2024-09-11 Nr. AB-12933-3-61-3-03095-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-529-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03095-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja J. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovas) 2024 m. birželio 3 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-131494 (toliau – Nurodymas).

Pareiškėja tai pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, kol bus išnagrinėtas ginčas teisme bei įsiteisės teismo procesinis sprendimas, sustabdyti Nurodymo vykdymą. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamo Nurodymo vykdymas reiškia absoliučiai visų galimų jos, kaip fizinio asmens, galimybių patenkinti savo gyvybinius poreikius, taip pat užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teises į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą, panaikinimą ir atėmimą. Pareiškėja paaiškino, kad ji neturi jokio kito turto, jos vienintelės pajamos yra artimas minimaliam darbo užmokestis. Jos sutuoktinio materialinė padėtis taip pat sunki, kadangi iš jo atsakovas taip pat yra pradėjęs mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, o šie veiksmai taip pat yra ginčijami teisme. Pareiškėja priverstinio išieškojimo iš savo lėšų banko sąskaitose atveju neturi jokių galimybių įsigyti ar išsinuomoti kito būsto, kuris galėtų būti naudojamas jos ir jos vaikų gyvybiniams poreikiams tenkinti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos motyvus, pagrindžiančius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinęs administracinėje byloje nagrinėti priimtą skundo reikalavimą, ginčo pobūdį, sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrįsto pagrindo taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas pažymėjo, jog nors Nurodyme nurodyta nurašyti itin didelės sumos (45 776,00 Eur) mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojo sąskaitų, tačiau nagrinėjamu atveju ši suma savaime nereiškia, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Teismas akcentavo, jog pareiškėjos sąskaitai buvo nustatyta minimalių vartojimo poreikių dydžio 446,00 Eur neišieškoma suma, kuri skirta asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, susiję su smarkiai pablogėsiančia galimybe užtikrinti šeimos (nepilnamečių vaikų) būtinuosius poreikius, yra abstraktūs, deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, pavyzdžiui, pagrįstais skaičiavimais apie tikėtinas finansines išlaidas, todėl nelaikytini pakankamais konstatuoti, jog, netenkinus pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kiltų didelė neatitaisoma žala.

Teismas sprendė, kad pareiškėja, kuriai tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinai sustabdyti Nurodymo vykdymą, kol bus išspręstas ginčas teisme dėl Nurodymo teisėtumo.

Pareiškėja pažymi, jog vadovaudamasis ginčijamu Nutarimu, pažeisdamas teisines garantijas, kurios kaip minimalios garantijos suteikiamos skolininkams, išieškant iš jų darbo užmokesčio, atsakovas nurašo visą mokesčių mokėtojos gaunamą darbo užmokestį iki 446,00 Eur sumos, o tai yra daug mažiau nei minimali įstatymo leidėjo nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens darbo užmokesčio dalis (procentas).

Pareiškėja taip pat akcentuoja, jog atsakovas nurašo iš pareiškėjos banko sąskaitų ne tik jai priklausančias pervedamas sumas, bet ir tas išmokas, kurias, kaip tikslines valstybės (savivaldybės) iš valstybės (savivaldybių) biudžetų lėšų išmokas, gauna pareiškėjos nepilnamečiai vaikai (išmokas vaikams).

Pareiškėjos vertinimu, Nurodymu daroma neatitaisoma žala ne tik pačios pareiškėjos, bet ir jos išlaikytinių (vaikų) interesams, šios žalos ir neigiamo poveikio dydis aiškiai viršija įstatymo leidėjo nustatytas ribas, nes pareiškėjos vaikai paliekami be jokios jiems priklausančios valstybės finansinės ir socialinės paramos. Šios aplinkybe sudaro papildomą ir savarankišką pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei sustabdyti Nurodymo vykdymą.

Pareiškėja 2024 m. liepos 22 d. pateikė prašymą dėl atskirojo skundo atsisakymo. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas patenkino pareiškėjos reikalavimus ir savo iniciatyva panaikino Nurodymą.

Pareiškėja pažymi, jog jai žinomos skundo atsisakymo teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliai – ir ABTĮ) 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis.

Apeliacinio skundo atsisakymo tvarka ir pasekmės įtvirtintos ABTĮ 136 straipsnyje. Apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ABTĮ 136 str. 1 d.). Tokiu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).

Iš pareiškėjos pareiškimo dėl atskirojo skundo atsisakymo turinio matyti jos valia atsisakyti nuo atskirojo skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties. Iš pareiškimo turinio taip pat nustatyta, kad pareiškėjai žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo teisinės pasekmės. Pareiškimas dėl atskirojo skundo atsisakymo paduotas laikantis ABTĮ 136 ir 151 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta, ir nenustačiusi, kad pareiškėjos pateiktas atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, pažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir (ar) teisėtus interesus, konstatuoja, kad pareiškėjos atsisakymas nuo atskirojo skundo priimamas ir apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nutraukiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi ir 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti pareiškėjos J. K. atsisakymą nuo atskirojo skundo.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjos J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė