2018-05-23 Nr. AB-10200-3-62-3-02512-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1718-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02512-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas Kauno TI), 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2014 m. spalio 19 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas 3,6 kv. m. gyvenamasis plotas, kadangi ankštose 10–14 kv. m. kamerose buvo laikomas su dar penkiais asmenimis. Tokios kalinimo sąlygos pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, sukėlė fizinius skausmus, sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus.

3. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2014 m. spalio 9 d., o išvyko 2014 m. spalio 15 d. Pripažino, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas kameroje, kurioje buvo mažesnis plotas, nei teisės aktais nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma, tačiau šie pažeidimai yra susiję su suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Kauno tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Pažymėjo, kad dėl įstaigos rėžimo specifikos, toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nuolat kinta, taigi pareiškėjui dažnai tekdavo daugiau gyvenamojo ploto, nei nurodyta atsiliepime. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui buvo suteikti pasivaikščiojimai, jis galėjo naudotis kiemeliais su sporto įranga, sporto kambariu su teniso stalais, kompiuterių klase, biblioteka, skaitykla, t. y. priemonėmis, kompensuojančiomis suėmimo sąlygų įtaką. Atsakovas nurodė, kad sveikatos priežiūros ambulatorinių priėmimų žurnale nėra duomenų kad pareiškėjas kreipėsi dėl sveikatos sutrikimų. Pareiškėjo fizinės ir psichikos sveikatos bei psichologinė būklė buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje metu buvo gera. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, jo reikalavimo tikslas yra ne patirtos neturtinės žalos atlyginimas, o noras užsidirbti pinigų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 4. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas.

6. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktu, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

7. Iš byloje esančių duomenų, teismas nustatė, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 15 d., kameroje Nr. 167, kurios plotas 15,23 kv. m., ginčo laikotarpiu šioje kameroje buvo laikoma nuo 4 iki 5 asmenų. Įvertinęs bylos duomenis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 14 d. pareiškėjui kameroje teko 3,04 kv. m. gyvenamojo ploto, o 2014 m. spalio 15 d. – 3,80 kv. m. ploto. Darė išvadą, kad ginčo laikotarpiu, 5 paras pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma, kadangi pareiškėjui minėtu laikotarpiu teko 3,04 kv. m. ploto.

8. Teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, jog pareiškėjui nustatytas ploto pažeidimas būtų sukėlęs kokių fizinių ar psichologinių sutrikimų, todėl sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos Kauno tardymo izoliatoriuje buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, sprendė, kad šioje byloje buvo pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 10. Pareiškėjas nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašo jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti jam žalos atlyginimo pinigais, mano kad toks teismo sprendimas yra neadekvatus jo patirtai žalai. Tvirtina, kad iki šiol jaučia netinkamo kalinimo pasekmes, galvos skausmus.

12. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, dėl jo netinkamo laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

15. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta pripažinti, kad jo atžvilgiu buvo pažeista jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, tačiau teismas nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas apeliaciniu skundu siekia, kad jam būtų priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo suformuluotas pirmosios instancijos teisme skundo pagrindas ir dalykas, t. y. pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribos, apsprendžia ne tik bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme, bet iš esmės sąlygoja ir bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. Pabrėžtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nors pirmosios instancijos teismui teikė 150 Eur neturtinės žalos reikalavimą. Kadangi, šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas bylą tikrina tik ta apimtimi kuri buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė reikalavimą dėl 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl pareiškėjo skundas bus nagrinėjamas šio reikalavimo ribose.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo Kauno TI sąlygomis.

18. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

19. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus. Jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95)). EŽTT taip pat yra išaiškinęs, kad kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos kalinimo sąlygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07)).

20. Pagal nuo 2010 m. balandžio 30 d. galiojantį teisinį reguliavimą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m – tardymo izoliatoriuose.

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 15 d., kameroje Nr. 167, kurios plotas 15,23 kv. m., pareiškėjui kameroje teko 3,04 kv. m. gyvenamojo ploto, o 2014 m. spalio 15 d. – 3,80 kv. m. ploto. Iš šių duomenų matyti, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2014 m. spalio 14 d. (viso 6 dienas) nebuvo užtikrinta teisė į 3,6 kv. m. kameros plotą. Atsižvelgiant į tai, kad tardymo izoliatoriaus kamerose taip pat yra įrengti ir sanitariniai įrenginiai, kurie papildomai užima ir taip nedidelį kameros plotą, pareiškėjui šiuo laikotarpiu teko mažiau nei 3 kv. m. kameros ploto, kas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika yra prilyginama Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui.

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą nepriteisiant žalos atlyginimo pinigais, nėra tinkama satisfakcija, padarytam pažeidimui ir patirtai žalai.

23. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 66 Eur. Nustatant priteistiną pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą taip pat atsižvelgiama į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

24. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 150 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo naudai priteisiant 66 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjo E. S. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus 66 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė