2021-01-27 Nr. AB-1962-3-62-3-00851-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-121-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00851-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.8; 7.9; 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. J., J. J. ir A. J., atstovaujamo atstovų pagal įstatymą K. J. ir J. J., apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. J., J. J. ir A. J., atstovaujamo atstovų pagal įstatymą K. J. ir J. J., skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centrui dėl rašto dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai K. J., J. J. ir A. J., atstovaujamas atstovų pagal įstatymą K. J. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai), 2018 m. gegužės 3 d. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydami: 1) panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. balandžio 3 d. rašto Nr. S12-1136-20.3. „Dėl pateikto prašymo ir informacijos pateikimo“ dalis, kuriose teigiama, kad „atsižvelgiant į Jūsų lūkesčius ir paslaugų poreikius buvo priimti atitinkami sprendimai ir teikiamos paslaugos Jūsų šeimai“, taip pat jog „informuojame, kad administracija Jūsų pateiktą informaciją kaupia ir analizuoja, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti ir / ar priimti naujus sprendimus dėl Jūsų teikiamų paslaugų“ (toliau –Skundžiamas raštas); 2) įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo suteikti A. J. vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas Druskininkų socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre (toliau – ir prašomos paslaugos); 3) įpareigoti atsakovą per mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo paskirti Druskininkų socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre atsakingą specialistą, kuris būtų įgijęs socialinės pedagogikos ar socialinio pedagogo kvalifikacijos laipsnį (toliau – ir Atsakingas specialistas). Pareiškėjai 2019 m. balandžio 2 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), yra nustatytas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), labiausiai susiję su mažu ūgiu (duomenys neskelbtini). Nepaisydama A. J. negalios ir specialiųjų poreikių, Administracija neužtikrina jam paslaugų, kurios galėtų patenkinti jo specialiuosius poreikius, ir galimybės gyventi visavertį gyvenimą, lavinti gebėjimus ir ugdytis pagal individualius poreikius, socializuotis bendruomenėje, gauti būtinas reabilitacines priemones.

3. Pareiškėjai 2017 m. spalio 10 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu paskirti jų šeimai specialiąsias socialines paslaugas – sūnaus dienos socialinę globą institucijoje. Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. SPS-222 atsisakyta patenkinti prašymą ir skirti dienos socialinę globą. Sprendimu taip pat nutarta nutraukti bendrųjų socialinių paslaugų (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo) teikimą bei tęsti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre (toliau – ir Vaikų dienos centras) paslaugas iki 2021 m. spalio 9 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorei 2018 m. sausio 18 d. buvo pateiktas skundas dėl Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SPS-222 neteisėtumo ir nepagrįstumo (dėl atsisakymo suteikti prašomas socialines paslaugas pagrindo ir motyvų, sprendimą pasirašiusio asmens įgaliojimų trūkumo, kartu pareiškėjams nepateikto komisijos siūlymo ir poreikių vertinimo, kuriais formaliai remtasi sprendime). Administracijos direktorė 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V35-61 sudarė Druskininkų savivaldybės asmens (šeimos) socialinių poreikių vertinimo komisiją (toliau – ir Komisija), kuriai pavedė pakartotinai nustatyti pareiškėjų šeimos socialinių paslaugų poreikį. Pareiškėjai 2018 m. sausio 25 d. dalyvavo susitikime su Druskininkų savivaldybės meru. Priėmimo metu buvo išanalizuota galimybė bendradarbiauti su Druskininkų vaikų reabilitacijos sanatorija „Saulutė“, suteikiant A. J. reikalingas paslaugas, taip pat aptarta svarba Administracijai pateikti informaciją apie jų sūnui reikalingas socialines paslaugas. Tą pačią dieną įvyko susitikimas su Komisija. Susitikimo metu Komisijai pareiškėjai papasakojo apie sūnaus sveikatos būklę ir sunkumus, su kuriais šeima susiduria, taip pat psichiatro, psichoterapeuto, kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugų poreikį. Susitikimo pabaigoje Komisijos pirmininkė patikino, kad bus ieškoma būdų išspręsti problemas. Susitikimo metu Komisijos iniciatyva buvo daromas garso įrašas.

4. 2018 m. vasario 20 d. vyko antrasis susitikimas su Komisija ir Savivaldybės administracija, kurio metu pakartotinai buvo aptarti 2018 m. sausio 25 d. susitikimo klausimai, įskaitant klausimą dėl reikiamų paslaugų (specialistų), taip pat aptarti Vaikų dienos centro atsakingo darbuotojo, su kuriuo galėtų bendrauti tėvai, nebuvimas bei darbuotojų kvalifikacijos trūkumas dirbant su vaikais. Posėdžio metu buvo taip pat daromas garso įrašas, bet Administracija pareiškėjams atsisakė jį pateikti. Tą pačią dieną pareiškėjams buvo įteikta 2018 m. vasario 15 d. socialinių poreikių vertinimo išvada, kuria A. J. buvo rekomenduojamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos Vaikų dienos centre.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad nepaisant to, jog Administracija nuolat žadėjo ir atliko veiksmus, siekdama A. J. užtikrinti specialiuosius poreikius atitinkančias paslaugas, tačiau 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. kovo 1 d. sprendimais atsisakė suteikti pareiškėjų šeimos prašomą kompleksinę specialistų (psichologo, psichoterapeuto ir kitų specialistų) pagalbą. Poreikių vertinimo išvadose atskirai taip pat nebuvo aptariamas paskirtų socialinių paslaugų kokybės klausimas. Tačiau ir po minėtų sprendimų priėmimo Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja 2018 m. kovo 8 d. informavo pareiškėjus el. laišku, nurodydama, kad savivaldybė toliau deda visas pastangas, kad visos Vaikų dienos centro rekomenduojamos paslaugos būtų užtikrintos (turint omenyje rekomendacijose pažymimas psichiatro, psichologo paslaugas, neurologo paslaugas, rekomendacijas dėl kineziterapijos ir ergoterapijos, įgūdžių lavinimo ypatybių), taip pat kad savivaldybė nuolat siekia paslaugų kokybės, konsultuojasi su atsakingomis valstybės institucijomis. Tai pareiškėjams sukūrė pagrįstą lūkestį toliau tikėtis, kad jų šeimos problemos dėl socialinių paslaugų kokybės bus išspręstos ar bent bus imtasi aktyvių veiksmų mėginant jas išspręsti, ir nebuvo teisinio pagrindo nepasitikėti Administracija ir ginčyti teisme minėtus sprendimus, juolab kad sprendimuose buvo sprendžiamas tik socialinių paslaugų rūšies suteikimo klausimas, nevertinant suteikiamų paslaugų kokybės. Tačiau 2018 m. balandžio 3 d. buvo gautas Administracijos direktorės raštas, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjų prašymą suteikti kompleksinę specialistų pagalbą, įskaitant psichologo ir psichoterapeuto paslaugas Vaikų dienos centre, taip paneigiant pareiškėjų šeimos teisę į kokybiškas socialines paslaugas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalį, savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę. Pareiškėjų manymu, atsisakymas suteikti prašomas paslaugas prieštarauja Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai šios teisės normos taikymo praktikai, pagal kurią savivaldybėms tenka imperatyvi pareiga pagal nustatytą socialinių paslaugų poreikį skirti socialines paslaugas asmeniui, Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintiems Socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principams, iš esmės atitinkantiems numatytus Europos Komisijos (Socialinės apsaugos komiteto) Europos socialinių paslaugų kokybės gairėse (angl. Voluntary European Quality Framework for Social Services), taip pat prieštarauja Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 19 straipsnyje, 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms nuostatoms dėl neįgaliųjų įtraukimo į bendruomenę, integravimosi joje, neįgalių asmenų lygių teisių ir galimybių užtikrinimo, neatitinka Jungtinių Tautų Neįgaliųjų komiteto (toliau – ir JT Komitetas) 2016 m. Lietuvai pateiktų Rekomendacijų dėl tinkamo Konvencijos įgyvendinimo, 2012 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtos Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos, 2010 metais Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtų rekomendacijų taikyti kompleksines gydymo, reabilitacijos paslaugas, 2011 metais Europos Parlamento priimtos rezoliucijos. Dėl kompleksinių paslaugų nebuvimo negalias turintys asmenys tampa fizine, psichologine ir socialine našta jų šeimos nariams, pagalba šiems neįgaliesiems nėra sisteminė.

7. Pareiškėjai akcentavo, jog tarptautiniai teisės aktai ir Įstatymas garantuoja kiekvieno asmens (šeimos), kurio poreikiai nustatyti, teisę gauti socialines paslaugas, taip pat teisę gauti kokybiškas socialines paslaugas. Būtent tai suponuoja savivaldybės pareigą ieškoti visų įmanomų būdų suteikti socialines paslaugas savo teritorijoje: keisti socialinių paslaugų apimtį, steigti įstaigas, sudaryti paslaugų teikimo sutartis su šias paslaugas teikiančiais specialistais, siekiant sprendimų veiksmingumo bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir socialinių paslaugų gavėjais. Kita vertus, teisinis reglamentavimas ir teismo pozicija leidžia teigti, kad teikiamos paslaugos turi atitikti reikalavimus dėl jų paskirties, paslaugų sudėties ir būtinų specialistų (būti pakankamos pagal poreikį ir kokybiškos).

8. Pareiškėjai nurodė, kad Aministracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. SPS-222 A. J. yra paskirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos Vaikų dienos centre. Šiuo metu A. J. lanko Vaikų dienos centrą, bet jame nėra suteikiamos psichologo ir psichoterapeuto paslaugos, nepaisant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl vaikų dienos centrų veiklos, kurios nustato aiškius vaikų dienos centro veikimo principus, funkcijas ir tvarką, pagal kurią vaikų dienos centras turi teikti tokias socialines paslaugas, kurios geriausiai atitinka gavėjų interesus ir gerovę, ir svarbiausia būti kokybiškos, t. y. dienos centre turi būti užtikrintos vaikų visapusiško ugdymo ir psichologo ir psichoterapeuto paslaugos. Šiuo metu A. J. lanko Vaikų dienos centrą, bet jame nėra suteikiamos psichologo ir psichoterapeuto paslaugos.

9. Pareiškėjų teigimu, prašomų paslaugų poreikį A. J. pagrindžia 2017 m. lapkričio 20 d. „Avevitus“ vaikų raidos centro psichologo išvada, 2017 m. kovo 21 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo epikrizė, 2018 m. balandžio 25 d. UAB „Medea klinika“ neurologo konsultacija, 2018 m. balandžio 23 d. UAB „Analizė“ psichiatrės R. R. išvada.

10. Pareiškėjai atkreipė teismo dėmesį, kad psichoterapija yra svarbiausia (duomenys neskelbtini) spektro sutrikimų turinčių vaikų įgūdžių ugdymo priemonė (pavyzdžiui, kognityvinė ir elgesio terapija (KET), ABA terapija, muzikos ir dailės terapijos). Būtent psichoterapijos kurso taikymas (duomenys neskelbtini) sergančiam vaikui padeda ugdyti jo elgesio valdymą grupėse, paklusnumą tam tikrai tvarkai bei savarankiškumą. Nesuteikus šios pagalbos, sergančiam (duomenys neskelbtini) vaikui sunku prisitaikyti prie socialinės aplinkos, susirasti draugų, įveikti gyvenimiškas kliūtis ir tobulėti kaip visaverčiam asmeniui.

11. Atsakovas Druskininkų savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba bylą nutraukti.

12. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas Administracijos 2018 m. balandžio 3 d. raštas Nr. S12-1136-(20.3.) „Dėl pateikto prašymo ir informacijos pateikimo“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjams nesukeliantis teisinių pasekmių, negalintis būti ginčo objektu administraciniame teisme, todėl dėl pirmojo skundo reikalavimo byla turėtų būti nutraukta.

13. Įstatymas nustato, kad ginčus dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka nagrinėja Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjai, reikšdami reikalavimą, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo suteikti A. J. vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas Vaikų dienos centre, nesilaikė Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl dėl šio reikalavimo byla nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punkto pagrindu. Atsakovo nuomone, net jeigu teismas nuspręstų, kad gali būti reiškiami ir teisme nagrinėjami skundo antrasis ir trečiasis reikalavimai, juose nurodyti veiksmai nėra atsakovo kompetencija, jų atlikimo pareigos nenumato teisės aktai. Reikalavimai neaiškūs, neįvykdomi, peržengia teismo kompetencijos ribas.

14. Atsakovo teigimu, psichologo ir psichoterapeuto paslaugos yra medicininės, o ne socialinės paslaugos, todėl nepriskiriamos atsakovo kompetencijai. Net jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjai turi teisę reikalauti A. J. suteikti psichologo ir psichoterapeuto paslaugas, pareiškėjų skundas atmestinas, nes socialinės paslaugos yra skiriamos griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Socialinių paslaugų skyrimas susideda iš 2 pagrindinių etapų, t. y. poreikio nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo. A. J. pagal teisės aktų reikalavimus buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir dėl paslaugų skyrimo priimti sprendimai (individualūs teisės aktai). Socialinės paramos skyrius 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. SPS-68 „Dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“, atsižvelgdamas į Druskininkų savivaldybės asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisijos 2018 m. vasario 15 d. poreikio vertinimų Nr. 1 ir Nr. 2 rekomendacijas, paliko galioti 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“ ir paskyrė A. J. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas Vaikų dienos centre iki 2021 m. spalio 9 d. Sprendimai ir 2018 m. vasario 15 d. poreikio vertinimai Nr. 1 ir Nr. 2 yra nenuginčyti (neginčijami), todėl yra galiojantys ir privalomi.

15. Atsakovas pažymėjo, kad Vaikų dienos centrą lankantiems vaikams (A. J. lanko šį centrą), esant poreikiui, teikiamos psichologinės pagalbos paslaugos (paslaugas teikia psichologas R. P.) arba pagal Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro ir Druskininkų švietimo centro bendradarbiavimo sutartį vaikai nukreipiami pedagoginei psichologinei pagalbai į Pedagoginę psichologinę tarnybą, tačiau pareiškėjai nesikreipė dėl A. J. psichologinės pagalbos paslaugų suteikimo Vaikų dienos centre. Druskininkų švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė R. M. A. J. teikė (teikia) psichologo paslaugas. Remiantis VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. vasario 8 d. rašte Nr. G-210 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta informacija, Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre 2017 m. lapkričio 20 d. A. J. buvo suteikta psichologo konsultacija. Pareiškėjai Druskininkų „Atgimimo“ mokykla siūlė A. J. teikti psichologo asistento paslaugas mokykloje, tačiau pareiškėja šių paslaugų atsisakė.

16. Atsakovas tvirtino, kad VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre dirba kvalifikuoti gydytojai psichiatrai. Psichoterapijos paslaugos teikiamos antrinio lygio gydymo įstaigose, į kurias siuntimą, esant pagrindui, išduoda VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus gydytojai. Atsakovo nuomone, psichoterapijos paslaugos nėra socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų, kurios paskirtos A. J., dalis. Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre dirba reikiamos kvalifikacijos darbuotojai, todėl skundas nesudaro pagrindo skirti naujus darbuotojus. Be to, teisės aktai nenumato pareiškėjams teisės reikalauti priimti į darbą ar iš jo atleisti Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro darbuotojus. Atsakovo nuomone, Administracija tinkamai organizuoja socialinių paslaugų teikimą, siekia maksimaliai patenkinti gyventojų poreikius. Konkrečiu atveju buvo maksimaliai bendraujama su pareiškėjais ir jų atstovais, dedamos pastangos patenkinti jų poreikius pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją, tačiau aukšti ir su teisės aktais nesuderinami pareiškėjų reikalavimai negali būti patenkinami. Šių reikalavimų patenkinimas reikštų ne tik teisės aktų pažeidimą, bet ir sistemos (biudžeto, žmogiškųjų išteklių) nepagrįstą naudojimą vieno asmens interesais, nepaisant kitų savivaldybėje gyvenančių 92 neįgalių vaikų interesų.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centras rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, kad pareiškėjų pretenzijos dėl socialinių paslaugų neteikimo ir jų netinkamos kokybės yra subjektyvaus pobūdžio bei nepagrįstos.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 20 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas nustatė, kad

19.1 Administracinėje byloje ginčas kyla dėl Administracijos Rašto dalių, kuriose nurodyta, kad „atsižvelgiant į Jūsų lūkesčius ir paslaugų poreikius buvo priimti atitinkami sprendimai ir teikiamos paslaugos Jūsų šeimai“ bei „informuojame, kad administracija Jūsų pateiktą informaciją kaupia ir analizuoja, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti ir / ar priimti naujus sprendimus dėl Jūsų teikiamų paslaugų“, teisėtumo ir pagrįstumo; įpareigojimo A. J. suteikti vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre, jame paskirti atsakingą specialistą, kuris būtų įgijęs socialinės pedagogikos ar socialinio pedagogo kvalifikacijos laipsnį.

19.2 Raštas priimtas, atsakant į pareiškėjos J. J. 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. kovo 30 d. prašymus. Iš 2018 m. kovo 5 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėja prašė pateikti tam tikrą informaciją, susijusią su jos sūnaus socialinių įgūdžių ugdymu (ugdymo planus, anketas), reiškė pretenzijas dėl socialinių darbuotojų veiklos, jų profesinės etikos reikalavimų laikymosi, reikalaujant šeimos asmens duomenų, išreiškė abejonę teikiamų socialinių paslaugų efektyvumu, ją teikiančių asmenų kompetencija, prašė nurodyti tam tikrus teisės aktus ir pateikti jų išaiškinimą ir pan. 2018 m. kovo 30 d. prašymu pareiškėja prašė pateikti 2018 m. vasario 20 d. Druskininkų savivaldybėje įvykusio posėdžio protokolo kopiją, 2018 m. sausio 25 d. Socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą ir protokolo kopiją.

20. Teismas pažymėjo, kad iš teismui skunde pareikštų reikalavimų matyti, jog pareiškėja nekelia ginčo dėl minėtais prašymais nepateiktų dokumentų ar negautos kitos informacijos, tačiau Raštą ginčija, siekdama tam tikrų socialinių paslaugų savivaldybės finansuojamomis lėšomis, reikalavimus iš esmės grįsdama Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, jog savivaldybė atsako už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas, kontroliuodama bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, grįsdama bendromis nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimo principus, nuostatomis.

21. Teismas apžvelgė teisinį reglamentavimą, susijusį su ginčo teisiniais santykiais (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 12 p., Įstatymo 6 str. 2 d., 7 str., 8 str., 15 str. 1, 4 d., 16 str., 17 str., 35 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintos Socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 1, 2, 14 p., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 patvirtinto Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 1–3 p., 75 p.). Teismas nurodė, kad iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog sprendimus, susijusius su socialinių paslaugų teikimu (atsisakymu jas teikti), tarpinius procedūrinius dokumentus (socialinių darbuotojų pateiktas išvadas, poreikio nustatymo vertinimus ir pan.) suinteresuoti asmenys, su jais nesutikdami (be kita ko, ir dėl paslaugų kokybės), gali apskųsti Įstatymo 35 straipsnyje, Aprašo 75 punkte nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriui arba Socialinių paslaugų priežiūros departamentui.

22. Įvertinęs ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad pareiškėjai nesutinka su Administracijos socialinių darbuotojų socialinių paslaugų poreikio jų sūnui įvertinimu ir nesavarankiškumo lygio nustatymu ir dėl to nepaskirtomis atitinkamomis socialinėmis paslaugomis. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

22.1 Pareiškėja Socialinės paramos skyriui 2017 m. spalio 10 d. pateikė prašymą-paraišką Nr. 8279, prašydama paskirti dienos socialinę globą jos sūnui Vaikų dienos centre teikiant kompleksinę nuolatinę specialistų priežiūros reikalaujančią pagalbą dienos metu. Pareiškėja iš esmės to paties pobūdžio socialinių paslaugų siekia, keldama ginčą teisme.

22.2 Socialinės paramos skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti šeimai iki tol teiktas informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo socialines paslaugas, A. J. neskirti dienos socialinės globos institucijoje paslaugų (netenkinant 2017 m. spalio 10 d. J. J. prašymo), tuo pačiu sprendimu nuspręsta tęsti A. J. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre iki 2021 m. spalio 9 d.

22.3 Pareiškėja, nesutikdama su socialinių paslaugų poreikio nustatymo rezultatais, Administracijos direktoriui 2018 m. sausio 19 d. pateikė skundą dėl Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SPS-222 panaikinimo, taip pat prašė imtis veiksmų dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų tarnybinių nusižengimų.

22.4 Atsižvelgiant į minėtą skundą, buvo atliktas pakartotinis socialinių paslaugų poreikio vertinimas (2018 m. vasario 15 d. Nr. 2) ir Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. SPS-68 „Dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“ paliktas galioti 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“, kuriuo nuspręsta skirti (tęsti) A. J. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centre iki 2021 m. spalio 9 d. Tačiau pareiškėjai 2018 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. SPS-68 teisme neginčijo.

23. Teismas pažymėjo, kad iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjai nesutinka su Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. kovo 1 d. sprendimais, tačiau jų neskundė Įstatymo 35 straipsnyje 9 dalyje nustatyta tvarka, nors teismas skundo priėmimo stadijoje šią teisę išaiškino. Teismo vertinimu, nepasinaudojus teise ginčyti sprendimus, kuriais buvo išspręstas klausimas dėl A. J. socialinių paslaugų poreikio, jo savarankiškumo lygio nustatymo, nebegali būti kvestionuojamas iš naujo šių paslaugų nesuteikimo (netinkamos kokybės socialinių paslaugų suteikimo minėtų sprendimų pagrindu) klausimas, todėl teismas darė išvadą, jog Administracija skundžiamu Raštu teisėtai ir pagrįstai atsisakė iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus, nurodydama, kad jau buvo priimti sprendimai ir suteiktos socialinės paslaugos, kurių keisti nėra pagrindo.

24. Įvertinęs Raštą byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pateikta informacija dėl anksčiau pareiškėjams priimtų administracinių aktų, išdėstytos jų priėmimo aplinkybės, todėl skundžiamų Rašto dalių panaikinimas teisinių pasekmių, nenuginčijus pirmiau nurodytų individualių administracinių aktų, pareiškėjams nesukurs, todėl nėra pagrindo šias Rašo dalis panaikinti.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo suteikti socialines paslaugas, pažymėjo, kad Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius atliko teisės aktais nustatytus veiksmus pagal kompetenciją, priimdamas pirmiau nurodytus individualius administracinius aktus, kurių teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčijo. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokio pobūdžio reikalavimas (įpareigoti A. J. suteikti vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas (teismo posėdžio metu pareiškėjai akcentavo, jog siekia specializuotų psichoterapeuto, kuris dirba su kognityvine elgesio terapija, paslaugų) Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre, jame paskirti Atsakingą specialistą, kuris būtų įgijęs socialinės pedagogikos ar socialinio pedagogo kvalifikacijos laipsnį) atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka (užpildant socialinei paramai gauti reikalingą formą, nurodant socialinių paslaugų tipą pagal Socialinių paslaugų katalogą) nebuvo pareikštas ir nebuvo išnagrinėtas viešojo administravimo subjekto. Teismas pažymėjo, kad administracinio akto priėmimas, konkrečiu atveju socialinių paslaugų skyrimas, yra Administracijos prerogatyva, teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, todėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus netenkino.

26. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl socialinių paslaugų kokybės, teismas nurodė, kad socialinių paslaugų nekokybiškumą pareiškėjai ginčija tuo aspektu, kad nebuvo paskirta dienos socialinė globa jų sūnui Vaikų dienos centre teikiant kompleksinę nuolatinę specialistų priežiūros reikalaujančią pagalbą dienos metu 2017 m. spalio 10 d. J. J. Prašymo-paraiškos Nr. 8279 pagrindu, kad Poreikių vertinimo išvadose atskirai nebuvo aptariamas paskirtų socialinių paslaugų kokybės klausimas. Teismas akcentavo, kad pareiškėja skundė Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. SPS-222, kuriuo buvo netenkintas 2017 m. spalio 10 d. jos pateiktas prašymas, tačiau po pakartotinio socialinių paslaugų poreikio vertinimo nepasinaudojo galimybe nuginčyti priimtą Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SPS-68, kuris buvo priimtas, atlikus pakartotinį socialinių paslaugų poreikio vertinimą, todėl jos prašymu inicijuota procedūra, taip pat ir dėl paslaugų kokybės, yra pasibaigusi ir, sprendimų neginčijant, nebegali būti kvestionuojama iš naujo.

27. Teismas taip pat akcentavo, kad netgi vertinant reikalavimą dėl paslaugų kokybės pagal 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjos prašyme, kuriuo reiškė pretenzijas dėl socialinių darbuotojų veiklos, jų profesinės etikos reikalavimų laikymosi, išdėstytą turinį, matyti, kad pareiškėja šia apimtimi Rašto neskundžia. Be to, iš pareiškėjos J. J. ankstesnių prašymų ir Savivaldybės administruojamos įstaigos Socialinių paslaugų centro administracijos atsakymų matyti, jog šiuos klausimus pareiškėja kėlė iki skundžiamo šioje byloje Rašto priėmimo, į kuriuos buvo atsakyta. Tai patvirtina Socialinių paslaugų centro direktoriaus 2017 m. spalio 26 d. atsakymo Nr. S-509 turinys, Administracijos 2018 m. sausio 26 d. atsakymas Nr. S12-330-21.3., kurio 6 punkte konstatuota, kad Druskininkų savivaldybės administracijoje ir jai pavaldžiame Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre dirba tinkamos kvalifikacijos darbuotojai. Minėti viešojo administravimo subjekto priimti individualūs administraciniai aktai teisės aktų nustatyta tvarka neapskųsti, todėl teismas vertino, kad dėl pareiškėjos nagrinėjamu klausimu jau yra priimti viešojo administravimo subjekto sprendimai, kurių nenuginčijus, nėra pagrindo kvestionuoti pakartotinio šio klausimo nagrinėjimo.

28. Kitus proceso dalyvių argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui), todėl jų detaliau nedėstė ir neanalizavo.

III. 29. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų 2018 m. gegužės 29 d. patikslintą skundą dėl socialinių paslaugų kokybės. Taip pat prašo iš atsakovo pareiškėjų naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

30. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo išvada, kad skundžiamos Rašto dalys yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių, nurodo, kad teismas pakankamai neįvertino visų įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių. Pareiškėjai teigia, kad 2018 m. balandžio 3 d. sprendimas yra neatsiejamai susijęs su 2018 m. kovo 1 d. sprendimu, kadangi tik priėmus 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą, pareiškėjai suprato, jog jų teisės pažeidžiamos, nes iki tol vyko diskusijos, pasitarimai ir pažadai. Pareiškėja su 2018 m. kovo 1 d. sprendimu sutiko tik iš dalies, nes socialinių įgūdžių ugdymas yra viena iš socialinės dienos globos sudėtinių dalių, todėl toje dalyje, su kuria nebuvo sutikta, pareiškėja nematė poreikio skųsti likusią akto dalį, tuo labiau, kad atsakovas vis žadėjo teikti prašomas paslaugas. Pareiškėjai buvo patikinti, kad bus ieškoma problemos sprendimo būdų, todėl jie turėjo teisėtus lūkesčius, kad sprendimas bus priimtas teisines pasekmes sukeliančiu teisės aktu, tačiau teisėti lūkesčiai buvo pažeisti, nes 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu nuspręsta dėl pareiškėjų teisėtų interesų, taigi pareiškėjams tik tuo metu paaiškėjo, jog reikiamos paslaugos nebus suteiktos ir atsirado poreikis skųsti priimtą sprendimą.

31. Pareiškėjų teigimu, teismas nevertino, kad pagal faktines aplinkybes, kurios pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, pareiškėjai ilgą laiką mėgino susitarti su Administracija, kuri nuolat teikdavo pažadus, kad planuoja imtis aktyvių veiksmų ir kokybiškos socialinės paslaugos bus suteiktos. Tačiau kilusio ginčo laikotarpiu Administracija neatliko jokių veiksmų, kuriais suteiktų pareiškėjams jų prašomas paslaugas. Teismas taip pat nevertino, kad pareiškėjams pateikus skundą, 2018 m. sausio 25 d. įvyko pareiškėjų susitikimai su meru ir Komisija. Abiejų susitikimų metu buvo domimasi pareiškėjams reikalingomis socialinėmis paslaugomis, reikiama kvalifikuota pagalba, jų suteikimui palankia vieta ir pan. Šio susitikimo pabaigoje Komisijos pirmininkė aiškiai patikino, kad bus ieškoma būdų išspręsti susitikime iškeltas problemas. 2018 m. vasario 20 d. įvyko antrasis susitikimas su Komisija ir Administracija. Šis susitikimas buvo suorganizuotas jau po 2018 m. vasario 15 d. surašyto A. J. poreikių vertinimo išvados, kurios pagrindu vėliau 2018 m. kovo 1 d. buvo priimtas sprendimas. Tai papildomai leidžia teigti, kad susitikimai su pareiškėjais buvo organizuojami ne dėl siekio įvertinti A. J. poreikius, bet išanalizuoti pačių socialinių paslaugų kokybės klausimus. Be to, 2018 m. kovo 1 d. sprendime netgi nesiremiama informacija, surinkta 2018 m. vasario 20 d. susitikimo metu. Todėl, pareiškėjų manymu, socialinių paslaugų kokybės klausimas išliko aktualus ir po 2018 m. kovo 1 d. priimto sprendimo.

32. Teismas taip pat neįvertino, kad jau po priimto 2018 m. kovo 1 d. sprendimo, 2018 m. kovo 8 d. Administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja, kuri ir priėmė sprendimą, pareiškėjus informavo el. laišku, kad savivaldybė toliau deda visas pastangas, kad visos Vaikų raidos centro rekomenduojamos paslaugos būtų užtikrintos (turint omenyje rekomendacijose pažymimas psichiatro, psichologo paslaugas, neurologo paslaugas, rekomendacijas dėl kineziterapijos ir ergoterapijos, įgūdžių lavinimo ypatybių), taip pat, kad Administracija nuolat siekia paslaugų kokybės, konsultuojasi su atsakingomis valstybės institucijomis. Taigi, sprendimą priėmusi valstybės tarnautoja patvirtino, kad pareiškėjų šeimos situacija dėl socialinių paslaugų kokybės analizuojama ir būtent dėl to ieškoma galimų sprendimų. Tai pareiškėjams sukūrė pagrįstą lūkestį toliau tikėtis, kad jų šeimos problemos dėl socialinių paslaugų kokybės bus išspręstos ar bent bus imtasi aktyvių veiksmų mėginant jas išspręsti.

33. Pareiškėjai nurodo, kad apie savivaldybės atsisakymą suteikti kokybiškas paslaugas jie sužinojo tik iš Administracijos direktorės Rašto, kurio dalys ir yra skundžiamos teismui. Pareiškėjai iki tol nebuvo informuoti apie priimtus Administracijos sprendimus dėl socialinių paslaugų kokybės, kurį pareiškėjai galėtų skųsti. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendime nurodytais argumentais, kad teisines pasekmes sukelia būtent Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. SPS-222 bei 2018 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. SPS-68. Pareiškėjų manymu, teismas nepakankamai išsamiai įvertino, jog 2017 m. lapkričio 6 d. ir 2018 m. kovo 1 d. sprendimuose yra sprendžiamas tik socialinių paslaugų rūšies suteikimo klausimas, nevertinant suteikiamų paslaugų kokybės. Šiuo atžvilgiu nepagrįsta būtų skųsti sprendimą, kuriame neaptariamas skundžiamas klausimas, kita vertus, savivaldybei priėmus sprendimą dėl socialinių paslaugų paskyrimo, paslaugų gavėjui gali būti sunku iš karto spręsti apie suteikiamų paslaugų kokybę.

34. Pareiškėjai pažymi, kad 2018 m. balandžio 3 d. aktą vertinant tik formaliai ir neatsižvelgiant į visas svarias aplinkybes, pažeidžiama Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, kuri grįsta žmogaus teisėmis ir pagarbos visai žmonių giminei būdingiems prigimtiniams orumo ir vertės, laisvės ir teisingumo, lygių teisių ir lygių galimybių principais asmenų su negalia atžvilgiu, kadangi formalus akto vertinimas riboja galimybę neįgaliam asmeniui gauti reikiamas paslaugas.

35. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendimo motyvu, kad pareiškėjai reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (koks yra suformuluotas teismui) atsakovui nebuvo pareiškę, nurodo, kad tiek iš raštu teiktų prašymų, tiek iš žodinių susitikimų atsakovui buvo žinoma, kokių paslaugų pareiškėjai siekia, tačiau būtinoji kompleksinė atitinkamų sričių specialistų pagalba, kaip tai numato Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymo 6 straipsnis, nebuvo suteikiama.

36. Pareiškėjai akcentuoja, kad savivaldybėms tenka imperatyvi pareiga pagal nustatytą socialinių paslaugų poreikį skirti socialines paslaugas, į kurias patenka ir sveikatos priežiūros paslaugos, asmeniui (savivaldybės teritorijos gyventojui), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, bei užtikrinti tokių paslaugų realų teikimą, tačiau tokių paslaugų teikimas išskirtinai vaikams ir paaugliams, turintiems (duomenys neskelbtini) sutrikimą, nėra įgyvendinimas, tokiu būdu pažeidžiant pareiškėjų teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjų įsitikinimu, būtent atsakovas turi inicijuoti tinkamų ir šios konkrečios šeimos poreikius atitinkančių realių, o ne formalių priemonių parinkimą, o ne atvirkščiai, kaip padaryta esamu atveju – užkraunant visą naštą šeimai, auginančiai neįgalų vaiką, įveliant į ilgą prašymų, posėdžių, neišsamių sprendimų procesą ir biurokratizmą, vietoje to, kad būtų vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos Socialinės chartijos nuostatomis, numatančiomis, kad valstybės institucijos tarnauja žmonėms, o klausimas būtų išsamiai išspręstas greitai ir efektyviai, pasitelkiant šeimos koordinatoriaus ir kitas savivaldybės žinioje esamas pareigybes ir funkcijas.

37. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38. Atsakovas palaiko atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjai, teigdami, jog 2018 m. balandžio 3 d. sprendimas yra neatsiejamai susijęs su 2018 m. kovo 1 d. sprendimu, iš esmės sutinka, kad, jų nuomone, pareiškėjų teises pažeidžia ne patikslintame skunde nurodytas 2018 m. balandžio 3 d. raštas, o prieš tai priimti atsakovo sprendimai. Supratimo apie savo teisių pažeidimą momentas, kurį akcentuoja pareiškėjai, galėtų būti reikšmingas nebent sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Tačiau pareiškėjai nei 2018 m. kovo 1 d. rašto, nei kitų prieš tai priimtų sprendimų neskundė, termino atnaujinti skundo padavimo terminą neprašė. Akcentuodami tariamus subjektyvius savo teisių pažeidimo vertinimus, pareiškėjai ignoruoja jų pripažintą faktinę aplinkybę, kad 2018 m. balandžio 3 d. rašto gavimo ir visų ankstesnių procedūrų metu jie buvo atstovaujami advokatės, todėl jiems buvo žinoma (privalėjo būti žinoma) priimamų sprendimų ir gaunamų raštų reikšmė ir įtaka jų teisėms ir pareigoms, teisė kreiptis į teismą, šios teisės įgyvendinimo sąlygos ir terminai. Pareiškėjai nenurodė, kokias teises ir pareigas 2018 m. balandžio 3 d. raštas jiems sukelia (nes tai objektyviai neįmanoma, atsižvelgiant į informatyvų rašto pobūdį), o dėsto tik abstraktaus ir subjektyvaus pobūdžio samprotavimus.

39. Pareiškėjų skundo 2-uoju ir 3-uoju reikalavimais reikalaujama įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Atsakovas pažymi, kad skunde nurodyti veiksmai visų pirma turi būti numatyti teisės aktuose ir patekti į atsakovo kompetencijos apimtį. Šiuo atveju skunde nenurodyta, kokie teisės aktai numato atsakovo teisę / pareigą atlikti veiksmus, kurių atlikimo yra reikalaujama minėtais reikalavimais. Pažeidžiant ABTĮ 3 straipsnio reikalavimus, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ne dėl teisės normų pažeidimo, o remiamasi neprivalomo, programinio ar rekomendacinio pobūdžio dokumentais ir ginčo teisinių santykių nereguliuojančiomis teisės normomis, nenurodant aiškių imperatyvių teisės normų, kurios sudarytų skundo teisinį pagrindą. Pareiškėjai remiasi Neįgaliųjų teisių konvencija, kuria Lietuvos Respublika prisiėmė atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus dėl tam tikrų tikslų siekimo ir teisinių santykių sureguliavimo, tačiau ši konvencija nenustato atsakovui teisių ir pareigų, t. y. nereguliuoja šalių (pareiškėjų ir atsakovo) teisinių santykių.

40. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjai laiko, jog A. J. reikalingos psichologo, psichoterapeuto paslaugos, kurias, pareiškėjų nuomone, turi skirti atsakovas kaip socialines paslaugas. Atsakovas pažymi, kad psichologo, psichoterapeuto paslaugos nėra socialinės paslaugos, kaip jas apibrėžia Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintas Socialinių paslaugų katalogas (toliau – ir Katalogas). Net jeigu būtų nustatyta, kad pareiškėjai turi teisę reikalauti A. J. suteikti psichologo ir psichoterapeuto paslaugas, pareiškėjų skundas atmestinas, nes socialinės paslaugos yra skiriamos griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Socialinių paslaugų skyrimas susideda iš 2 pagrindinių etapų – poreikio nustatymas ir socialinių paslaugų skyrimas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui A. J. buvo nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir priimti atitinkami sprendimai (individualūs teisės aktai) dėl paslaugų skyrimo, kurie yra nenuginčyti (neginčijami).

41. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su Vaikų dienos centre dirbančių darbuotojų kvalifikacija, nurodo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog visų Vaikų dienos centre dirbančių darbuotojų kvalifikacija atitinka jų pareigoms keliamus reikalavimus, be to, atsakovo funkcijos neapima Druskininkų socialinių paslaugų centro darbuotojų skyrimo, atleidimo ar pan. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog Vaikų dienos centre dirbančių darbuotojų kvalifikacija tinkama. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, teismo posėdžio metu pasiūlė pareiškėjai svarstyti dėl atitinkamo skundo patikslinimo (galbūt atsisakant šio reikalavimo), tačiau pareiškėjai šio skundo reikalavimo neatsisakė ir toliau siekė tęsti ginčą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Ginčas byloje kilo dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 3 d. rašto Nr. S12-1136-20.3. „Dėl pateikto prašymo ir informacijos pateikimo“ tam tikrų dalių teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus – įpareigoti suteikti A. J. vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas Vaikų dienos centre; įpareigoti paskirti Vaikų dienos centre atsakingą specialistą, kuris būtų įgijęs socialinės pedagogikos ar socialinio pedagogo kvalifikacijos laipsnį.

43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

45. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Socialinės paramos skyriui 2017 m. spalio 10 d. pateikė prašymą-paraišką Nr. 8279, prašydama paskirti dienos socialinę globą jos sūnui Vaikų dienos centre teikiant kompleksinę nuolatinę specialistų priežiūros reikalaujančią pagalbą dienos metu. Socialinės paramos skyrius 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“, kuriuo nuspręsta nutraukti šeimai iki tol teiktas informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo socialines paslaugas, A. J. neskirti dienos socialinės globos institucijoje paslaugų (netenkinant 2017 m. spalio 10 d. J. J. prašymo), tuo pačiu sprendimu nuspręsta tęsti A. J. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre iki 2021 m. spalio 9 d. Pareiškėja, nesutikdama su socialinių paslaugų poreikio nustatymo rezultatais, Administracijos direktoriui 2018 m. sausio 19 d. pateikė skundą dėl Socialinės paramos skyriaus 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SPS-222 panaikinimo, taip pat prašė imtis veiksmų dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų tarnybinių nusižengimų. Atlikus pakartotinį socialinių paslaugų poreikio vertinimą Socialinės paramos skyriaus 2018 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. SPS-68 „Dėl Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“ paliktas galioti 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. SPS-222 „Dėl socialinių paslaugų J. J. šeimai nutraukimo, skyrimo ir tęsimo“, kuriuo nuspręsta skirti (tęsti) A. J. socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro Vaikų dienos centre iki 2021 m. spalio 9 d. Nustatyta, kad pareiškėjai 2018 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. SPS-68 teisme neginčijo.

46. Skundžiamu raštu buvo atsakyta į pareiškėjos J. J. 2018 m. kovo 5 d. ir 2018 m. kovo 30 d. prašymus, kuriuos pareiškėja pavadino “Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėja 2018 m. kovo 5 d. prašymu prašė pateikti tam tikrą informaciją, susijusią su jos sūnaus socialinių įgūdžių ugdymu (ugdymo planus, anketas), reiškė pretenzijas dėl socialinių darbuotojų veiklos, jų profesinės etikos reikalavimų laikymosi, reikalaujant šeimos asmens duomenų, išreiškė abejonę teikiamų socialinių paslaugų efektyvumu, ją teikiančių asmenų kompetencija, prašė nurodyti tam tikrus teisės aktus ir pateikti jų išaiškinimą ir pan. 2018 m. kovo 30 d. prašymu prašė pateikti 2018 m. vasario 20 d. Druskininkų savivaldybėje įvykusio posėdžio protokolo kopiją, 2018 m. sausio 25 d. Socialinių paslaugų poreikio vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą ir protokolo kopiją.

47. Skunde pareikštais reikalavimais prašoma panaikinti atskiras atsakymo dalis, tačiau, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nekelia ginčo dėl minėtais prašymais prašytų ir nepateiktų dokumentų ar negautos kitos informacijos. Byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriame pateikta informacija dėl anksčiau pareiškėjams priimtų administracinių aktų, išdėstytos jų priėmimo aplinkybės, todėl šio rašto dalių, kuriose teigiama, kad „atsižvelgiant į Jūsų lūkesčius ir paslaugų poreikius buvo priimti atitinkami sprendimai ir teikiamos paslaugos Jūsų šeimai“ ir „informuojame, kad administracija Jūsų pateiktą informaciją kaupia ir analizuoja, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti ir / ar priimti naujus sprendimus dėl Jūsų teikiamų paslaugų“, panaikinimas teisinių pasekmių, nenuginčijus pirmiau nurodytų individualių administracinių aktų, pareiškėjams nesukurs, todėl nėra pagrindo jų panaikinti.

48. Tinkamai įvertinęs teismų praktiką, aktualų reguliavimą bei reikšmingas bylai aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir pareiškėjų reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti reikalaujamus veiksmus. Byloje nenustatyta, kad atsakovas neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Spręstina, kad tarp šalių nekilęs atitinkamos apimties administracinis ginčas, kadangi reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tokie, kokie yra suformuluoti teismui, t. y. įpareigoti A. J. suteikti vaikų psichologo, psichoterapeuto paslaugas Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre įsikūrusiame Vaikų dienos centre, jame paskirti Atsakingą specialistą, kuris būtų įgijęs socialinės pedagogikos ar socialinio pedagogo kvalifikacijos laipsnį, nebuvo nustatyta tvarka pareikšti atsakovui ir dėl jų administracine tvarka spręsta nebuvo.

49. Dėl paminėto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindai jį keisti ar naikinti nenustatyti, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjų apeliacinį skundą atmetus, jie neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų K. J., J. J. ir A. J., atstovaujamo atstovų pagal įstatymą K. J. ir J. J., apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė