925dca5e-6090-4517-a7b7-3f52e2ee36cb · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-2249-428/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03249-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 21 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. V. skundÄ atsakovui Alytaus apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : Pareiškėja A. V. prašo teismo priteisti iš Alytaus apylinkės teismo 3 747,29 Eur darbo užmokesčio. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji Lietuvos Respublikos Prezidento (duomenys neskelbtini) . dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) . dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) ). Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. birželio 17 d. dekretu Nr. 1K-1011 nuo 2018 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini) nustatytas teisėjų skaičius – 3 (1 p.).

Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. birželio 30 d. dekretu Nr. 1K-327 nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. vienas (duomenys neskelbtini) teisėjų – teisėjas R. Å . paskirtas (duomenys neskelbtini) . Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 551 straipsniu, Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242 patvirtinto Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos apraÅ¡o 7 punktu, 2020 m. rugsėjo 10 d. paskelbė atrankÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) teisėjo pareigas (https://www.teismai.lt/lt/informacija-apie-atranka-i-alytaus-apylinkes-teismo-lazdiju-rumu-teisejo-pareigas/7908), tačiau iki Å¡iol į atsilaisvinusiÄ vietÄ kitas teisėjas nepaskirtas.

Nurodė, jog teismai turi užtikrinti įstatymuose numatytų funkcijų vykdymÄ , todėl (duomenys neskelbtini) rÅ«muose likusios dvi teisėjos – pareiÅ¡kėja ir teisėja I. B. – privalo atlikti visas funkcijas, nustatytas įstatymuose Å¡ioje veiklos teritorijoje veikiantiems teismo rÅ«mams, ir privalo atlikti trijų teisėjų veiklos funkcijas. Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2020 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-76 nustatyta nuo 2020 m. liepos 29 d. teisėjui R. Å . civilinių, baudžiamųjų ir administracinio nusižengimo bylų neskirti, o teisėjo nebaigtas nagrinėti civilines ir baudžiamÄ sias bylas paskirti (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjoms I.

B. ir A. V. naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Bylų skirstymo moduliu. Nuo Å¡io momento visos (duomenys neskelbtini) veiklos teritorijai priskirtos civilinės, baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos skiriamos nagrinėti dviem likusioms teisėjoms, jos taip pat atlieka ir dalį ikiteisminio tyrimo teisėjui priskirtų funkcijų. Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-84 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliekamus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato veiklos teritorijoje, dėl suėmimo ar suėmimo termino pratęsimo, procesinių prievartos priemonių taikymo sankcionavimo ir proceso dalyvių skundų nagrinėjimo (3 punktas). (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjai atlieka visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 173 straipsnio 1 dalies 2–6 ir 8 punktuose, taip pat baudžiamosiose bylose, kuriose tyrimÄ atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba (1–2 p.).

Svarbu ir tai, kad, vadovaudamasis pareigingumo principu, teisėjas privalo nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, savo pareigas atlikti nepriekaištingai ir laiku (Lietuvos Respublikos teisėjų kodekso 15 straipsnio 1, 3 punktai). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) nustato daug įvairių ir įvairios trukmės terminų, todėl būdamas pareigingas teisėjas privalo tinkamai vykdyti šiuos įstatymus ir šių terminų laikytis.

Pavyzdžiui, dalis jų: ieÅ¡kinio priėmimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo ieÅ¡kinio registravimo teisme dienos, o jeigu ieÅ¡kinyje praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos (CPK 135 str. 3 d., 147 str. 1 d.); klausimÄ dėl parengiamojo teismo posėdžio paskyrimo teismas turi iÅ¡spręsti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsiliepimų gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pasibaigimo dienos.

Parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdeÅ¡imt dienų nuo nutarties skirti parengiamÄ jį posėdį priėmimo dienos (CPK 228 str. 2 d.); iÅ¡nagrinėjus bylÄ sprendimas turi bÅ«ti priimtas ir paskelbtas ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt dienų (CPK 269 str. 1 d.); apeliacinio skundo priėmimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui (CPK 315 str. 1 d.); gavęs atskirÄ jį skundÄ ir sutikdamas su juo, pirmosios instancijos teismas per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo dienos pats panaikina skundžiamÄ nutartį (CPK 334 str. 2 d. 1 p.); darbo bylose pasirengimas bylÄ nagrinėti teisme turi bÅ«ti baigtas ne vėliau kaip per trisdeÅ¡imt dienų nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos, o byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta ne vėliau kaip per trisdeÅ¡imt dienų nuo dienos, kuriÄ buvo baigta pasirengti bylÄ nagrinėti teisme (CPK 413 str. 1, 3 d.); kreditoriaus pareiÅ¡kimo priėmimo klausimas iÅ¡sprendžiamas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo jo padavimo teismui dienos; iÅ¡sprendęs pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ , iÅ¡duoda kreditoriui teismo įsakymÄ (CPK 435 str. 1 d., 436 str. 1 d.); praÅ¡ymai dėl teismo leidimų iÅ¡davimo ar faktų patvirtinimo turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 str. 5 d.); ikiteisminio tyrimo teisėjas skundÄ iÅ¡nagrinėja per deÅ¡imt dienų nuo skundo ir jam iÅ¡nagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos (BPK 64 str. 2 d.); suėmimo skyrimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonias valandas nuo sulaikymo momento (BPK 123 str. 4 d.); dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vienÄ mėnesį, – jeigu kaltinamasis yra laisvėje; byla teisiamajame posėdyje turi bÅ«ti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo (BPK 240 str. 1, 2 d.); teisiamojo posėdžio pertrauka negali trukti ilgiau kaip vienÄ mėnesį (BPK 243 str. 2 d.); nuosprendis turi bÅ«ti paskelbtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo praneÅ¡imo apie jo paskelbimo laikÄ ir vietÄ dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, per teismo nustatytÄ Ä¯manomai trumpiausiÄ laikÄ , bet ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt penkias dienas (BPK 302 str. 4 d.); teismas, gavęs pataisos įstaigos arba probacijos tarnybos teikimÄ , sprendimÄ dėl jo priima ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo Å¡io teikimo gavimo dienos (BPK 258 str. 5 d.); teisėjas, gavęs prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, sprendimÄ turi priimti ne vėliau kaip per septynias dienas (BPK 420 str. 1 d.); gavęs kaltinamojo praÅ¡ymÄ su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismas bylos nagrinėjimÄ privalo surengti ne vėliau kaip po deÅ¡imties dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos (BPK 425 str. 1 d.); teismas administracinių nusižengimų bylas pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo ir bylos gavimo dienos (ANK 631 str. 1 d.); iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , apylinkės teismas nutarimÄ (nutartį) paskelbia paprastai tÄ pačiÄ teismo posėdžio dienÄ , o sudėtingų bylų atvejais – ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų (ANK 637 str. 1 d.). (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«muose nėra teisėjų specializacijos, visi teisėjai nagrinėja visų kategorijų bylas bei atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Esant tokiam detaliam ir atskirose teisės Å¡akose skirtingam procesinių veiksmų atlikimo terminų teisiniam reguliavimui, nėra teisinės galimybės procesinių sprendimų priėmimo iÅ¡dėstyti labai ilgame laiko periode, taip reguliuojant darbo masto padidėjimÄ ir užtikrinant, kad teisėjo darbo krÅ«vis nedidėtų. Teisėjas privalo laikytis įstatyme nustatytų terminų, dėl to likę teisėjai dėl darbo masto padidėjimo dirba papildomÄ darbÄ , nes pagrindinių atliekamų darbo funkcijų darbo krÅ«vis žymiai padidėja.

Nesant vieno teisėjo, visos (duomenys neskelbtini) rÅ«mų veiklos teritorijai priskirtos civilinės, baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos skiriamos nagrinėti dviem likusioms teisėjoms, jos taip pat atlieka ir didžiÄ jÄ dalį ikiteisminio tyrimo teisėjui priskirtų funkcijų, nes, kaip minėta, Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2020 m. liepos 28 d. įsakymu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mams pavesta atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliekamus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato veiklos teritorijoje, dėl suėmimo ar suėmimo termino pratęsimo, procesinių prievartos priemonių taikymo sankcionavimo ir proceso dalyvių skundų nagrinėjimo.

Atsižvelgus į tai, didžioji dalis nedirbančio teisėjo darbo krÅ«vio – teisingumo vykdymas civilinėse, baudžiamosiose, administracinio nusižengimo bylose ir dalis ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų – tenka dviem dirbančioms (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjoms, o dalis nedirbančio teisėjo darbo krÅ«vio – dalis ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijų – tenka Alytaus rÅ«mų teisėjui, atliekančiam ikiteisminio tyrimo funkcijas. Taigi, Å¡ie teisėjai dirba papildomÄ darbÄ dėl padidėjusio darbo masto, kuris kiekvienai (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjai padidėjo apie 40 procentų, o Alytaus rÅ«mų teisėjui, vykdančiam ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, – apie 20 procentų, todėl, įvertinus tai, turi bÅ«ti sprendžiama dėl priemokos už papildomÄ darbÄ , nes pagrindinių atliekamų darbo funkcijų darbo krÅ«vis padidėjo.

Teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 96 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnyje nustatyta galimybė bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams gauti priemokÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose.

Tačiau Teisėjų atlyginimų įstatyme nenumatyta galimybė teisėjams gauti priemokÄ už papildomÄ darbÄ , susijusį su darbo masto padidėjimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turėti tinkamas, saugias, sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju. Spręstina, kad Teisėjų atlyginimų įstatyme neįtvirtinus galimybės teisėjui gauti priemokÄ už papildomÄ darbÄ , o Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje esant įtvirtintai teisei kiekvienam žmogui gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ , dėl nepakankamai iÅ¡samaus teisinio reguliavimo atsiranda teisės spraga, kuriÄ draudžia Konstitucija (legislatyvinė omisija).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarime yra pažymėjęs, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas (neiÅ¡skiriant nė legislatyvinės omisijos) galima užpildyti ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai; tik Å¡iuo atveju; tik šį kartÄ ) teismams pagal savo kompetencijÄ sprendžiant bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikant (bei aiÅ¡kinant) teisę. Teismai turi konstitucinę pareigÄ užtikrinti asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes; taigi teismai neabejotinai turi ir iÅ¡ Konstitucijos kylančius įgaliojimus taikyti inter alia (lot. be kita ko) bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ â€“ aukščiausiÄ jÄ teisę.

Nors galutinai paÅ¡alinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms iÅ¡leidus atitinkamus teisės aktus, tačiau visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams žemesnės galios teisės akte esančiÄ teisės spragÄ užpildyti ad hoc. Jeigu tokie teismų įgaliojimai bÅ«tų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ , priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkÅ«ros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas galėtų iÅ¡spręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkÅ«ros bÅ«du, tuomet tektų konstatuoti, kad teismai, spręsdami bylas, taiko ne teisę, pirmiausia aukščiausiÄ jÄ teisę – KonstitucijÄ , o tik įstatymÄ (apibendrinta Å¡ios sÄ vokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumÄ pagal teisę, o tik formaliai taiko teisės aktų straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali bÅ«ti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to, kad atitinkamas teisėkÅ«ros subjektas tam tikrų santykių nesureguliuoja teisiÅ¡kai (arba juos teisiÅ¡kai sureguliuoja nepakankamai intensyviai), t. y. kad nors Konstitucijoje ir yra įtvirtintos tam tikros vertybės, jos nėra deramai ginamos ir saugomos pagal KonstitucijÄ .

Tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi. Jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 7 d.). Atsižvelgus į tai, aptarta teisės spraga užpildytina taikant įstatymus, reguliuojančius panaÅ¡ius santykius.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 139 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad priemoka už papildomÄ darbÄ yra darbo užmokesčio dalis. DK 35 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad dėl darbo užmokesčio ar priemokos už papildomÄ darbÄ turi susitarti darbo sutarties Å¡alys, tačiau kriterijai, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti apmokama už papildomÄ darbÄ , nenustatyti. Teismai turi užtikrinti įstatymuose numatytų funkcijų vykdymÄ , todėl nepaisant, ar susitarta dėl priemokos už papildomÄ darbÄ , ar ne, teisėjas privalo vykdyti jam jo veiklos teritorijoje priskirtas funkcijas.

Vis dėlto, nesant susitarimo su vadovu, negalima apibrėžti teisėjui mokamos priemokos dydžio. Dėl Å¡ių aplinkybių užpildant Å¡iÄ teisės spragÄ DK nuostatos netaikytinos. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbÄ Ä¯statymo 10 straipsnyje taip pat nustatyta, jog priemokos už papildomÄ darbo krÅ«vį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, bet nevirÅ¡ijama nustatyta darbo laiko trukmė, mokėjimas ir Å¡ios priemokos dydis siejamas su kintamuoju pareiginės algos dydžiu.

Pažymėtina, kad pagal minimÄ Ä¯statymÄ darbuotojų darbo apmokėjimo sistemÄ sudaro:

1) pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys);

2) priemokos;

3) mokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties ir virÅ¡valandinį darbÄ , budėjimÄ ir darbÄ , esant nukrypimų nuo normalių darbo sÄ lygų;

4) premijos (Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbÄ Ä¯statymo 5 str. 1 d.). Ä®vertinus tai, kad minimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintos priemokos dydis už papildomÄ darbÄ siejamas su pareiginės algos kintamuoju dydžiu, o minimo įstatymo 5 straipsnyje ir Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintų atlyginimų sistemos labai skiriasi, dėl jų nepanaÅ¡umo nėra pagrindo Å¡io įstatymo nuostatų taikyti nustatant priemokÄ teisėjui už papildomÄ darbÄ .

Teisėjas yra valstybės pareigÅ«nas (Teismų įstatymo 41 str. 1 d.). Jo atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos, priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus (Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 str. 2 d.) bei priedo už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas (Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 str.). Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 2 str. 10 d.).

Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priemokos;

3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

4) mokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties, virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ (Valstybės tarnybos įstatymo 28 str. 1 d.). Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai (Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4 str.) iÅ¡ esmės atitinka pagrindinius teismų organizavimo ir veiklos principus (Teismų įstatymo 1–11 str.). Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad aptariamÄ teisės spragÄ galima užpildyti taikant Valstybės tarnybos įstatymÄ , kaip įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis nustato priemokų ir priedų už tarnybos staÅ¾Ä mokėjimÄ . Å io įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui gali bÅ«ti skiriama priemoka už papildomų užduočių, suformuluotų raÅ¡tu, atlikimÄ , kai dėl to virÅ¡ijamas įprastas darbo krÅ«vis arba kai atliekamos pareigybės apraÅ¡yme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimÄ dydį nustato valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo, tačiau Å¡i priemoka negali bÅ«ti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip 40 procentų pareiginės algos.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 40 procentų pareiginės algos priemoka bÅ«tų proporcinga padidėjusiam mastui ir teisinga priemoka už papildomÄ darbÄ . Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos darbo mastas padidėjo apie 40 procentų. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta 40 procentų pareiginės algos priemoka bÅ«tų proporcinga padidėjusiam mastui ir teisinga priemoka už papildomÄ darbÄ . 2020 m. spalio 27 d. tarnybiniu elektroniniu paÅ¡tu pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ Alytaus apylinkės teismo pirmininkui nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. (po kasmetinių atostogų) jai kas mėnesį mokėti 40 procentų pareiginės algos priemokÄ už papildomÄ darbÄ , tačiau atsakymo negavo. 2020 m. lapkričio 3 d. pareiÅ¡kėja pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ registruotu laiÅ¡ku, jis įteiktas adresatui 2020 m. lapkričio 5 d.

PraÅ¡ymas iÅ¡spręstas teismo pirmininko rezoliucija, nurodant iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjai 2020 m. lapkričio 3 d. teisėjų susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡Ä , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ persiųsti Nacionalinei teismų administracijai. PareiÅ¡kėjai Å¡is atsakymas kartu su 2020 m. lapkričio 3 d. Alytaus apylinkės teismo teisėjų pasitarimo protokolo iÅ¡raÅ¡u pateiktas 2020 m. lapkričio 10 d. tarnybiniu elektroniniu paÅ¡tu. Pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 3 d. Alytaus apylinkės teismo teisėjų pasitarime buvo pagarsintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl priemokos mokėjimo ir atkreiptas dėmesys, kad, Teisėjų atlyginimų įstatyme nesant įtvirtintos nuostatos mokėti priemokÄ už papildomÄ darbÄ , Klaipėdos apylinkės teismas teisėjų visuotiniame susirinkime inicijuos rezoliucijÄ dėl Teisėjų atlyginimo įstatymo nuostatų pakeitimo Å¡iuo aspektu.

Nacionalinė teismų administracija, atsakydama į atsakovo jai persiųstÄ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nurodė, kad Teisėjų atlyginimų įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas nesudaro galimybės teisėjai apmokėti už padidėjusį darbo krÅ«vį ar darbo mastÄ . Ä®vertinusi visus Å¡iuos dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo iÅ¡sakytus argumentus, pareiÅ¡kėja sprendžia, kad atsakovas atsisako pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėti priemokÄ už papildomÄ darbÄ , nes Teisėjų atlyginimų įstatyme tokia galimybė nenumatyta.

Taip pat atsakovas atsisakė pateikti pažymÄ apie priemokos už papildomÄ darbÄ dydį. Teisėjo atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus (Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl priemokos už papildomÄ darbÄ , 40 procentų priemoka skaičiuotina ne nuo viso teisėjo atlyginimo, o tik nuo pareiginės algos. Bendrosios kompetencijos teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje (apylinkės teismo teisėjo – 16,2), padauginus iÅ¡ bazinio dydžio.

Bazinis dydis 2020 metais – 176 Eur (Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2020 metais, įstatymas, 2019 m. gruodžio 5 d. Nr. XIII-2608). Taigi, pareiškėjos pareiginė alga sudaro 2 851,20 Eur (16,2 x 176), jos 40 procentų – 1 140,48 Eur (2 851,20 x 20 proc.), todėl visa priemoka nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki lapkričio 30 d.

– 3 747,29 Eur (neatskaičius mokesčių), nes: 325,85 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (1 140,48 Eur/21 darbo dienos x 6 dirbtų darbo dienų) ir 3 421,44 Eur už 2020 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesius (1 140,48 Eur/mėn. x 3 mėn.). Anksčiau aptarto teisinio reguliavimo ir pateiktų argumentų kontekste iš atsakovo priteistina pareiškėjai 3 747,29 Eur darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad pareiškėjai nuo (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2020 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. (3.7)V2-435) buvo suteiktos kasmetinės atostogos, todėl nors Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2020 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-76 nuo 2020 m. liepos 29 d. bylos buvo skiriamos dviem teisėjoms, tačiau pareiškėja priemokos prašo tik nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. pasibaigus jos atostogoms. Pareiškėjos manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 suformuota taisyklė dėl atsakovo netaikytina dėl kitokių faktinių aplinkybių ir šioje byloje atsakovu laikytinas Alytaus apylinkės teismas.

Atsakovas su skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti. Atsiliepime į skundÄ nurodė, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas. Å io įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus.

Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui.

Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už darbÄ Å¡venčių ir poilsio dienomis, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, vertindamas Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta keliÄ individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis. Pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi bÅ«ti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei Å¡venčių dienomis, bÅ«tų nemokama arba už šį darbÄ nebÅ«tų apmokama teisingai.

Nutarime nurodyta, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, bÅ«tų teisingai atlyginama už darbÄ dirbant virÅ¡valandžius, poilsio bei Å¡venčių dienomis. Po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis nebuvo pakeistas.

Pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba. Teisėjų taryba 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 13P-167-(7.1.2) patvirtino Pavyzdinį kompensavimo teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis bei budėjimÄ tvarkos apraÅ¡Ä . Å is apraÅ¡as pakeistas ir iÅ¡dėstytas nauja redakcija, Teisėjų tarybai priėmus 2018 m. balandžio 27 d. nutarimÄ Nr. 13P-39-(7.1.2), kuriuo patvirtintas Kompensavimo teisėjams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis bei budėjimÄ tvarkos apraÅ¡as.

Pastaruoju apraÅ¡u atsisakyta nuostatų dėl virÅ¡valandžių fiksavimo ir kompensavimo už juos. Taip Å¡iuo metu galiojančiu Teisėjų tarybos 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu yra iÅ¡spręstas teisėjų apmokėjimo už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis klausimas, tačiau nesprendžiama galimybė iÅ¡mokėti teisėjams priemokas už padidėjusį darbo mastÄ arba padidėjusį darbo krÅ«vį. Taigi, galiojančiuose teisės aktuose, reguliuojančiuose teisėjų darbo užmokesčio apmokėjimÄ , teisėjo papildomo darbo ar padidinto darbo krÅ«vio sÄ voka nepateikiama ir galimybė mokėti teisėjams priemokÄ už tokį darbÄ nenumatyta.

PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o taikyti analogijÄ ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktu už papildomÄ darbÄ iÅ¡mokėti jai 40 procentų pareiginės algos priemokÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas teisėjams nesumokėto atlyginimo priteisimo bylose yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nagrinėjamoje byloje aktualių klausimų nereglamentuoja, įgyvendinant teismo teisę Å¡alinti teisės spragas taikant analogijÄ , atsižvelgiama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ (ginčui aktualios įstatymo redakcijos 5 str. 6 d. 2 p.) Å¡is įstatymas netaikomas teisėjams, pagal Teismų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusÄ nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡is ir kiti įstatymai bei kiti teisės aktai, o pagal Teismų įstatymo 41 straipsnį teisėjas yra valstybės pareigÅ«nas, turintis Å¡iame bei kituose įstatymuose numatytus valstybės valdžios įgaliojimus.

Atsižvelgus į minėtas teisės normas, laikomasi nuostatos, kad, susidarius teisės reglamentavimo spragoms, klausimai, kurie yra susiję su teisėjų statusu, jų darbine veikla ir kurie nereglamentuojami Teismų įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo ir kt., atsižvelgiant į aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju gali būti sprendžiami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS22-790/2009, 2009 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-892/2009).

Be kita ko, pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ teisėjams nesumokėto atlyginimo priteisimo bylose, į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas yra specialus įstatymas, reglamentuojantis valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus (Valstybės tarnybos įstatymo 1 str.), ir įvertinus Å¡ios bylos faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti priemokÄ už papildomÄ darbÄ , taikant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, yra nepagrįstas.

Nurodė, jog Visuotinis teisėjų susirinkimas, vykęs 2020 m. lapkričio 3–6 d., Klaipėdos apylinkės teismo iniciatyva svarstė klausimÄ dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimo ir priėmė sprendimÄ Ä¯pareigoti Teisėjų tarybÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos PrezidentÄ ir Teisingumo ministrÄ , inicijuojant Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio pakeitimus, numatant galimybę mokėti teisėjams priemokÄ už papildomÄ darbo krÅ«vį pagal įstatymų leidėjo ar Teisėjų tarybos nustatytÄ tvarkÄ .

Taigi, teisėjų bendruomenė aktualiÄ apmokėjimo už papildomÄ darbÄ problemÄ siekia iÅ¡spręsti, inicijuodama teisėjų darbo užmokesčio teisinio reguliavimo pakeitimÄ , tačiau pareiÅ¡kėja į tokiÄ pozicijÄ neatsižvelgė ir kreipėsi į teismÄ , reikalaudama priteisti iÅ¡ atsakovo priemokÄ , nenumatytÄ teisėjų darbo užmokestį reguliuojančiuose teisės aktuose. Kaip minėta, pareiÅ¡kėjai jos praÅ¡oma priemoka už papildomÄ darbÄ nebuvo iÅ¡mokėta dėl teisinio reguliavimo nebuvimo.

Teisėjui atlyginimÄ teisės aktais nustato valstybė, o konkretus teismas, kuriame dirba teisėjas, tokios galios neturi. Taigi, atsakovas turi įstatymu suteiktus įgaliojimus iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai tik Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytas priemokas, t. y. priemokas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ atsakovas neturi galimybės apmokėti teisėjui už padidėjusį darbo krÅ«vį, taip pat ir tuo atveju, kai teisme (teismo rÅ«muose) yra neužpildyti teisėjų etatai ir dėl to teisėjo darbas paskirstomas kitiems teisėjams.

Taigi, pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti priemoka už padidėjusį darbo krÅ«vį jai nebuvo iÅ¡mokėta ne dėl netinkamų atsakovo sprendimų, o dėl to, kad valstybė nesukÅ«rusi teisinio mechanizmo tokiam apmokėjimui atlikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, vienodindama praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, spręsdama ginÄÄ , kilusį iÅ¡ teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo santykių, pažymėjo, kad Konstitucijoje teismai yra nurodyti kaip viena iÅ¡ valstybės valdžių, t. y. valstybės valdžios dalis.

Teismams susidedant iÅ¡ teisėjų, teisėjai taip pat yra valstybės valdžios dalis. Teisėjų santykis su valstybe jų veiklos klausimais yra itin glaudus. Teisėjo tarnybos santykiai susiklosto tarp valstybės ir teisėjo, kaip valstybės pareigÅ«no (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-673/2013). IÅ¡skirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamÄ teisėjų atlyginimų mokėjimÄ , tokiu bÅ«du ir tinkamÄ kompensavimÄ už papildomÄ darbo krÅ«vį atliekant teisėjo funkcijas, suponuoja tai, kad bÅ«tent valstybė yra atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju už pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ priteisti priemokos mokėjimÄ yra atsakinga ir byloje atsakove turi bÅ«ti Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad jai neiÅ¡mokėta priemoka už papildomÄ darbÄ , susijusį su darbo masto padidėjimu, turi bÅ«ti priteista iÅ¡ atsakovo, nes (duomenys neskelbtini) rÅ«muose nedirbant vienam teisėjui, asignavimais, skirtais jo darbo užmokesčiui, disponuoja bÅ«tent atsakovas ir iki tol, kol Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo, nėra pagrindo tvirtinti, kad valstybė nevykdė savo pareigos keisti tokį teisinį reguliavimÄ .

Atsakovas pažymi, kad, priėmus palankų teismo sprendimÄ , priemokos iÅ¡mokėjimÄ atsakovas turėtų vykdyti jau ne iÅ¡ 2020 metams skirto asignavimo darbo užmokesčiui, o iÅ¡ einamiesiems metams paskirtų asignavimų. Atrankos procedÅ«ra į laisvÄ (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjo etatÄ prasidėjusi ir tikėtina, kad 2021 metų pirmame ketvirtyje bus užpildyti visi trys Å¡ių rÅ«mų teisėjų etatai. Svarbu yra tai, kad 2020 metais suteikti asignavimai darbo užmokesčiui pagal poreikį buvo nepakankami.

Pagal 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymÄ Nr. XIII-2695 2020 metams atsakovui visų darbuotojų, taip pat ir teisėjų darbo užmokesčiui paskirta bendra 2 727 000 Eur suma, nors pagal poreikį darbo užmokesčiui reikėjo 2 883 200 Eur. Taigi, gauti asignavimai darbo užmokesčiui sudarė tik 94,5 proc. reikiamos sumos, todėl, nors nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. ir buvo neužpildytas vienas teisėjo etatas, visos atsakovo darbuotojų darbo užmokesčiui skirtos lėšos buvo panaudotos pagal tikslinę paskirtį, ir nesant teisinio reguliavimo dėl priemokos teisėjams už papildomÄ darbÄ apmokėjimo, atsakovas neturėjo pareigos 2020 metams skirtais darbo užmokesčio asignavimais disponuoti kitaip, t. y. užtikrinant pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos priteisti iÅ¡ atsakovo priemokos mokėjimÄ .

Be kita ko, 2021 metais atsakovui skirtas finansavimas darbo užmokesčiui taip pat nepakankamas, nes sudaro tik 95,6 proc. reikiamos sumos. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ atsakovas palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl priemokos (atlygio) už papildomÄ darbÄ dėl darbo masto padidėjimo mokėjimo, kai teisme pagal nustatytÄ apylinkės teisėjų skaičių nėra užpildytos teisėjų darbo vietos, todėl kitiems teismo teisėjams tenka didesnis darbo krÅ«vis.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2020 m. spalio 27 d. elektroniniu paÅ¡tu pateikė praÅ¡ymÄ Alytaus apylinkės teismo pirmininkui, praÅ¡ydama, įvertinus padidėjusį darbo mastÄ , nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. pareiÅ¡kėjai kas mėnesį mokėti 40 procentų pareiginės algos priemokÄ už papildomÄ darbÄ . PareiÅ¡kėja 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė pakartotinį praÅ¡ymÄ registruotu laiÅ¡ku. PraÅ¡ymas iÅ¡spręstas teismo pirmininko rezoliucija, nurodant iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjai 2020 m. lapkričio 3 d. teisėjų susirinkimo protokolo iÅ¡raÅ¡Ä , pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ persiųsti Nacionalinei teismų administracijai.

Alytaus apylinkės teismo teisėjų 2020 m. lapkričio 3 d. pasitarime protokoliniu sprendimu nutarta, jog teisėjos praÅ¡ymas iÅ¡spręstas susirinkimo metu. Nurodyta, jog prireikus teisėjai bus pateiktas Å¡io teisėjų susirinkimo protokolas. Protokole nurodytos praÅ¡ymo atmetimo priežastys. Nacionalinė teismų administracija 2020 m. lapkričio 25 d. raÅ¡te Nr. 4R-1689-(6.13) nurodė, jog Teisėjų atlyginimų įstatymu nustatytas teisinis reguliavimas nesudaro galimybės teisėjai apmokėti už padidėjusį darbo krÅ«vį ar darbo mastÄ .

Nustatyta, jog pareiškėja yra Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teisėja (Lietuvos Respublikos Prezidento (duomenys neskelbtini) dekretas Nr. (duomenys neskelbtini) , 2010 m. birželio 3 d. dekretas Nr. (duomenys neskelbtini) ). Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. birželio 17 d. dekretu Nr. 1K-1011 „Dėl apylinkių teismų teisėjų skaičiaus“ nuo 2018 m. sausio 1 d. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose nustatytas teisėjų skaičius – 3 (1 p.; redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 26 d.).

Lietuvos Respublikos Prezidento (duomenys neskelbtini) dekretu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjas R. Å . paskirtas (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėju. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«muose nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo vienu teisėju mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos Prezidento 2017 m. birželio 17 d. dekretu Nr. 1K-1011. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 551 straipsniu ir Teisėjų atrankos skelbimo ir organizavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-242, 7 punktu, 2020 m. rugsėjo 10 d. pradėjo atrankÄ Ä¯ Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjo pareigas (https://www.teismai.lt/lt/informacija-apie-atranka-i-alytaus-apylinkes-teismo-lazdiju-rumu-teisejo-pareigas/7908).

Alytaus apylinkės teismas atsiliepime patvirtino, kad iki atsiliepimo suraÅ¡ymo dar nėra paskirtas teisėjas į Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rÅ«mus. Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2020 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-76 nustatyta nuo 2020 m. liepos 29 d. teisėjui R. Å . civilinių, baudžiamųjų ir administracinio nusižengimo bylų neskirti, o teisėjo nebaigtas nagrinėti civilines ir baudžiamÄ sias bylas paskirti (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjoms I. B. ir A. V. naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Bylų skirstymo moduliu.

Alytaus apylinkės teismo pirmininko 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-84 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjai atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus, numatytus Baudžiamojo proceso kodekso 173 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose, 8 punkte, bei nustatė, jog (duomenys neskelbtini) rÅ«mų teisėjai atlieka visus ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamosiose bylose, kuriose ikiteisminį tyrimÄ atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Minėto Ä®sakymo 3 punktu pavesta Alytaus rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjui atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliekamus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato veiklos teritorijoje, dėl įtariamojo suėmimo ar suėmimo termino pratęsimo, procesinių prievartos priemonių taikymo sankcionavimo ir proceso dalyvių skundų nagrinėjimo.

Minėtas Ä®sakymas įsigaliojo nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjų atlyginimas nustatomas įstatymu. Teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarkÄ nustato Teisėjų atlyginimų įstatymas, kurio 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iÅ¡ pareiginės algos ir priedo už iÅ¡tarnautus Lietuvos valstybei metus.

Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientÄ , nustatytÄ Å¡io įstatymo priedėlyje, padauginus iÅ¡ bazinio dydžio (Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 str. 3 d.). Be to, teisėjams mokama vienkartinė priemoka. Teismų įstatymo 6 straipsnyje (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. X-177) nurodyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, iÅ¡mokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Ji mokama nevirÅ¡ijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu Å¡ių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra iÅ¡dirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui (1 d.); Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir iÅ¡mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Teisėjų taryba (2 d.).

Teisėjų taryba 2018 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 13P-39-(7.1.2) patvirtino Kompensavimo teisėjams už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis bei budėjimÄ tvarkos apraÅ¡Ä (toliau – ir ApraÅ¡as) bei pripažino netekusiu galios Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 28 d. nutarimÄ Nr. 13P-80-(7.1.2) „Dėl Pavyzdinio atlyginimo bei kompensavimo teisėjams už virÅ¡valandinį darbÄ bei darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. ApraÅ¡o 2 punkte numatyta, jog pagal šį ApraÅ¡Ä nėra kompensuojama už Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose nurodytų teisėjo funkcijų, kurias buvo galima atlikti teismo vidaus tvarkos taisyklėse nustatytu darbo laiku, tačiau jos nebuvo atliktos iki pasibaigiant darbo dienai, atlikimÄ .

Å is ApraÅ¡as netaikomas darbo organizavimo teismuose, nepakankamo teisėjų skaičiaus ar kitoms teisėjų darbo krÅ«vio problemoms spręsti. ApraÅ¡as nesprendžia galimybės iÅ¡mokėti teisėjams priemokas už padidėjusį darbo mastÄ arba padidėjusį darbo krÅ«vį esant nepakankamam teisėjų skaičiui. Teisėjų atlyginimų įstatyme nėra numatyta galimybė teisėjui, vykdant funkcijas, gauti priemokÄ (atlygį) už papildomÄ darbÄ dėl darbo masto padidėjimo, kai teisme pagal nustatytÄ apylinkės teisėjų skaičių nėra užpildytos teisėjų darbo vietos.

Aplinkybę, kad buvo viršijamas įprastas darbo krūvis, įrodyti ir pateikti tai patvirtinančius duomenis turi pati pareiškėja. Vien aplinkybė, jog šiuo metu teismo rūmuose dirba vienu teisėju mažiau, negali būti pagrindu sprendžiant dėl darbo krūvio padidėjimo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos darbo krūvis padidėjo 40 procentų, nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai teko didesnis darbo krūvis nei bendras apylinkės teismų vidutinis darbo krūvio rodiklis 2020 m.

Teismas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo užmokesčio teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, jog atsakovas atsisakydamas pareiÅ¡kėjai iÅ¡mokėti priemokÄ už papildomÄ darbÄ elgėsi tinkamai vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais. Teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai neįrodžius, kad darbo mastas jai padidėjo, bei teisės aktams nenumačius galimybės teisėjams iÅ¡mokėti priemokÄ už darbo masto padidėjimÄ , kai nėra užpildytos teisėjų darbo vietos, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo taikyti įstatymo analogijÄ . Tačiau pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatyta, jog minėtas įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams. Todėl Å¡is įstatymas negali bÅ«ti taikomas Å¡iuo konkrečiu atveju siekiant prisiteisti teisėjui priemokÄ (atlygį) už papildomÄ darbÄ dėl darbo masto padidėjimo, kai teisme nėra užpildytos darbo vietos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas administracinių teismų praktikÄ pažymėjo, jog susidarius teisės reglamentavimo spragoms klausimai, kurie yra susiję su teisėjų statusu, jų darbine veikla ir kurie nereglamentuojami Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo ir kt., atsižvelgiant į aplinkybes kiekvienu konkrečiu atveju gali bÅ«ti sprendžiami vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-790/2009, 2009 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-892/2009).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog darbo užmokestį sudaro ir priemokos už papildomÄ darbÄ ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymÄ . Tačiau Darbo kodekso 35 straipsnyje nurodyta, jog dėl papildomo darbo ar užduočių vykdymo turi bÅ«ti sudaromas susitarimas su darbdaviu. Kriterijų, kaip turi bÅ«ti nustatomas apylinkės teismų teisėjams atlygis už papildomÄ darbÄ , padidėjus darbo mastui, teisės aktai nereglamentuoja. Todėl ir Å¡iuo atveju nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o teismo dar kartÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nenumatyta teisė teisėjui gauti atlyginimÄ už papildomÄ darbÄ dėl darbo masto padidėjimo, kai teisme yra neužpildytos teisėjų darbo vietos, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771 įstatymo redakcija) ta apimtimi, kuria jame nenustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjas turėtų teisę gauti atlyginimÄ už papildomÄ darbÄ dėl padidėjusio darbo masto, kai teisme yra neužpildytos teisėjų darbo vietos, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. KT63-S58/2021 nusprendė grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui Regionų apygardos administraciniam teismui praÅ¡ymÄ Nr. 1B-7/2021. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ vadovaujamasi nuostata, kad pateiktas praÅ¡ymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ galimybę; pateikto praÅ¡ymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiÅ¡kai vertina praÅ¡ymo pagrįstumÄ .

Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieÅ¡taravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi bÅ«ti teisiÅ¡kai motyvuota. Tačiau ar kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiÅ¡kai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginÄÄ taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieÅ¡tarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011, 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013).

PareiÅ¡kėja siekia, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numatytų, jog teisėjams ne tik bÅ«tų mokama vienkartinė priemoka už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, tačiau ir už papildomÄ darbÄ dėl darbo masto padidėjimo, kai teisme yra neužpildytos teisėjų darbo vietos. Teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjos nurodyti motyvai nėra pakankami siekiant kreiptis antrÄ kartÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Pažymėtina, jog kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Kai teismas sudarytas iÅ¡ teismo rÅ«mų, teisėjų skaičių teismo rÅ«muose nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu (Teismų įstatymo 12 str. 10 p.). Darbo krÅ«vio skaičiavimo teismuose tvarkos apraÅ¡as reglamentuoja rodiklio, kuriuo remiantis atliekamas teisėjų, teismo rÅ«mų ar teismų, iÅ¡skyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo, tam tikru laikotarpiu atlikto darbo kiekio palyginimas, – darbo krÅ«vio, apskaičiavimo tvarkÄ (Darbo krÅ«vio skaičiavimo teismuose tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Teisėjų tarybos 2015 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 3P-79-(7.1.2), 1 p.).

Minėtuose teisės aktuose nėra numatyta, jog nustatant apylinkės teismo teisėjų skaičių yra remiamasi Å¡iais nustatytais darbo krÅ«vio rodikliais. Å iuo metu teisės aktuose nėra nustatyta kriterijų, kuriais remiantis turėtų bÅ«ti nustatomas ar keičiamas teisėjų skaičius. Nesant tokių kriterijų, negalima spręsti, jog darbo mastas gali padidėti tik todėl, kad teisme yra neužpildytos teisėjų darbo vietos. Teismas sprendžia, jog nepateikta aiÅ¡kių teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kodėl turėtų bÅ«ti mokamas priedas už papildomÄ darbÄ dėl darbo masto padidėjimo, kai teisme yra neužpildytos teisėjų darbo vietos.

Teismas sprendžia, jog nėra teisinių prielaidų pakartotinai kreiptis į Konstitucinį TeismÄ pagal pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos A. V. skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė