2018-11-23 Nr. DBT-155-3-61-3-02184-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-92/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento, dėl garbės ir orumo gynimo, žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) pripažinti neteisėtais Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – ir Seimo NSGK) pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. rašte-pažymoje „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 19-286 (toliau – ir Pažyma) klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas apie pareiškėją;

2) pripažinti, kad VSD neteisėtais veiksmais Pažymoje paskleisti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...> (Pažymos 4 psl.); „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau pradedam ir ne tik galvoti“ (Pažymos 7 psl.); „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š.“. „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“ (Pažymos 10 psl. ir 11 psl.), neatitinka tikrovės bei žemina pareiškėjo asmens garbę ir orumą;

3) įpareigoti VSD kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku informacijos ir duomenų paskleidimui būdu, t. y. pateikti oficialiu dokumentu Seimo NSGK, šį paneigimą:

„PANEIGIMAS

Informuojame, kad NSGK pateiktoje VSD 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: „Įsteigus partiją, MG atstovai derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje. 2008 m. lapkritį G. S. teiravosi R. K. nuomonės apie kandidatus į ministrus <...> bei R. Š. <...>“; „Informaciją, patvirtinančią R. Š. kandidatūros tinkamumą, R. K. perdavė MG valdybos nariui R. R., kuris perdavė R. Š. pasiūlymą pretenduoti į Seimo Pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y. koncernas, jį palaikys, R. R. atsakė: „jau padedam ir ne tik galvoti“; „2009 m. R. R. organizavo J. P. susitikimus su sveikatos apsaugos ministrais – <...> R. Š.“; „<...> J. P. pasiskundus, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai užduoda nepatogius klausimus, R. R. atsakė susitikimo su R. Š. metu panaudosiąs „seną tardymo metodą – akistatą“. <...> MG atstovai, siekdami gauti didelės vertės užsakymus <...> Sveikatos apsaugos ministerijų kuruojamuose projektuose (<...> medicinos įstaigų statyba), naudojosi įtaka LLS deleguotiems šių ministerijų vadovams“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą“;

4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su prašymu dėl asmeninių neturtinių vertybių – asmens garbės ir orumo – gynimo; neturtinės žalos, padarytos VSD renkant, tvarkant ir pateikiant duomenis apie jį Seimo NSGK, atlyginimo. Nors skunde pareiškėjas ir nurodo, kad prašo pripažinti VSD veiksmus neteisėtais (1 reikalavimas), ši skundo dalis vertintina kaip skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindimą sudaranti procesinio dokumento dalis.

Teismas nurodė, kad byla pagal pareiškėjo skundą dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos, padarytos VSD renkant, tvarkant ir pateikiant duomenis apie jį Seimo NSGK, atlyginimo, nenagrinėtina administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, nes ginčai dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su VSD, t. y. žvalgybos institucijos, vykdančios žvalgybos ar kontržvalgybos veiklą ir nepriskirtinos viešojo administravimo subjektų sistemai, kaip teigiama, neteisėtais veiksmais, atlyginimo teismingi ne administraciniam teismui, o bendrosios kompetencijos teismui. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-23565-809/2018 priėmė ieškovo R. Š. ieškinį dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui. Taigi, teismo žinioje jau yra byla dėl garbės ir orumo gynimo tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (reiškiamas tik netapatus reikalavimas dėl galimai tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo būdo).

Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, priėmimo, pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai atskirais atvejais priskiriamos ne tik bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bet ir ginčai, susiję su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla, patenkančia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta teismingumo byloje K. D. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A248-58/2008). Šios praktikos buvo laikomasi ir vėlesnėse bylose, kuriose buvo sprendžiamas žalos, susijusios su atitinkamų nacionalinės teisės aktų nepriėmimu, atlyginimo klausimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-413-602/2015 ir kt.). Tačiau, teismo vertinimu, skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijusi su skundo dalimi dėl asmens garbės ir orumo gynimo, dėl ko ir tokio pobūdžio ginčą, vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, būtų tikslinga nagrinėti vienoje byloje. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teismui kilo abejonių dėl ginčo dalies, susijusios su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo ir ar tarp šalių kilę ginčai dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti nagrinėjami vienoje byloje.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.

Šioje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimus pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant Seimo NSGK pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. pažymoje „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 19-286 klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas apie pareiškėją; pripažinti, kad VSD neteisėtais veiksmais minėtoje pažymoje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės bei žemina pareiškėjo asmens garbę ir orumą; įpareigoti VSD kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku informacijos ir duomenų paskleidimui būdu, t. y. pateikti oficialiu dokumentu Seimo NSGK, paneigimą; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis).

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad reikalavimai pripažinti neteisėtais VSD veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant nurodytą informaciją, taip pat reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, yra grindžiami, be kita ko, Valstybės saugumo departamento įstatymo, Operatyvinės veiklos įstatymo, Žvalgybos įstatymo nuostatomis. Be to, reikšdamas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas remiasi CK 6.271 straipsniu. Ginčas dėl minėtų VSD veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo kyla iš viešosios teisės normomis reguliuojamos VSD veiklos. Ginčas dėl žalos atlyginimo taip pat yra susijęs su valdžios institucijos viešosios teisės reglamentuojama veikla ir patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, šie reikalavimai yra teismingi administraciniam teismui.

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų.

Kaip minėta, pareiškėjas šioje byloje taip pat reiškia reikalavimus pripažinti, kad VSD neteisėtais veiksmais minėtoje pažymoje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės bei žemina pareiškėjo asmens garbę ir orumą, taip pat įpareigoti VSD kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku informacijos ir duomenų paskleidimui būdu, t. y. pateikti oficialiu dokumentu Seimo NSGK, paneigimą. Pažymėtina, kad administracinėje teisenoje nėra numatyta tokio pareiškėjo nurodyto galimai pažeistų teisių gynimo būdo. Asmens garbės ir orumo gynimo tvarką reglamentuoja civilinio teisinio pobūdžio normos (CK 2.24 straipsnis). Todėl minėti reikalavimai dėl VSD paskleistų duomenų pripažinimo žeminančiais pareiškėjo garbę ir orumą bei įpareigojimo paneigti tokią informaciją yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Tais atvejais, kai byloje keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai, kurie yra lygiaverčiai, neatsiranda dominuojančios teisinio santykio situacijos, tokiu atveju Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pareikštus reikalavimus išskirti į atskiras bendrosios kompetencijos ir administraciniame teisme nagrinėtinas bylas (ABTĮ 22 straipsnio 6 dalis).

Aptariamu atveju pareiškėjas kelia du skirtingo teisinio pobūdžio ginčus – reikalavimai pripažinti neteisėtais VSD veiksmus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra teismingi administraciniam teismui, o reikalavimai pripažinti, kad VSD paskleisti duomenys žemina pareiškėjo asmens garbę ir orumą, taip pat įpareigoti VSD paneigti šią informaciją yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, todėl jie išskiriami į atskiras administraciniame teisme ir bendrosios kompetencijos teisme nagrinėtinas bylas (ABTĮ 22 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 6 dalis).

ABTĮ 22 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai dėl bylos rūšinio teismingumo į specialią teisėjų kolegiją kreipėsi bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ir speciali teisėjų kolegija konstatavo bylos rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimą, pirmosios instancijos teismų sprendimai, kuriais ginčas išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Aptariamu atveju į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi nustatyta, jog dalis pareiškėjo skundo reikalavimų turi būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, pagal analogiją taikytina ABTĮ 22 straipsnio 7 dalis ir administracinėje byloje priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis pripažįstama netekusia teisinės galios.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byloje yra keliami skirtingos teisinės prigimties reikalavimai.

Reikalavimai pripažinti neteisėtais Valstybės saugumo departamento veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. rašte-pažymoje „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 19-286 klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas apie pareiškėją, ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės saugumo departamento, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra teismingi administraciniam teismui.

Reikalavimai pripažinti, kad Valstybės saugumo departamento neteisėtais veiksmais minėtoje pažymoje paskleisti duomenys neatitinka tikrovės bei žemina pareiškėjo asmens garbę ir orumą bei įpareigoti Valstybės saugumo departamentą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku informacijos ir duomenų paskleidimui būdu, t. y. pateikti oficialiu dokumentu Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui paneigimą yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento, dėl garbės ir orumo gynimo, žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl administraciniam teismui priskirtinų reikalavimų nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat spręsti reikalavimų, nagrinėtinų bendrosios kompetencijos teisme išskyrimo ir perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui klausimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys