2018-03-21 Nr. AB-5992-3-62-3-00265-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1831-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00265-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Alytaus PN baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 21 d. iki 2017 m. vasario 20 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam tekęs baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų plotas buvo per mažas. Baudos izoliatoriaus kamerose buvo apgyvendinta po aštuonis asmenis, o kamerų tipo patalpose – po keturis asmenis. Pabrėžė, kad minėtų patalpų plotą taip pat užėmė lovos, kiti baldai, asmenų daiktai ir sanitarinis mazgas. Pareiškėjas teigė, kad tokiomis sąlygomis būnant 23 valandas per parą jam trūkdavo oro, skaudėdavo galvą, negalėdavo tinkamai išsimiegoti, tapo irzlus ir nervingas.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN atsiliepime nurodė baudos izoliatorių ir kamerų tipo patalpų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas, plotus, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Pabrėžė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras, tikrindamas Alytaus PN patalpas, pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus visuomenės sveikatos centrą ar Alytaus PN administraciją nesikreipė. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Alytaus PN prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Alytaus PN baudos izoliatoriaus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, teismo vertinimu, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimus jo teisių pažeidimus, tačiau skundą teismui padavė tik 2017 m. vasario 20 d. Todėl teismas konstatavo, kad daliai skundo reikalavimų pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Alytaus PN prašė taikyti ieškinio senatį. Todėl teismas pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už kalinimą netinkamomis sąlygomis kamerų tipo patalpose laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 21 d. iki 2014 m. vasario 19 d. taikė ieškinio senaties terminą.

7. Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punkte įtvirtinta nuostata, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m, nenagrinėjo.

8. Teismo vertinimu, Alytaus PN teko pareiga paneigti pareiškėjo teiginius, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 24 ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendinti ne trys, o keturi nuteistieji, tačiau atsakovo atstovo pateikti duomenys pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepaneigė. Todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti pareiškėjo pateiktais duomenimis ir vertino, kad laikotarpiais nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. (8 dienas) ir nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (42 dienas) kamerų tipo patalpoje Nr. 24, kurios plotas yra 13,45 kv. m ir kurioje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, (iš viso – 50 dienų) pareiškėjui teko 3,36 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. 0,24 kv. m mažiau negu nustatyta Taisyklių 111.2 punkte.

9. Teismas pažymėjo, kad kitais laikotarpiais minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Teismas taip pat pabrėžė, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktai patvirtina aplinkybę, jog Alytaus PN atliktų patikrinimų metu higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta.

10. Teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nurodytus negalavimus ir sveikatos sutrikimus sąlygojo jam tekusio gyvenamojo ploto trūkumas. Tačiau konstatavo, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y., kamerose, kuriose vienam asmeniui turėjo būti užtikrinama 3,6 kv. m. ploto norma.

11. Įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista ir priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. 12. Atsakovo atstovas Alytaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Alytaus PN pabrėžia, kad 0,24 kv. m ploto trūkumas negalėjo pareiškėjui sukelti dvasinių kančių. Byloje nebuvo nustatyta kitų pažeidimų. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturtinės žalos nepatyrė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 21 d. iki 2017 m. vasario 20 d.

15. Pirmosios instancijos teismas daliai pareiškėjo reikalavimų taikė ieškinio senatį ir iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

16. Alytaus PN, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. tik dėl apelianto keliamų abejonių dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

20. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

21. Šiuo atveju apeliantas nei pažeidimo trukmės, nei jo pobūdžio neginčija, tik mano, kad nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl priteisti neturtinės žalos atlyginimo nebuvo būtina.

22. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

23. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. rugsėjo 16 d. (8 dienas) ir nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. (42 dienas) kamerų tipo patalpoje Nr. 24 pareiškėjui teko 3,36 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. 0,24 kv. m mažiau negu nustatyta Taisyklių 111.2 punkte. Alytaus PN šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neginčija. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylos duomenis, taip pat neturi pagrindo su šia nustatyta aplinkybe nesutikti.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

26. Vis dėlto, įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį (buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis), trukmę (50 dienų) ir mastą (teko 3,36 kv. m kamerų tipo patalpos ploto, taip pat šios patalpos plotą užėmė baldai ir sanitarinis mazgas), teismų praktikoje priteistinų sumų dydžius analogiško pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisių pažeidimui atlyginti proporcinga neturtinės žalos atlyginimo suma yra 200 Eur. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatyto nežymaus ploto trūkumo pareiškėjui būtų atsiradusios pasekmės, kurios galėtų būti kompensuojamos tik didesne nei 200 Eur suma.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisė per didelę sumą pareiškėjo patirtai žalai kompensuoti. Todėl Alytaus PN apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 200 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui D. O. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė