2024-09-18 Nr. AB-13289-3-61-3-01197-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2147-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01197-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. F. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. F. (I. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 24S78859 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendime išdėstyti motyvai neatitinka faktinių aplinkybių. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 8 d. sudarė darbo sutartį su darbdaviu uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Lekseta“ (toliau – ir Sutartis), kurią pateikė Migracijos departamentui kartu su 2023 m. gegužės 11 d. prašymu dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo. Pareiškėjas 2023 m. birželio 22 d. gavo Leidimo kortelę ir 2023 m. birželio 26 d. pateikė darbdaviui UAB „Lekseta“ (toliau – ir darbdavys, Bendrovė) pranešimą apie jam įteiktą Leidimą. Pareiškėjui nebuvo žinoma apie tai, kad darbdavys nepateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) atitinkamam skyriui informacijos apie pareiškėjo įdarbinimą. Nuo 2023 m. liepos 6 d. paūmėjus pareiškėjo chroninei ligai, pareiškėjas teikė darbdaviui nedarbingumo pažymėjimus, tikėdamasis, kad apie jo nedarbingumo laikotarpį bus pranešta Sodros atitinkamam skyriui. Pareiškėjas, besiruošdamas darbui Lietuvos Respublikoje, įsigijo automobilį, kuris yra registruotas Lietuvoje.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad Sutartis su darbdaviu buvo sudaryta, tačiau jis nedirbo nuo pirmos dienos dėl lėtinės ligos, dabar jau dirba. Pareiškėjas dar dirba ir Rusijos Federacijoje, betonuotoju, Kaliningrade, taigi pajamas gauna, turi pakankamai lėšų gyventi Lietuvoje. Šiuo metu pareiškėjas yra Kaliningrade, tačiau turės atvykti į Vilnių, nes dirbs Bendrovėje. Bendrovės direktorius atsakovo yra pripažintas kaltu ir jam už dokumentų nepateikimą Sodrai buvo paskirta bauda. Pareiškėjui patinka Lietuvoje, norėtų nuolat gyventi ir dirbti Lietuvoje, įsigyti būstą. Pareiškėjo šeima gyvena Kaliningrade.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą išduoti Leidimą, nes ketino dirbti Lietuvos Respublikoje UAB „Lekseta“. Migracijos departamentas, išnagrinėję prašymą, 2023 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 760258561 išduoti Leidimą, 2023 m. birželio 14 d. išduotas Leidimas, galiojantis iki 2025 m. birželio 14 d., pareiškėjui Leidimas įteiktas 2023 m. birželio 22 d.

4.2. Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Sodros informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nesudarė Sutarties su Bendrove, nedirba kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 950 Eur. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog asmeniui bus mokamas 950 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjas, atsiėmęs Leidimą, nesudarė darbo sutarties su Bendrove, Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

4.3. Pareiškėjui Leidimas buvo išduotas būtent darbo Bendrovėje tikslu. Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, su skundu nepateikė konkrečių aplinkybių buvimo įrodymų, kurios galėtų įrodyti, kad Migracijos departamentas nebūtų panaikinęs Leidimo, o surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami Sprendimui priimti. Aplinkybė, kad paūmėjus pareiškėjo chroninei ligai, jis teikė Bendrovei nedarbingumo pažymėjimus, neturi reikšmės sprendžiant dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Migracijos departamentas teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kuriame nurodė: darbdavys – Bendrovė, pareigos – betonuotojas (711407), numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 950, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis. Pareiškėjas patvirtino žinantis, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

6.2. Bendrovė 2023 m. gegužės 7 d. tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) nurodė: kviečiamas asmuo – pareiškėjas, užsienietis dirbs pagal profesiją, kurios pavadinimas ir profesijų pogrupio kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – betonuotojas (711407), sudaroma darbo sutartis – neterminuota, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigota mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydį eurais – 950.

6.3. 2024 m. kovo 14 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenyse apie Asmenį ir jo draudėjus (visas darbovietes) užfiksuota, kad nėra duomenų apie pareiškėjo draudėjus.

6.4. Sprendime, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760258561, galiojantis iki 2025 m. birželio 14 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, darbo sutartis su asmeniu nesudaryta, nurodyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui Leidimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). 2023 m. birželio 14 d. išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760258561, galiojantis iki 2025 m. birželio 14 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. birželio 22 d.

Patikrinus Sodros informacinę sistemą, nustatyta, kad Bendrovė nesudarė darbo sutarties su pareiškėju, pareiškėjas nedirba kitose Lietuvos Respublikos įmonėse. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti Leidimą, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 950 Eur. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, pareiškėjas Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ar kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Sodros informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjo darbą Lietuvoje. Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas neturi ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, nesudarė darbo sutarties su Bendrove, konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

6.5. Byloje yra pareiškėjo Rusijos Federacijos paso kopija, 2023 m. gegužės 8 d. darbo sutartis sudaryta tarp pareiškėjo ir Bendrovės, nedarbingumo pažymėjimai, išduoti laikotarpiams nuo 2023 m. liepos 6 d. iki 2023 m. liepos 20 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 11 d., nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. spalio 30 d., nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d., nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 21 d., nuo 2024 m. sausio 17 d. iki 2024 m. sausio 31 d., nuo 2024 m. vasario 6 d. iki 2024 m vasario 20 d., nuo 2024 m. kovo 5 d. iki 2024 m. kovo 14 d., ambulatorinių apsilankymų aprašymai 2021 m. birželio 22 d., 2021 m. rugsėjo 3 d., automobilio registracijos liudijimas.

6.6. Byloje taip pat pateikti pareiškėjo pranešimai, adresuoti Bendrovei, rusų kalba. Nors teismas įpareigojo pareiškėją pateikti pranešimų vertimus į lietuvių kalbą iki 2024 m. birželio 17 d., tačiau teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas iki nustatyto termino, todėl teismas nevertino šių pranešimų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 str. 2 d.).

7. Teismas vadovavosi Įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiams, aplinkybės, kai užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte nurodytas atlyginimas, vertinimo aspektais. Teismas nurodė, kad atsakovas priėmė Sprendimą, nes iš Sodros informacinės sistemos duomenų nustatė, kad Bendrovė nesudarė darbo sutarties su pareiškėju, kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirba ir negauna darbo užmokesčio ar kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje, o kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

8. Teismas vertino, jog pareiškėjo pateikti priedai (Sutartis, nedarbingumo pažymėjimai) nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjas, kuriam išduotas Leidimas darbo pagrindu, nedirbo ir jam nebuvo mokamas darbo užmokestis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neinformavo atsakovo apie pasikeitusias aplinkybes, kad ruošiasi Leidimo laikotarpiu nedirbti Bendrovėje ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, nors šią pareigą turėjo ir apie ją žinojo, nes ją buvo nurodęs prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

9. Teismas sprendė, kad būtent pareiškėjas turėjo pareigą laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas, ir jam Įstatymo keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. birželio 14 d. Teismas pažymėjo, jog Įstatyme nėra numatytos išimtys, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Leidimo išdavimo pareiškėjui tikslas yra tai, kad pareiškėjas dirbtų betonuotoju (profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), gautų Įstatyme numatytą atlyginimą ir būtų sumokėti privalomi mokesčiai į valstybės biudžetą. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog ginčo laikotarpiu gyveno ir dirbo Kaliningrade, Rusijos Federacijoje. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą.

10. Teismas vertino, jog atsakovas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjo atveju, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Teismas, nenustatęs kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 str.), atmetė pareiškėjo skundą ir pažymėjo, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

III. 12. Pareiškėjas I. F. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą ir bylą perduoti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams nagrinėti iš naujo.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes (2023 m. gegužės 8 d. sudaryta darbo sutartis, tarp pareiškėjo ir Bendrovės, Migracijos departamentui teikiant 2023 m. gegužės 11 d. prašymą, buvo teikiama ir Sutartis, pareiškėjas nežinojo, kad darbdavys nepateikė Sodros atitinkamam skyriui informacijos apie užsieniečio įdarbinimą) bei teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:

13.1. Teismas bylą išnagrinėjo skubotai ir paviršutiniškai, teismo išvados formalios ir neatitinka byloje esančių dokumentų, prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) normoms dėl darbo sutarties sudarymo (DK 42 str. 1 d.), dėl būtinųjų darbo sąlygų (DK 34 str. 1 d.), nes pareiškėjo su Bendrove sudaryta Sutartis visiškai atitinka šiuos reikalavimus. Atsakovo teiginys, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su darbdaviu, neatitinka tikrovės ir prieštarauja DK 34 straipsnio 1 daliai. Pagal Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimus, būtent darbdavys įpareigojamas informuoti Sodrą apie sudarytą darbo sutartį ir darbuotojo įdarbinimą. Teismas turėjo vertinti ne tik Įstatymo normų formalų taikymą, bet ir darbdavio DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų (dėl būtinybės pranešti apie sudarytą darbo sutartį Sodrai) laikymąsi ir nustatyti kaltus asmenis dėl Sodros neinformavimo bei atlyginimo darbuotojui nemokėjimo.

13.2. Pareiškėjas apie UAB „Lekseta“ surašytą administracinio nusižengimo protokolą sužinojo teismo posėdžio dieną, t. y. 2024 m. birželio 17 d., todėl neturėjo galimybių jo pateikti teismui. Atsakovas, žinodamas apie Bendrovės vadovo patraukimą administracinėn atsakomybėn, teismo neinformavo apie šį faktą.

13.3. Net ir nevertinant pareiškėjo Bendrovei adresuotų pranešimų, nedarbingumo pažymėjimai ir ambulatorinių apsilankymų aprašymai liudija apie tai, kad pareiškėjas nežinojo apie tai, kad jis nebuvo įdarbintas Bendrovėje.

13.4. Pareiškėjas sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokato padėjėja, kuri 2024 m. birželio 11 d. informavo teismą dėl būtinybės neplanuotai išvykti į užsienį ir prašė nukelti teismo posėdį. Kadangi teismas skubėjo išnagrinėti bylą, pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę pasikeisti atstovą, tačiau objektyviai dėl trumpo laiko tarpo jo nesugebėjo rasti. Pareiškėjas liko be teisinės pagalbos, nesugebėjo tinkamai atstovauti savo interesus teisme bei pateikti reikiamų dokumentų. Pareiškėjo teisė ginti teisme savo interesus per atstovą (ABTĮ 47 str. 1 d.) buvo pažeista.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja bylos faktines aplinkybes, savo argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, ir papildomai akcentuoja šias aplinkybes:

14.1. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad Bendrovė jam nemokėjo tarpininkavimo rašte bei prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto darbo užmokesčio, todėl Sprendimu nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtinti imperatyvūs pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą Leidimą. LVAT praktika tokio pobūdžio bylose yra suformuota (žr., pvz., 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).

14.2. Pareiškėjas neįvykdė jam Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo ar teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą iki leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

14.3. Argumentai dėl Sprendimo bei teismo sprendimo prieštaravimo galiojančioms DK normoms yra deklaratyvūs ir nereikšmingi, pareiškėjas nenurodo, kokioms normoms prieštarauja minėti sprendimai. Aplinkybė dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo UAB „Lekseta“ direktoriui niekaip nepaneigia Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nei Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintos darbdavio pareigos vykdymas / nevykdymas, nei administracinės atsakomybės darbdaviui taikymas / netaikymas neturi įtakos pagrindui taikyti imperatyvią Įstatymo 50 straipsnio nuostatą.

14.4. Pareiškėjo teiginiai, kad jis darbo sutartį pateikė Migracijos departamentui kartu su prašymu išduoti Leidimą, neatitinka tikrovės. Jeigu pareiškėjas mano, kad dėl jo buvo pažeistos darbo teisės normos, jis turi teisę savo interesus ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tai padaryta, taip pat paaiškinimų, kokią konkrečią įtaką tai turi Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

14.5. Pareiškėjo atstovė turėjo galimybę užtikrinti pareiškėjo atstovavimą advokato G. L. advokatų pagalba, su kuria pareiškėjas yra sudaręs atstovavimo sutartį. Taip pat buvo galimybė pateikti teismui raštu paaiškinimus bei nuomonę į Migracijos departamento atsiliepimą, jungtis į žodinį bylos nagrinėjimą nuotoliu per vaizdo konferencijų programą Zoom. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki teismo sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 24S78859, kuriuo panaikintas pareiškėjui I. F. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustačius, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, todėl konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai ir teisėtai Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pripažino, kad Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

18. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama darbo santykių specifika, darbo sutartis su Bendrove nebuvo sudaryta ne dėl pareiškėjo kaltės, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir argumentus dėl pareiškėjo prašymo išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

19. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nustatytas faktines aplinkybes, ginčo šalių argumentus ir aktualų teisinį reguliavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

21. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 p. nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 str. 1 d. 41 ar 16 p., turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėn. iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje. Migracijos departamentas, išnagrinėję prašymą, 2023 m. birželio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 760258561 išduoti leidimą laikinai gyventi, 2023 m. birželio 14 d. išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2025 m. birželio 14 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. birželio 22 d. Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas su Bendrove darbo sutarties nesudarė, kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirba. Nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 950 Eur. Kadangi darbo sutartis nebuvo sudaryta, pareiškėjas Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ar kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis), Migracijos departamentas sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 950 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo, pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat į tai, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie pareiškėjo darbą Lietuvoje.

Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą.

23. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir įvertinusi ginčui aktualų teisinį reguliavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui nesudarius darbo sutarties Bendrove, atsakovui atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų iš oficialių institucijų informacinių sistemų, šių duomenų pagrįstumo pareiškėjas neginčijo.

24. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

25. Pareiškėjo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti vertinama darbo teisinių santykių specifika, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadų. Teisėjų kolegija pažymi, jog DK 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad duomenys apie sudarytą darbo sutartį tarp pareiškėjo ir Bendrovės nebuvo pateikti, Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata yra imperatyvi – Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis faktiškai neatitinka Įstatymo sąlygų, jis privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi minėtu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2833-442/2022, 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-821/2022, 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad aptariama įstatymo nuostata buvo pritaikyta itin formaliai, vertinami kritiškai ir atmetami.

26. Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį (Įstatymo 40 str. 5 d.) (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022, 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024).

27. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo ir procesinio sprendimo surašymo taisyklių laikėsi, todėl priešingi su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

29. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog teismas bylą išnagrinėjo jo atstovei advokato padėjėjai nedalyvaujant, teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus, todėl teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui, teismas neturi papildomos pareigos teirautis, ar pareiškėjas sutinka bylą nagrinėti be atstovo advokato, be to, advokatų užimtumas paprastai nėra priežastimi atidėti teismo posėdį. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjas ir jo atstovė buvo informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdį, teismas, atsakydamas į pareiškėjo atstovės 2024 m. birželio 11 d. prašymą atidėti teismo posėdį nurodė, kad byla yra priskiriama greičiau nagrinėtinų bylų kategorijai ir bylos nagrinėjimo terminas baigėsi, bei į tai, kad yra galimybė užtikrinti pareiškėjo atstovavimą advokato G. Leonovo advokatų pagalba, su kuria pareiškėjas yra sudaręs atstovavimo sutartį. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad teismo posėdyje dalyvavo pats pareiškėjas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai nedalyvaujant, proceso teisės normų nepažeidė.

30. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

31. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. F. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė