925bfcf5-806e-4eb5-a9d1-3efce435d8f4 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS(S) NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 13 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vidai Å urpienei, Lilijai Drizgienei,dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam A. J., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, kaltinamajam V. B., jo gynėjai advokatei Genei Leigienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ privataus kaltinimo tvarka pagal privataus kaltintojo A.

J. skundÄ , kuriojeV. B., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, Å«kininkas, vedęs, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: V. B. 2011 m. laikotarpyje nuo rugsėjo 25 d. iki rugsėjo 30 d., tikslus laikas nenustatytas, A. J. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia iÅ¡pjovė brandų sodÄ : 21 vnt. obelų, 3 vnt. kriauÅ¡ių ir 3 vnt. vyÅ¡nių, tuo padarydamas nukentėjusiajam A.

J. 5160,00 Lt turtinę žalÄ .Kaltinamasis V. B. nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu neprisipažino.Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. parodė, kad 2011 m. lapkričio 3 d. pradėjo kirsti sodÄ ir nebaigė, nes pradėjo raÅ¡yti skundus į policijÄ . Nupjovė 15-17 vnt. obelų, 1 vnt. kriaušę, 3-5 vnt. vyÅ¡nių. 2011 m. A. J. neturėjo nuosavybės teisių ir nebuvo įregistravęs. A. J. savo įgytas teises į savo žemės sklypÄ Nr. 88 įregistravo 2013-04-19 ir įgijo teises ir pareigas.

Jo sodas yra 22 a, jis žinodamas ribas kirto savo sodÄ , ne A. J. Kai sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su (duomenys neskelbtini), ji sklypo ribų jam neparodė. Tie medžiai pagal A. B. 2011-05-15 matavimus ir sodas buvo jo žemės sklype Nr. 86, o ne A. J. žemės sklype Nr. 88 (117-118 b. l.).Nors kaltinamasis V. B. ir neigia savo kaltę, teigia, kad iÅ¡pjovė savo sodo medžius, tačiau jo kaltė nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu grindžiama teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, o bÅ«tent:Nukentėjusiojo A.

J. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sodas visÄ laikÄ priklausė jo tėvams bei jam, ten jo tėviÅ¡kė. 1996 m. apskrities valdytojo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,93 ha. SodÄ jis visÄ laikÄ prižiÅ«rėjo. Kai matininkas B. priėjo prie sodo, B. pradėjo aiÅ¡kinti, kad jam sodas priklauso (118 b. l.).Liudytojų A. J., Z. J. ir J. P. parodymais, kurie patvirtino, kad matė kaip V. B. pjovė A. J. sodÄ (118-120 b. l.).Be to, Å¡ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R.

K., kuris teisiamajame posėdyje patvirtino, kad padarė viso kvartalo matavimus. A. J. sklypas buvo mažesnis pagal plotÄ . Matuodamas ribas rėmėsi 2012-04-23 dienos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡u, pagal kurį A. J. priklausė 2,92 ha žemės sklypas.Teismas pažymi, kad kaltinamasis iÅ¡ esmės neneigia, kad iÅ¡pjovė sode buvusius medžius, tačiau kaltinamojo suvokimu jis iÅ¡pjovė savo sodo medžius. Sprendžiant kaltinamojo V. B. kaltės klausimÄ , Å¡ioje byloje svarbu ne objektyvioji pusė, o objektas, t. y. svetimas turtas, nes kaltinamojo V.

B. teigimu jis išpjovė ne svetimo sodo medžius, o savo. Toks klaidingas kaltinamojo suvokimas nulemtas jo netinkamo suvokimo ir rašytinių įrodymų vertinimo vienpusiškai, neatsižvelgiant į rašytiniuose įrodymuose nurodytus faktus bei nevertinant visų įrodymų visumos bei kai kurių svarbių aplinkybių. Kaip antai, kaltinamasis V. B. teigia, kad A. J. neturėjo nuosavybės ir nebuvo jos įregistravęs iki 2013-04-19. Nors tuo tarpu iš Telšių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gruodžio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A.

J. atstatytos nuosavybės teisės į 3,05 ha žemės (128-129 b. l.). TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-10-01 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. (sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)) perduota 2,92 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (130 b. l.). O 2013 m. kovo 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino A. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto kadastro duomenis: bendras plotas – 2,4989 ha, bei kompensavo už kadastriniais matavimais nustatytÄ 0,4211 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto skirtumÄ (131-132 b. l.).

Pažymėtina, kad šie duomenys (apie nuosavybės teises) atsispindi skirtingu laiku atspausdintuose nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, tiek tame, kuriuo rėmėsi matininkas R. K. (2012-04-23 dienos) (103 b. l.), tiek pateiktame prie privataus kaltinimo skundo (2013-04-19 dienos) (15 b. l.).Taigi, kaip nustatyta šioje byloje, nukentėjusiajam A. J. nuosavybės teise nuo 1996-12-24 priklauso 2,4989 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo V. B. teiginiai, kad nukentėjusiajam A. J. tepriklauso 1,77 ha, kad tada kai A. J. atiduos jam 66 a, viskas bus iÅ¡spręsta taikiai, teisiÅ¡kai visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini. Tai, kad VÄ® Registrų centro TelÅ¡ių filialo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo įraÅ¡yti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , t. y. nebuvo suderintas žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes kerta sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribÄ (81-82 b. l.), kuo ypatingai remiasi kaltinamasis V.

B., neleidžia teigti, kad nukentėjusiojo A. J. žemės sklypo ribos nebuvo patikslintos. Kaip minėta, kaltinamasis byloje esančius rašytinius įrodymus vertina siaurai, ir neatkreipė dėmesio, nors būdamas kaip kiekvienas protingas ir apdairus asmuo, turėjo ir galėjo žinoti, kad visgi nukentėjusiojo A. J. žemės sklypo ribos buvo patikslintos, tai pažymėta žemės sklypo plane, ant kurio yra VĮ Registrų centro Telšių filialo 2012-04-17 spaudas, kuriuo patvirtinta, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (18; 110 b. l.).

Be to, kadastro žymos nurodytos ir paskutiniame (2013-04-19) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (15-16 b. l.), kuriame nurodyta tiek patikslintas sklypo plotas, tiek kadastrinių matavimų atlikimas (kadastro žyma) nuo 2013-04-19. Teismas pažymi, kad ankstesniame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (2012-04-23), kuriuo rėmėsi matininkas R. K. kadastro žymos iš viso nebuvo, o kaip savininkas nurodytas A. J., įrašas galioja nuo 1999-10-01 (103 b. l.).

Taigi, esant tokioms aplinkybėms galima pagrįstai teigti, kad sodo medžiai, kuriuos nupjovė kaltinamasis V. B., buvo nukentėjusiajam A. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).Taigi, teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo V.

B. kaltę padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje.Kaltinamojo V. B. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, kadangi jis savo tyčiniais veiksmais sunaikino svetimÄ turtÄ , padarydamas didesnę nei 3 MGL, bet mažesnę nei 250 MGL suma, kas atitinka BK 187 straipsnio 1 dalį.Skiriant kaltinamajam V. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas.

Kaltinamasis V. B. anksčiau neteistas. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam V. B. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmę – baudÄ . Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. B. kardomoji priemonė neskirtina.Nukentėjusysis A. J. pareiÅ¡kė 5160,00 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos ir 50000,00 Lt dėl neturtinės žalos.IeÅ¡kinys dėl turtinės žalos yra pagrįstais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, paties nukentėjusiojo įvertinimu, ginčo dėl nupjautų medžių vertės nėra, kaltinamasis nurodytai medžių vertei neprieÅ¡taravo, todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiÅ¡kai.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tinai atsižvelgiama ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ .

Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusiÄ teismų praktikÄ .Kaip matyti iÅ¡ teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų, nukentėjusysis A.

J. yra garbaus amžiaus, po ligos (erkinio encefalito), iÅ¡kirstas sodas yra jo tėviÅ¡kė, kur gimė ir augo. Kad bÅ«tent dėl iÅ¡kirsto sodo nukentėjusiajam A. J. bÅ«tų pablogėjusi sveikata, tokių duomenų byloje nėra. Nukentėjusysis niekur nesigydė, pasekmių jos sveikatai neatsirado. Nukentėjusiojo nurodyti pergyvenimai, dvasiniai sukrėtimai, nepatogumai nors ir yra deklaratyvÅ«s, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų privatus kaltintojas, nukentėjusysis patyrė Å¡okÄ , verkė, sunkiai tai iÅ¡gyveno, Å¡ias aplinkybes patvirtino liudytojai, todėl konstatuotina, kad A.

J. patyrė neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pasekmes, kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus mano, kad nukentėjusiajam A. J. priteistina 500,00 Lt dydžio neturtinė žala, Å¡i suma, teismo nuomone, yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už patirtus iÅ¡gyvenimus.BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dalį sumažinti.Nukentėjusysis A. J. dėl nusikalstamų kaltinamojo V. B. veiksmų buvo priverstas kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, naudotis advokato pagalba, todėl patyrė 2800,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitai serija LAT 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 715834 ir 2014 m. sausio 31 d. Nr. 715878. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinimas pasitvirtino visa apimtimi, taip pat į tai, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteistas ne visa apimtimi, todėl priteistinos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti sumažintinos iki 1800,00 Lt.

Tokiu bÅ«du iÅ¡ kaltinamojo V. B. iÅ¡ieÅ¡kotina privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam A. J. 1800,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, n u s p r e n d ė: V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 16 MGL (2080,00 Lt) dydžio bauda.Nuteistasis paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiojo A.

J. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. B. nukentėjusiajam A. J. 5160,00 Lt (penkis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų 00 ct) turtinės žalos ir 500,00 Lt (penkis Å¡imtus litų 00 ct) neturtinės žalos.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ V. B. privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam A. J. 1800,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus litų 00 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V.

B. kardomosios priemonės neskirti.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                  Mindaugas Klemenis