9263c3cb-6899-47a6-b474-e24062dd16c9 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-499-468/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21824-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, nuteistajam D.

N. (D. N.) ir jo gynėjai advokatei Danutai Cytovič, vertėjui Rimantui Skuratovič, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-09 nuosprendžio, kuriuo D. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams bausmė, Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. D. N. pripažintas kaltu dėl to, kad smurtaudamas sukėlė savo Å¡eimos narei fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jai sveikatÄ , o bÅ«tent: jis, 2020-06-05, apie 14.45 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), medine lazda tyčia suduodamas savo motinai L. N. du kartus į deÅ¡inę rankÄ ir rankomis tyčia jÄ smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmÄ ir padarė jai deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį audinių patinimu, vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å iais savo veiksmais D. N. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu D. N. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-09 nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba skirti Å¡velnesnę bausmę.

3. Apeliantas nurodo, kad savo motinos nemušė, jÄ myli ir gerbia, padeda buityje, tvarkosi. Pažymi, kad jo motina negali toleruoti to, kad jis vartoja alkoholį, jam grasina policija, jį apkalba ir skundžiasi. Apeliantas pasižada nelankyti savo motinos, nusamdyti socialinį darbuotojÄ . Nurodo, kad yra nepavojingas visuomenei, dirba turguje, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nenori bÅ«ti valstybės iÅ¡laikytiniu, yra darbingas, reikalingas savo motinai ir draugei. Apelianto vertinimu, jam galėtų bÅ«ti skiriamas areÅ¡tas arba intensyvi priežiÅ«ra.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras – skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo D. N. apeliacinis skundas atmestinas 6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad, D. N. teigimu, jis nukentėjusiosios L. N. nemušė, nurodo, kad savo motinÄ myli ir gerbia, jai padeda, o nukentėjusioji jį apÅ¡neka. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, praÅ¡o jÄ suÅ¡velninti.

7. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs pagrįstai D. N. pripažino kaltu dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei paskyrė teisingÄ , proporcingÄ bausmę, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo ar skirtinos bausmės, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018). Dėl D. N. kaltės 9. BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas prieÅ¡ savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį sukėlė jam fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Skundžiamu nuosprendžiu D. N. pripažintas kaltu dėl to, kad tyčia medine lazda sudavė savo motinai L.

N. du kartus į deÅ¡inę rankÄ ir rankomis tyčia jÄ smaugė, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarė jai deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį audinių patinimu. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, teigė, kad jis smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo, jos nesužalojo, o jei ir sužalojo, tai netyčia, pastumdamas medinę lazdÄ , su kuria L. N. buvo baksnojamas. Nuteistojo teigimu, nukentėjusioji yra nepatenkinta jo gyvenimo bÅ«du, negali toleruoti to, kad jis vartoja alkoholį, todėl siekia jį nepagrįstai apkaltinti.

Teisėjų kolegija tokias nuteistojo keliamas įvykio versijas vertina kaip pastarojo gynybinę pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, kadangi jas paneigia objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys.

10. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusioji L. N. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jai nustatyti sužalojimai buvo sukelti bÅ«tent sÅ«naus D. N. smurtiniais veiksmais. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. N. nurodė, kad tÄ dienÄ D. N. grįžo namo neblaivus, pradėjo jai priekaiÅ¡tauti dėl maisto, tada paėmė jos vaikščiojimo lazdÄ , pradėjo jÄ muÅ¡ti, trenkė jai su lazda per deÅ¡inės rankos rieÅ¡Ä mažiausia du kartus, dėl ko ji pajautė stiprų fizinį skausmÄ , vėliau paėmęs rankomis jai už kaklo, pradėjo smaugti, dėl tokių D.

N. veiksmų jautė stiprų fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 21), teisminio nagrinėjimo metu pažymėjo, kad nuteistasis jÄ smaugė, deÅ¡inės plaÅ¡takos kauliukus iki Å¡iol skauda, negali dirbti darbų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant smulkių neatitikimų, laikytina, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu. Nors įvykio metu tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo buvo susiklostę ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiosios siekį nuteistÄ jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji duodama parodymus teisme nurodė, kad sÅ«naus smurtas jos atžvilgiu tęsiasi ilgÄ laikÄ , tačiau jai gaila sÅ«naus D. N., todėl priima jį į butÄ , pamaitina, negali paaiÅ¡kinti, kodėl įleidžia jį, gal tikisi, kad jis pasitaisys, nes visko prižada, kad ryt, poryt eis į darbÄ , o ji, kaip mama, tiki.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats nuteistasis neneigia, jog naudojo tam tikrus fizinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. N. nurodė, kad kai miegojo, motina pradėjo jam priekaiÅ¡tauti, nekreipė dėmesio, dėl ko motina supyko ir priėjusi prie jo savo mediniu pagaliu, kuriuo remiasi vaikščiodama, bedė vienÄ kartÄ Â jam į krÅ«tinę, po ko sudavė šiuo pagaliu du kartus per kažkurį Å¡onÄ , jis motinai suÅ¡uko „atsikabink nuo manęs“, tačiau motina, laikydama pagalį rankoje, pradėjo juo grÅ«moti jam prieÅ¡ veidÄ , todėl jis ranka atstÅ«mė į krÅ«tinę motinÄ nuo savęs (t. 1, b. l. 58-60), teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji jį ėmė baksnoti su lazda, o kadangi jis buvo iÅ¡gėręs, numušė tÄ lazdÄ , gal kažkur nukentėjusiajai papuolė į rankÄ , gal jis pastÅ«mė ranka, pasakė jai atstoti, pažymėjo, kad kiekvienas žmogus gali bÅ«ti agresyvus, jei jam kažkÄ skauda, jis atmušė tÄ lazdÄ , nes jam nepatiko, kÄ ji daro, pirmÄ kartÄ atmušė truputį, antrÄ kartÄ stipriau, pas motinÄ Å¡iaip bÅ«na mėlynas kaklas, nes ji serga diabetu, o į rankÄ jis pataikė gal numuÅ¡damas lazdÄ , gal ta lazda atsitrenkė į rankÄ .

12. Tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota D. N., teismo vertinimu, patvirtina ir liudytojų E. M. ir K.V. parodymai. Liudytojas L.V. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti ir liudytojo patvirtinti teisme, parodė, kad 2020-06-05 buvo gautas praneÅ¡imas apie smurtÄ artimoje aplinkoje, atvykus nurodytu adresu juos pasitiko L. N., kuri paaiÅ¡kino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir sÅ«naus, konflikto metu sÅ«nus griebė jÄ už kaklo ir smaugė, ji labai iÅ¡sigando, po to sÅ«nus atėmė iÅ¡ jos medinę lazdÄ , kurios pagalba ji vaikÅ¡to, ir du kartus trenkė jai per deÅ¡inę rankÄ , dėl ko ji jautė fizinį skausmÄ .

Liudytojas taip pat nurodė, kad ant moters rankos matėsi nežymus nubrozdinimas, ji skundėsi, kad labai skauda rankÄ ir prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ (t. 1, b. l. 47). Liudytojas teisme pažymėjo, kad nukentėjusioji po įvykio buvo susijaudinusi, abejonių dėl iÅ¡kvietimo pagrįstumo jam nekilo, nes bute matėsi girtuokliavimo požymiai. Liudytoja E. M., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad L. N. jai pasakoja apie nuolatinį smurtÄ jos atžvilgiu, matė sumuÅ¡imo pasekmes. Nukentėjusioji L.

N., apklausiama teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ji E. M. pasakojo, jog patyrė smurtÄ iÅ¡ D. N.. Nors Å¡ių asmenų parodymai laikytini iÅ¡vestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes nė vienas liudytojas įvykio tiesiogiai nematė, tačiau jų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti.

13. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo iÅ¡vados gali bÅ«ti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

IÅ¡ liudytojos E. M. parodymų matyti, kad nukentėjusioji L. N. jai nurodė, jog prieÅ¡ jÄ D. N. smurtavo, liudytojas L.V. nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes kaip nukentėjusioji – kad ji buvo smaugiama, kad jai lazda buvo smÅ«giuojama į deÅ¡inę rankÄ , dėl ko ji jautė skausmÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad abu nurodyti liudytojai parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, kadangi jie objektyvÅ«s ir atitinka bylos aplinkybes.

14. Nuteistojo smurtinių veiksmų ir nukentėjusiosios patirtų sužalojimų priežastinį ryšį taip pat patvirtina ir kiti bylos duomenys. 2020-06-05 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo skurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti L. N. sužalojimai: patinimas, įdrėskimas, sužalota deÅ¡inė ranka, kaklas, nurodyta, kad nukentėjusiajai bÅ«dingas didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė. Nukentėjusioji L. N. atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, kad kilus žodiniam tarp jos ir jos sÅ«naus, sÅ«nus rankomis griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, o jai iÅ¡sigandus, iÅ¡ jos atėmė jos medinę lazdÄ ir du kartus trenkė jai į deÅ¡inę rankÄ , dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ .

Atvykusi GMP 0840 L. N. dėl rankos sužalojimų iÅ¡vežė į RVUL (t. 1, b. l. 2-3). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje taip pat užfiksuota, kad 2020-06-05 Bendrajame pagalbos centre buvo gautas praneÅ¡imas, kurio metu susijaudinusi moteris prašė pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), girdėjosi konfliktas tarp jos ir bute esančio vyro. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėja L. N., kuri paaiÅ¡kino, kad kilus konfliktui tarp sÅ«naus ir pranešėjos, sÅ«nus rankomis griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, o pranešėjai iÅ¡sigandus, atėmė medinę lazdÄ ir du kartus trenkė jai į deÅ¡inę rankÄ , dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 1).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktame garso įraÅ¡e girdėti, moteris praÅ¡o greičiau atvažiuoti, girdisi triukÅ¡mas bute, rėkiantis vyras, moteris verkia (t. 1, b. l. 43, 45). 2020-06-05 Greitosios pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad L. N. specialistui pažymėjo jaučianti skausmÄ kakle ir deÅ¡inėje rankoje, pagalba jai turi bÅ«ti teikiama dėl trauminio sužalojimo (t. 1, b. l. 40). Å ie duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji ir pasakodama įvykio aplinkybes kitiems asmenims (pareigÅ«nams, medicinos darbuotojams) nuosekliai teigė, kad jos atžvilgiu D.

N. smurtavo.

15. Nukentėjusiosios L. N. nurodytus sužalojimus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G2107/202(01), kuria konstatuota, kad, remiantis pateiktais L. N. medicinos dokumentais (GMP kvietimo kortelės bei medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo duomenimis), jai nustatytas deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs audinių patinimu. Sužalojimas, specialisto vertinimu, galėjo bÅ«ti padarytas paveikus (sumuÅ¡ant) kietu buku daiktu, ne už ilgo prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ , toks sužalojimas paprastai sukelia skausmÄ (b. l. 37).

IÅ¡ Å¡ių duomenų nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios nurodomi D. N. smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu ir jų metu padaryti sužalojimai iÅ¡ tiesų neegzistavo, kadangi ir kitų asmenų nurodomi bei specialisto konstatuoti sumuÅ¡imai atitinka nukentėjusiosios nurodomas vietas – ranka, kaklas, įvykio mechanizmÄ â€“ smÅ«giai buku daiktu (lazda). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Å¡ie duomenys buvo pagrįstai pripažinti įrodymais byloje ir vertintini kaip objektyvus pagrindas nuteistÄ jį D.

N. pripažinti kaltu padarius nurodytus sužalojimus nukentėjusiajai L. N..

16. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių specialisto ar kitų asmenų Å¡aliÅ¡kumÄ ar suinteresuotumÄ nepagrįstai iÅ¡plėsti nuteistojo L. N. atžvilgiu panaudotus smurtinius veiksmus ir tokiu bÅ«du jį apkalbėti, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji galimai susižalojo kitu metu, iki policijos pareigÅ«nų ir greitosios medicinos pagalbos atvykimo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po patirto smurto nukentėjusioji nedelsiant kreipėsi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , policijos pareigÅ«nus, jiems atvykus parodė sužalojimus, iÅ¡ karto nuvyko į medicinos įstaigÄ apžiÅ«rai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai ant rankos ir kaklo yra D. N. smurtinių veiksmų padariniai, todėl konstatuotina, kad jis apylinkės teismo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Dėl bausmės 17. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

18. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas D. N. atžvilgiu skirtinÄ bausmę atsižvelgė į asmens padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formÄ ir rūšį (padaryta tyčinė veika), į nusikalstamos veikos stadijÄ (veika yra baigta), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 7 kartus, jau po jos padarymo teistas dar kartÄ už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ nukentėjusiosios L.

N. atžvilgiu, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ D. N. padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Å ių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad bausmės paskirtis D. N. atžvilgiu bus pasiekta tik paskyrus sankcijoje numatytÄ griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – laisvės atėmimÄ , jo terminÄ nustatant artimÄ sankcijoje numatytam vidurkiui.

Pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo galimybės atidedant paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas nurodė, kad jis yra netikslingas, nėra pagrindo manyti, jog Å¡velnesnėmis poveikio priemonėmis pavyks D. N. sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo.

19. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. N. nesutinka su jo atžvilgiu paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta, pažymi, kad yra nepavojingas visuomenei, todėl jam gali bÅ«ti skiriamas areÅ¡tas arba intensyvi priežiÅ«ra. Su tokiomis nuteistojo iÅ¡vadomis nesutiktina. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiÅ¡kia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtÄ teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ .

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. N. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis bei neigiama asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks impulsyvus smurtinis asmens elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, nepaisant ankstesnių teistumų, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, nuteistasis pakartotinai daro nusikalstamas veikas, savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kaip ir nurodė apylinkės teismas, darytina iÅ¡vada, kad D. N. atžvilgiu bausmės tikslai už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ bus pasiekti tik paskyrus griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , o skirti Å¡velnesnę bausmę (taip pat ir nukentėjusiojo nurodomÄ areÅ¡tÄ ar intensyviÄ priežiÅ«rÄ ) nėra tikslinga.

Pažymėtina, kad nepaisant asmens neigiamos charakteristikos, D. N. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, tokios trukmės bausmė, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytina per griežta ir ribojančia asmenį labiau nei tai yra būtina, tokia trukmė nepažeidžia proporcingumo principo.

21. Nuteistasis skunde nurodo, kad dirba turguje, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , nenori bÅ«ti valstybės iÅ¡laikytiniu, yra darbingas, reikalingas savo motinai ir draugei, tačiau Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, nėra laikytinos pagrindu asmens atžvilgiu skirti Å¡velnesnę bausmę. Byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra iÅ¡skirtinė. Nors paskirta laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis įprastÄ apelianto asmeninį bei visuomeninį gyvenimÄ , jis bus atskirtas nuo artimųjų, galimai praras darbÄ , tai yra neiÅ¡vengiamos už nusikaltimų padarymÄ skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats D.

N.. Ä®statymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , saugumÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.

22. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės D. N. veiksmų kvalifikavimui ar skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo D. N. (D. N.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Audrius Cininas Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė