9267b32e-749b-42a3-8ad3-e92def0ac8bb · Vilniaus apygardos teismas

?Pranešėjas Stasys Punys Byla Nr. 1S-158-898/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo T. A. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas T. A. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-26, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė :

I. Priimtų sprendimų esmė 1. T. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 12 d. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės T. A. atliks 2019 m. gegužės 12 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. vasario 21 d.

– 4 metai 19 dienų.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Lygtinio paleidimo komisija) 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 59-26 atsisakė taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam T. A.. Šį sprendimÄ jis apskundė apylinkės teismui.

3. T. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimo buvo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi. Teismas konstatavo, kad T. A. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo sÄ lygas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 3 punkte bei 3 dalyje, tačiau pabrėžė, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismas vertino ankstesnius T. A. teistumus, tai, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka penktÄ kartÄ , jo daromos veikos sunkėja. Teismas pažymėjo, jog nuteistojo atžvilgiu anksčiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vienÄ kartÄ lygtinio paleidimo sÄ lygas T. A. pažeidė – padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas nesutiko su nuteistojo skunde nurodoma aplinkybe, kad jo asmenybės vertinimas sudaro prielaidas diskriminacijai – lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes Å¡iuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų; toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali bÅ«ti padaromos jokiu kitu bÅ«du, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes.

Ä®vertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo elgesio pokyčius, asmens savybes, jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir skaičių, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu nėra esmingai pakitę bei likusiÄ neatliktos bausmės dalį, teismas sprendė, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 4. Skundu T.

A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. 4.1. Nurodo, kad aplinkybės, kurias vertino apylinkės teismas, jau buvo įvertintos Vilniaus apygardos teismui skiriant bausmę T. A.. Anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Pakartotinis aplinkybių vertinimas yra laikomas baudimu antrÄ kartÄ , o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai. 4.2. Skunde pažymima, kad T. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodikÄ yra 74 balai, t. y. vidutinė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi patenkino skundÄ dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pritaikė lygtinį paleidimÄ du kartus teistam R. Ž., kuris bausmę atlikinėjo paprastosios grupės sÄ lygomis ir priklausė vidutinei rizikos grupei (54 balai).

Vien tai, kad rizika yra vidutinė, nesudaro teisinių kliūčių nepaleisti T. A. lygtinai. Paminėtinas ir teismų precedentų privalomumas - privalo bÅ«ti taikomas ne tas precedentas, kuris bylÄ nagrinėjančiam teismui atrodo teisingesnis, o tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis. Su pataisos įstaigos bÅ«rio virÅ¡ininku P. S. buvo aptartas klausimas dėl 74 balų mažinimo, buvo paaiÅ¡kinta, jog balai gali bÅ«ti sumažinti 1-2 balais toliau mokantis ir lankant socialinės reabilitacijos plane numatytus kursus, 10 balų, jei bÅ«tų atlygintas visas civilinis ieÅ¡kinys, toliau jokiais bÅ«dais balai negalės bÅ«ti sumažinti.

Savaime suprantama, jog didžiausiÄ dalį balų T. A. galėtų sumažinti tik sumokėjęs civilinį ieÅ¡kinį, kas pataisos namuose yra neįmanoma. 4.3. Apeliantas pažymi, kad jį praÅ¡oma paleisti taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , tai leidžia padaryti BVK 157 straipsnio 3 dalis, nors 2/3 bausmės dar ir nėra atlikta. Skunde nesutinkama su teismo teiginiu, neva tik paskutiniu metu pastebimi teigiami T. A. pasikeitimai į gerÄ jÄ pusę. T. A. pastoviai pataisos namuose dirbo, kai tik buvo laisva vieta, nuo 2014 m. vasario 24 d. pastoviai dirba kirpėju, Å¡eÅ¡is kartus buvo skatintas.

Bausmę atlieka nuo 2011 m. rugsėjo 12 d., taigi jau visus penkis metus dirba ir gauna įvairius paskatinimus, Å¡ių faktų negalima traktuoti kaip įvykusių neseniai. Å iuo metu galiojančių nuobaudų T. A. neturi, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 9 dalimi buvusios nuobaudos turi bÅ«ti anuliuotos ir jomis negalima remtis. Nors teismas pažymėjo, kad oficialus T. A. darbo stažas laisvėje buvo tik trys mėnesiai, tačiau teismas visai nevertino to, kad bÅ«damas laisvėje jis dar dirbo statybose pagal individualios veiklos patentÄ .

T. A. išėjus lygtinai jis turės darbÄ , yra susitaręs dirbti UAB „E.“ pagalbiniu darbininku, kas tik patvirtina, kad ankstesni gyvenimo nesklandumai ir nesugebėjimai susirasti tinkamÄ darbÄ yra praeityje. Tai, kad T. A. du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vienÄ kartÄ sÄ lygas jis pažeidė, buvo seniai, tai negali bÅ«ti sureikÅ¡minama. 4.4. Skunde nurodoma, kad teismas visiÅ¡kai nevertino T. A. gerųjų savybių, kurios nusveria anksčiau padarytus pažeidimus. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios vyko prieÅ¡ 15 metų, o turėjo vertinti nuteistojo asmenybę, kuri yra susiformavusi Å¡iai dienai.

T. A. atveju nėra jokių svarbių aplinkybių, patvirtinančių bÅ«tinumÄ bausmę tęsti pataisos namuose, savo elgesiu ir požiÅ«riu į visuomenę jis įrodė, jog bausmės paskirtį jau yra realizavęs. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas 5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo skundo turinio, jame faktiÅ¡kai akcentuojamos formaliosios sÄ lygos, kurios Å¡iuo atveju tik sudaro pagrindÄ svarstyti lygtinio paleidimo galimybę (atliktos bausmės dalis bei praÅ¡ymas paleisti lygtinai taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas), tačiau besÄ lygiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad nuteistajam turėtų bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

6. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundÄ , pagrįstai vertino ne tik nutiestojo elgesį bausmės atlikimo metu (jog jis dirba, yra skatintas), vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet ir T. A. asmenybę, kuriÄ Å¡iuo atveju taip pat apibÅ«dina ankstesni jo teistumai, padarytų veikų pobÅ«dis, pavojingumas. Nors skunde nuteistasis teigia, kad tokių aplinkybių vertinimas yra baudimas antrÄ kartÄ , skundžiamoje teismo nutartyje į tokius argumentus iÅ¡samiai atsakyta. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes Å¡iuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų; toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali bÅ«ti padaromos jokiu kitu bÅ«du, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes.

7. Pažymėtina, jog tam tikros nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytos aplinkybės, kurios beje apibÅ«dina nuteistojo mÄ stymÄ ir elgesį Å¡iuo metu, taip pat nėra vertintinos teigiamai ir leidžia abejoti iÅ¡skirtinai teigiamu jo asmenybės vertinimu. 2019 m. vasario 11 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog T. A., kalbėdamas apie padarytas nusikalstamas veikas, tvirtina, jog jo elgesys yra „tik reakcija“ į aukos provokuojantį elgesį; kalbėdamas apie ankstesnes vagystes teigia, jog vogdavo, nes neturėjo darbo, trÅ«ko pinigų, lengvai pasiduodavo draugų įtakai; nuteistojo mÄ stymas stokoja lankstumo, ne visada geba įvertinti ankstesnį patyrimÄ , linkęs kartoti tas pačias klaidas. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamus veiksmus buvusiais sunkumais ir tai sudaro pagrindÄ abejoti, jog nepalankios gyvenimo situacijos neiÅ¡provokuos pakartotino jo nusikalstamo elgesio.

8. Å iuo atveju buvo pagrįstai vertina ir nuteistojo nusikalstamos elgesio rizika pagal OASys, kuri yra vidutinė – 74 balai, iÅ¡ kurių 34 balai yra dinaminiai, taigi nuteistasis turi galimybę Å¡iÄ rizikÄ sumažinti. Nors skunde T. A. pažymi, kad rizika deÅ¡imčia balų galėtų bÅ«ti sumažinta tik atlyginus civilinį ieÅ¡kinį, net ir įvertinus Å¡iuos deÅ¡imt balų, likę 24 balai visgi yra dinaminiai ir gali bÅ«ti sumažinti tik nuteistojo iniciatyva. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje kaip kintantys kriminogeniniai veiksniai nurodyt finansiniai įsipareigojimai, motyvacija ir toliau nevartoti alkoholio. Taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika gali bÅ«ti mažinama tik jo paties pastangų pagalba, visų pirma - stengiantis atlyginti nusikaltimais padarytÄ Å¾alÄ .

9. AukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiais, neva Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti vadovaujamasi precedentu, konkrečiai – atsižvelgti į R. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, jog kiekviena situacija turi bÅ«ti vertinama individualiai, atsižvelgiant į asmens padarytÄ pažangÄ siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ bei kitus šį asmenį individualizuojančius požymius; Å¡ios kategorijos bylose itin didelę reikÅ¡mę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Nagrinėjamu atveju skiriasi nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteisti R.

Ž. ir T. A., pobÅ«dis, R. Ž., prieÅ¡ingai nei T. A., bausmės atlikimo metu apskritai neturėjo drausminių nuobaudų. Nors Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų T. A. neturi, atlikdamas bausmę pataisos namuose nuo 2012 m. gruodžio 7 d., jis yra baustas aÅ¡tuonis kartus, du iÅ¡ kurių už tai, kad vartojo smurtÄ kito nuteistojo atžvilgiu, paskutinį kartÄ baustas visai neseniai – 2018 m. spalio 12 d.

10. Teismas, nagrinėdamas T. A. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, teigiamai įvertino skunde nurodomas aplinkybės dėl nuteistojo galimybės įsidarbinti, jo darbÄ pataisos įstaigoje, skirtus skatinimus, vykdomas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgytas specialybes. Visgi įvertinęs aukščiau aptartas aktualias lygtinio paleidimo klausimui spręsti aplinkybes aukÅ¡tesnės instancijos teismas sutinka su padaryta iÅ¡vada, jog turimi nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai, dalyvavimas įvairiose pataisos programose, specialybių įgijimas, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu visgi neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl T. A. skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo T. A. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Jurgita Kolyčienė