Legislator Case Law & Legislation
925daf67-539a-4f6c-a8cd-1ff5d96829aa AI generated

925daf67-539a-4f6c-a8cd-1ff5d96829aa · Kauno apygardos teismas

Case Number 925daf67-539a-4f6c-a8cd-1ff5d96829aa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

S., nuteistajam V. K., gynėjai advokatei Vidutei TiÅ¡kuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios L. S. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant V. K. nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose. Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestas.

Legislator headnote

AI generated

925daf67-539a-4f6c-a8cd-1ff5d96829aa · Kauno apygardos teismas: Todėl apeliantės nuomone, jos sÅ«nus V. S. mirė ne nuo nelaimingo atsitikimo, bet nuo tyčinio nužudymo, kurį įvykdė abu ar vienas liudytojai namelyje rasti grįžusios K. M.. O liudytojas, kurio rÅ«bai buvo Å¡lapi, neabejotinai vandenyje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. S., kad Å¡is prigertų. Todėl nuosprendis nėra teisingas, nes ne visi kalti asmenys patraukti atsakomybėn. Be to, V. S. mirties priežastis ne ta, kuri yra oficialiai nustatyta, tikroji jo mirties priežastis nenustatyta.Apeliantės nuomone, ieÅ¡kinio atmetimas nepagrįstas, nes ji nukentėjusioji Å¡ioje baudž.byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius                                       Baudžiamoji byla Nr.1A-201-508/2012Teisėja: D.Atajeva                                       Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00416-2009-1                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.3.3; (S)                                                     2.4.6                                                                 N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. kovo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai L.

S., nuteistajam V. K., gynėjai advokatei Vidutei TiÅ¡kuvienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios L. S. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal LR BK 140 str. 1d. laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant V. K. nuo 23 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose. Nukentėjusiosios L. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atmestas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: V. K. pagal LR BK 140 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2009-04-18 apie 23.30 val. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su V. S. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam V. S. ne mažiau septynių smÅ«gių į veidÄ , krÅ«tinę, rankas, ko pasekoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji L.

S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nuosprendį, kaltus asmenis dėl jos sÅ«naus nužudymo patraukti atsakomybėn ir nuteisti. Apeliantė teigia, kad jos sÅ«nus 2009-04-19 apie 1.30-2 val. buvo nužudytas. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog įvertinus V. K., liudytojų D. G., M. Ž., K. M. parodymus, galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. galėjo ranka suduoti V. S. į veidÄ nuo 1 iki 2-3 kartų bei spirti taip pat nuo 1 iki 2-3 kartų. Pagal V. K. ir liudytojų parodymus, V.

S. viso suduota smÅ«gių 6 kartai. Tokios iÅ¡vados nuosprendyje teismas nepadarė. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 63-147/09 (06) nurodoma, kad V. S. per konfliktÄ su V. K. patyrė sužalojimus padarytus mažiausiai 12 trauminių poveikių pasėkoje. Pusę iÅ¡ jų atlikti prie aplinkybių nurodomų V. K. ir apklaustų liudytojų. Nebuvo nustatyta kada, prie kokių aplinkybių suduoti kiti 6 smÅ«giai. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 147/09 (06) yra nurodyta sužalojimų, kurių kilmės aplinkybės nenustatytos.

Tai ypač pasakytina apie sužalojimus vidinėse žasto srityse. Teismo medicinos specialistas A.A.Garmus savo konsultacinėje 2010-09-20 išvadoje Nr. A-KI-116-25 dėl sužalojimų, kurių smūgių sudavimo aplinkybėmis niekaip negali atsirasti, pateikia samprotavimus, kad iš teismo medicininės praktikos žinoma, kad kraujosruvos abiejų žastų vidiniuose paviršiuose negali atsirasti nei nuo smūgių sudavimo, o juo labiau griūvant ir atsitrenkiant. A.A.Garmus teigia, kad vertinant tokių poodinių kraujosruvų atsiradimo galimybes V.

S. abiejų žastų vidiniuose paviršiuose belieka vienintelis paaiškinimas - jų atsiradimo priežastimi galėjo būti stiprus žastų spaudimas rankų pirštais, o kraujosruva dešiniame žaste dydis -net 15x11 cm liudija, kad ši poodinė kraujosruva galėjo gautis spaudžiant dviejų rankų pirštais. A.A.Garmus neatmeta galimybė, kad tokie žastų vidinių paviršių sužalojimai galėjo gautis tempiant V. S. grindiniu ar žeme, stipriai dviese paėmus už žastų. Jis paaiškina, kad vandens gylis tvenkinyje prie balkono buvo apie 1 m, o V.

S. Å«gis vos ne dvigubai didesnis, be to jis nesirgo jokiomis ligomis, kurios galėtų susikomplikuoti patekus į Å¡altÄ vandenį. O iÅ¡gertas didelis alkoholio kiekis vargu ar galėjo prigėrimui turėti didesnės reikÅ¡mės, nes byloje yra žinoma, kad V. S. alkoholinius gėrimus vartojo dažnai ir po daug, tačiau niekada labai nepasigerdavo. Be to, byloje yra žinoma, kad buvo rastas kraujas ant grindinio prie tvenkinio ties ta vieta, kur buvo rastas V. S. kÅ«nas vandenyje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2009-04-19 dienÄ tarp 1:00 ir 2:00 valandos namelyje lieka trys asmenys:

D. G., R. K. ir V. S.. Maždaug apie tÄ laikÄ V. S. "patenka" į vandenį ir prigeria, tikslesnį laikÄ nurodo K. M., kad 1:30 val iÅ¡važiuoja į degalinę rÅ«kalų pirkti, grįžta 2:00 val. ir V. S. nėra. Kai grįžta namelyje ji randa tik R. K. ir D. G., kurio rÅ«bai Å¡lapi. Ant grindinio kraujo dėmė, ties ta vieta, kur prÅ«de buvo rastas V. S. kÅ«nas. Randamos dėmės ant V. S. kÅ«no tose vietose kuriose nuo suduotų pagal bylos aplinkybes smÅ«gių, sužalojimų atsirasti negali ir negali atsirasti nuo griuvimo, - tai žymės Å¾Ä stuose.

Todėl apeliantės nuomone, jos sÅ«nus V. S. mirė ne nuo nelaimingo atsitikimo, bet nuo tyčinio nužudymo, kurį įvykdė abu ar vienas liudytojai namelyje rasti grįžusios K. M.. O liudytojas, kurio rÅ«bai buvo Å¡lapi, neabejotinai vandenyje panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. S., kad Å¡is prigertų. Todėl nuosprendis nėra teisingas, nes ne visi kalti asmenys patraukti atsakomybėn. Be to, V. S. mirties priežastis ne ta, kuri yra oficialiai nustatyta, tikroji jo mirties priežastis nenustatyta.Apeliantės nuomone, ieÅ¡kinio atmetimas nepagrįstas, nes ji nukentėjusioji Å¡ioje baudž.byloje.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nukentėjusiÄ jÄ , praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistÄ jį, gynėjÄ , prokurorę, praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nukentėjusios apeliacinis skundas atmetamas.                              Apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį, įvertinti baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, paÅ¡alinti neatitikimus tarp nuosprendyje konstatuotų aplinkybių, kvalifikuoti faktines aplinkybes kaip tyčinį nužudymÄ veikiant bendrininkų grupėje, tenkinti civilinį ieÅ¡kinį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.                            Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo V.

K. nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 140str.1d., teisingai paskyrė bausmę, laikantis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai iÅ¡sprendė civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta. LR BPK 1str. nustatyta, kad viena iÅ¡ baudžiamojo proceso paskirčių tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas asmens padarytoje veikoje.Apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas, kai juo įrodyta objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , kaltė, kuri yra bendrų nusikalstamos veikos požymių visuma.

Kaltė turi savo turinį. LR BK 2str.4d. nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Dėl kaltės priimant nuosprendį neturi kilti abejonių. Nusikaltimo sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant asmens patraukimÄ Â baudžiamojon atsakomybėn. Nusikaltimo  sudėties elementai - tai objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusikaltimo sudėties elementai bÅ«tini sÄ sajoje su nusikalstama veika. Nesant bent vieno iš nusikaltimo sudėties elementų, veika negali bÅ«ti pripažįstama nusikaltimu.

Nusikaltimo sudėties nebuvimas yra vienas iÅ¡ pagrindų teismui priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.LR BK 255 str. nustato nagrinėjimo teisme ribas, atitinkamai Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2 dalyje nurodyta, jog kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.Å ioje baudž.byloje buvo atliktas objektyvus ikiteisminis tyrimas, tiriamos aplinkybės ir dėl V.

S. galimai tyčinio nužudymo, tačiau nesant tokių duomenų, pagrįstai byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui kaltinant V. K. pagal LR BK 140str.1d., pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudž.bylÄ , tinkamai įvertino ir konstatavo faktines aplinkybes.Baudžiamojoje byloje pateiktos, tirtos, vertintos specialistų iÅ¡vados : 2009-04-20 – 2009-05-19 Nr. M 147/09(06), 2009-07-16 Nr. M 63-147/09(06), A.Garmaus specialisto konsultacinė iÅ¡vada 2010-09-20 – 2010-09-29 Nr. A-KI-116-25, ekspertizės aktas 2011-04-06 – 2011-04-12 Nr. EKM 46/11(01).

Atitinkamai specialisto išvadoje 2009-04-20 – 2009-05-19 Nr. M 147/09(06) konstatuota, kad V. S. mirtis įvyko dėl mechaninio uždusimo uždarius kvėpavimo takus vandeniu, konstatuotos kraujosruvos veide, rankose, krūtinėje, kojose, intoksikacija alkoholiu. Specialisto išvadoje 2009-07-16 Nr. M 63-147/09(06) konstatuota, jog padaryti kūno sužalojimai įvairiose vietose mažiausiai dvylikos trauminių poveikių pasekoje, kad netolygiai intensyvios kraujosruvos žastų vidiniuose paviršiuose padarytos galimai spaudžiant rankų pirštais, neatmetama galimybė po patirtų sužalojimų atlikti savarankiškus veiksmus, nėra medicininių duomenų apie individualių žalojančių daiktų savybes.Specialisto A.Garmaus konsultacinėje išvadoje 2010-09-20 – 2010-09-29 Nr. A-KI-116-25 plečiamai aiškinamos subjektyviai suprastos įvykio aplinkybės, atitinkamai dėl V.

S. sveikatos sužalojimo, mirties pažymėta, jog pritarta dėl mirties laiko, kad dėl patirtų smÅ«gių į veido sritį galėjęs netekti sÄ monės, kad žastų vidiniuose pavirÅ¡iuose konstatuotos didelės kraujosruvos galimai atsirado dėl spaudimo rankų pirÅ¡tais, galimai tempiant grindiniu ar žeme, dviese stipriai suėmus už žastų, kad V. S. nutempti iki tvenkinio galėjo, bÅ«tų pajėgę bent du asmenys. Ekspertizės akte 2011-04-06 – 2011-04-12 Nr. EKM 46/11(01) iÅ¡samiai argumentuotas tyrimas, konstatuota, jog V.

S. mirties priežastimi buvo prigėrimas vandenyje, lavone nustatytos daugybinės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai veide, rankose, krÅ«tinėje, dubens srityje, kojose, kad sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kad smulkios daugybinės kraujosruvos blauzdų priekiniuose pavirÅ¡iuose bei kraujosruva kairės Å¡launies apatiniame trečdalyje galėjo atsirasti atsitrenkiant į pavirÅ¡ius buityje, kad po kÅ«no sužalojimų gavimo galėjo atlikinėti savarankiÅ¡kus veiksmus, nustatyti sužalojimai paaiÅ¡kinami 9 smÅ«gių rankomis ir kojomis, sužalojimuose neatsispindi traumuojančių daiktų ar pavirÅ¡ių individualÅ«s požymiai, masyvios kraujosruvos žastuose labiausiai tikėtina atsirado smÅ«gių pasekoje nukentėjusiajam prisidengiant sulenktomis rankomis nuo į galvÄ suduodamų smÅ«gių.     Motyvuojant, aptariant apeliaciniame skunde keliamus ginčytinus klausimus, pažymėtina, jog keliskart apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , nebuvo konstatuota, nesurasti pėdsakai dėl tariamai galimo asmens vilkimo grindiniu, žeme.

Kompetentingiausiu iÅ¡ atliktų, specialių žinių reikalaujančių tyrimų, ekspertizės aktu iÅ¡samiausiai atskleista, jog V. S. žastų vidiniuose pavirÅ¡iuose konstatuotos didoko dydžio kraujosruvos atsirado dėl patirtų smÅ«gių besiginant, dengiant veidÄ rankomis, kas objektyviai įmanoma ir atitinka gyvenimiÅ¡kas aplinkybes. Aptariant ir vertinant asmenų, buvusių patalpoje tuo metu, kuomet įvyko konfliktas bei V. K. sumušė V. S., parodymus, svarbu pažymėti, kad jie visi buvo neblaivÅ«s, girtumo laipsniai sunkÅ«s, suvokimas bei perteikimas aplinkybių įvairus, smÅ«giuota keliskart rankomis ir koja bei niekas smÅ«gių skaičiaus tiksliai neskaičiavo, nuo grindų V.

S. buvo keliamas, vienu smÅ«gio poveikiu dažnai padaromi keli sužalojimai, po patirto fizinio smurto V. S. buvo sÄ moningas.  Kaltinimas V. K. pareikÅ¡tas inkriminuojant ne mažiau septynis trauminius poveikius į įvairias kÅ«no vietas, padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tai konstatuota ir teismo nuosprendžiu. Teisėjų kolegijos nuomone tai atitinka faktines aplinkybes, nors kaltinamojo bei liudytojo parodymais, taip pat specialistų iÅ¡vadomis bei ekspertizės aktu buvo nurodomi nevienodi smÅ«gių skaičiai, nes ne mažiau kaip septyni trauminiai poveikiai patvirtina ir galimÄ didesnį jų kiekį.

Ikiteisminio tyrimo bei teismų praktikoje dažni atvejai, kuomet objektyviai neįmanoma nustatyti ir įrodyti visų bei kiekvieno konkretaus trauminio poveikio ir padaryto sužalojimo aplinkybių, todėl asmeniui inkriminuojami pasitvirtinę smurtavimo duomenys. Esminis faktas, jog šie trauminiai poveikiai nesukėlė nukentėjusiojo mirties.   Specialisto išvada 2010-01-15 – 2010-02-22 Nr. S 482/09(01) konstatuota, kad nuoplovose nuo grindų, nuo akmeninio grindinio rasti žmogaus kraujo pėdsakai, tačiau kam priklauso negali pasakyti, nes negautas DNR reakcijos produktas.

Ši išvada, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina aplinkybės, kad rasti kraujo pėdsakai priklausė būtent V. S.. Kaip matyti iš baudž.bylos, išgertuvės vyko nebaigtame statyti, remontuoti sodo namelyje, kitų asmenų susižeidimo dirbant darbus aplinkybė neatmestina. Vertinant esančius įrodymus pažymėtina ir tai, jog įvykio vieta – prie pat pakankamai gilaus vandens telkinio esantis sodo namelis, nesant saugaus atitvaro, aukštesnės tvoros, yra ypač nesaugi. Tai itin reikšminga girtaujantiems asmenims, ir dar jei girtumo laipsnis sunkus (3,71proc. promilių).

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog V. S. ir V. K., abu bÅ«dami girti, tarpusavyje konfliktavo, blaivesnis V. K. sumušė rankomis ir kojomis V. S., Å¡iam kraujavo iÅ¡ veido, tai patvirtino keli liudytojai. VisiÅ¡kai suprantamas elgesys iÅ¡valyti patalpos vietÄ , toliau tęsiant girtavimÄ . Besitęsiant girtavimui, tik po kurio laiko V. S. išėjo laukan, kiti asmenys nežiÅ«rėjo kur Å¡is nuėjęs, kai ilgokai negrįžo, tuomet ėjo kieman ieÅ¡koti, netgi D. G. bandė bristi vandenin ieÅ¡kodamas ar neįkritęs į vandenį, bet buvo gilu ir vanduo Å¡altas, todėl Å¡io kelnės liko Å¡lapios.

Asmenys, likę su V. S., nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nekeitė reikÅ¡mingų aplinkybių, apklaustųjų asmenų parodymai nuoseklÅ«s, atitinka įvykio eigÄ . Niekas nematė, ar V. S., kuomet Å¡iam kraujavo iÅ¡ veido, pats nenuėjo prie tvenkinio kranto nusiprausti vandenyje, todėl galėję likti kraujo pėdsakai. Pateiktos specialistų iÅ¡vados nurodo, jog po patirto sumuÅ¡imo V. S. buvo sÄ moningas, galėjo kalbėti, vaikščioti, kas atitinka ir apklaustų asmenų parodymus. Specialistų iÅ¡vadomis bei ekspertizės aktu nepatvirtinta, jog V.

S. mirtis bÅ«tų buvusi smurtinė, kad jis buvęs nužudytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nukentėjusios civilinį ieÅ¡kinį, nes V. K. nenužudė V. S., tik sumušė bei nežymiai sutrikdė sveikatÄ , V. S. bÅ«damas girtas pats nuskendo. Norminių aktų reikalavimai, teismų praktika nurodo, jog neturtinė žala atlyginama tiesiogiai nukentėjusiems asmenims, o asmeniui dėl nusikalstamos veikos mirus, neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama tretiems asmenims, tačiau V.

S. mirtis nėra priežastiniame ryšyje su V. K. padarytu nusikaltimu. Norminių aktų reikalavimai bei teismų praktika nurodo, jog pagal Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnį, nukentėjusiuoju pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Nukentėjusiajam mirus nuo nusikalstamos veikos, jo šeimos nariams (LR BPK 38str.) ar (ir) artimiesiems giminaičiams (LR BPK 248str.1d.) padaroma moralinė (dvasiniai išgyvenimai) ir turtinė (gydymo, laidojimo išlaidos) žala.

Å ie asmenys atitinka Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje nurodytus požymius. Todėl kai nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjęs asmuo mirÅ¡ta, tik tuomet kiti asmenys pripažįstami nukentėjusiaisiais. Tik mirus nukentėjusiajam, kiti asmenys turi visas nukentėjusiojo teises, tarp jų – BPK 44 straipsnyje numatytÄ teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .                Atsižvelgiant į visumÄ aukščiau paminėtų aplinkybių, skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,              n u t a r i a:              nukentėjusiosios L. S. apeliacinį skundÄ atmesti.               Kolegijos pirmininkas                           Egidijus Jonas Grigaravičius               Teisėjai                                        Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis