92533e9d-e1f4-4a06-9777-148f6ddaf2d2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1476/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00652-2010-9                                      Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.3 (S)                                                                                                                                                                   LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 1 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,sekretoriaujant Violetai Rodzienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Rasai Stravinskaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Roneka“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Roneka“ skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.              Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-181 patvirtino nurodymus pareiÅ¡kėjui sumokėti 8 685 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 3 108 Lt GPM delspinigių, 2 606 GPM baudos, 66 Lt įmokų į Garantinį fondÄ , 20 Lt įmokų į Garantinį fondÄ baudos, 11 213 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų ir 5 606 Lt VSD įmokų baudos.             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2010 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. 69-32 patvirtino Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ Nr. 35-181.PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. vasario 9 d. sprendimÄ Nr. 69-32 bei Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ Nr. 35-181.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad mokesčių administratorius papildomas mokesčių sumas jam apskaičiavo dėl to, jog padarė iÅ¡vadÄ , kad N. Č. neėjo pareiÅ¡kėjo administracijos vadovo pareigų, todėl, Å¡iam asmeniui dirbant Danijoje, iÅ¡mokėtų dienpinigių norma negalėjo bÅ«ti padidinta 100 procentų ir visi jam iÅ¡mokėti dienpinigiai negalėjo bÅ«ti priskirti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytoms neapmokestinamoms pajamoms.

Su tokia mokesčių administratoriaus pozicija negalima sutikti, nes N. Č. iÅ¡ tikrųjų Danijoje veikė kaip pareiÅ¡kėjo administracijos vadovas ir jam dienpinigių norma galėjo bÅ«ti padidinta 100 procentų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nors įmonės vadovės pareigas tikrintu laikotarpiu vykdė R. Č. (pasiraÅ¡inėjo apskaitos dokumentus, įsakymus, kai kurias sutartis), tačiau veiklos, vykdytos Danijoje, administracijos vadovas buvo N. Č.. Jis organizavo statybos paslaugų teikimÄ Å¡ioje Å¡alyje, ieÅ¡kojo naujų klientų, darbininkų, organizavo darbininkų nuvežimÄ ir parvežimÄ iÅ¡ Lietuvos į DanijÄ .

Atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad tikrintu laikotarpiu galiojusios redakcijos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė, kad GPM neapmokestinamos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose. Pagal Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 4 punktÄ , jeigu į komandiruotę vyksta vieneto administracijos vadovas arba individualios įmonės savininkas ar tikrasis Å«kinės bendrijos narys ir Å¡ioje individualioje įmonėje ar Å«kinėje bendrijoje nėra administracijos vadovo, dienpinigių norma gali bÅ«ti didinama 100 procentų.

Finansų ministro 2002 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 160 buvo nustatyta, kad dienpinigių norma vykstantiems į Danijos Karalystę yra 150 Lt. IÅ¡ paminėtų nuostatų matyti, kad dienpinigių 150 Lt norma 100 procentų galėjo bÅ«ti didinama vieneto administracijos vadovui ar individualios įmonės savininkui, jeigu individualioje įmonėje nėra administracijos vadovo. Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, kurio teisinė forma tuo metu buvo individuali įmonė, N. Č. komandiruočių į Danijos Karalystę laikotarpiu (nuo 2007 m. gegužės 7 d. iki 2008 m. gegužės 13 d.) dienpinigiams apskaičiuoti taikė 300 Lt dienpinigių normÄ , t. y. 150 Lt (arba 100 procentų) didesnę normÄ nei numatė norminiai aktai.

Tačiau N. Č. nebuvo pareiÅ¡kėjo administracijos vadovas, todėl dienpinigių norma jam negalėjo bÅ«ti didinama. Visus aktyvius veiksmus pareiÅ¡kėjo santykiuose su kitais asmenimis atlikinėjo pareiÅ¡kėjo (tuo metu individualios įmonės) savininkė R. Č., kuri ir veikė kaip įmonės vadovė.Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiÅ¡kėjo skundu taip pat nesutiko. II.              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.             Teismas nurodė, kad ginčo esmė yra tai, ar laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 7 d. iki 2008 m. gegužės 13 d.

N. Č. buvo individualios įmonės „Roneka“ vadovas ir ar minėtu laikotarpiu jam pagrįstai buvo apskaičiuoti dienpinigiai. Teismas nurodė, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė, jog neapmokestinamosios pajamos yra įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimÄ , iÅ¡skyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia, ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas.

Finansų ministro 2002 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 160 numatė, kad dienpinigių norma vykstantiems į Danijos Karalystę yra 150 Lt. Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 4 punktas numatė, kad jeigu į komandiruotę vyksta vieneto administracijos vadovas arba individualios įmonės savininkas ir individualioje įmonėje nėra administracijos vadovo, dienpinigių norma gali bÅ«ti didinama 100 procentų. IÅ¡ individualios įmonės „Roneka“ savininkės įsakymų matyti, kad   N. Č. dienpinigiai buvo apskaičiuojami pagal 100 procentų padidintÄ normÄ .

Teismas nurodė, kad, pagal individualios įmonės „Roneka“ nuostatų, 2006 m. rugsėjo 5 d. įregistruotų juridinių asmenų registre, 4.1 punktÄ , įmonės savininkas yra vienasmenis įmonės valdymo organas – įmonės vadovas. Nuostatuose nėra numatyta, jog vadovu įmonės savininkas paskiria kitÄ asmenį. Nuo individualios įmonės „Roneka“ įsteigimo įmonės vadovė buvo savininkė R. Č.. TÄ patvirtina juridinių asmenų registro duomenys, kurie yra nenuginčyti ir teisingi (Valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalis).

Be to, byloje pateikti SODROS duomenys liudija, kad N. Č. draudėjas nuo 2006 m. gruodžio 12 d. yra pareiÅ¡kėjas, pas kurį N. Č. dirba kaip darbuotojas. Taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Å iaulių apskrities skyriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-4/55 nurodyta, kad apklausos metu liudytojas N. Č. parodė, kad jis organizuoja statybos paslaugų teikimÄ Danijoje, ieÅ¡ko naujų klientų, darbininkų, organizuoja darbininkų nuvežimÄ ir parvežimÄ ; tvarkant įmonės buhalterinę apskaitÄ nedalyvauja, su valstybės įmone Registrų centru jokių reikalų neturi, bankinių dokumentų netvarko, apie įsakymus dėl siuntimo į komandiruotes, darbo laiko apskaitos žiniaraščius nieko nežino, pasiraÅ¡yti sutartis neįgaliotas.

Teismas nurodė, kad pateikta N. Č. 2006 m. gruodžio 12 d. pasiraÅ¡yta individualios įmonės „Roneka“ direktoriaus pareiginė instrukcija bei užsienio kalbomis suraÅ¡yti ir į lietuvių kalbÄ iÅ¡versti raÅ¡tai bei sutartys, kuriose individualios įmonės „Roneka“ direktoriumi nurodytas N. Č., nepatvirtina, jog Å¡is asmuo laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 7 d. iki 2008 m. gegužės 13 d. buvo įmonės vadovas. VieÅ¡ai paskelbta informacija (juridinių asmenų registro bei SODROS duomenys) rodo, jog individualios įmonės „Roneka“ vadovė buvo R.

Č.. Teismas nurodė, kad N. Č. nebuvo individualios įmonės „Roneka“ vadovas, todėl jam skirta dienpinigių suma negalėjo bÅ«ti padidinta 100 procentų. GPM bei kiti mokesčiai, baudos ir delspinigiai pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuoti teisingai, todėl nėra pagrindo panaikinti byloje ginčijamus mokesčių administratorių sprendimus. III.              Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo jo skundÄ patenkinti.             PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 4 punktas numatė, kad tuo atveju, kai į komandiruotę vyksta vieneto administracijos vadovas (bet ne vadovas) arba individualios įmones savininkas ir Å¡ioje individualioje įmonėje nėra administracijos vadovo, dienpinigių norma gali bÅ«ti didinama 100 procentų.

PareiÅ¡kėjas, pasinaudodamas Å¡ia galimybe, tikrintu laikotarpiu individualios įmonės „Roneka“ direktoriaus pareigas ėjusiam N. Č. padidino 100 procentų dienpinigių normÄ komandiruočių į Danijos Karalystę metu. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad, pagal Individualių įmonių įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2009 m. liepos 28 d.)            7 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organÄ â€“ individualios įmonės vadovÄ (bet ne administracijos vadovÄ ); individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip.

Individualios įmonės savininkas turi teisę keisti įmonės nuostatus, skirti įmonės vadovu kitÄ asmenį, tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, steigti filialus ir atstovybes, pertvarkyti, reorganizuoti ar likviduoti įmonę, gauti įmonės pelnÄ , paimti įmonės kasoje esančius pinigus ar įmonės turtÄ , gauti informacijÄ apie individualios įmonės veiklÄ ir pan. Nagrinėjamu atveju, priimdama N. Č. dirbti direktoriumi, įmonės savininkė R. Č. neturėjo tikslo jam suteikti minėtas individualios įmonės vadovo (savininko) teises.

N. Č., kaip administratoriui, buvo iÅ¡keltas uždavinys organizuoti bei administruoti pareiÅ¡kėjo veiklÄ Danijos Karalystėje ir tÄ jis sėkmingai atliko. N. Č. buvo pareiÅ¡kėjo administracijos vadovas Danijoje ir, siekiant suteikti galimybę tinkamai reprezentuoti pareiÅ¡kėjÄ užsienio verslo partneriams, pagrįstai N. Č. dienpinigių norma buvo padidinta 100 procentų. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sÄ vokos „individualios įmonės vadovas“ (kaip tai apibrėžta Individualių įmonių įstatyme) ir „individualios įmonės administracijos vadovas“ (kaip tai apibrėžta minėtame Vyriausybės nutarime) nėra tapačios, tačiau mokesčių administratoriai ir teismas į tai neatsižvelgė.

Å ių sÄ vokų netapatumÄ patvirtina ir tai, kad 2009 m. vasario 25 d. Vyriausybė priėmė nutarimÄ Nr. 134, kuriuo pakeitė savo 2003 m. sausio 28 d. nutarimÄ Nr. 99 ir individualios įmonės administracijos vadovo sÄ vokÄ pakeitė kita, individualios įmonės vadovo, sÄ voka.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.             Atsakovas nurodo, kad, pagal Individualių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 6 ir 7 dalis, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, individuali įmonė turi teisę skirti vadovu kitÄ asmenį (ne savininkÄ ), tačiau toks skyrimas turi bÅ«ti numatytas nuostatuose, kurie įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, ir apie tokį skyrimÄ turi bÅ«ti tinkamai informuojamas juridinių asmenų registras.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl individualios įmonės administracijos vadovo ir individualios įmonės vadovo sÄ vokų yra neteisingi. Kadangi Å«kio subjektų vadovai, vykdami į komandiruotes, paprastai vykdo ne tik darbines, bet ir tam tikras reprezentacines funkcijas, todėl Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintose Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklėse yra numatyta, kad asmenims, kurie atlieka Å«kio subjektų vadovų funkcijas (nepriklausomai nuo to, kaip jie yra vadinami (direktoriais, prezidentais, vadovais ar administracijos vadovais)), delspinigių dydis didinamas 100 procentų.

Tai, kas yra Å«kio subjekto vadovas, sprendžiama pagal Å«kio subjekto įstatus bei kitus duomenis. PareiÅ¡kėjos minimi Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių pakeitimai neturi jokios įtakos Å¡iai bylai bei nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo laikotarpiu N. Č. buvo pareiÅ¡kėjo administracijos vadovas. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tikrintu laikotarpiu individualios įmonės „Roneka“ vadovė buvo jos savininkė R.

Č..             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis suinteresuotas asmuo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV.              Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad N. Č. laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 7 d. iki 2008 m. gegužės 13 d. nebuvo pareiÅ¡kėjo administracijos vadovas, todėl komandiruočių į Danijos Karalystę metu jam pagal Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 4 punktÄ dienpinigių norma negalėjo bÅ«ti didinama 100 procentų ir Å¡is dienpinigių padidinimas negali bÅ«ti priskirtas neapmokestinamosioms pajamoms Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.Atsakydama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai supranta įmonės administracijos vadovo sÄ vokÄ .

Pagal Lietuvių kalbos instituto iÅ¡leistame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Vilnius, 2000) pateiktus apibrėžimus (psl. 2), įmonės administracija yra įmonės vadovaujantysis personalas. Todėl įmonės administracijos vadovas yra toks asmuo, kuris vadovauja įmonės vadovaujančiajam personalui. Nagrinėjamu atveju N. Č. pareiÅ¡kėjo vadovaujančiajam personalui nevadovavo, o tik organizavo tam tikrÄ veiklÄ Danijos Karalystėje. Tokiu bÅ«du jis buvo tam tikras administratorius, t. y. reikalų tvarkytojas (kaip tai apibrėžta tame pačiame Dabartinės lietuvių kalbos žodyne, psl. 2), o tai yra kitokia funkcija, nes įmonės reikalų tvarkymas, kuris kitais žodžiais gali bÅ«ti apibÅ«dintas ir kaip tam tikros veiklos administravimas ar vadybinių funkcijų atlikimas, savaime dar nereiÅ¡kia vadovavimo pačiam įmonės vadovaujančiajam personalui.

 N. Č. Å¡ioje situacijoje galėtų bÅ«ti prilygintas įmonės vadovaujančio personalo darbuotojui, bet ne paties tokio personalo vadovui.Teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 4 punkte vartotai administracijos vadovo sÄ vokai bÅ«tų buvusi suteikta speciali teisinė reikÅ¡mė, skirtinga nuo prieÅ¡ tai nurodytos bendrinės jos reikÅ¡mės. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas atmetamas.

            Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies           1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Nutartis neskundžiama.           Teisėjai    Stasys Gagys     Dainius Raižys        Skirgailė Žalimienė