924fc0f1-8ffb-4ffc-9f54-e8aa8ae7e427 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė SuÅ¡inskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas A. J. 2013-06-25 kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), už kiekvienÄ laikymo dienÄ netinkamomis sÄ lygomis po 30 Lt neturtinei žalai atlyginti.              PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2011-10-25 iki 2013-04-10 tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K 8 kv. m kamerose su dar dviem, trim asmenimis.

PareiÅ¡kėjas dėl to žodžiu kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K reabilitacijos skyriaus darbuotojus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Pažymėjo, kad neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos darbuotojų veiksmų buvo kalinamas perpildytose, ankÅ¡tose kamerose ir dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgÅ«džiai. Be to, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės. PareiÅ¡kėjo nuomone, jis patyrė neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad jam nepatogu valgyti, nes miega antrame aukÅ¡te, stalas skirtas dviem asmenims. PareiÅ¡kėjas, įvertinęs tai, kad Lietuvoje krizė, prašė priteisti 9 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad kameroje Nr. 285, esančioje rÅ«syje, drėgna. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 8–17).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiais: 2011-11-21 iki 2011-11-24, 2011-11-25 ryte, 2012-01-27 vakare, 2012-01-28 ryte, 2012-05-10 ryte, 212-05-17 ryte, 2012-0-07 vakare, 2012-06-27 ryte, 2012-06-28 ryte, 2012-07-04 ryte, 2012-07-13 vakare, 2012-07-14 iki 2012-07-15, 2012-07-16 ryte, 2012-07-26, 2012-07-27 vakare, 2012-07-28 iki 2012-08-05, 2012-08-09 ryte, 2012-08-16 ryte, 2012-11-08 ryte, 2012-11-15, 2012-11-16, 2012-12-07 ryte, 2012-12-11 ryte, 2013-01-04, 2013-01-05 iki 2013-01-09, 2013-01-10 ryte, 2013-01-14 ryte, 2013-03-14 ryte, 2013-03-19 ryte, 2013-04-03 vakare, 2013-04-04 ryte, 2013-04-05 iki 2013-04-18 buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų vienam asmeniui tenkantis ploto kameroje reikalavimų.

Be to, laikotarpiais nuo 2011-12-01 iki 2012-01-26, nuo 2012-05-31 iki 2013-04-26, nuo 2012-05-31 iki 2013-06-07 pareiÅ¡kėjo nebuvo LukiÅ¡kių TI-K, kadangi jis buvo iÅ¡vykęs. Pažymėjo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ , todėl laikomų asmenų skaičius virÅ¡ija leidžiamÄ laikyti asmenų skaičių. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui.

Pabrėžė, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Atsakovas stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Pabrėžė, kad suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis Å¡varos ir tvarkos. Kamerose remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus atitinkamÄ finansavimÄ . LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Nurodė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Atsakovės nuomone, nėra žalos padarymo fakto – bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. (b. l. 8–12) 2011-10-25 atvyko į LukiÅ¡kių TI–K ir iki 2013-04-19 buvo laikomas nuo dviejų iki Å¡eÅ¡iolikos asmenų tam tikrose kamerose, kurių plotas nuo 7,38 kv. m iki 34,71 kv. m.

Tai patvirtina ir asmens įskaitos kortelėje bylos Nr. 2011-11973-K nurodyti duomenys (b. l. 21). PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis laikotarpiu nuo 2011-10-25 iki 2013-04-10 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, pažeidžiant minimalų kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimÄ . Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Å ios higienos normos 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose.

Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugiÄ aplinkÄ , pažeidimÄ , nes, esant mažesniam plotui, neiÅ¡vengiamai blogėja visos gyvenimo sÄ lygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sÄ lygomis laikomas ilgesnį laikÄ â€“ net keletÄ mėnesių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis draudžia asmens orumÄ Å¾eminantį elgesį. IÅ¡ atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2011-10-25 iki 2013-04-19 buvo laikomas pažeidžiant nustatytÄ minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimÄ , t. y. 3,6 kv. m – 340 dienų 5 rytus ir 19 vakarų.

Pareiškėjas viso kalinimo laikotarpiu 37 dienas 19 rytų bei 5 vakarus buvo laikomas nepažeidžiant minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Sutiktina su atsakove, kad nevertintini laikotarpiai, kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Atsakovė nurodė, kad jis buvo išvykęs nuo 2011-12-01 iki 2012-01-26, nuo 2012-05-31 iki 2013-04-26, nuo 2012-05-31 iki 2013-06-07, tačiau pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K nuo 2011-12-01 iki 2012-01-26 ir nuo 2012-05-31 iki 2012-06-07 (b. l. 8–12).

Tai, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu nesikreipė į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su skundais, nepaneigia nustatyto kamerų ploto pažeidimo. PareiÅ¡kėjas teigė, kad kameroje Nr. 285 buvo drėgna, tačiau jokių skundų ar kreipimųsi į administracijÄ pareiÅ¡kėjas dėl didelės drėgmės teismui nepateikė. IÅ¡ atsakovės teismui pateiktų duomenų matyti, kad UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis LukiÅ¡kių (b. l. 24–56) LukiÅ¡kių TI-K teikė paslaugas.

PareiÅ¡kėjo kiti nurodyti nepatogumai, t. y. kad prie stalo gali sėdėti tik du žmonės, jam buvo nepatogu valgyti iÅ¡ esmės atsirado dėl to, kad vienam asmeniui kameroje teko mažesnis nei nustatytas minimalus 3,6 kv. m plotas. IÅ¡ atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2013-03-25 su skundu kreipėsi į administracijÄ dėl skrandžio negalavimų (b. l. 34). Vis tik manytina, kad minėtiems negalavimams nustatytas kameros ploto pažeidimas negalėjo turėti tiesioginės įtakos, nes nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Be to, ligos istorijoje nenurodyta, kokios skrandžio negalavimo priežastys. PareiÅ¡kėjas teismui nenurodė konkrečių sveikatos problemų, kurios atsirado dėl jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K per mažose kamerose. IÅ¡ Asmens sveikatos istorijos kopijų teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas buvo apžiÅ«rėtas gydytojų specialistų, jam skirtas gydymas (b. l. 37–62), tačiau teismas nenustatė iÅ¡skirtinių negalavimų ar ligų, kurios atsirado dėl to, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, pažeidžiant nustatytÄ kamerų ploto reikalavimÄ .

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės kitų jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K konkrečiai neįvardijo ir dėl jų iÅ¡ esmės nesiskundė.              Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas jokie pinigai, joks materialus turtas negali atstoti.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus, savo praktikoje ne kartÄ yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, visiÅ¡kai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-06 nutartis Nr. A502-1774/2010, 2011-01-31 nutartis Nr. 756-116/2011, 2010-10-11 nutartis Nr. A756-122/2010).Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Be to, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi paminėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-04 nutartis Nr. A-143-2844-12). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendimas byloje Z. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16262/05).

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas 340 dienų 5 rytus ir 19 vakarų buvo kalinamas, pažeidžiant nustatytÄ minimalų kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose vienam žmogui teko mažesnis, nei nustatytas, minimalus plotas, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad tokios kalinimo sÄ lygos jam neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Taigi, pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.Atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokius konkrečius sveikatos sutrikimus jam sukėlė gyvenimas kamerose, neatitinkančiose ploto reikalavimų. Teismas, atsižvelgdamas į laikotarpio, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į pažeidimo mÄ stÄ , jo trukmę (340 dienų 5 rytus ir 19 vakarų), teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1027-13), į Å¡alies ekonominę padėtį (minimali mėnesinė alga 1 000 Lt, vidutinis darbo užmokestis 2 171 Lt), į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjui priteistina 2 000 Lt neturtinės žalos.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti A. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo, 2 000 (du tÅ«kstančius litų) Lt neturtinei žalai atlyginti.              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                         Nijolė Sušinskienė