2K-268/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-268/2012

Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00006-2009-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1;. 1.2.19.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Onai Rojūtei,

nuteistojo A. Š. gynėjui advokatui Osvaldui Martinkui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendžiu A. Š. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį,184 straipsnio 1 dalį (dėl apmokėjimo už paminklą), ir pagal 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 1 dalį už dvylika veikų (dėl apmokėjimų už degalus), nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. Š. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį 65 MGL (8450 Lt) bauda, BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 1 dalį 65 MGL (8450 Lt) bauda (dėl apmokėjimo už paminklą); BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 1 dalį 65 MGL (8450 Lt) bauda (dėl apmokėjimo už degalus).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, A. Š. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bei bausmės, paskirtos pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams ir 160 MGL (20 800 Lt) dydžio bauda.

Šioje byloje taip pat nuteistas A. L. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, o J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį atleistas pagal laidavimą su užstatu vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

A. Š. nuteistas už tai, kad, dirbdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriumi ir būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 3, 4, 6, 8 punktų, 15 straipsnio l dalies 4, 5 punktų reikalavimus, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus kaip valstybės tarnautojo vardas, taip pat jis sukurstė kitus asmenis iššvaistyti turtą, taip pat suklastoti tikrą dokumentą ir jį laikyti, gabenti bei panaudoti, o būtent:

siekdamas išvengti asmeninių išlaidų už antkapinio paminklo uošvių kapui Palangos kapinėse pagaminimą ir pastatymą, 2008 m. gegužės 6 d., tarp 14.27 ir 14.36 val., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pastate Klaipėdoje, Liepų g. 11, tarnybiniame kabinete Nr. 109, jis įkalbėjo UAB „Klaipėdos keliai“ generalinį direktorių J. R. apmokėti už šias išlaidas įmonei iš jo žinioje buvusio įmonės turto, panaudojant suklastotą tikrą sąskaitą, o 2008 m. gegužės 9 d., tarp 13.42 ir 13.47 val., įkalbėjo UAB „Travertinas“ direktorių A. L. suklastoti tikrą dokumentą – sąskaitą, joje nurodant melagingus duomenis, kad UAB „Klaipėdos keliai“ iš jo vadovaujamos įmonės už 9500 Lt perka plyteles ir bortelius; A. L. 2008 m. birželio 6 d., apie 08.54 val., suklastotą 2008 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003 pateikė A. Š. , kuris ją neteisėtai laikė, kol apie 09.15 val. perdavė apmokėti UAB „Klaipėdos keliai“ generaliniam direktoriui J. R. , kuris iki 2008 m. liepos 15 d. šią sąskaitą pateikė apmokėti UAB „Klaipėdos keliai“ buhalterijai, 2008 m. liepos 15 d. atlikusiai mokėjimo nurodymą iš UAB „Klaipėdos keliai“ atsiskaitomosios sąskaitos banke į UAB „Travertinas“ atsiskaitomąją sąskaitą banke.

Be to, A. Š. , siekdamas išvengti asmeninių išlaidų, veikdamas su J. R. , susiskambinęs su juo ir sutaręs laiką, dvylika kartų vyko į degalinę „Neste A 24“ Klaipėdoje, Minijos g. 119/Baltijos g. 30, kur J. R. pats ar jo nurodymu bendrovės darbuotojai, panaudodami bendrovės mokėjimo kortelę, bendrovės sąskaita į A. Š. automobilį „Volvo S60“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpildavo degalų bendros 2778,78 Lt vertės, vėliau sąskaita už degalus būdavo pateikiama UAB „Klaipėdos keliai“ buhalterijai.

Kasacinius skundu nuteistojo A. Š. gynėjas advokatas O. Martinkus prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad nuteistojo A. Š. padarytos veikos kvalifikuotos kaip piktnaudžiavimas tarnyba, siekiant turtinės naudos, kurstymas iššvaistyti svetimą turtą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio l dalį (dėl apmokėjimo už degalus), taip pat kaip piktnaudžiavimas tarnyba, siekiant turtinės naudos, kurstymas iššvaistyti turtą, suklastoti bei panaudoti suklastotą tikrą dokumentą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5 dalį 300 straipsnio l dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio l dalį (dėl apmokėjimo už paminklą). Kasatorius pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kaltininko veiksmai tuo atveju, kai jis turėdamas sumanymą padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kuri neatsiejama nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kartu atlieka ir tokius veiksmus, kurie yra ne tik jo daromos veikos požymiai, bet kartu susiję priežastiniu ryšiu ir su kito asmens padaryta nusikalstama veika, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už šios konkrečios nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis Nr.2K-577/2011). Dėl to, kasatoriaus manymu, nustačius, kad A. Š., J. R. bei J. L. inkriminuotos veikos pagrįstos leistinais įrodymais, A. Š. veika gali būti kvalifikuota tik pagal BK 228 straipsnį, J. R. – tik pagal BK 184 straipsnį ir 300 straipsnį, o A. L. – tik pagal BK 300 straipsnį, o A. Š. baudžiamosios bylos dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio l dalyje ir 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, turi būti nutraukta.

Kasatorius mano, kad teismas apskritai negalėjo A. Š. veiksmų vertinti kaip bendrininko (kurstytojo), nes BK 25 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) nustatyta, kad bendrininkų grupę sudaro ne mažiau kaip du vykdytojai. A. Š. inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė tik vienas vykdytojas: kvalifikuotas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio l dalį – J. R., iššvaistęs patikėtą turtą apmokėdamas už degalus ir paminklą, o pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio l dalį – A. L., suklastojęs sąskaitą už paminklą. Dėl to A. Š. negali būti J. R. ir A. L. bendrininku (kurstytoju), nes nėra būtino bendrininkų grupės požymio – dviejų vykdytojų. BK 24 straipsnio l dalies nuostata, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, yra neatsiejama nuo BK 25 straipsnyje įtvirtinto baigtinio bendrininkavimo formų sąrašo, nes negalimas bendrininkavimo konstatavimas, nenustačius vienos iš BK 25 straipsnyje nurodytų bendrininkavimo formų.

Kasatorius pažymi, kad A. Š. nuteistas už AB „Klaipėdos keliai“ vadovo J. R. kurstymą iššvaistyti jo žinioje esantį įmonės turtą ir nuosprendžiu nustatyta, kad šios įmonės lėšomis sumokėta už kurą A. Š. automobiliui, naudojamam jo tarnybinėms funkcijos atlikti. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pripažino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skiriamos 50 Lt kompensacijos už asmeninio automobilio naudojimą tarnybiniais tikslais galėjo nepakakti ir kad byloje nepaneigta, jog dalį įpilto kuro A.

Š. galėjo išnaudoti ir kelionėse, skirtose tarnybinėms funkcijoms atlikti. Be to, atleisdamas J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas pažymėjo, kad jo veiksmai, iš esmės buvo padaryti veikiant bendrovės naudai. Iššvaistymu laikytinas turto panaudojimas akivaizdžiai ne turto savininko interesais. Šiuo atveju AB „Klaipėdos keliai“ 2778,78 Lt nuo 2006 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. birželio 17 d. kurui užpilti į A. Š. automobilį, kuris su savivaldybės administracijos žinia buvo naudojamas tarnybinėms funkcijoms atlikti, panaudoti tuo metu bendrovės turėtų sutartinių įsipareigojimų (Klaipėdos miesto kelių remonto bei priežiūros) vykdymui, nes atliekamų darbų priežiūra ir atliktų darbų priėmimas neatskiriami.

Piktnaudžiavimo tarnyba esmė, kad asmuo, esantis šios nusikalstamos veikos subjektu, formaliai veikia kaip valstybės tarnautojas ir, pasinaudodamas turimu statusu (teisėmis bei pareigomis) siekia su tarnyba nesusijusių ar jai priešingų tikslų. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-577/2011 ir kt.) pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

Byloje nustatyta, kad J. R. siekė A. Š. kaip valstybės tarnautojo palankumo išsaugojimo savivaldybėje svarstant įvairius su AB „Klaipėdos keliai“ susijusius klausimus. Bet tai nėra A. Š. veikos subjektyvioji pusė, kuri byloje nebuvo įrodinėjama, o pats A. Š. teigia veikęs išimtinai tarnybos interesais. Jei nebūtų papildomai užpilamas kuras, galbūt, nebūtų buvusi tinkamai užtikrinta ir AB „Klaipėdos keliai“ atliekamų darbų kokybė, A. Š. negalėtų tinkamai atlikti tiesioginių tarnybinių funkcijų ir nukentėtų viešasis interesas – Klaipėdos miesto gatvių būklė, miesto gyventojai bei svečiai patirtų nepatogumų ir pan.

Kasatorius teigia, kad atsižvelgus į tai, jog objektyvioji A. Š. veikos pusė reiškėsi ne įstatymais ir kitais teisės aktais jam suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimu arba nepanaudojimu priešingai tarnybos interesams, o tiesiog jo tarnybinės padėties buvimu, leidusiu J. R. savaip interpretuoti A. Š. palankumo siekimą, tikėtina, kad A. Š. nesuvokė, jog AB „Klaipėdos keliai“ direktorius J. R. siekia jo palankumo, o jo veiksmus suprato kaip protingą ir nenusikalstamą bendradarbiavimą. Kasatoriaus manymu, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo A.

Š. veiksmų vertinti kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 ir 228 straipsniuose.

Skunde kasatorius nesutinka ir su A. Š. nuteisimu už tai, kad piktnaudžiaudamas tarnyba, siekdamas asmeninės turtinės naudos, sukurstė AB „Klaipėdos keliai“ vadovą J. R. apmokėti A. L. vadovaujamai įmonei už buvusios uošvės paminklą. Jis nurodo, kad A. Š. neturi prievolės asmeninėmis lėšomis statyti paminklo uošviams, be to, jo santuoka su V. Š. nutraukta 1975 m. spalio 8 d. teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo jam inkriminuoti BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – turtinės naudos siekimo. A. Š. veiksmai su einamomis pareigomis susieti tik todėl, kad J. R. , apeliacinės instancijos teisme, būdamas išteisintasis, pripažino kaltę, palaikė prokuroro apeliacinį skundą, pakeitė parodymus ir nurodė, kad už paminklą apmokėjo siekdamas A. Š. palankumo vadovaujamai įmonei. Vien tokių J. R. parodymų, net jei jie ir teisingi, neužtenka, nes teismas nenustatė jokių duomenų apie A. Š. veiksmus (žodžius ar darbus) realizuojant J. R. įsivaizduojamą palankumą. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas nevertino tokios labai neįprastos išteisintojo J. R. pozicijos, todėl, remdamasis jo parodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir buvo šališkas. Kasatorius, nesutikdamas su priešinga nuosprendžio išvada, pabrėžia, kad AB „Klaipėdos keliai“ išrašyta 9500 Lt sąskaita V. Š., kuri nėra pripažinta suklastota ar negaliojanti kokiu nors kitu pagrindu ir kurią ji apmokėjo 2009 m. gegužės 21 d. pervedimu, patvirtina tarp jų susiklosčiusius civilinius santykius. Taigi A. Š. veiksmų, nenustačius tyčios veikti priešingai tarnybos interesams, negalima vertinti kaip piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant turtinės naudos.

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bendrininkavimo (24 straipsnio 1 dalis, 25 straispnio2 dalis)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad „...Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais..., kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, ...bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; ...aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; ...esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; ...teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga“.

Kasaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su A. Š. veiksmų vertinimu kaip bendrininko (kurstytojo), taip pat ginčija A. Š. nuteisimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio l dalyje ir 24 straipsnio 5 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, argumentus grįsdamas kasacine nutartimi Nr.2K-577/2011.

Kasacinėje nutartyje Nr.2K-577/2011 nurodyta, kad, atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tačiau pažymėtina, kad asmenų bendrininkavimas gali ir neatitikti nė vienos iš BK 25 straipsnio 2-4 dalyse pateiktų bendrininkavimo formų, nes išvada apie bendrininkavimą daroma nustačius objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius, kurie yra įtvirtinti BK 24 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi nusikalstamos veikos padaryme dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma); c) be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios sudaro sąlygas vykdytojo veikoms ir susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais (sudėtinga bendrininkavimo forma).

Kasacinėje nutartyje Nr.2K-577/2011 taip pat pasisakyta dėl galimos tokios teisinės situacijos, kai vieno asmens elgesys, kuris lemia kito asmens (vykdytojo) veikas ir yra susijęs priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis, kartu reiškia ir atitinkamos savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą. Tokiu atveju sprendžiant klausimą, ar toks asmuo atsako tik už konkrečios savarankiškos nusikalstamos veikos padarymą, ar jis dar kartu turi atsakyti ir už bendrininkavimą vykdytojo padarytoje nusikalstamoje veikoje, reikia atsižvelgti į nusikalstamų veikų pobūdį, jų sąsajas, asmenų, padariusių šias veikas, tyčios kryptingumą, kitas objektyvias ir subjektyvias veikų padarymo aplinkybes. Antai, jeigu kaltininkas, turėdamas sumanymą padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kuri neatskiriama nuo kito asmens nusikalstamos veikos, atlieka ir tokius veiksmus, kurie yra ne tik jo daromos veikos požymiai, bet priežastiniu ryšiu susiję ir su kito asmens padaryta nusikalstama veika, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama tik pagal BK straipsnį, numatantį atsakomybę už šios konkrečios nusikalstamos veikos padarymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. , J. R. ir A. L. padarytos nusikalstamos veikos buvo susijusios, nes A. Š. gavo turtinės naudos piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi todėl, kad J. R. tikrą dokumentą suklastojo, žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, panaudojo ir iššvaistė jo žinioje buvusi svetimą turtą, o A. L. suklastojo tikrą dokumentą, jį laikė gabeno ir panaudojo. A. Š. ketinimą piktnaudžiaujant tarnybinę padėtimi gauti turtinės naudos pradėjo įgyvendinti jau nuo to momento, kai savo naudai įkalbinėjo J. R. iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą, panaudojant suklastotą tikrą sąskaitą, o A. L. suklastoti dokumentą. Tokie A. Š. veiksmai iš esmės jau reiškė jo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos. Vis dėlto visų trijų nuteistųjų veiksmai yra savarankiškos nusikalstamos veikos. Teismai A. Š. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo dar ir kaip bendrininkavimą J. R. ir A. L. padarytoje nusikalstamoje veikose pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio l dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 2 dalimi, patikrina, ar netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas turėjo įtakos ir kitam nuteistajam bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kurie nepadavė skundų, t.y. ar kasacine tvarka apskųstas nuosprendis yra teisėtas ir A. L. bei J. R. atžvilgiu.

Byloje nustatyta, kad J. R. padėjimas A. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi reiškėsi konkrečių nusikalstamų veikų padarymu, t. y. jo žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymu, tikro dokumento suklastojimu, žinomai suklastoto dokumento laikymu, gabenimu, panaudojimu, o A. L. – tikro dokumento suklastojimu, laikymu gabenimu ir panaudojimu. Tokie J. R. ir A. L. veiksmai, kurie reiškė savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą, negali būti kvalifikuojami ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį kaip padėjimas A. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, o A. L. ir pagal 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį kaip padėjimas J. R. išvaistyti jo žinioje buvusį svetimą turtą.

Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria A. Š., J. R. ir A. L. buvo nuteisti už atitinkamą bendrininkavimą turto iššvaistyme (BK 184 straipsnio 1 dalis), tikro dokumento suklastojime, jo laikyme, gabenime, panaudojime (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir piktnaudžiavime tarnybine padėtimi (BK 228 straipsnio 2 dalis), keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. A. Š. veikos kvalifikuotinos tik pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, J. R. – BK 184 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o A. L. – BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos (BK 228 straipsnio 2 dalis)

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija). Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu jo veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.).

Nuteistojo A. Š. gynėjas teigia, kad A. Š. nepagrįstai nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus byloje esančius įrodymus, išsamiai motyvavo piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos buvimą nuteistojo A. Š. veikoje. Šis teismas konstatavo, kad A. Š. , siekdamas asmeninės turtinės naudos, būdamas valstybės tarnautoju – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriumi, t. y. eidamas aukštas pareigas savivaldybės administracijoje, siekė, kad A. L. suklastotų dokumentą, J. R. panaudotų suklastotą dokumentą ir iššvaistytų svetimą turtą apmokant už antkapį ir į asmeninį automobilį įsipiltus degalus. Šie A. Š. veiksmai neabejotinai diskreditavo Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kaip savivaldybės institucijos ir valstybės vykdomosios valdžios dalį, ir dėl to A. Š. padarė didelę neturtinę žalą valstybei, nes tokiais jo veiksmais buvo iškraipytos valstybės institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardas. A. Š. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog tokie veiksmai yra nesuderinami su tarnybos interesais, kad taip elgdamasis jis veikia priešingai tarnybos interesams, ir norėjo taip veikti. Taigi A. Š. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, nes pasinaudojo savo einamomis pareigomis priešingai tarnybos interesams. Teismas pagrįstai atmetė gynybos argumentus dėl antraeilio A. Š. vaidmens užsakant antkapį buvusiems uošviams ir savanaudiškų paskatų neturėjimą, kaip paneigtus bylos duomenimis, taip pat, dėl to, kad degalai į jo automobilį UAB „Klaipėdos keliai“ sąskaita buvo pilami tarnybinėms pareigoms atlikti, kaip diskredituojančius valstybės tarnybą, o ne pateisinančius kuro pylimąsi kitos bendrovės, suinteresuotos A. Š. palankumo išsaugojimu, sąskaita, siekiant išvengti asmeninių išlaidų.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nuteistojo A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių

Sprendžiant nuteistajam A. Š. skirtų bausmių bendrinimo klausimą, atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 20 d. kasacinę nutartį Nr. 2K-577/2011, kuria pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu subendrinus šioje byloje skirtas teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausmes, su teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimo bausme paskirta byloje, kurioje yra priimta 2011 m. gruodžio 20 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-577/2011, galutinė subendrinta bausmė - teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas – paskirta trejiems metams. Atsižvelgiant į tai, kad byla kasacine tvarka nagrinėjama pagal gynėjo kasacinį skundą, A. Š. gali būti skiriama ne griežtesnė nei kasacine tvarka apskųstu nuosprendžiu paskirta bausmė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendį.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Š. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 1 dalį (už dvi veikas), ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, A. Š. paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. Š. bausmes, paskirtas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. balandžio 28 d. redakcija) (už dvi veikas), subendrinti su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija), pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę –teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą trejiems metams.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria J. R. atleistas pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį , 228 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, ir šią baudžiamosios bylos dalį nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, A. L. paskirtos bausmės subendrintos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Vytautas Masiokas

Gintaras Goda