų mokesčių administratoriui nežinomų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų Å¡altinių gautas pajamas, kurių pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis nedeklaravo. 1.2. PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2010 metais gavo 113 308 Lt pajamų ir piniginių lėšų, iÅ¡ jų: pareiÅ¡kėja gavo 9463 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, 52 Lt paÅ¡alpų iÅ¡ Å ilalės rajono savivaldybės administracijos, pareiÅ¡kėjos sutuoktinis gavo 3793 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui grÄ Å¾ino 100 000 Lt paskolos.

PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2010 metais iÅ¡ viso patyrė 243 673 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų: pareiÅ¡kėja AB DnB bankui grÄ Å¾ino 8587,18 Lt paskolos, sumokėjo bankui 871,68 Lt palÅ«kanų, suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 200 000 Lt paskolos; M. R. AB bankui Snoras grÄ Å¾ino 4290 Lt paskolos, sumokėjo 240,81 Lt palÅ«kanų; pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2010 metais patyrė 29 683,20 Lt vartojimo ir nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. M. R. bankų atsiskaitomosiose sÄ skaitose 2010 m. sausio 1 d. turėjo piniginių lėšų likutį – 51 Lt, 2010 m. gruodžio 31 d.

– 125 Lt, pareiškėja 2010 m. sausio 1 d. – 106 Lt, 2010 m. gruodžio 31 d. – 0 Lt. Įvertinus 2010 metais gautas 113 308 Lt pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 243 673 Lt išlaidas, atsižvelgiant į pareiškėjos 106 Lt panaudotas banko santaupas, pareiškėjos sutuoktinio pinigines lėšas, skirtas santaupoms banke 2010 m. sausio 1 d. – 51 Lt, 2010 m. gruodžio 31 d. – 125 Lt, šeimos išlaidos 2010 m. viršijo pajamas 130 333 Lt (113 308 Lt+106 Lt+51 Lt-243 673 Lt-125 Lt).

Patirtoms iÅ¡laidoms padengti kiekvienas sutuoktinis panaudojo lygiomis dalimis po 65 166,50 Lt iÅ¡ kitų mokesčių administratoriui nežinomų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų Å¡altinių gautas pajamas, kurių pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis nedeklaravo. 1.3. PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2011 m. gavo 139384 Lt pajamų ir piniginių lėšų, iÅ¡ jų: pareiÅ¡kėja gavo 9572 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, pareiÅ¡kėjai 41434 Lt Lt paskolÄ suteikė A.

G., 34000 Lt paskolÄ suteikė J. M., 50 000 Lt paskolÄ suteikė A. P.; M. R. gavo 4378 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų. PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2011 metais iÅ¡ viso patyrė 244127 Lt iÅ¡laidų iÅ¡ jų: pareiÅ¡kėja AB DnB bankui grÄ Å¾ino 7591,93 Lt paskolos, sumokėjo bankui 298,37 Lt palÅ«kanų, suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70000 Lt paskolos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas pareiÅ¡kėjai per jos avansinę apyskaitÄ (suteikta paskola) – 84219,15 Lt;

M. R. AB bankui Snoras grÄ Å¾ino 530 Lt paskolos, suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50000 Lt paskolos; pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2011 metais patyrė 31488 Lt vartojimo ir nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. M. R. bankų atsiskaitomosiose sÄ skaitose 2011 m. sausio 1 d. turėjo piniginių lėšų likutį – 125 Lt, 2011 m. gruodžio 31 d. – 50 Lt, pareiÅ¡kėja 2011 m. sausio 1 d. – 0 Lt, 2011 m. gruodžio 31 d. – 9 Lt. Ä®vertinus sutuoktinių 2011 metais gautas 139384 Lt pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 244127 Lt iÅ¡laidas, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio panaudotas banko santaupas, nustatyta, kad Å¡eimos iÅ¡laidos 2011 metais virÅ¡ijo pajamas 104677 Lt (139384 Lt+125 Lt-244127 Lt-59 Lt).

Patirtoms iÅ¡laidoms padengti kiekvienas sutuoktinis panaudojo lygiomis dalimis po 52338,50 Lt iÅ¡ kitų mokesčių administratoriui nežinomų ir įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų Å¡altinių gautas pajamas, kurių pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis nedeklaravo. 1.4. PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2012 metais gavo 1061941 Lt pajamų ir piniginių lėšų, iÅ¡ jų: pareiÅ¡kėja gavo 12857 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, pareiÅ¡kėjai 62151 Lt paskolÄ suteikė A.

G., 20000 Lt paskolÄ suteikė R. B., 20000 Lt paskolÄ suteikė V. R., 25000 Lt paskolÄ suteikė J. R., 30 000 paskolÄ suteikė L. J., 50000 Lt paskolÄ suteikė A. P., 49000 Lt paskolÄ suteikė pareiÅ¡kėjos močiutė S. B. D., pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inta 170000 Lt paskola iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiÅ¡kėjai per jos avansinę apyskaitÄ grÄ Å¾inta 459749,17 Lt (grÄ Å¾inta paskola iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“); M. R. gavo 11184 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, jam grÄ Å¾inta 152000 Lt paskola iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

PareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2012 metais iÅ¡ viso patyrė 978311 Lt iÅ¡laidų, iÅ¡ jų: pareiÅ¡kėja AB DnB bankui grÄ Å¾ino 2229,87 Lt paskolos, sumokėjo bankui 3,95 Lt palÅ«kanų, grÄ Å¾ino 34000 Lt paskolos J. M., 100000 Lt paskolos A. P., 20000 Lt paskolos R. B., 20000 Lt paskolos V. B., 25000 Lt paskolos J. R., 30000 Lt paskolos L. J., 103585 Lt paskolos A. G., 83132,49 Lt grÄ Å¾intos lėšos Ž. G., UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas pareiÅ¡kėjai per jos avansinę apyskaitÄ (pareiÅ¡kėjos suteikta paskola) – 375530,02 Lt;

M. R. suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 152000 Lt paskolos; pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis 2012 metais patyrė 32829,60 Lt vartojimo ir nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. M. R. bankų atsiskaitomosiose sÄ skaitose 2012 m. sausio 1 d. turėjo piniginių lėšų likutį – 50 Lt, 2012 m. gruodžio 31 d. – 19 Lt, pareiÅ¡kėja 2012 m. sausio 1 d. – 9 Lt, 2012 m. gruodžio 31 d. – 35 Lt. Ä®vertinus sutuoktinių 2012 metais gautas 1061941 Lt pajamas ir pinigines lėšas bei patirtas 978311 Lt iÅ¡laidas, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjos ir jos sutuoktinio panaudotas banko santaupas, Å¡eimos pajamos 2012 metais virÅ¡ijo iÅ¡laidas 83635 Lt (1061941 Lt+50 Lt+9 Lt-978311 Lt-35 Lt-19 Lt).

2. Patikrinimo akte, be kita ko, pasisakyta Å¡iais pareiÅ¡kėjos skunde teismui ginčijamais aspektais: 2.1. Dėl deklaruotų piniginių lėšų Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593) Patikrinimo akte nurodyta, kad: 2.1.1. S. R. ir jos sutuoktinis M. R. 2014 m. kovo 25 d. raÅ¡tiÅ¡kame paaiÅ¡kinime paaiÅ¡kino, kad Deklaracijos pateikimo metu ir po jos pateikimo turėjo 788000 Lt piniginių lėšų gavimÄ patvirtinančius dokumentus. Pateikiant DeklaracijÄ teritoriniam mokesčių administratoriui pateikė visus pajamų gavimÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau jų neiÅ¡saugojo ir Å¡iuo metu pateikti nebegali.

Taip pat nurodė, kad nuo 1992 m., be su darbo santykiais susijusios veiklos, užsiėmė kailinių žvėrelių kanadinių audinių veisimu, auginimu ir pardavimu. Tuo metu tai buvo labai pelninga veikla, kadangi vienas žvėrelis kainuodavo nuo 300 iki 700 Lt. Žvėrelius veisė savo namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), o pardavinėjo audinių jauniklius ir iÅ¡dirbtus kailius turguose Lietuvoje ir pagal skelbimus, Å¡ioje veikloje daug padėjo tėvai. 2002 m. pabaigoje pradėjo visÄ Å«kį iÅ¡parduoti.

IÅ¡ veiklos gautų pinigų į bankus nedėjo, nekilnojamojo turto nepirko, juos taupė, nes planavo pradėti verslÄ (duomenys neskelbtini). 2.1.2. S. R. 2014 m. kovo 27 d. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-3941 ir papraÅ¡yta pateikti detalius duomenis bei tai pagrindžiančius dokumentus: iÅ¡ kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2011 m. sausio 4 d. suteikė 270000 Lt paskolas? Jei paskolas suteikė iÅ¡ santaupų, tai paprašė pateikti duomenis, iÅ¡ kokių lėšų Å¡altinių ir kada sukaupė Å¡ias santaupas; 2014 m. kovo 25 d.

Klaipėdos AVMI pateiktame paaiškinime nurodytų 315000 ne banke turėtų piniginių lėšų, kurios buvo deklaruotos Deklaracijoje, šaltinius pagrindžiančius dokumentus bei detalius duomenis, iš kokios registruotos veiklos grindžiamos sukauptos piniginės lėšos, įvardijant kada, kokiu laikotarpiu buvo vykdoma veikla, kieno vardu, kaip ir kur ji buvo įregistruota, kaip buvo deklaruojamos pajamos iš jos, kokiais metais buvo gautos pajamos (išskiriant už kiekvienus metus); duomenis iš kokių piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino apyvartinėms lėšoms 732609 Lt. M. R. 2014 m. kovo 27 d. buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. FR0706-3940 pateikti detalius duomenis bei tai pagrindžiančius dokumentus: iš kokių piniginių lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. suteikė 402000 Lt paskolas? Jei paskolas suteikė iš santaupų, tai paprašė pateikti duomenis, iš kokių lėšų šaltinių ir kada sukaupė šias santaupas; 2014 m. kovo 25 d. pateiktame paaiškinime nurodytų 473000 ne banke turėtų piniginių lėšų, kurios buvo deklaruotos Deklaracijoje, šaltinius pagrindžiančius dokumentus bei detalius duomenis iš kokios registruotos veiklos grindžiamos sukauptos piniginės lėšos, įvardijant kada, kokiu laikotarpiu buvo vykdoma veikla, kieno vardu, kaip ir kur ji buvo įregistruota, kaip buvo deklaruojamos pajamos iš jos, kokiais metais buvo gautos pajamos (išskiriant už kiekvienus metus). 2.1.3.

S. R. ir M. R. pateiktame 2014 m. gegužės 12 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad dokumentų patvirtinančių deklaruotų 788000 Lt piniginių lėšų gavimÄ neturi, kadangi neiÅ¡saugojo, kad užsiėmė kailinių žvėrelių (audinių) auginimu, kailiukus parduodavo pagal skelbimus, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turguose. Žvėrelių jauniklius supirkdavo pirkėjai iÅ¡ Kaliningrado srities: V. S., I. B. (kontaktinių ir identifikavimo duomenų nenurodė), kailiukus supirkdavo kailinių siuvėjai iÅ¡ Lietuvos ir Latvijos.

IÅ¡ Å¡ios veiklos 2003 m. gruodžio 31 d. buvo sukaupę apie 730000 Lt grynais pinigais, taip pat pardavė žvėrelių narvus, už kuriuos gavo 70000 Lt, apie 10000 Lt gavo pardavę Å¡aldytuvÄ mėsai, lupimo stakles ir įvairius įrankius, gavo su darbo santykiais susijusių pajamų bei pajamų už 3 parduotus automobilius. 2.1.4. Patikrinimo akte konstatuota, kad pagal GPMÄ® 22 straipsnio 3 dalį gyventojo gautos pajamos iÅ¡ kito gyventojo už parduotÄ turtÄ yra priskiriamos prie B klasės pajamų.

Tačiau, nei S. R., nei M. R. Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (FR0462) už 2003 m. nepateikė ir 2014 m. kovo 25 d. paaiÅ¡kinime nurodytų gautų pajamų nedeklaravo, nors anot jų paaiÅ¡kinimo, gautos pajamos turėjo virÅ¡yti 6 960 Lt kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių. Su 2014 m. kovo 25 d. paaiÅ¡kinimu M. R. pateikė patentÄ Nr. 023382, iÅ¡duotÄ laikotarpiui nuo 1996 m. spalio 1 d. iki 1996 m. lapkričio 30 d. verstis prekyba prekyvietėse, iÅ¡skyrus respublikos miestus. Jis nurodė, kad patentus buvo įsigijęs ir kitais laikotarpiais, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė.

M. R. nenurodė, kokias prekes pardavinėjo ir kiek pajamų gavo pagal įsigytÄ patentÄ prekybai. S. R. ir M. R. jokių dokumentų apie iÅ¡ žvėrelių auginimo veiklos gautas pajamas, pajamas, gautas pardavus žvėrelių narvus, Å¡aldytuvÄ , lupimo stakles bei įvairius įrankius nepateikė. Nėra informacijos, kad bÅ«tų teiktos M. R. ir S. R. deklaracijos ir deklaruotos gautos pajamos už žvėrelių auginimÄ 1992–2002 m. 2.1.5. Atsižvelgiant į tai, kad S. R. ir M. R. nepateikė 788000 Lt 2003 m. gruodžio 31 d. deklaruotų lėšų, neva gautų iÅ¡ žvėrelių auginimo veiklos ir žvėrelių narvų, Å¡aldytuvo, lupimo staklių, įvairių įrankių pardavimo faktus įrodančių dokumentų ir duomenų, nenurodė kada, kokiu laikotarpiu buvo vykdoma veikla, kieno vardu, kaip ir kur ji buvo įregistruota, kaip buvo deklaruojamos pajamos iÅ¡ jos, kokiais metais buvo gautos pajamos (iÅ¡skiriant už kiekvienus metus), kiek ir kokių patyrė iÅ¡laidų Å¡iai veiklai, kiek susidarydavo pelno, o ne tik pajamų iÅ¡ Å¡ios veiklos, bei atsižvelgiant į tai, kad R. pajamas pragyvenimui gaudavo iÅ¡ nuolatinių darboviečių, t. y. dirbo pagal darbo sutartis, todėl iÅ¡ esÄ vykdytos žvėrelių auginimo veiklos gauta 788 00 Lt pinigų suma Patikrinimo akte įvertinta kritiÅ¡kai ir padaryta iÅ¡vada, kad Deklaracijoje deklaruotos lėšos ne banke yra nepagrįstos, jų negalėjo sukaupti ir todėl jos negali bÅ«ti laikomos lėšų Å¡altiniu vėlesnių metų S. R. ir M.

R. iÅ¡laidoms dengti. 2.1.6. Patikrinimo akte nurodyta, kad tai, kad mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka yra pateikęs atitinkamas deklaracijas, jeigu nustatytos aplinkybės ir surinkti duomenys suponuoja prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad mokėtojo pareigos įvykdytos tinkamai, jeigu mokesčių mokėtojas nepagrindžia atitinkamų deklaruotų sumų susidarymo. Mokėtojas negali remtis vien tik tvirtinimu, kad deklaravo atitinkamas pinigų sumas, ar galimai jomis disponavo, jas naudojo patirdamas atitinkamas iÅ¡laidas, jis turi realiai pagrįsti jo nurodomus piniginių lėšų Å¡altinius.

Nėra nustatytas terminas, kada mokesčių administratorius netenka teisės įpareigoti lėšas pagrįsti. S. ir M. R. nepateikė dokumentų, įrodančių deklaruotos sumos susidarymo Å¡altinius. Pateiktas sutuoktinių S. ir M. R. 2014 m. kovo 25 d. paaiÅ¡kinimas, kad esÄ Deklaracijos pateikimo metu turėjo 788000 Lt piniginių lėšų gavimÄ patvirtinančius dokumentus nepagristas, nes su Vienkartine gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija (FR0593) mokesčių administratoriui dokumentai nebuvo teikiami, o mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmai dėl S. ir M.

R. deklaruotų piniginių lėšų nebuvo atliekami. 2.1.7. Mokestinio patikrinimo metu įvertinus laikotarpiu nuo1993 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. S. R. gautÄ 26 596,30 Lt darbo užmokestį, M. R. gautÄ 31 657,96 Lt darbo užmokestį bei nustačius, kad nurodytu laikotarpiu mokesčių mokėtojai nevykdė jokių nekilnojamojo turto perleidimo sandorių, pagal vieÅ¡ai prieinamus duomenis nenustatyta, jog S. ir M. R. bÅ«tų vykdę kokiÄ nors ekonominę veiklÄ ar gavę papildomų pajamų, mokestiniam patikrinimui nepateikus jokių dokumentų, pagrindžiančių ne banke turėtÄ piniginių lėšų sumÄ , pateiktoje Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje deklaruotas 788 000 Lt ne banke grynųjų pinigų likutis neskaitomas pajamų Å¡altiniu, kuriuo sutuoktiniai S. ir M.

R. galėtų grįsti savo iÅ¡laidas. 2.1.8. Ä®vertinus mokestinio patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ nustatyta, kad S. R. ir M. R. taip pat 2003 m. gruodžio 31 d. negalėjo turėti ir reikÅ¡mingų piniginių sumų ne banke iki 50000 Lt (kurių neprivaloma buvo deklaruoti Vienkartineje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje), kadangi jų vartojimo iÅ¡laidos, vertinant pagal statistinius dydžius, iki 2003 m. buvo didesnės už jų oficialiai gautas pinigines lėšas 69052,94 Lt (piniginių lėšų likutis 1993 m. sausio 1 d. (3100 Lt x 2), gautos pajamos (atskaičius mokesčius) 58254,26 Lt (26596,30 + 31657,96 Lt), statistinės vartojimo iÅ¡laidos 133507,20 Lt).

Vidutiniškai kiekvieniems metams 1993–2003 m. laikotarpiu S. ir M. R. šeimai teko po 5 296 Lt piniginių lėšų (po 441 Lt į mėnesį), iš kurių pirmiausia turėjo būti dengiamos vartojimo išlaidos. Tuo tarpu vidutiniškai statistinių vartojimo išlaidų 1993–2003 m. laikotarpiu jiems teko po 12137 Lt į metus (po 1011 Lt į mėnesį). Todėl, netgi jei būtų laikoma, kad faktiškai patirta vartojimo išlaidų ženkliai mažiau nei statistinių vartojimo išlaidų, gautų nuo 1993 m. pajamų akivaizdžiai nepakako sukaupti santaupų 2003 m. gruodžio 31 d. 2.2.

Dėl 2004–2008 m. gautų lėšų ir patirtų išlaidų Patikrinimo akte nurodyta, kad įvertinus visas mokestinio patikrinimo metu Klaipėdos AVMI žinomas S. R. ir M. R. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. turėtas ir gautas pinigines lėšas bei mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotas išlaidas, nustatyta, kad 2009 m. sausio 1 d. S. R. ir M. R. galėjo turėti iki 67495 Lt santaupų (suapvalinus iki litų). Remiantis banko išrašais nustatyta, kad 2009 m. sausio 1 d.

S. R. banke turėjo 1174 Lt ir M. R. banke turėjo 60 Lt. Tačiau įvertinant tai, kad S. ir M. R. 2008 m. gruodžio 31 d. turėjo 34842,25 Lt negrÄ Å¾intų paskolų bankams (S. R. – 25 893,56 Lt, M. R. – 8 948,69 Lt), Patikrinimo akte padaryta iÅ¡vada, kad S. ir M. R. 2008 m. gruodžio 31 d. realiai neturėjo 67495 Lt santaupų, kadangi tai nepagrista faktinėmis aplinkybėmis, t. y. jų asmeninių pinigų nepakako vartojimo iÅ¡laidoms, nes imta paskola iÅ¡ banko ir už pasiskolintus pinigus mokamos palÅ«kanas.

Vadinasi S. ir M. R. vartojimo piniginės iÅ¡laidos faktiÅ¡kai buvo didesnės nei statistinės vartojimo piniginės iÅ¡laidos. Todėl Patikrinimo akte konstatuota, kad 2008 m. gruodžio 31 d. S. ir M. R. galėjo turėti tik iki 48000 Lt grynais pinigais ne banke, įvertinus dovanÄ iÅ¡ D. O. Å ., kuriÄ gavo grynais pinigais tik 2008 m. pačioje pabaigoje (2008 m. gruodžio 24 d.), kai galėjo nebeiÅ¡leisti Å¡ių pinigų 2008 metais. Jei ir bÅ«tų laikoma, kad M. ir S. R. galėjo turėti tiek lėšų, kiek deklaravo Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593), tai atsižvelgiant į tai, kad jie vėliau skolinosi iÅ¡ banko 60000 Lt (2006 m. sausio 12 d.

– 20000 Lt, 2007 m. sausio 1 d. – 1240000 Lt), sumokėjo 9887,85 Lt palūkanų (2006 m. –1140,40 Lt, 2007 m. – 3098,40 Lt, 2008 m. – 2 471,68 Lt, 2009 m. – 1 762,56 Lt, 2010 m. –1112,49 Lt, 2011 m. – 298,37 Lt, 2012 m. – 3,95 Lt), vis vien būtų daroma išvada, kad jie 2008 metų pabaigai neturėjo lėšų, deklaruotų Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje (FR0593), nes priešingu atveju jiems nebūtų poreikio skolintis iš kredito įstaigų ir mokėti už paskolas palūkanas.

3. Klaipėdos AVMI, įvertinusi pareiÅ¡kėjos pastabas, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus, 2016 m. gegužės 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. (6.5)FR0682-328 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti Patikrinimo aktÄ ir: 3.1. vadovaujantis GPMÄ® 2 straipsnio 14 dalimi, 5, 16, 22 straipsniais, taikant MAÄ® 70 straipsnio nuostatas, nurodyti pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ : 3.1.1. vietoje Patikrinimo akte apskaičiuotos 9257,41 Eur GPM sumos, apskaičiuojant 9235,69 Eur, iÅ¡ jų: už 2009 metus vietoje Patikrinimo akte apskaičiuotos 3606,35 Eur (12452 Lt) sumos apskaičiuojant 3584,63 Eur (12377 Lt), už 2010 metus – 3144,69 Eur (10858 Lt), už 2011 metus – 2506,37 Eur (8654 Lt).

Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. FR0682-328 nustatė, kad Patikrinimo akte dėl korektÅ«ros klaidos buvo neteisingai nurodytas sutuoktinių 2009 m. sausio 1 d. ne banke turėtas grynųjų pinigų likutis, kuris turėtų bÅ«ti 49000 Lt vietoje Patikrinimo akte nurodyto 48000 Lt; atitinkamai nustatant, kad Å¡eimos iÅ¡laidos 2009 metais virÅ¡ijo pajamas 150623 Lt suma, vietoje 151623 Lt sumos. 3.1.2. 1308,79 Eur PSD įmokų; 3.2. vadovaujantis MAÄ® 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, GPMÄ® 36 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įmokų įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nurodyti pareiÅ¡kėjai sumokėti į biudžetÄ nuo patikrinimo metu apskaičiuoto 9235,69 Eur GPM ir 1308,79 Eur PSDÄ® už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. vasario 22 d.: 3.2.1. 5038,58 Eur GPM delspinigių; 3.2.2. 852,99 Eur PSDÄ® delspinigių; 3.3. vadovaujantis MAÄ® 139 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėja geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė patikrinimui reikalingus dokumentus bei paaiÅ¡kinimus, skirti 10 proc. mokesčio dydžio baudÄ , t. y.: 3.3.1. 923 Eur GPM baudÄ , 3.3.2. 130 Eur PSDÄ® baudÄ .

4. Inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi S. R. skundÄ dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (6.5)FR0682-328, 2016 rugsėjo 5 d. priėmė sprendimÄ Nr. 68-242 „Dėl S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 skundo“ patvirtinti Klaipėdos AVMI 2016 m. gegužės 30 d. sprendimÄ Nr. (6.5)FR0682-328. Sprendimas grindžiamas, be kita ko, Å¡iais motyvais: 4.1. PareiÅ¡kėjos skundo teiginiai, kad dokumentų neiÅ¡saugojo dėl to negali pagrįsti deklaruotų lėšų realumo, nepaneigia pareigos bÅ«ti atsakingu ir rÅ«pestingu bei tinkamai vykdyti MAÄ® imperatyviai įtvirtintas mokesčių mokėtojo pareigas.

Mokesčių mokėtojas, atlikdamas mokestines teisines pasekmes galinčius sukelti veiksmus, turi saugoti dokumentus, galinčius pagrįsti jo atliekamus veiksmus. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-575-928-2011. Dėl pareiÅ¡kėjos skundo teiginių, kad didžiÄ jÄ dalį veikloje naudoto turto – įrangos pardavimo pajamų gavo 2002 metais, todėl pareigos pateikti metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ (FR0462) už 2003 metus neturėjo nei pareiÅ¡kėja, nei sutuoktinis, Inspekcija pasisakė, kad nepriklausomai nuo to, kada, t. y. ar 2002 metais, ar 2003 metais, pareiÅ¡kėja ir sutuoktinis gavo veikloje naudoto turto pardavimo pajamų, tiek Laikinajame fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme, tiek ir GPMÄ® buvo bei yra įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios deklaruoti kilnojamojo turto pardavimo pajamas bei apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį.

PareiÅ¡kėja ir sutuoktinis minėtų deklaracijų neteikė ir nedeklaravo gautų pajamų 1992–2002 metų laikotarpiu, taip pat nepateikė ir Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2003 metus. 4.2. Dėl pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kad sutuoktinis turėjo įsigijęs verslo liudijimus tam tikrais laikotarpiais, Inspekcija pastebėjo, kad minėtas dokumentas, patvirtina nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimÄ verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ veiklos rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡Ä (GPMÄ® 2 straipsnio 22 dalis).

Tačiau verslo liudijimo turėjimas nepagrindžia pareiškėjos sutuoktinio pajamų gavimo fakto iš individualios veiklos bei jų dydžio. 4.3. Pareiškėjos skundo argumentus, kad Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodyta 788000 Lt ne banke turėtų piniginių lėšų suma panaudota dengiant ir 2009–2011 metų patirtas išlaidas, paneigia ir pareiškėjos su fiziniais asmenimis bei kredito įstaigomis sudarytų dovanojimo ir paskolų sandorių visuma.

Pareiškėja pagal 2006 m. sausio 1 d. pinigų dovanojimo sutartį iš tėvo V. Š. gavo 48000 Lt, pagal 2008 m. gruodžio 24 d. pinigų dovanojimo sutartį iš motinos D. O. Š. gavo 49000 Lt. Iš kredito įstaigų pareiškėja ir sutuoktinis M. R. 2006–2007 metais gavo 60000 Lt paskolų. Fiziniai asmenys pareiškėjai 2011–2012 metais suteikė paskolų 278000 Lt ir 30000 Eur sumai. Pareiškėjos 2014 m. gegužės 5 d. paaiškinime užfiksuota, kad paskolos imtos siekiant atsiskaityti su valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjais.

PareiÅ¡kėja tariamai turėdama deklaruotÄ 788000 Lt sumÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjais galėjo atsiskaityti iÅ¡ savo disponuojamų lėšų, o ne iÅ¡ gautų dovanų ir paskolų. Todėl, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjos veiksmai (dovanų ir paskolų gavimas) kaip tik suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja ir sutuoktinis neturėjo deklaruotų 788000 Lt lėšų 2009–2011 metų laikotarpiu, todėl pareiÅ¡kėjos samprotavimai, kad minėtos lėšos pagrindžia mokesčių administratoriaus nustatytas 385633 Lt neapmokestintas pajamas, yra nepagrįsti ir atmestini. 4.4.

PareiÅ¡kėjos akcentuojamas LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015 vertintinas kaip „vienetinis“, t. y. teismas nekomentuoja ankstesnės praktikos, todėl mokesčių administratorius gindamas vieÅ¡Ä jį biudžeto interesÄ , t. y. siekiamÄ socialinį tikslÄ , atliko kontrolės veiksmus ir nustatė, jog pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu negalėjo turėti deklaracijose nurodytų piniginių lėšų. Nagrinėjamo ginčo atveju mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi dominuojančia LVAT praktika analogiÅ¡kose bylose, pagal kuriÄ mokesčių mokėtojai turi pareigÄ ne tik deklaruoti atitinkamas pajamų ar piniginių lėšų sumas, bet ir pagrįsti jų realumÄ ir gavimo Å¡altinius. 4.5.

Klaipėdos AVMI prašė pareiÅ¡kėjÄ pagrįsti deklaruotų piniginių lėšų realumÄ , o ne nuo Å¡ios sumos apskaičiavo mokesčius, todėl mokesčių administratorius nepažeidė MAÄ® 68 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino skaičiavimÄ . LVAT yra akcentavęs, jog nei MAÄ®, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrÄ mokestinį laikotarpį remtis (vadovautis) papildoma įrodomÄ ja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).

Tokiais atvejais, vertinant Å¡iÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ bei nustatant jos reikÅ¡mę, vadovaujamasi ne MAÄ® 68 str. 1 dalies nuostatomis, bet atsižvelgiama į bendrÄ sias įstatymuose (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis) įtvirtintas įrodinėjimo taisykles (vertinama, ar Å¡i medžiaga atitinka įrodymų sampratÄ , nustatomas įrodymų leistinumas, sÄ sajumas ir pan. aplinkybės). 4.6. Dėl 2004–2008 metais sukauptų piniginių lėšų Inspekcija nurodė, kad įvertinusi pareiÅ¡kėjos skundo motyvus, patikrinimo metu atliktÄ pajamų – iÅ¡laidų tyrimÄ bei duomenų analizę, sutinka su Klaipėdos AVMI iÅ¡vada, kad sutuoktiniai realiai neturėjo 67495 Lt santaupų 2008 m. gruodžio 31 d., kadangi paimtos paskolos iÅ¡ bankų ir negrÄ Å¾inti jų likučiai 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 34842,25 Lt, tačiau galėjo turėti 49000 Lt grynųjų pinigų santaupų, kuriuos S. R. pagal 2008 m. gruodžio 24 d. pinigų dovanojimo sutartį gavo iÅ¡ motinos D.

O. Å .. 4.7. Klaipėdos AVMI pagrindė pareiÅ¡kėjai apskaičiuotų mokesčių ir su Å¡iais mokesčiais susijusias sumas, kas suponuojÄ iÅ¡vadÄ , kad įgyvendintos MAÄ® 67 straipsnio 1 dalies nuostatos. PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Klaipėdos AVMI apskaičiuotomis mokesčių ir su jais susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei daro vietos mokesčių administratorius.

Nagrinėjamu atveju, nustačius, kad pareiÅ¡kėjos atitinkamu mokestiniu laikotarpiu iÅ¡laidos virÅ¡ijo jos turėtas lėšas ir (ar) gautas pajamas šį skirtumÄ sudarančių pajamų (lėšų) Å¡altinį nurodyti ir pagrįsti visgi tenka pareiÅ¡kėjai, kadangi bÅ«tent mokesčių mokėtojas pirmiausia disponuoja informacija ir dokumentais apie gautas lėšas bei jų Å¡altinius. PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų pajamų gavimo Å¡altinius bei objektyviai paneigtų Klaipėdos AVMI patikrinimo metu nustatytus rezultatus, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo Klaipėdos AVMI sprendimo.

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. R. skundÄ sprendžiama, ar Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (6.5) FR0682-328 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (žr. Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktÄ ) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 68-242 „Dėl S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 skundo“ (žr.

Å¡io teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktÄ ) yra teisėti ir pagrįsti.

2. IÅ¡ bylos matyti, kad įrodinėjimo dalykÄ iÅ¡ esmės sudaro nustatymas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės – ar pareiÅ¡kėja teisingai ir pagrįstai 2005 m. balandžio 29 d. Vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodė, kad kartu su sutuoktiniu turėjo 788 000 Lt lėšų ne banke, t. y. ar gali pagrįsti minėtų lėšų įsigijimÄ , ar ne. Å iuos teisinius santykius reglamentuoja Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Å¡io įstatymo 3 straipsnio 1 punktÄ â€žNuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimÄ Å¡Ä¯ turtÄ <...> pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 litų“. Å io įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse taip pat nustatyta, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčio administratoriui turto deklaracijÄ . Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti pagrindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai.“ Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad „Vietos mokesčio administratorius Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę duoti gyventojui privalomÄ vykdyti nurodymÄ pagrįsti deklaruoto turto (iÅ¡skyrus turtÄ , kurio įsigijimo Å¡altinius nuolatinis Lietuvos gyventojas jau buvo pagrindęs deklaruodamas šį turtÄ pagal kitus teisės aktus) įsigijimo Å¡altinius.“ IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos atitinkamos, asmens (gyventojo), turinčio tam tikro turto ir piniginių lėšų, bei mokesčių administratoriaus, teisės ir pareigos mokestinių teisinių santykių srityje, o bÅ«tent: iÅ¡ vienos pusės, asmens (gyventojo) pareiga iki 2005 m. gegužės 1 d. pateikti mokesčio administratoriui turto deklaracijÄ bei jo teisė, deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimÄ .

IÅ¡ antros pusės, mokesčių administratoriaus pareiga pripažinti Å¡ios deklaracijos duomenis, leidžiant asmeniui (gyventojui), deklaruoto turto apimtyje, grįsti (įteisinti) vėlesnį kito turto įsigijimÄ bei mokesčio administratoriaus teisė tikrinti Å¡ios deklaracijos duomenų tikrumÄ , nustatant asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius, jų teisėtumo aspektu. Tačiau Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatyme nėra nustatyta teisinio reglamentavimo kokio laikotarpio bėgyje, nuo deklaracijos pateikimo mokesčių administratoriui momento, pastarasis turi teisę tikrinti asmens (gyventojo) realiai turimo turto apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius, jų teisėtumo aspektu bei asmuo (gyventojas) turi pareigÄ pagrįsti deklaruoto turto realiÄ apimtį bei jo įsigijimo Å¡altinius, jų teisėtumo aspektu, t. y, Å¡iame teisės akte nėra nuostatų, nustatančių nuo kada deklaracijos duomenys įgyja teisinį stabilumÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje mokestiniais teisiniais klausimais yra pasisakęs, kad <...> „esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, turi būti nustatomi įstatymu“ (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. kovo 15 d.; 2002 m. birželio 3 d.; 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimai); <...> „ir kad šis konstitucinis reikalavimas yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas); <...> „Įstatymų leidėjas, reguliuodamas mokesčių santykius, taip pat gali ir turi nustatyti mokesčių mokėjimo, ginčų nagrinėjimo, taip pat skundų dėl mokesčio administratorių priimtų sprendimų padavimo terminus.

Šie terminai turi būti protingi, racionalūs, užtikrinantys galimybę laiku ir tinkamai informuoti mokesčio mokėtojus apie jų atžvilgiu priimtus mokesčio administratorių sprendimus, kad būtų laiku apskaičiuoti ir sumokami mokesčiai, kad mokesčio mokėtojas turėtų galimybę laiku pasinaudoti savo teisių gynyba“ (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas); <...> „mokesčio mokėtojų ir mokesčius administruojančių pareigūnų santykiai turi būti grindžiami ne tik valdingų nurodymų veiksmingu įgyvendinimu, bet ir mokesčio mokėtojų realia galimybe ginti savo teisėtus interesus“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas).

Å i konstitucinė doktrina, byloje nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, kad bÅ«tų nepateisinama tokia situacija bei bÅ«tų neproporcinga kaip priemonė, jeigu mokesčių administratoriui bÅ«tų suteikta teisė neribotÄ laikÄ tikrinti asmens (gyventojo), pateiktos iki 2005 m. gegužės 1 d., apie jo 2003 m. gruodžio 31 d. turėtÄ turtÄ , deklaracijos duomenų tikrumÄ , o asmenį (gyventojÄ ), neribotÄ laikÄ Ä¯pareigojant pagrįsti Å¡ios deklaracijos duomenis, t. y., Å¡iems teisiniams santykiams nesuteikiant stabilumo neribotÄ laikÄ .

Å iuo atveju pažymėtina, kad iÅ¡ esmės panaÅ¡iuose teisiniuose santykiuose, terminai per kuriuos Å¡ie teisiniai santykiai įgyja teisinį stabilumÄ yra nustatyti. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo (gyventojas) gali tikslinti penkerių praėjusių kalendorinių metų deklaracijų duomenis, pradedant skaičiuoti nuo kalendorinių metų, buvusių prieÅ¡ tuos kalendorinius metus, kuriais tikslinama, bei kad jis Å¡ios teisės netenka, jei yra pradėtas jo atžvilgiu mokestinis patikrinimas.

Savo ruožtu, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, kaip taisyklė, mokestinį patikrinimÄ mokesčių administratoriui yra suteikta teisė atlikti, o tuo pačiu ir mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ , teisė mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos, yra suteikta ir mokesčių mokėtojui.

IÅ¡ Å¡ių teisės normų matyti, kad teisinių santykių stabilumo atsiradimas yra apibrėžtas laike, užtikrinant ir Å¡io teisinio santykio subjektų teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Visa tai apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymu nėra tinkamai sureglamentuotas aptariamas teisinis santykis, bei kad jį galima iÅ¡spręsti taikant teisės analogijos taisykles, o bÅ«tent, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies ir 9 straipsnio 3 dalies bei Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatas (ABTÄ® 4 str. 5 d.).

Savo ruožtu tai lemia, kad byloje nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjos 2005 m. balandžio 29 d. pateikta mokesčių administratoriui Vienkartinė gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracija, t. y. joje nurodyti duomenys, įgijo teisinį stabilumÄ ir mokesčių administratorius, 2014 m. atlikdamas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu mokestinį tyrimÄ bei patikrinimÄ Å¡ių duomenų kvestionuoti nebegalėjo, nes jo teisė – duoti gyventojui privalomÄ vykdyti nurodymÄ , kad jis pagrįstų deklaruoto turto įsigijimo Å¡altinius, už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada buvo pateikta deklaracija, sausio 1 dienos – buvo pasibaigusi.

Dėl Å¡ių priežasčių, mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja negalėjo 2009 m.–2012 m. laikotarpiu turėtų iÅ¡laidų grįsti 2005 m. balandžio 29 d. Vienkartinės gyventojo (Å¡eimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijos duomenimis, yra neteisėta bei neteisinga. Kadangi pagal minėtos vienkartinės deklaracijos duomenis pareiÅ¡kėjai pakako lėšų (788 000 Lt) pagrįsti turėtas 2009 m. - 2012 m. laikotarpiu iÅ¡laidas, todėl pareiÅ¡kėjai negalėjo bÅ«ti priskaičiuota mokėti į biudžetÄ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 30 d. sprendime Nr. (6.5) FR0682-328 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendime Nr. 68-242 „Dėl S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 skundo“ nurodomi mokesčiai.

3. Pabrėžtina, kad teismas Å¡ioje administracinėje byloje vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2667-438/2015, kuriame buvo analizuojamos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės. Be to, teismo vertinimu, minėtas sprendimas yra ne tik labiausiai argumentuotas, bet ir naujausias tokio pobÅ«džio bylose, todėl, vadovaujantis teisminio precedento taikymo taisyklėmis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimÄ ), taikytinas bÅ«tent minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad S. R. skundas tenkintinas, o Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (6.5) FR0682-328 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 68-242 „Dėl S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 skundo“ naikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos S. R. skundÄ tenkinti. Panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gegužės 30 d. sprendimÄ Nr. (6.5) FR0682-328 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. 68-242 „Dėl S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016-06-21 skundo“. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Ernestas Spruogis