9265aad7-a67b-49ea-ba3b-e1e25f99d282 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr Pranešėjas Almantas Padvelskis                                              Civilinė byla Nr. 2S-1020-538/2013 Teisėja Dalė Žukauskienė                                                  (Proceso Nr. 2-06-3-14668-2012-1)                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)                                                                                                110.1; 122.4  KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. gegužės 23 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V.

A. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. A. ieÅ¡kinį atsakovui L. G., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl turto atidalijimo, banko kredito padalijimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas: atidalinti ieÅ¡kovui ir atsakovei bendra daline nuosavybės teise priklausantį turtÄ (duomenys neskelbtini), turintį 0,0626 ha ploto su statiniais: sodo pastatu, pirtimi, Å¡iltnamiu, iÅ¡mokant atsakovui 40000 Lt per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokia tvarka: 20 000 Lt sumokant per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, likusiÄ 20 000 Lt sumÄ Ä¯simokant per kitus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2008-10-02 sutarties pagrindu Å¡alių paimtus tris kreditus iÅ¡ AB SEB banko, padalyti kiekvienÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės į dvi lygias dalis;

įpareigoti atsakovę įkeisti jai priteistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) bei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prievolės tarp atsakovės ir AB SEB banko sudarytos kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui; įpareigoti AB SEB bankÄ sudaryti dvi atskiras kredito sutartis su ieÅ¡kovu ir atsakove; priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2013-03-14 posėdžio metu ieÅ¡kovas pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei L. G., areÅ¡tuojant atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, teises į juos, o jų nesant ar esant nepakankami, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis ieÅ¡kinio reikalavimo sumos ribose.

Nurodė, kad atsakovė gali turėti kitų nuosavybės teise priklausančių daiktų, ne tik sodo sklypÄ su statiniais ir jei teismas, priimtų sprendimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , turtÄ , kuris galėtų bÅ«ti panaudotas atsiskaityti su ieÅ¡kovu, atsakovė gali paslėpti, parduoti ar apsunkinti daiktinėmis prievolėmis, nes suma ieÅ¡kovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė, nurodo, kad ieÅ¡kovui nėra žinoma atsakovės turtinė padėtis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 nutartimi praÅ¡ymo netenkino.

Nurodė, kad ieÅ¡kovas teikia reikalavimÄ atidalyti jo kaip bendraturčio turto dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Vienas iÅ¡ atidalijimo bÅ«dų gali bÅ«ti kompensacijos priteisimas, jei daiktas praktiÅ¡kai nedalus. Bendraturčių valdomas turtas, jo neatidalijus, gali bÅ«ti valdomas tik bendru sutikimu, todėl taikyti areÅ¡tÄ Â esant nurodytam reikalavimui nėra pagrindo. Pažymėjo, kad kompensacijos dydis, jos pagrįstumas bus sprendžiamas tik bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovės turto areÅ¡tas yra nesusijęs su reiÅ¡kiamu reikalavimu – atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principÄ , todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo netenkintino.

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti 2013-03-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria atmestas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei L. G. ir areÅ¡tuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, teisę į juos, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, turtines teise, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba pas trečiuosius asmenis praÅ¡omos priteisti sumos ribose.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės turto areÅ¡tas yra nesusijęs su reiÅ¡kiamu reikalavimu – atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, todėl Å¡ios laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų proporcingumo principÄ , kadangi teismas nurodė, kad vienas iÅ¡ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«dų gali bÅ«ti kompensacijos iÅ¡mokėjimas ieÅ¡kovui. Taigi, atsakovei ginčo nagrinėjimo teisme metu realizavus savo turimÄ kitÄ turtÄ , o teismui priėmus sprendimÄ atidalyti bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtÄ , atsakovei priteisiant sodÄ , o ieÅ¡kovui iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , bÅ«tų apsunkintas tokio teismo sprendimo įvykdymas, jei atsakovė neturės pakankamai kitų lėšų iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui kompensacijÄ .

Atskirasis skundas netenkintinas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 141 str. 1 d.). Remiantis šia proceso teisės norma suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas.

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali bÅ«ti pasunkintas, jis turi teisinį pagrindÄ taikyti tokio pobÅ«džio priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui turi reikÅ¡mės reikalavimo dydis, atsakovo turtinė padėtis ir kitos aplinkybės, kurias, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti (CPK 177 str.

           1, 2 d.). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nevertina ieÅ¡kinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybe, tai yra grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamų tikslų. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto teismo 2011-09-06 sprendimu Å¡alių santuoka buvo nutraukta bendru sutarimu, taip pat 0,0626 ha žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atiteko ginčo Å¡alims po ½ dalį.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o atidalyti ieÅ¡kovui ir atsakovei bendra daline nuosavybės teise priklausantį turtÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokant ieÅ¡kovui 40000 Lt kompensacijÄ , 2008-10-02 sutarties pagrindu paimtus tris kreditus iÅ¡ AB SEB banko, padalyti kiekvienÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės į dvi lygias dalis, įpareigoti atsakovę įkeisti jai priteistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , įpareigoti AB SEB bankÄ sudaryti dvi atskiras kredito sutartis su ieÅ¡kovu ir atsakove, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – atsakovės turto areÅ¡tÄ ieÅ¡kinio ribose. Taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu.

EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek bÅ«tina ir pakanka bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nevaržytų vienos proceso Å¡alies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei bÅ«tina tikslui pasiekti (CPK 17).

Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo, kad bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų užtikrinta proceso Å¡alių padėtis, kuri buvo iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ . Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas nori atidalyti jau padalytÄ turtÄ Ä¯siteisėjusiu Klaipėdos miesto teismo 2011-09-06 sprendimu, tačiau tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, toks sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad atsakovei pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, nes atsakovė neturėtų piniginių lėšų kompensacijai mokėti.

Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis CK 4.79 str. 2 d., atsakovė, prieÅ¡ parduodama savo dalį, turėtų pirmiau praneÅ¡ti ieÅ¡kovui. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas jau buvo pateikęs praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir pirmosios instancijos teismas 2012-12-19 nutartimi šį praÅ¡ymÄ atmetė. Apeliacinės instancijos teismas                     2013-02-20 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, kad įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, kuria buvo atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasikeitė aplinkybės, dėl kurių bÅ«tų reikalinga taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones taip pat nėra pagrindo (CPK 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Teisėjas                                                                                                             Almantas Padvelskis