925daf67-539a-4f6c-a8cd-1ff5d96829aa · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedS., nuteistajam V. K., gynÄjai advokatei Vidutei TiÅ¡kuvienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios L. S. apeliacinį skundÄ dÄl Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2011 m. lapkriÄio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 140 str. 1d. laisvÄs apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, įpareigojant V. K. nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose. NukentÄjusiosios L. S. civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atmestas.
Legislator headnote
AI generated925daf67-539a-4f6c-a8cd-1ff5d96829aa · Kauno apygardos teismas: TodÄl apeliantÄs nuomone, jos sÅ«nus V. S. mirÄ ne nuo nelaimingo atsitikimo, bet nuo tyÄinio nužudymo, kurį įvykdÄ abu ar vienas liudytojai namelyje rasti grįžusios K. M.. O liudytojas, kurio rÅ«bai buvo Å¡lapi, neabejotinai vandenyje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. S., kad Å¡is prigertų. TodÄl nuosprendis nÄra teisingas, nes ne visi kalti asmenys patraukti atsakomybÄn. Be to, V. S. mirties priežastis ne ta, kuri yra oficialiai nustatyta, tikroji jo mirties priežastis nenustatyta.ApeliantÄs nuomone, ieÅ¡kinio atmetimas nepagrįstas, nes ji nukentÄjusioji Å¡ioje baudž.byloje.
Full text
PraneÅ¡Äjas: E.J.GrigaraviÄius                                       Baudžiamoji byla Nr.1A-201-508/2012TeisÄja: D.Atajeva                                       Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00416-2009-1                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.3.3; (S)                                                     2.4.6                                                                 N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Egidijaus Jono GrigaraviÄiaus, teisÄjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio KiÅ¡kio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentÄjusiajai L.
S., nuteistajam V. K., gynÄjai advokatei Vidutei TiÅ¡kuvienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios L. S. apeliacinį skundÄ dÄl Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2011 m. lapkriÄio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 140 str. 1d. laisvÄs apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mÄnesiams, įpareigojant V. K. nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose. NukentÄjusiosios L. S. civilinis ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atmestas.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t Ä: V. K. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-04-18 apie 23.30 val. sodyboje, esanÄioje (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio, kas turÄjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su V. S. metu, tyÄia rankomis ir kojomis sudavÄ nukentÄjusiajam V. S. ne mažiau septynių smÅ«gių į veidÄ , krÅ«tinÄ, rankas, ko pasekoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. NukentÄjusioji L.
S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkÄs teismo 2011-11-24 nuosprendį, kaltus asmenis dÄl jos sÅ«naus nužudymo patraukti atsakomybÄn ir nuteisti. ApeliantÄ teigia, kad jos sÅ«nus 2009-04-19 apie 1.30-2 val. buvo nužudytas. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog įvertinus V. K., liudytojų D. G., M. Ž., K. M. parodymus, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. galÄjo ranka suduoti V. S. į veidÄ nuo 1 iki 2-3 kartų bei spirti taip pat nuo 1 iki 2-3 kartų. Pagal V. K. ir liudytojų parodymus, V.
S. viso suduota smÅ«gių 6 kartai. Tokios iÅ¡vados nuosprendyje teismas nepadarÄ. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 63-147/09 (06) nurodoma, kad V. S. per konfliktÄ su V. K. patyrÄ sužalojimus padarytus mažiausiai 12 trauminių poveikių pasÄkoje. PusÄ iÅ¡ jų atlikti prie aplinkybių nurodomų V. K. ir apklaustų liudytojų. Nebuvo nustatyta kada, prie kokių aplinkybių suduoti kiti 6 smÅ«giai. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 147/09 (06) yra nurodyta sužalojimų, kurių kilmÄs aplinkybÄs nenustatytos.
Tai ypaÄ pasakytina apie sužalojimus vidinÄse žasto srityse. Teismo medicinos specialistas A.A.Garmus savo konsultacinÄje 2010-09-20 iÅ¡vadoje Nr. A-KI-116-25 dÄl sužalojimų, kurių smÅ«gių sudavimo aplinkybÄmis niekaip negali atsirasti, pateikia samprotavimus, kad iÅ¡ teismo medicininÄs praktikos žinoma, kad kraujosruvos abiejų žastų vidiniuose pavirÅ¡iuose negali atsirasti nei nuo smÅ«gių sudavimo, o juo labiau griÅ«vant ir atsitrenkiant. A.A.Garmus teigia, kad vertinant tokių poodinių kraujosruvų atsiradimo galimybes V.
S. abiejų žastų vidiniuose pavirÅ¡iuose belieka vienintelis paaiÅ¡kinimas - jų atsiradimo priežastimi galÄjo bÅ«ti stiprus žastų spaudimas rankų pirÅ¡tais, o kraujosruva deÅ¡iniame žaste dydis -net 15x11 cm liudija, kad Å¡i poodinÄ kraujosruva galÄjo gautis spaudžiant dviejų rankų pirÅ¡tais. A.A.Garmus neatmeta galimybÄ, kad tokie žastų vidinių pavirÅ¡ių sužalojimai galÄjo gautis tempiant V. S. grindiniu ar žeme, stipriai dviese paÄmus už žastų. Jis paaiÅ¡kina, kad vandens gylis tvenkinyje prie balkono buvo apie 1 m, o V.
S. Å«gis vos ne dvigubai didesnis, be to jis nesirgo jokiomis ligomis, kurios galÄtų susikomplikuoti patekus į Å¡altÄ vandenį. O iÅ¡gertas didelis alkoholio kiekis vargu ar galÄjo prigÄrimui turÄti didesnÄs reikÅ¡mÄs, nes byloje yra žinoma, kad V. S. alkoholinius gÄrimus vartojo dažnai ir po daug, taÄiau niekada labai nepasigerdavo. Be to, byloje yra žinoma, kad buvo rastas kraujas ant grindinio prie tvenkinio ties ta vieta, kur buvo rastas V. S. kÅ«nas vandenyje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2009-04-19 dienÄ tarp 1:00 ir 2:00 valandos namelyje lieka trys asmenys:
D. G., R. K. ir V. S.. Maždaug apie tÄ laikÄ V. S. "patenka" į vandenį ir prigeria, tikslesnį laikÄ nurodo K. M., kad 1:30 val iÅ¡važiuoja į degalinÄ rÅ«kalų pirkti, grįžta 2:00 val. ir V. S. nÄra. Kai grįžta namelyje ji randa tik R. K. ir D. G., kurio rÅ«bai Å¡lapi. Ant grindinio kraujo dÄmÄ, ties ta vieta, kur prÅ«de buvo rastas V. S. kÅ«nas. Randamos dÄmÄs ant V. S. kÅ«no tose vietose kuriose nuo suduotų pagal bylos aplinkybes smÅ«gių, sužalojimų atsirasti negali ir negali atsirasti nuo griuvimo, - tai žymÄs Å¾Ä stuose.
TodÄl apeliantÄs nuomone, jos sÅ«nus V. S. mirÄ ne nuo nelaimingo atsitikimo, bet nuo tyÄinio nužudymo, kurį įvykdÄ abu ar vienas liudytojai namelyje rasti grįžusios K. M.. O liudytojas, kurio rÅ«bai buvo Å¡lapi, neabejotinai vandenyje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. S., kad Å¡is prigertų. TodÄl nuosprendis nÄra teisingas, nes ne visi kalti asmenys patraukti atsakomybÄn. Be to, V. S. mirties priežastis ne ta, kuri yra oficialiai nustatyta, tikroji jo mirties priežastis nenustatyta.ApeliantÄs nuomone, ieÅ¡kinio atmetimas nepagrįstas, nes ji nukentÄjusioji Å¡ioje baudž.byloje.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisÄjo praneÅ¡imÄ , nukentÄjusiÄ jÄ , praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistÄ jį, gynÄjÄ , prokurorÄ, praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nukentÄjusios apeliacinis skundas atmetamas.                              Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį, įvertinti baudžiamojoje byloje esanÄius įrodymus, paÅ¡alinti neatitikimus tarp nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, kvalifikuoti faktines aplinkybes kaip tyÄinį nužudymÄ veikiant bendrininkų grupÄje, tenkinti civilinį ieÅ¡kinį, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.                            TeisÄjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo V.
K. nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 140str.1d., teisingai paskyrÄ bausmÄ, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai iÅ¡sprendÄ civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. LR BPK 1str. nustatyta, kad viena iÅ¡ baudžiamojo proceso paskirÄių tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Baudžiamosios atsakomybÄs pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrÄžtos nusikalstamos veikos sudÄties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje.Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , kaltÄ, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma.
KaltÄ turi savo turinį. LR BK 2str.4d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudÄÄiai. DÄl kaltÄs priimant nuosprendį neturi kilti abejonių. Nusikaltimo sudÄtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimÄ Â baudžiamojon atsakomybÄn. Nusikaltimo  sudÄties elementai - tai objektas, objektyvioji pusÄ, subjektas ir subjektyvioji pusÄ. Nusikaltimo sudÄties elementai bÅ«tini sÄ sajoje su nusikalstama veika. Nesant bent vieno iš nusikaltimo sudÄties elementų, veika negali bÅ«ti pripažįstama nusikaltimu.
Nusikaltimo sudÄties nebuvimas yra vienas iÅ¡ pagrindų teismui priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.LR BK 255 str. nustato nagrinÄjimo teisme ribas, atitinkamai Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog byla teisme nagrinÄjama tik dÄl tų kaltinamųjų ir tik dÄl tų nusikalstamų veikų, dÄl kurių ji perduota nagrinÄti teisiamajame posÄdyje, 2 dalyje nurodyta, jog kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dÄl nusikalstamos veikos, kurios faktinÄs aplinkybÄs iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dÄstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybÄ teisiamajame posÄdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.Å ioje baudž.byloje buvo atliktas objektyvus ikiteisminis tyrimas, tiriamos aplinkybÄs ir dÄl V.
S. galimai tyÄinio nužudymo, taÄiau nesant tokių duomenų, pagrįstai byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui kaltinant V. K. pagal LR BK 140str.1d., pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinÄjo baudž.bylÄ , tinkamai įvertino ir konstatavo faktines aplinkybes.Baudžiamojoje byloje pateiktos, tirtos, vertintos specialistų iÅ¡vados : 2009-04-20 â 2009-05-19 Nr. M 147/09(06), 2009-07-16 Nr. M 63-147/09(06), A.Garmaus specialisto konsultacinÄ iÅ¡vada 2010-09-20 â 2010-09-29 Nr. A-KI-116-25, ekspertizÄs aktas 2011-04-06 â 2011-04-12 Nr. EKM 46/11(01).
Atitinkamai specialisto iÅ¡vadoje 2009-04-20 â 2009-05-19 Nr. M 147/09(06) konstatuota, kad V. S. mirtis įvyko dÄl mechaninio uždusimo uždarius kvÄpavimo takus vandeniu, konstatuotos kraujosruvos veide, rankose, krÅ«tinÄje, kojose, intoksikacija alkoholiu. Specialisto iÅ¡vadoje 2009-07-16 Nr. M 63-147/09(06) konstatuota, jog padaryti kÅ«no sužalojimai įvairiose vietose mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje, kad netolygiai intensyvios kraujosruvos žastų vidiniuose pavirÅ¡iuose padarytos galimai spaudžiant rankų pirÅ¡tais, neatmetama galimybÄ po patirtų sužalojimų atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus, nÄra medicininių duomenų apie individualių žalojanÄių daiktų savybes.Specialisto A.Garmaus konsultacinÄje iÅ¡vadoje 2010-09-20 â 2010-09-29 Nr. A-KI-116-25 pleÄiamai aiÅ¡kinamos subjektyviai suprastos įvykio aplinkybÄs, atitinkamai dÄl V.
S. sveikatos sužalojimo, mirties pažymÄta, jog pritarta dÄl mirties laiko, kad dÄl patirtų smÅ«gių į veido sritį galÄjÄs netekti sÄ monÄs, kad žastų vidiniuose pavirÅ¡iuose konstatuotos didelÄs kraujosruvos galimai atsirado dÄl spaudimo rankų pirÅ¡tais, galimai tempiant grindiniu ar žeme, dviese stipriai suÄmus už žastų, kad V. S. nutempti iki tvenkinio galÄjo, bÅ«tų pajÄgÄ bent du asmenys. EkspertizÄs akte 2011-04-06 â 2011-04-12 Nr. EKM 46/11(01) iÅ¡samiai argumentuotas tyrimas, konstatuota, jog V.
S. mirties priežastimi buvo prigÄrimas vandenyje, lavone nustatytos daugybinÄs kraujosruvos bei odos nubrozdinimai veide, rankose, krÅ«tinÄje, dubens srityje, kojose, kad sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kad smulkios daugybinÄs kraujosruvos blauzdų priekiniuose pavirÅ¡iuose bei kraujosruva kairÄs Å¡launies apatiniame treÄdalyje galÄjo atsirasti atsitrenkiant į pavirÅ¡ius buityje, kad po kÅ«no sužalojimų gavimo galÄjo atlikinÄti savarankiÅ¡kus veiksmus, nustatyti sužalojimai paaiÅ¡kinami 9 smÅ«gių rankomis ir kojomis, sužalojimuose neatsispindi traumuojanÄių daiktų ar pavirÅ¡ių individualÅ«s požymiai, masyvios kraujosruvos žastuose labiausiai tikÄtina atsirado smÅ«gių pasekoje nukentÄjusiajam prisidengiant sulenktomis rankomis nuo į galvÄ suduodamų smÅ«gių.     Motyvuojant, aptariant apeliaciniame skunde keliamus ginÄytinus klausimus, pažymÄtina, jog keliskart apžiÅ«rÄjus įvykio vietÄ , nebuvo konstatuota, nesurasti pÄdsakai dÄl tariamai galimo asmens vilkimo grindiniu, žeme.
Kompetentingiausiu iÅ¡ atliktų, specialių žinių reikalaujanÄių tyrimų, ekspertizÄs aktu iÅ¡samiausiai atskleista, jog V. S. žastų vidiniuose pavirÅ¡iuose konstatuotos didoko dydžio kraujosruvos atsirado dÄl patirtų smÅ«gių besiginant, dengiant veidÄ rankomis, kas objektyviai įmanoma ir atitinka gyvenimiÅ¡kas aplinkybes. Aptariant ir vertinant asmenų, buvusių patalpoje tuo metu, kuomet įvyko konfliktas bei V. K. sumuÅ¡Ä V. S., parodymus, svarbu pažymÄti, kad jie visi buvo neblaivÅ«s, girtumo laipsniai sunkÅ«s, suvokimas bei perteikimas aplinkybių įvairus, smÅ«giuota keliskart rankomis ir koja bei niekas smÅ«gių skaiÄiaus tiksliai neskaiÄiavo, nuo grindų V.
S. buvo keliamas, vienu smÅ«gio poveikiu dažnai padaromi keli sužalojimai, po patirto fizinio smurto V. S. buvo sÄ moningas.  Kaltinimas V. K. pareikÅ¡tas inkriminuojant ne mažiau septynis trauminius poveikius į įvairias kÅ«no vietas, padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai konstatuota ir teismo nuosprendžiu. TeisÄjų kolegijos nuomone tai atitinka faktines aplinkybes, nors kaltinamojo bei liudytojo parodymais, taip pat specialistų iÅ¡vadomis bei ekspertizÄs aktu buvo nurodomi nevienodi smÅ«gių skaiÄiai, nes ne mažiau kaip septyni trauminiai poveikiai patvirtina ir galimÄ didesnį jų kiekį.
Ikiteisminio tyrimo bei teismų praktikoje dažni atvejai, kuomet objektyviai neįmanoma nustatyti ir įrodyti visų bei kiekvieno konkretaus trauminio poveikio ir padaryto sužalojimo aplinkybių, todÄl asmeniui inkriminuojami pasitvirtinÄ smurtavimo duomenys. Esminis faktas, jog Å¡ie trauminiai poveikiai nesukÄlÄ nukentÄjusiojo mirties.   Specialisto iÅ¡vada 2010-01-15 â 2010-02-22 Nr. S 482/09(01) konstatuota, kad nuoplovose nuo grindų, nuo akmeninio grindinio rasti žmogaus kraujo pÄdsakai, taÄiau kam priklauso negali pasakyti, nes negautas DNR reakcijos produktas.
Å i iÅ¡vada, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina aplinkybÄs, kad rasti kraujo pÄdsakai priklausÄ bÅ«tent V. S.. Kaip matyti iÅ¡ baudž.bylos, iÅ¡gertuvÄs vyko nebaigtame statyti, remontuoti sodo namelyje, kitų asmenų susižeidimo dirbant darbus aplinkybÄ neatmestina. Vertinant esanÄius įrodymus pažymÄtina ir tai, jog įvykio vieta â prie pat pakankamai gilaus vandens telkinio esantis sodo namelis, nesant saugaus atitvaro, aukÅ¡tesnÄs tvoros, yra ypaÄ nesaugi. Tai itin reikÅ¡minga girtaujantiems asmenims, ir dar jei girtumo laipsnis sunkus (3,71proc. promilių).
IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog V. S. ir V. K., abu bÅ«dami girti, tarpusavyje konfliktavo, blaivesnis V. K. sumuÅ¡Ä rankomis ir kojomis V. S., Å¡iam kraujavo iÅ¡ veido, tai patvirtino keli liudytojai. VisiÅ¡kai suprantamas elgesys iÅ¡valyti patalpos vietÄ , toliau tÄsiant girtavimÄ . BesitÄsiant girtavimui, tik po kurio laiko V. S. iÅ¡Äjo laukan, kiti asmenys nežiÅ«rÄjo kur Å¡is nuÄjÄs, kai ilgokai negrįžo, tuomet Äjo kieman ieÅ¡koti, netgi D. G. bandÄ bristi vandenin ieÅ¡kodamas ar neįkritÄs į vandenį, bet buvo gilu ir vanduo Å¡altas, todÄl Å¡io kelnÄs liko Å¡lapios.
Asmenys, likÄ su V. S., nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nekeitÄ reikÅ¡mingų aplinkybių, apklaustųjų asmenų parodymai nuoseklÅ«s, atitinka įvykio eigÄ . Niekas nematÄ, ar V. S., kuomet Å¡iam kraujavo iÅ¡ veido, pats nenuÄjo prie tvenkinio kranto nusiprausti vandenyje, todÄl galÄjÄ likti kraujo pÄdsakai. Pateiktos specialistų iÅ¡vados nurodo, jog po patirto sumuÅ¡imo V. S. buvo sÄ moningas, galÄjo kalbÄti, vaikÅ¡Äioti, kas atitinka ir apklaustų asmenų parodymus. Specialistų iÅ¡vadomis bei ekspertizÄs aktu nepatvirtinta, jog V.
S. mirtis bÅ«tų buvusi smurtinÄ, kad jis buvÄs nužudytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ nukentÄjusios civilinį ieÅ¡kinį, nes V. K. nenužudÄ V. S., tik sumuÅ¡Ä bei nežymiai sutrikdÄ sveikatÄ , V. S. bÅ«damas girtas pats nuskendo. Norminių aktų reikalavimai, teismų praktika nurodo, jog neturtinÄ Å¾ala atlyginama tiesiogiai nukentÄjusiems asmenims, o asmeniui dÄl nusikalstamos veikos mirus, neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti atlyginama tretiems asmenims, taÄiau V.
S. mirtis nÄra priežastiniame ryÅ¡yje su V. K. padarytu nusikaltimu. Norminių aktų reikalavimai bei teismų praktika nurodo, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnį, nukentÄjusiuoju pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinÄs, turtinÄs ar moralinÄs žalos. NukentÄjusiajam mirus nuo nusikalstamos veikos, jo Å¡eimos nariams (LR BPK 38str.) ar (ir) artimiesiems giminaiÄiams (LR BPK 248str.1d.) padaroma moralinÄ (dvasiniai iÅ¡gyvenimai) ir turtinÄ (gydymo, laidojimo iÅ¡laidos) žala.
Å ie asmenys atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje nurodytus požymius. TodÄl kai nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentÄjÄs asmuo mirÅ¡ta, tik tuomet kiti asmenys pripažįstami nukentÄjusiaisiais. Tik mirus nukentÄjusiajam, kiti asmenys turi visas nukentÄjusiojo teises, tarp jų â BPK 44 straipsnyje numatytÄ teisÄ reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taip pat gauti dÄl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .                Atsižvelgiant į visumÄ aukÅ¡Äiau paminÄtų aplinkybių, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,              n u t a r i a:              nukentÄjusiosios L. S. apeliacinį skundÄ atmesti.               Kolegijos pirmininkas                           Egidijus Jonas GrigaraviÄius               TeisÄjai                                        Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis