925f61d2-9cb2-45a2-b31e-9e3ef282e2c9 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08699-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 2.4.6.3.2; 2.1.14; 2.4.7. (S) Kauno apygardos teismas n u o s p r e n d i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, nuteistojo V.

B. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 51 MGL dydžio (2 550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. B. paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 14 d. Kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Nukentėjusiosios Ž. U. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies. Priteista Ž. U. iÅ¡ akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 33,89 Eur (trisdeÅ¡imt trys eurai 89 ct) turtinės žalos ir 1 000,00 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista Ž. U. iš kaltinamojo V. B. 500,00 Eur (penki šimtai eurų) išlaidoms advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. B. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 28 d. apie 20.30 val. Alytuje, Naujojoje gatvėje, ties Naujoji g. 90 pastatu, vairuodamas J. K. priklausančiÄ kelių transporto priemonę – lengvÄ jį automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas trečiÄ ja eismo juosta link Naujosios-Putinų-KalniÅ¡kės gatvių sankryžos, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 23, 30, 127, 129 punktų reikalavimus, nesilaikė kelyje visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, savitarpio pagarbos ir atsargumo kitų eismo dalyvių atžvilgiu bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas didesnį nei 50 km/h važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sÄ lygas, virÅ¡ijo gyvenvietėse leidžiamÄ ne didesnį kaip 50 km/h greitį, lenktyniavo kelyje su antrÄ ja eismo juosta važiavusiu automobiliu „Seat Ibiza“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. B., ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo, kad galėtų praleisti į jo eismo juostÄ perėjoje įžengusius pėsčiuosius Ž. U. ir D. R., ėjusius jam iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, jų nepraleido, partrenkė pėsčiÄ jÄ Å½. U. bei kliudė pėsčiÄ jį D. R., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai Ž. U. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kairio žastikaulio gumburo lūžimo, odos nubrozdinimo deÅ¡inėje plaÅ¡takoje ir deÅ¡inės plaÅ¡takos V delnakaulio bazės lūžimo, kairio Å¡launikaulio apatinio trečdalio spiralinio lūžimo nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o D.

R. nežymiai sutrikdyta sveikata dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje blauzdoje.

2. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendyje konstatuota, kad V. B., veikdamas neatsargiai, vairuodamas transporto priemonę, nevykdė KET 4,9, 23, 30, 127, 129 punktų reikalavimų, kas nulėmė eismo įvykio kilimÄ ir nusikalstamų padarinių atsiradimÄ . Jo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl jo veika kvalifikuota tinkamai ir yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra visų sÄ lygų atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BK 40 straipsnio pagrindu.

3. Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti dalyje, kurioje V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje ir Å¡ioje nuosprendžio dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ vadovaujantis BK 40 straipsniu V. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant laiduotojos J. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato ir bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. 3.1. Skunde teigiama, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog V. B. dėl padaryto nusikaltimo gailisi tik deklaratyviai ir nenuoÅ¡irdžiai, kadangi savo kaltę pripažino visa apimtimi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kaltės neneigė, neginčijo, labai gailėjosi dėl atsiradusių pasekmių, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams davė iÅ¡samius parodymus, stengėsi, kad nusikaltimas bÅ«tų iÅ¡tirtas kuo greičiau, savo veiksmus vertino kritiÅ¡kai.

Pasak apelianto, visas Å¡ias aplinkybes akivaizdžiai patvirtina visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. 3.2. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo argumentai dėl žalos atlyginimo yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys vienas kitam. V. B. pažymi, jog nagrinėjamu atveju buvo įvykdyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta sÄ lyga, kadangi draudikas dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos nukentėjusiesiems padarytos žalos dalį atlygino. Taipogi, nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo motyvu, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog žala bus visiÅ¡kai atlyginta, nes nuteistasis su civiliniu atsakovu ADB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurio suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ). 3.3.

Be to, pasak V. B., apylinkės teismas netinkamai vertino, jog nuteistojo motina J. K. nėra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo. Nuteistojo teigimu, įtikinti nuteistÄ jį iÅ¡ naujo mokytis vairavimo įgÅ«džių, drausmės kelyje, turint tikslÄ sÅ«nų padaryti atsakingu vairuotoju, yra tik J. K., t. y. nuteistojo motinos, tiesioginės įtakos savo sÅ«nui rezultatas. V. B. vairavimo įgÅ«džius su profesionaliu instruktoriumi pradėjo tobulinti po penkių mėnesių nuo eismo įvykio tik todėl, nes visoje Å¡alyje buvo įvestas karantinas dėl pandemijos ir jokios automobilių vairavimo mokyklos, kuriose yra profesionalÅ«s instruktoriai, paslaugų neteikė.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. B. gynėja advokatė M. Vietaitė pritarė nuteistojo V. B. apeliacinio skundo praÅ¡ymui taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jį pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo V. B. apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti. Apelianto V. B. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. B. neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

6. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , esant visoms Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytoms sÄ lygoms. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma, nes tik visų Å¡ių sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

Priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018).

Teismo iÅ¡vada Å¡iuo aspektu turi bÅ«ti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar prieÅ¡ingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat bÅ«tina įvertinti ir aplinkybes, apibÅ«dinančias nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan.

Sprendžiant šį klausimÄ neturi likti neaiÅ¡kumų ar abejonių dėl to, ar iÅ¡ tiesų visos aplinkybės yra tokios aiÅ¡kios, kad galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atleisti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑329/2013).

7. Pirmosios instancijos teismas sprendimÄ neatleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ grindė tuo, jog nenustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytos sÄ lygos.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nuteistasis gailisi deklaratyviai ir nenuoÅ¡irdžiai, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygos. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog nors V. B. vienÄ kartÄ aplankė ligoninėje nukentėjusiÄ jÄ Å½. U. ir jos atsiprašė, tačiau jis nerodė jokių pastangų bent iÅ¡ dalies atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ ir taip suÅ¡velninti savo nusikalstamo elgesio žalingus padarinius.

Taip pat, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nors nuteistajam ir buvo žinoma apie Ž. U. padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , apie byloje pareikÅ¡tÄ jos civilinį ieÅ¡kinį, jis nesiėmė jokių veiksmų savo noru atlyginti žalÄ ar susitarti su nukentėjusiÄ ja dėl žalos atlyginimo, tačiau tik apylinkės teismo posėdžio iÅ¡vakarėse V. B. telefonu paprašė nukentėjusiosios banko sÄ skaitos numerio, paaiÅ¡kindamas, kad ketina pervesti kažkiek pinigų, bet nukentėjusioji atsisakė suteikti duomenis.

Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.

9. Pagal teismų praktikÄ BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sÄ lyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriÅ¡kai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , apie tÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali bÅ«ti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylÄ nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-511-693/2015, 2K‑250-976/2020).

10. Taigi, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lygÄ , bÅ«tinÄ laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumÄ . Bylos duomenys patvirtina, jog V. B. nuo pat proceso pradžios savo kaltę pripažino, bendradarbiavo su pareigÅ«nais, davė nuoseklius parodymus, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiosios ir ligoninėje, ir prieÅ¡ teismo posėdį, ir teismo posėdžio metu.

Ir nors nukentėjusiÄ jÄ ligoninėje aplankė tik kartÄ , tačiau tiek pats nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji apylinkės teisme nurodė, jog V. B. nukentėjusiÄ jÄ bandė aplankyti dar du kartus, tačiau nepavyko – vienÄ kartÄ dėl karantino, o antrÄ kartÄ dėl to, jog Ž. U. blogai jautėsi. Taip pat, nukentėjusioji posėdžio metu parodė, jog nuteistasis V. B. bandė bendrauti, teiravosi kaip ji jaučiasi. Pirmosios instancijos teisme V. B. savo kaltę taip pat visiÅ¡kai pripažino, dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

11. Nors ir nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismo motyvai dėl žalos atlyginimo yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taraujantys vieni kitiems, tačiau apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vis tik nepagrįstai nurodė, jog nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos ir nepagrįstai sprendė, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad žala nukentėjusiajai draudimo bendrovės bus visiÅ¡kai atlyginta.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ar paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti, o Å¡io straipsnio 4 punktas numato, kad turi bÅ«ti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ . Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo, turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiÅ¡kus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

13. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog V. B. vairuojamas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ADB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDÄ®) 13 straipsnio 1 dalį, nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas), tiesiogiai Europos SÄ jungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (toliau – atsakingas draudikas), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – Å¡io įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui.

Å ioje įstatymo normoje įtvirtinta nukentėjusio asmens teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į bet kurį joje nurodytÄ subjektÄ . EiliÅ¡kumo, iÅ¡ ko pirmiausia nukentėjęs asmuo gali reikalauti žalos atlyginimo, Å¡ioje normoje nenustatyta. Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „nukentėjęs trečiasis asmuo pretenzijÄ dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytÄ Å¾alÄ asmeniui (toliau – kaltininkas)“ aiÅ¡kintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalies nurodytÄ subjektÄ , kuris turi atlyginti žalÄ .

SÄ voka „pretenzija“ teisine turinio prasme gali reikÅ¡ti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimosi sumokėti skolÄ , atlyginti žalÄ , paÅ¡alinti prekės ar darbų trÅ«kumus ir kt. pareiÅ¡kimÄ (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 749 straipsnis); privalomÄ pretenzijų pareiÅ¡kimÄ prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ (pvz., CK 6.821 straipsnis).

Tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant TPVCAPDÄ® normas ir tikslus, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiÅ¡kais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatymų reglamentuojamas Å¡ių santykių reguliavimas nustato tokį Å¡ių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudimo, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas.

Nukentėjusio asmens pareiga reikalavimÄ nukreipti į draudikÄ , kaip vienÄ iÅ¡ dviejų skolininkų, suponuoja tai, kad draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Taigi TPVCAPDÄ® tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieÅ¡ nukentėjusįjį. Eismo įvykio metu padaroma žala nustatoma ir atlyginama remiantis TPVCAPDÄ® nuostatomis. Å io įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio (nuo 2018-11-01), nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

14. Taigi, nustačius, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudimo (jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumÄ atlygina transporto priemonės valdytojas), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta – civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė atsakomybę pagal draudimo sutartį atlyginti nukentėjusiesiems Ž. U. ir D. R. patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , kaip tai numatyta TPVCAPDÄ®.

ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai Ž. U. išmokėjo 1 248,69 Eur turtinės ir 3 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas papildomai priteisė nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės 33,89 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam D. R. civilinis atsakovas išmokėjo 200 Eur neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti nukreiptas į V. B. tik tuo atveju, jei draudimo sumos neužtektų žalai atlyginti, tačiau tokia situacija nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, jog V.

B., negali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir tuo pagrindu, kad jis neatlygino savo veiksmais padarytos žalos nukentėjusiesiems.

15. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų yra vertinamojo pobÅ«džio. Teismo iÅ¡vada Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumÄ ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis veikos pobÅ«dį, kaltės formÄ , kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje.

16. Teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. V. B. yra neteistas, iÅ¡ baudžiamos bylos medžiagos matyti, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio buvo charakterizuojamas teigiamai kaip pareigingas, atsakingas, punktualus, pavestÄ darbÄ atliekantis kokybiÅ¡kai ir laiku, darbuotojas, nuo 2020 m. balandžio 16 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 42, 46 b. l.), padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, jis stengiasi laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, socialiai teisingai gyventi.

Nors V. B. vienÄ kartÄ baustas administracine nuobauda už vairuojant padarytÄ KET pažeidimÄ , tačiau bauda sumokėta 2019 m. lapkričio 26 d. (2 t. 35-38 b. l.), t. y. iki nusikalstamos veikos nagrinėjamojoje byloje padarymo, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad jis už savo veiksmus atsakomybę prisiima ir neturi polinkio nusikalsti ar kitaip pažeidinėti įstatymus. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

17. V. B. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ ; nusikalstamÄ veikÄ jis padarė pirmÄ kartÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir labai gailisi nusikaltęs bei iÅ¡gyvena dėl kilusių pasekmių, nukentėjusiosios atsiprašė ir lankė ligoninėje; jis pats padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo padarytÄ turtinę žalÄ ir dalį neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, iÅ¡ kurios priteista ir likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis. Tokiu bÅ«du, yra visi formalÅ«s pagrindai, numatyti BK 40 straipsnio 2 dalyje, atleisti asmenį pagal laidavimÄ .

18. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, jo charakteristikÄ bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K‑221‑693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra iÅ¡nykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K‑305/2011).

19. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino V. B. motinos J. K. tinkama laiduotoja. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į J. K. teigiamÄ charakteristikÄ , asmenybę (neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, teigiamai charakterizuojama darbovietės, psichikos ir priklausomybių registre neįraÅ¡yta), gyvenimo bÅ«dÄ , veiklos pobÅ«dį, jos ir sÅ«naus tarpusavio santykius, laiduotojos galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ V. B. (2 t., 80-89 b. l), daro iÅ¡vadÄ , jog J.

K. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetÄ V. B. ir gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Tai pagrįsta tuo, kad J. K. įtikino V. B. iÅ¡ naujo mokytis vairavimo įgÅ«džių, drausmės kelyje, turint tikslÄ sÅ«nų padaryti atsakingu vairuotoju. Ir tik dėl J. K., t. y. nuteistojo motinos, tiesioginės įtakos savo sÅ«nui, V. B. vairavimo įgÅ«džius pradėjo tobulinti su profesionaliu instruktoriumi (2 t., 135-138 b. l.). Nors tai pradėjo daryti tik po penkių mėnesių, tačiau tai, sprendžiant galimybę atleisti nuteistÄ jį nuo bausmės pagal laidavimÄ , lemiamos reikÅ¡mės neturi, kadangi dėl Å¡alyje paskelbto karantino automobilių vairavimo mokyklos, kuriose yra profesionalÅ«s instruktoriai, paslaugas teikė labai ribotai, todėl akivaizdu, jog V.

B. nebuvo galimybės iÅ¡ karto pradėti vairavimo įgÅ«džių tobulinimÄ . Taigi, byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima abejoti laiduotojos tinkamumu. Ä®vertinusi J. K. asmenybę ir esant visoms kitoms BK 40 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, teisėjų kolegija neįžvelgia jokių kliūčių dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

20. Teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Teisėjų kolegija, įgyvendindama humanizmo, atsakomybės diferencijavimo, teisinio poveikio priemonių proporcingumo konstitucinius principus, įžvelgia pagrindÄ pripažinti, jog V. B. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nėra bÅ«tinas. Å iuo atveju, įvertinant tiek jo padarytÄ veikÄ , tiek jo asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus galima užtikrinti atleidžiant V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. taikant BK 40 straipsnio nuostatas, nustatant vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laidavimo terminÄ be užstato.

Tokiu būdu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla V. B. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam V. B. (3 t., 17 b. l.). Pagal Å¡iÄ pažymÄ antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 109,44 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylÄ nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir praÅ¡oma priteisti už nuteistajam suteiktÄ teisinę pagalbÄ nurodyta iÅ¡laidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai.

V. B. yra jaunas, darbingas ir dirbantis, praÅ¡oma priteisti proceso iÅ¡laidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisto asmens. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria V.

B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL dydžio (2 550 Eur) bauda, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų) bauda ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: V. B., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ , perduodant jį laiduotojos J.

K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamÄ jÄ bylÄ V. B. atžvilgiu nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti V. B., kad laidavimo metu jam padarius naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai J. K., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar Å¡io asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. B. 109,44 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devynis eurus 44 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Patiksinti nuosprendžio dalį dėl kardomųjų priemonių, nurodant, jog kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki bus pradėtas nuosprendžio vykdymas. Likusioje dalyje Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. spalio 15 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Evaldas Gražys Daiva Jankauskienė