2013-03-25 Nr. AB-768-3-61-3-01061-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-392/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01061-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 33.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Skardupėlis agro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Skardupėlis agro“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 3R-59 (AG-50/05-2012) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2012 m. vasario 8 d. potvarkiu Nr. 4D-14 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ (toliau – ir Potvarkis), patvirtintą sąrašą dalyje dėl pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Skardupėlis agro“ projekto, kurio paraiškos registracijos numeris 1PP-KM-11-2-006895-001 (eilės Nr. 4) (toliau – ir Projektas), ir įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją kooperatinės bendrovės „Skardupėlis agro“ paramos paraišką, registracijos Nr. 1PP-KM-11-2-006895-001, įvertinti pakartotinai.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. vasario 9 d. el. paštu iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) gavo skundžiamą Potvarkį. Paramos neskyrimo priežastimi buvo nurodytas pareiškėjo parengto Projekto neatitikimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-242 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), taikomų nuo 2011 metų, 7, 8.1-8.4 ir 11.1 punktuose nurodytiems reikalavimams, kadangi projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, II atrankos komitetas (toliau – ir Projektų atrankos komitetas) padarė išvadą, jog pareiškėjas planuoja užsiimti prekių transportavimo veikla, kuri pagal Taisyklių 11.1 punktą nėra remiama ir Projektas nenumato žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių modernizavimo, nesukuria ir nenumato įdiegti inovatyvių technologijų, negerina produktų kokybės, negerina ir neracionalizuoja rinkodaros procesų.

Nurodė, jog Vyriausioji administracinių ginčų komisija atmetė pareiškėjo skundą dėl Potvarkio panaikinimo. Pareiškėjo teigimu Vyriausioji administracinių ginčų komisija jo skundą išnagrinėjo formaliai. Paaiškino, jog jo Projekte buvo numatyta vaisių, uogų ir daržovių surinkimo, laikino sandėliavimo ir pristatymo realizacijai veikla, kuri pagal Taisyklių 11.1 punktą yra remiama. Be to, projekte nurodoma, kad pareiškėjo planuojama pagrindinė veikla – žemės ūkio produkcijos rinkodara, planuojama teikti surinkimo, transportavimo, laikino sandėliavimo ir realizacijos paslaugas.

Teigė, jog Taisyklių 11.1 punkto konstrukcijoje vartojami jungtukai suponuoja išvadą, kad remiamomis veiklos sritimis gali būti tiek visos 11.1 punkte išvardintos veiklos kartu, tiek kiekviena iš jų atskirai, o pagal Taisyklių 5 punktą, apibrėžiantį rinkodaros sąvoką, ne kiekviena iš šia sąvoka apibūdintų paslaugų yra privaloma ir būtina žemės ūkio produktų rinkodaros sistemoje. Tvirtino, jog Projektų atrankos komiteto posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas paaiškino steigiamo rinkodaros centro veiklos tvarką ir kompleksą paslaugų, pirmiausia nukreiptų tenkinti smulkiųjų Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojų, neturinčių savo transporto, sandėliavimo vietų, gerų realizacijos rinkų, poreikių tenkinimui bei jų konkurencingumo didinimui, tačiau nagrinėjant ginčą į šiuos paaiškinimus nebuvo atsižvelgta, kaip ir į Projekto ir paramos paraiškos nuostatus, kuriose kalbama apie kompleksą žemės ūkio produktų rinkodaros paslaugų.

Ginčų komisijos sprendimas, pasak pareiškėjo, grindžiamas tik pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 28 d. raštu, adresuotu Agentūrai, teikiant jos prašomą informaciją dalyje dėl investicijų poreikio pagrindimo ir neskirtą pareiškėjo veiklos ar rinkodaros paslaugų aprašymui, bei pareiškėjo atstovo paaiškinimu Projektų atrankos komiteto 2011 m. gruodžio 22 d. posėdyje. Minėtu raštu pareiškėjas teigia nurodęs, kad visos vykdomos rinkodaros funkcijos yra apjungtos į vieną rinkodaros paslaugą, kuri siūloma vaisių, uogų ir daržovių augintojams kompleksiškai.

Pažymėjo, jog savo 2011 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad nesupirkinės žemės ūkio produkcijos, todėl nebuvo prielaidų taikyti specialiųjų pardavimo skatinimo priemonių. Nurodė, jog pareiškėjo atstovo pasisakymai Projektų atrankos komisijos posėdyje ginčijamame sprendime pateikti visai kitu aspektu nei iš tikrųjų buvo išsakyti, o posėdžio protokolą pareiškėjui susipažinimui buvo atsisakyta pateikti. Paaiškino, jog transportavimas yra ne savarankiška veikla, o neatsiejama rinkodaros veiklos, kurią pareiškėjas ketina vykdyti, dalis, t. y. veiklos vykdymo priemonė, kadangi žemės ūkio produktų gamyba, saugojimas ir realizavimas vyksta skirtingose, viena nuo kitos atitolusiose vietose.

Pažymėjo, jog Ginčų komisija dėl visų aukščiau nurodytų pareiškėjo argumentų nepasisakė, jų nevertino, todėl jos priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Pažymėjo, jog pareiškėjo planuojama veikla – vaisių, uogų, daržovių surinkimas, laikinas sandėliavimas ir pristatymo realizacijai centro steigimas. Nurodė, jog įgyvendindamas Projektą, pareiškėjas planavo įsigyti 46 vilkikus ir prašė 9 395 200 Lt paramos. Paaiškino, jog pakartotinai svarstant Projektą Atrankos komisijos posėdyje, kuriame dalyvavo pareiškėjo atstovas, buvo nutarta, jog Projektas rinkodaros elementų beveik neturi, planuojamos teikti paslaugos ir projekto apimtys nepagrįstos, Projektas neatitinka priemonės tikslų. Teigė, jog Projektų atrankos komitetas konstatavo, kad pareiškėjas ketina užsiimti prekių transportavimo veiklą, kuri nenumatyta Taisyklių 11.1 punkte. Laikėsi pozicijos, kad pagal Taisyklių 5 punktą rinkodara siejama su produktų supirkimo (surinkimo) veiksniais, kurie atliekami iki produktų pardavimo, ir su šių produktų realizavimu, o pagal pareiškėjo pateiktą Projektą numatyta surinkti žemės ūkio produktus iš įvairių subjektų, juos sandėliuoti, transportuoti, tačiau parduoti, ieškoti produkcijos realizavimo rinkų nenumatyta. Be to, pareiškėjo Agentūrai pateiktame ketinimų protokole Nr. 2011 07 09/1 nurodyta, kad pareiškėjas įsipareigoja teikti ŽŪK „Kerlynas“ žemės ūkio produkcijos transportavimo paslaugas. Įvertinęs šias aplinkybes atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo numatyta veikla negali būti traktuojama kaip žemės ūkio produktų rinkodara, kaip ji apibrėžta Taisyklių 5 punkte. Atkreipė dėmesį, jog Taisyklių 7 punkte nustatytas priemonės bendrasis tikslas – didinti žemės ir maisto ūkio konkurencingumą, modernizuoti žemės ir maisto ūkio perdirbimo įmones, skatinti technologijų ir inovacijų diegimų, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinant produktų kokybę ir rinkodarą, neskaidomas. Pažymėjo, jog pareiškėjo Projektas neatitinka Taisyklių 7 punkte numatyto bendrojo tikslo ir Taisyklių 8.1–8.4 punktuose įtvirtintų specialiųjų priemonės tikslų –modernizuoti žemės ūkio produktų perdirbimo įmones, kurti inovatyvius produktus, diegti inovatyvias technologijas, gerinti produktų kokybę ir didinti pridėtinę vertę, gerinti arba racionalizuoti rinkodaros procesus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo įmonė įsteigta vykdyti ūkinę, komercinę, finansinę ir kitą veiklą, susijusią su žemės ūkio techninių paslaugų organizavimu, koordinavimu bei teikimu. Nurodė, jog pareiškėjas paruošė investicinį projektą, pagal kurį planuojama veikla – vaisių, uogų, daržovių surinkimo, laikino sandėliavimo ir pristatymo realizacijai centro steigimas. Šiam tikslui įgyvendinti bendrovė numatė įsigyti 45 specializuotas transporto priemones su izoterminėmis puspriekabėmis. Numatytas projekto tikslas – diegiant inovatyvias technologijas, racionalizuoti žemės ūkio produkcijos rinkodaros procesus.

Pažymėjo, jog 2011 m. rugsėjo 5 d. Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų vertinimo skyriaus paklausimu Nr. PPD-(SD)-295 pareiškėjas buvo informuotas apie vertinimo metu nustatytus jo paraiškos trūkumus ir buvo paprašytas pateikti išsamias produkcijos (produktų) ir (arba) paslaugų rinkos, pardavimo apimčių prognozes ir išsamią informaciją apie numatomus pirkėjus, realizacijos rinkas, atsiskaitymo būdus, konkurentus (esamus ir potencialius), kainas, pateikti planuojamo laikotarpio produkcijos (produktų) ir (arba) paslaugų pardavimo kainų pokyčių pagrindimą, numatomas rinkodaros priemones (sandėliavimą, apdorojimą ir paruošimą realizacijai, transportavimą, pardavimą, rėmimą), pagrįsti vilkikų įsigijimo būtinumą projektui įgyvendinti, nurodyti vietą, kur jie bus saugomi, kiek dienų per metus planuojama juos naudoti, jų apkrovą.

Teikdamas papildomą paaiškinimą pareiškėjas nurodė, kad kooperatyvo tikslas – rinkti ir transportuoti žemės ūkio produkciją ir šiam tikslui įgyvendinti būtinos investicijos. Pareiškėjas nurodė, jog investicijos – surinkimo ir transportavimo technika bus saugojama aikštelėse pagal veiklos teritoriją, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėse. Atsakydamas dėl paslaugų kokybės, pareiškėjas aiškino, jog produkcija bus švari, nuplauta, supakuota, be ligų, kenkėjų, tačiau priemonių šiam tikslui pasiekti nenumatė ir investicijų šiems tikslams neprašė.

Paslaugų inovatyvumą pareiškėjas apibrėžė kaip paslaugų teikimą naujausiomis technologijomis, kurios tausos kurą, bus maža tarša. Nors Projekte buvo planuojama veika, susijusi su produkcijos surinkimu, laikino sandėliavimo ir pristatymo realizacijai centro steigimu, savo papildomame paaiškinime pareiškėjas teigė, jog sandėliavimas, produkcijos apdorojimas, paruošimas realizacijai ir pardavimas – neaktualūs veiklos klausimai ir šios veiklos sritys nebus realizuojamos, t. y. pareiškėjas neplanuoja nei pirkti, nei parduoti, nei apdoroti produkcijos, jo tikslas – tik suteikti pervežimo paslaugą.

Teismas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 5 punktą žemės ūkio produktų rinkodara – žemės ūkio produktų supirkimas, surinkimas, apdirbimas, prekinis paruošimas realizacijai, sandėliavimas, etikečių klijavimas, realizavimas. Sprendė, jog pateiktas rinkodaros suvokimas iš esmės nesiejamas su žemės ūkio produktų transportavimu, todėl laikė pagrįstomis atsakovo išvadas, kad pareiškėjo Projekte numatoma veikla neatitinka Taisyklių 5 punkte nurodytos rinkodaros sąvokos. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Projektas numato žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių modernizavimą, sukuria ir numato įdiegti inovatyvias technologijas, gerinti produktų kokybę, racionalizuoja rinkodaros procesus, todėl sprendė, kad atsakovo išvada dėl Projekto neatitikimo Taisyklių 7, 8.1–8.4 punktuose nustatytiems priemonės tikslams yra pagrįsta.

Pastebėjo, jog Taisyklių 27.3 punkte nustatyta, kad tinkamumo kriterijai paramai gauti yra projekto veikla ir išlaidos, susijusios su remiama priemonės veikla, nurodyta šių taisyklių IV skyriuje (minėtas Taisyklių 11.1 punktas). Sprendė, jog nustačius, kad Projekte numatyta veikla neatitinka remiamos veiklos reikalavimų, Projektas pagrįstai ir teisėtai pripažintas netinkamu paramai gauti.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodė, kad teismas visapusiškai nevertino pareiškėjo planuojamos vykdyti veiklos ir dėl prekių transportavimo pasisakė remdamasis atsietais nuo konteksto pareiškėjo paaiškinimais ir paraiškos duomenimis. Tvirtino, jog teismas nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su rinkodaros sąvokos vertinimu ir šios sąvokos neanalizavo, taip pat nepasisakė dėl Projekte bei paraiškoje pateiktų duomenų, liudijančių, kad pareiškėjas numato vykdyti ne transportavimo, o kompleksinę rinkodaros veiklą. Teigė, jog teismas, laikydamas pareiškėjo ketinamą vykdyti veiklą transportavimo veikla, nenurodė šią išvadą pagrindžiančių motyvų ir galimai ją grindė atsakovo daromomis prielaidomis, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir pareiškėjo argumentams.

Tokiu būdu, pasak pareiškėjo, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kas lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismo išvada, kad pareiškėjo veiklos tikslas yra pervežimo paslaugų suteikimas pagrįsta ne visapusišku bylos aplinkybių vertinimu, bet atsietomis nuo konteksto, Projekto bei pareiškėjo papildomo paaiškinimo ištraukomis. Nurodė, jog paaiškinime siekė pažymėti, kad visos vykdomos rinkodaros funkcijos yra apjungtos į vieną rinkodaros paslaugą, kuri siūloma kompleksiškai, todėl pavieniai jos elementai, tarp jų ir transportavimas, atskirai neaptariami.

Tvirtino, jog neįmanoma, kad kiekvienas projektas atitiktų Taisyklių 7, 8, 9 punktuose įtvirtintus tikslus visa apimtimi, todėl sprendžiant konkretaus projekto atitikimą Taisyklėse įtvirtintiems priemonės tikslams būtina atsižvelgti į projektu numatytos veiklos pobūdį. Pažymėjo, kad Projektui netaikytinas Taisyklių 7 punktas ta apimtimi, kuria priemonės bendrojo tikslo siekis siejamas su žemės ir maisto ūkio perdirbimo įmonių modernizavimu, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos skatinimu ar produktų kokybės gerinimu, taip pat Taisyklių 8.1 punktas, kadangi pareiškėjas nenumato vykdyti žemės ūkio produktų ar jų atliekų perdirbimo veiklos.

Nurodė, jog Projektas atitinka Taisyklių 7 punktą ta apimtimi, kiek žemės ir maisto ūkio konkurencingumas didinamas skatinant inovacijų diegimą bei gerinant rinkodarą. Pažymėjo, jog Projektas numato visiškai naują žemės ūkio produkcijos rinkodaros centro idėją bei iki tol nenaudotus rinkodaros metodus, kadangi numatomos įdiegti ir taikyti inovatyvios technologijos, leisiančios žemės ūkio produktų gamintojams pasiūlyti naujų savybių turinčias paslaugas, kurios iš esmės skiriasi nuo anksčiau teiktų rinkodaros paslaugų.

Tvirtino, jog pritaikius Projekte numatytus rinkodaros metodus bei technologijas bus pasiūlytos vaisių, uogų ir daržovių surinkimo, laikino sandėliavimo paslaugos ir pristatymo realizacijai paslaugos, naudojant specializuotas transporto priemones su žemės ūkio produkcijai pritaikytomis izoterminėmis puspriekabėmis, kas sąlygos papildomų krovos darbų atsisakymą bei žemės ūkio produktų ir jų kokybės išsaugojimą. Pažymėjo, jog pareiškėjo pateikta nauja rinkodaros centro idėja sudaro prielaidas mažinti rinkodaros procesų trukmę bei sąnaudas, didinti žemės ūkio produktų pridėtinę vertę, tokiu būdu didinant žemės ir maisto ūkio konkurencingumą.

Atsakovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko.

Atsakovas iš esmės pakartojo savo atsiliepime Vilniaus apygardos administraciniam teismui išdėstytus motyvus. Papildomai pažymėjo, jog apeliaciniame skunde pateiktas išsamus pareiškėjo ketinamų teikti paslaugų aprašymas tik dar kartą patvirtina, jog pareiškėjas ketina teikti transportavimo paslaugas, o tokia veikla pagal Taisyklių 11.1 punktą neremiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio potvarkio, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.

Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos antraštėje yra nurodyta, jog ji parengta vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr.1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai, taip pat ir Komisijos reglamento Nr. 1974/2006, nustatančio detalias šio Tarybos reglamento taikymo taisykles, nuostatomis. Todėl Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos nuostatas būtina aiškinti atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą šioje srityje.

Tarybos Reglamente (EB) Nr.1698/2005 „Dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai“ (toliau – ir Tarybos reglamentas Nr. 1698/2005) nustatytos bendros taisyklės, reglamentuojančios Bendrijos paramą kaimo plėtrai, kurią finansuoja EŽŪFKP (1 straipsnio 1 dalis).

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio (b) punkto (iii) papunktį parama, skirta žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumui didinti, be kita ko, apima priemones, skirtas fiziniam potencialui restruktūrizuoti ir vystyti bei inovacijoms skatinti per žemės ūkio ir miškų ūkio produktų vertės didinimą. Tarybos reglamento 28 straipsnis numato, jog 20 straipsnio (b) punkto (iii) papunktyje numatyta parama skiriama investicijoms į materialųjį ir (arba) nematerialųjį turtą, kurios: gerina bendrus įmonės veiklos rezultatus, yra susijusios su Europos Bendrijų steigimo sutarties I priede išvardintų produktų, išskyrus žuvininkystės produktus, ir miškininkystės produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, ir (arba) su naujų produktų, procesų ir technologijų, susijusių su Europos Bendrijų steigimo sutarties I priede išvardintų produktų, išskyrus žuvininkystės produktus, ir miškininkystės produktais, kūrimu, ir daromos laikantis Bendrijos standartų, taikomų atitinkamai investicijai.

Tarybos reglamento Nr.1698/2005 11, 13, 23, 24 konstatuojamose dalyse, 1 straipsnio 2 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio a punkte įtvirtinta, kad šiuo reglamentu, bent jau tiek, kiek tai susiję su žemės ūkio produktų rinkodara, siekiama padidinti žemės ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumą, skatinami pirminių žemės ūkio ir miškininkystės produktų perdirbimo ir prekybos patobulinimai, panaudojant paramą investicijoms, skirtoms perdirbimo ir prekybos sektoriaus veiksmingumui didinti, diegti naujas technologijas ir inovacijas, atveriant naujas rinkos galimybes žemės ūkio ir miškininkystės produktams, pabrėžiant kokybę, gerinant aplinkos apsaugą, darbo saugą, higieną ir gyvūnų gerovę, užtikrinti, kad žemės ūkio ir maisto sektorius bei miškininkystės sektorius galėtų pasinaudoti rinkos teikiamomis galimybes, taikydami plačiai paplitusius inovacinius būdus, vystant naujus produktus, procesus ir technologijas, šiuo tikslu skatinti ūkininkų, maisto ir žaliavų perdirbimo pramonės bei kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą.

Komisijos reglamento Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr.1698/2005 taikymo taisykles, II priedo 5.3.1.2.3. punkte nurodyta informacija, kuri turi būti pateikta kaimo plėtros programoje: reikalavimų ir uždavinių gerinant įmonių veiklos rezultatus apibūdinimas, pagrindiniai gamybos sektoriai ir investicijų rūšys (materialiosios ir nematerialiosios), paramą gaunančių įmonių rūšys ir dydis, standartai, dėl kurių mikroįmonėms gali būti suteiktas lengvatinis laikotarpis, kad jos užtikrintų naujausių Bendrijos standartų laikymąsi, paramos rūšys ir paramos intensyvumo lygiai.

Viena iš Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos I priede „Priemonių aprašymai“ numatytų priemonių yra žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas – investicinė parama. Pagrindžiant priemonės būtinumą yra nurodoma, jog vaisių ir daržovių sektoriuje vyrauja mažos įmonės, kurioms iki šiol būdinga žema specializacija, mažas darbo našumas, inovacijų stoka. Pažymėta, jog visi šie trūkumai neleidžia užtikrinti vaisių ir daržovių sektoriaus įmonių konkurencingumo ir padidinti produkcijos pridėtinės vertės, todėl būtina gerinti šių įmonių turimą techniką ir įrangą. Nurodoma, kad pagal minėtą priemonę bus siekiama gerinti perdirbimo įmonių veiklą, kurti naujas žemės ūkio produktų perdirbimo rinkas, remti rinkodarą, diegti inovacijas žemės ūkio maisto produktų gamyboje ir didinti darbo našumą, kelti inovacijų lygį ir plėsti didelės pridėtinės vertės produktų. Pagal pirmąją programos veiklos sritį remiamas žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara – vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimas ir (arba) rinkodara, perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas (Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa I priedas „Priemonių aprašymai“).

Pažymėtina, jog siekiant įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemones, Lietuvos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 3D-220 buvo patvirtintas verslo plano finansinei paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemones reikalavimų aprašas (toliau – ir Aprašas). Šiame teisės akte nustatyti reikalavimai paraišką investicinei paramai gauti teikiančio pareiškėjo parengtam verslo planui. Įtvirtinama, kokie duomenys apie rengiamą projektą turi būti pateikiami.

Lietuvos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5.7 punktu paraiškos paramai gauti vertinimas yra pavestas Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra). Pagal Administravimo taisyklių 34 punktą vertinimą sudaro trys dalys: paramos paraiškų administracinės atitikties tikrinimas, tinkamumo skirti paramą vertinimas ir pirmumo vertinimas. Atliekant tinkamumo skirti paramą vertinimą, Agentūra turi įvertinti paramos paraiškos atitiktį Programos tinkamumo kriterijams, pareiškėjo ir partnerių tinkamumą, paramos paraiškos atitiktį Programos priemonės tikslams ir veiklos sritims, EŽŪFKP reglamentų nuostatoms bei ES horizontalaus lygio sritims (valstybės pagalba, viešieji pirkimai, aplinkosauga, suderinamumas su kitais Bendrijos finansavimo šaltiniais, kitos horizontaliosios ES sritys), projekto išlaidų tinkamumą finansuoti bei paramos lyginamąją dalį nuo tinkamų išlaidų (Administravimo taisyklių 52 punktas).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-242 buvo patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kuriose nustatyti tinkamumo kriterijai paramai gauti, įvardintos tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos, numatyta paraiškos paramai gauti pildymo, pateikimo, registravimo ir vertinimo tvarka. Taisyklių 7 punkte yra įtvirtintas bendrasis tikslas – didinti žemės ir maisto ūkio konkurencingumą, modernizuojant žemės ir maisto ūkio perdirbimo įmones, skatinant technologijų ir inovacijų diegimą, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinant produktų kokybę ir rinkodarą. Taisyklių 8 punkte numatyti Specialieji tikslai: modernizuoti žemės ūkio produktų perdirbimo įmones; kurti inovatyvius produktus, diegti inovatyvias technologijas; gerinti produktų kokybę ir didinti pridėtinę vertę; gerinti arba racionalizuoti rinkodaros procesus. Taisyklių 11.1. punkte numatyta, kad pagal priemonės pirmąją veiklos sritį remiamas vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas. Vienas iš taisyklėse įtvirtintų tinkamumo kriterijų paramai gauti yra projekto atitikimas šių Taisyklių 7-8 punktuose nurodytiems tikslams (27.2 punktas). Kaip jau minėta, projekto atitikimą Taisyklėse įtvirtintiems tinkamumo kriterijams bei kitiems reikalavimams vertina Agentūra. Agentūros pateiktos vertinimo ataskaitos yra teikiamos Žemės ūkio ministerijai (Taisyklių 47.1.1 punktas). Ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas (toliau – ir PAK) svarsto, kuriuos projektus finansuoti, ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų ir (arba) nefinansuotinų projektų. Apie tokį sprendimą Agentūra informuojama per 5 darbo dienas nuo PAK priimto sprendimo dienos. Vadovaujantis PAK rekomendacijomis, galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ir (arba) neskyrimo priima Žemės ūkio ministerija ir informuoja Agentūrą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos (Taisyklių 47.1.3 punktas).

Nagrinėjamu atveju įvertinusi pareiškėjo pateiktą paraišką bei projektą Agentūra sprendė, kad projektas yra tinkamas paramai gauti (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla b. l. 34-37).

Nustatyta, kad Agentūros vertinimo ataskaita buvo svarstoma atsakovo sudarytame Projektų atrankos komiteto posėdyje, vykusiame 2011 m. gruodžio 22 d. Išklausęs pareiškėjo atstovo paaiškinimus, pateiktus posėdžio metu, atsakovas nutarė neteikti rekomendacijos skirti paramą ir nepritarti Agentūros rekomendacijoms. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2012 m. vasario 8 d. potvarkiu Nr. 4D-14 buvo patvirtintas sąrašas projektų, kuriems neskirta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“, tarp kurių yra ir pareiškėjo projektas. Atsakovas sprendė, jog pareiškėjas planuoja užsiimti prekių transportavimo veikla, kuri pagal Taisyklių 11.1 punktą nėra remiama. Konstatavo, kad projektas nenumato žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių modernizavimo, nesukuria ir nenumato įdiegti inovatyvių technologijų, negerina produktų kokybės, negerina ir neracionalizuoja rinkodaros procesų, todėl neatitinka 7, 8.1-8.4 punktuose nustatytų priemonės tikslų. Su šiomis atsakovo išvadomis sutiko ir pirmosios instancijos teismas.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. liepos 28 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės departamento Marijampolės paramos administravimo skyriui pateikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ gauti. Kartu su paraiška pateiktame verslo plane nurodė, jog jo tikslas yra diegiant inovatyvias technologijas, racionalizuoti žemės ūkio produkcijos rinkodaros procesus. Šio tikslo įgyvendinimui buvo numatyta įkurti vieną moderniausių žemės ūkio produkcijos rinkodaros centrų regione, rinkti, sandėliuoti, paruošti realizacijai bei transportuoti vaisius, uogas ir daržoves. Pareiškėjas prašė paramos žemės ūkio produktų surinkimo, laikino sandėliavimo ir realizavimo technikai įsigyti. Iš viso bendrovė planavo įsigyti 46 vilkikus su izoterminėmis puspriekabėmis, kuriais bus surenkama juose laikinai sandėliuojama ir transportuojama žemės ūkio produkcija (vaisiai, uogos, daržovės).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, vertina, kad pareiškėjo verslo plane nurodytas projekto tikslas – diegiant inovatyvias technologijas, racionalizuoti žemės ūkio produkcijos rinkodaros procesus, yra deklaratyvus. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nepagrindė priemonių šiam tikslui pasiekti efektyvumo, nepagrindė technologijų inovatyvumo. Verslo plane pateikti nepakankami argumentai, kodėl numatoma įgyvendinti būtent tokio pobūdžio projektą (Aprašo 3.4.2. punktas), nėra pateiktas rinkos tyrimas, planuojamos teikti paslaugos naudotojų nuomonė apie planuojamas teikti paslaugas (Aprašo 3.4.3.2 punktas).

Nors pareiškėjas planuojamą vykdyti veiklą įvardino kaip žemės ūkio produktų realizacijos centro, kuris neturi atitikmens Lietuvos rinkoje, sukūrimą, iš verslo plane pateikto paslaugų apibūdinimo, pareiškėjo rašytinių bei žodinių paaiškinimų darytina išvada, jog pareiškėjas teiks žemės ūkio produktų transportavimo veiklą, t. y. paims šiuos produktus iš jų gamintojų ir nugabens pirkėjams. Iš bylos duomenų matyti, kad jog įmonė neketina teikti produktų paruošimo realizacijai paslaugų, o pareiškėjo atstovas patvirtino, kad nebus ieškoma realizacijos rinkų (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla, b. l. 57, 171).

Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, II atrankos komiteto posėdžio metu daržovių gamintojų asociacijos pirmininkė Z. C. pažymėjo, jog įmonių, kurios perveža žemės ūkio produkciją, Lietuvoje yra pakankamai. Nurodė, kad Lietuvos daržovių prekiniai ūkiai seniai turi savo transporto parką (Ginčų komisijos byla b. l. 170). Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėjo ketinama teikti paslauga nėra inovatyvi, ji nesiskiria nuo šiuo metu teikiamų paslaugų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjas nepagrindė verslo plane nurodyto kiekio transporto priemonių įsigijimo būtinumo (Aprašo 3.4.6.), negalėjo atsakyti į klausimą, kas bus planuojami projekto užsakovai (b.l. 56, 171).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo projekte nurodyta veikla neatitinka Taisyklių 27.2 punkte numatyto tinkamumo kriterijaus – pareiškėjas neįrodė, jog jo planuojamas įgyvendinti projektas padės siekti Taisyklių 7-8 punktuose nurodytų, taip pat Tarybos reglamente Nr.1698/2005 numatytų tikslų – didinti žemės ūkio produktų konkurencingumą, diegti naujas technologijas ir inovacijas, atveriant naujas rinkos galimybes žemės ūkio ir miškininkystės produktams, gerinti arba racionalizuoti rinkodaros procesus.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai nusprendė neskirti pareiškėjui paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Skardupėlis agro“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė