2023-03-29 Nr. AB-6860-3-61-3-00470-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-210-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00470-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agrometa“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) 2022 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. (10-12 15.57 Mr) 2-56590 (toliau – ir Raštas).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Rašte neteisėtai konstatavo pareiškėjo ūkinės veiklos vykdymo vietoje (pirtyje) nustatytus pažeidimus – pirties apatinis gultas įrengtas taip, kad jį galima būtų ištraukti ir įstumti atgal. Byloje esantys kiti atsakovo priimti aktai – po 2021 m. lapkričio 19 d. atsakovo atlikto pirties operatyvaus patikrinimo Pušyno kelias 25, Vilniuje, surašė patikrinimo aktą (toliau – Aktas Nr. 1), kuriame nustatė, kad pirties paslaugos teikiamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-595 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 39:2016) 6 punkto reikalavimą, nes pirtyje nepateikta informacija pirties paslaugų vartotojui dėl ištraukiamo gulto. 2022 m. birželio 14 d. pareiškėjas gavo dar vieną patikrinimo aktą Nr. (10-12 15.5.7 Mr)PA-3054 (toliau – Aktas Nr. 2), kuriame atsakovas nurodė, jog „kontrolės metu 2021 m. gruodžio 14 d. el. paštu buvo pateikta informacija, kad laiptelis bus rakinamas, laiptelis skirtas tik techniniam naudojimui t. y. pirtininkui ir patys klientai negali jo išstumti ir atrakinti, kad jis nebūtų išstumiamas, be darbuotojo žinios“.

Pareiškėjas paaiškino, kad Akte Nr. 2 nurodyta informacija yra klaidinanti ir neteisinga, o Aktas Nr. 2 jau sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes yra priimtas grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Aktą Nr. 2 ir Aktą Nr. 1 kaip sudėtinę Akto Nr. 2 dalį, tačiau teismai nutartimis konstatavo, jog nei Aktas Nr. 1, nei Aktas Nr. 2 jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia, nes tai nėra individualūs teisės aktai, o tik tarpiniai procedūriniai dokumentai, kuriais pareiškėjui nėra sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos jokios teisės ir pareigos.

Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio metu civilinėje byloje Nr. e2-594-1019/2023 pareiškėjas gavo atsakovo Raštą, kuriame vėl nepagrįstai teigiama ir kalbama apie tariamą pažeidimą teikiant pirties paslaugą. Rašto teiginiai dėl pažeidimo yra nepagrįsti, todėl Raštas turėtų būti panaikintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. (10-12 15.57 Mr) 2-56590, kuriuo atsakovas informavo S. V. apie jo skundo dėl pirtyje patirtos traumos nagrinėjimo eigą. Rašte nurodoma, jog NVSC Vilniaus departamento specialistų atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę pirtyje pagal S. V. 2021 m. spalio 25 d. skundą ir 2021 m. lapkričio 30 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.5.7 Mr)PA-7077 konstatavo, kad pirties kaitinimosi patalpose apatinis gultas įrengtas taip, kad jį galima būtų ištraukti ir įstumti atgal, pirties paslaugas teikiantiems atsakingiems asmenims buvo nurodyta nedelsiant pašalinti nustatytus pažeidimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento specialistės 2021 m. gruodžio 13 d. grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatė, kad patikrinimo akte nurodytas pažeidimas pašalintas, pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas buvo stabiliai pritvirtintas (užkabintas), gulto ištraukti nepavyko.

Teismas vertino, kad pareiškėjo skundžiamame Rašte nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nėra nustatyta teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės. Raštu jokie privalomieji nurodymai pareiškėjui nesuformuluoti, Rašto adresatas informuojamas apie tyrimo eigą ir anksčiau priimtus patikrinimo aktus, tačiau Raštas nesukelia pareiškėjui jokių pasekmių. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas neturi savarankiškos įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad negali būti administracinės bylos dalyku ir ginčas dėl tokio akto negalimas.

III. Pareiškėjas UAB „Agrometa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė teikia pirties paslaugas pirtyje (pastate), kurios pavadinimas yra Vilniaus miesto viešoji pirtis „Garo fabrikas“ (toliau – ir Pirtis). Atsakovas NVSC 2021 m. lapkričio 19 d. atliko Pirties, esančios Pušyno kelias 25, Vilniuje, operatyvų patikrinimą ir surašė Aktą Nr. 1, kuriame buvo konstatuota, jog pirties paslaugos teikiamos pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 39:2016 6 punkto reikalavimą, nes pirtyje nepateikta informacija pirties paslaugų vartotojui dėl ištraukiamo gulto.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Aktu Nr. 1, pateikė skundą administraciniam teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, kad prašomas panaikinti Aktas Nr. 1 yra tarpinis dokumentas, kadangi Bendrovei iki 2021 m. gruodžio 10 d. pranešus apie nurodyto pažeidimo pašalinimą ar, priešingai, apie tai nepranešus, NVSC pareigūnai turi spręsti dėl tolesnės administracinės procedūros baigties. Ir tik toks sprendimas būtų laikomas galutiniu administracinės procedūros sprendimu, kuris galėtų sukelti pareiškėjui teisines pasekmes.

Pareiškėjas teigia, kad taip pat gavo Aktą Nr. 2, kuriame atsakovas nurodė, jog kontrolės metu 2021 m. gruodžio 14 d. elektroniniu paštu buvo pateikta informacija, kad laiptelis bus rakinamas, jis skirtas tik techniniam naudojimui, t. y. pirtininkui, ir patys klientai negali jo išstumti ir atrakinti be darbuotojo žinios. Kadangi Akte Nr. 2 nurodyta informacija yra klaidinanti ir neteisinga, šis aktas jau sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes yra priimtas grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Aktą Nr. 2 ir Aktą Nr. 1, kaip sudėtinę Akto Nr. 2 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas 2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-594-1019/2023 metu pareiškėjas gavo dar vieną atsakovo 2022 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. Nr. (10-12 15.57 Mr) 2-56590 (Raštas), kuriame nepagrįstai teigiama ir kalbama apie tariamą pažeidimą teikiant pirties paslaugas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei argumentais, kad Raštas tėra tarpinis dokumentas, kuriame konstatuotas atitinkamas pažeidimas, be kita ko, nepašalinto pažeidimo faktas, t. y. nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, nėra nustatyta teisių ir pareigų, nėra taikytos poveikio priemonės. Atsakovas negalėjo Rašte minėti Aktą Nr. 1 ir Aktą Nr. 2, nes ankstesniais teismų sprendimais šie aktai nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Kita vertus, atsakovas Rašte teikdamas informaciją tretiesiems asmenims, vis dėl to vadovaujasi minėtais aktais, todėl jie, kaip ir pats Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Pareiškėjas negali paneigti aktuose ir Rašte atsakovo nurodytos informacijos, nes atsakovas nepriima sprendimo sustabdyti leidimo-higienos paso galiojimą. Pareiškėjo manymu, jam nereikia laukti kol jam leidimas-higienos pasas bus panaikintas, kad tik tuomet galėtų pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, kad pareiškėjo ginčijamas atsakovo raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nesutinka su teismo išvadomis, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, nes vadovaujasi Aktais Nr. 1 ir Nr. 2, o juose kalbama apie pareiškėjo padarytus pažeidimus ir todėl jie kaip ir pats Raštas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes. Pareiškėjo teigimu, šiuose aktuose nustatytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip sukeliančios neigiamas pasekmes pareiškėjui, nurodant pareiškėją padarius pažeidimą ir apie tai informuojant trečiuosius asmenis. Be to, šiais aktais galės vadovautis kiti asmenys (šiuo atveju civilinėje byloje), o pareiškėjas neturės galimybės jį paneigti. Tokiu būdu, pareiškėjo įsitikinimu, pažeidžiamas jo konstitucinės teisės į gynybą principas.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami tarpinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018). Tokio pobūdžio dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Laikomasi pozicijos, kad teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-208/2009). Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomas interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NVSC atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Agrometa“ pirtyje „Garo fabrikas“, esančioje Pušyno kelias 25, Vilniuje, pirties paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 39:2016 6 punkto reikalavimą, t. y. pirtyje nepateikta informacija pirties paslaugų vartotojui dėl ištraukiamo gulto. Patikrinimo aktu pareiškėjas įpareigotas nedelsiant pašalinti nustatytą pažeidimą ir apie tai iki 2021 m. gruodžio 10 d. pranešti NVSC.

Taip pat nustatyta, kad NVSC 2022 m. birželio 14 d. atliko grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę siekiant nustatyti NVSC Akte Nr. 1 nustatytų pažeidimų pašalinimą ir pateiktų nurodymų įgyvendinimą. Kontrolės metu nustatyta, kad pirties kaitinimosi patalpoje apatinis gultas buvo pritvirtintas užraktu, kuris klientams nėra matomas ir neprieinamas.

Iš Rašto turinio matyti, kad jis adresuotas S. V., jame informuojama apie jo skundo nagrinėjimo eigą, nurodoma, kad adresato skunde nurodytas pažeidimas pašalintas atlikus 2021 m. gruodžio 13 d. grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolę atsakovo veiklos vykdymo vietoje (pirties kaitinimosi patalpoje). Rašte nurodyta, kad atsakovo Raštas (atsakymas) į trečiojo asmens (S. V.) skundą gali būti skundžiamas atsakovui, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis S. V. teismui yra pateikęs ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamu atveju gali būti svarbios Rašte ar (ir) Aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 išdėstytos aplinkybės.

Pareiškėjas dėl Akto Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo administraciniam teismui yra pateikęs skundą, kurį Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti. Dėl šios nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022 atmetė atskirąjį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 (Akto Nr. 1 kaip sudėtinės Akto Nr. 2 dalies) ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-647-502/2021 atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytus argumentus sprendžia, kad Raštas nors iš pirmo žvilgsnio savo turiniu yra informacinio pobūdžio dokumentas, tačiau jame išdėstytomis aplinkybėmis yra remiamasi kitoje byloje, pareiškėjo skundai dėl ginčijamų Aktų Nr. 1 ir Nr. 2 administracinių teismų nebuvo priimti ir išnagrinėti iš esmės, todėl šiuo atveju pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje negalima vienareikšmiškai teigti, kad yra akivaizdu, jog Raštas nesukelia ar nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad esant bent menkiausiai abejonei dėl Raštu pareiškėjui sukeliamų teisinių pasekmių, Rašto teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti įvertintas bylą nagrinėjant iš esmės, nes priešingu atveju būtų iš esmės paneigta pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą.

Pastebėtina ir tai, kad klausimą dėl pareiškėjo teisių ir pareigų sprendė viešojo administravimo subjektas, kuris priėmė pareiškėjo atžvilgiu administracinius aktus ir pagal aprašytas aplinkybes daugiau nespręs pareiškėjo klausimo. Susiklosčiusi faktinė situacija, kai pareiškėjas negalėtų skųsti administracinių aktų yra nesuderinama su pareiškėjo teise į veiksmingą teisminę gynybą. Konkrečiu atveju pareiškėjas teisingai akcentuoja, kad pareiškėjui užkirtus kelią kreiptis į teismą, pareiškėjas neturės galimybės paneigti minėtų administracinių aktų, kuriais yra remiamasi civilinėje byloje, kaip padidintą įrodomąją galią turinčiais įrodymais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo ginčijamas Raštas negali sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina perduodant klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrometa“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Veslava Ruskan