924f7d9b-0ff9-4e58-a5da-60027b089dfd · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baud?Baudžiamoji byla Nr. 1-754-526/2015Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00365-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.5. (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 30 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, sekretoriaujant Ritai Pociuvienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nukentėjusiajai V. S., jos atstovei adv. Svietlanai Baracevičienei, kaltinamojo gynėjui Oleg Drobitko, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeR.

B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.,             n u s t a t ė : R. B. Å¡ioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui: jis, 2013m. gruodžio mėn. 6 d., apie 08.04val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) pr., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido į perėjÄ Ä¯Å¾engusios pėsčiosios V. S. ir jÄ partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Å iais veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (2012-11-28 d. redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 37 p. (Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ <...> perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį) reikalavimÄ ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .Pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ R.

B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-12-06 rytÄ jis iÅ¡važiavo į darbÄ . Tuo metu buvo prastas oras, Å¡lapdriba, tamsu. IÅ¡ RÅ«tų g. jis įsuko į Taikos pr. ir važiavo link „Avitelos“, persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ . Važiavo nedideliu greičiu. Važiuodamas pateko į duobę, buvo aplietas jo automobilio priekinis stiklas, todėl jis stipriai sulėtino greitį. Kai nusivalė priekinis stiklas, prieÅ¡ save 1 metro atstumu iÅ¡vydo nukentėjusiÄ jÄ , todėl stipriai spaudė stabdžius.

PrieÅ¡ užliejant automobilio stiklÄ kelkraÅ¡tyje stovinčios nukentėjusiosios nematė. Po įvykio jis sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pribėgo prie nukentėjusiosios paklausti kaip ji jaučiasi. Ji pasakė, kad nejaučia kojų. Tada iÅ¡ karto jis paskambino telefonu 112 pagalbai. Už kelių minučių atvažiavo greitosios ekipažas ir policija. Kad pėsčiųjų perėja yra toje vietoje jis žinojo. Atstumas tarp pėsčiųjų perėjos ir balos buvo maždaug 20-25 metrai. Važiavimo greitis buvo gerokai mažesnis negu 50 km/h.

Nukentėjusioji iÅ¡ pradžių žadėjo taikytis su juo, todėl jis ikiteisminio tyrimo metu ir pripažino savo kaltę, tačiau vėliau nukentėjusioji taikytis atsisakė, pradėjo reikalauti labai didelių pinigų žalos atlyginimui, todėl dabar jis savo kaltės nepripažįsta, nes įvykį sukėlė pati nukentėjusioji, išėjusi į važiuojamÄ jÄ dalį tuo momentu, kai jis neturėjo jokių galimybių automobilio sustabdyti.Nukentėjusioji V. S. parodė, kad kaltinime nurodytu metu ji įsėdo Simonaitytės stotelėje į 6 autobusÄ ir važiavo į darbÄ iki Vėtrungės stotelės. Ten iÅ¡lipusi iÅ¡ autobuso ji ėjo neskubėdama.

Kai atėjo prie pėsčiųjų perėjos, buvo viena. Ji stovėjo ir laukė kol pravažiuos automobilių srautas. Nei vienas iÅ¡ važiuojančių automobilių nesustojo jos praleisti. Kai pravažiavo automobilių srautas, ji pamatė atvažiuojanti vienÄ kaltinamojo vairuojamÄ automobilį. Automobilis važiavo nedideliu greičiu. Be to ji pamatė, kad automobilis mažina greitį. Pagalvojo, jog yra ir kultÅ«ringų vairuotojų, kurie praleidžia pėsčiuosius, todėl įžengė į perėjÄ ir pradėjo eiti.

Po to daugiau nieko neatsimena. Ji praleido visÄ automobilių srautÄ , matė, kad vienas automobilis lėtina greitį, todėl pradėjo eiti per perėjÄ . Apie 40 metrų buvo kai maÅ¡ina pradėjo lėtinti greitį. Ji suprato, kad vairuotojas jÄ mato, todėl ir pradėjo eiti. Ant peties ji turėjo krepšį su atÅ¡vaitais. Buvo apsirengusi su žalia neperÅ¡lampama striuke, alyvinės spalvos kepure, žaliu Å¡aliku, juodu sijonu, pusbačiais.Liudytojas S. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo.

Tašė yra sesers darbinis portfelis. Kai sesuo pateko į ligoninę, jis iÅ¡ ten paėmė jos rÅ«bus ir portfelį, kuris buvo su atÅ¡vaitais.Liudytojas K. S. davė tokius pat parodymus kaip ir S. K., nurodydamas, kad nukentėjusioji yra jo mama. Ji visada neÅ¡iojosi su savimi portfelį su atÅ¡vaitais.Liudytoja A. B. parodė, kad sÅ«nus R. B. iÅ¡ karto po įvykio jai paskambino. Sakė, kad pranešė policijai, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Jis paaiÅ¡kino, kad važiuojant Taikos pr. iÅ¡važiavus buvo Å¡lapdriba, važiuojant keliu jam aptaÅ¡kė automobilio langus ir važiuojant jis ties priekiniu langu pastebėjo, kad yra žmogus ir staigiai stabdė.

Paskui bėgo žiÅ«rėti kaip moters sveikata, ji buvo apsirengusi labai storai. Tada jis pranešė apie įvykį policijai, greitajai. Moteris kalbėjo, kad jai kojÄ skaudėjo. Su sÅ«numi pas nukentėjusiÄ jÄ buvo keletÄ kartų atvykę aplankyti. Lankant pirmÄ kartÄ ji teigė, kad nematė atvažiuojančio automobilio, kaltino sÅ«nų, kad automobilis važiavo dideliu greičiu. Ji sakė, kad trauma buvo nesunki, nes buvo labai Å¡iltai apsirengusi. Bandė kompensuoti, davė 500 lt., kad nusipirkti vaistų.Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 2013-12-06, 830 val. eismo įvykio vietoje buvo Å¡lapdriba, lietus, kelio danga - Å¡lapias asfaltas.

Automobilis „Audi A4“ sustojęs už pėsčiųjų perėjos1,8 m. atstumu (atstumas nuo pėsčiųjų perėjos iki galinės automobilio ratų aÅ¡ies), pirmoje eismo juostoje. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja iÅ¡ abiejų pusių pažymėta kelio ženklais, KET Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus ženklinimo linijomis, KET Nr. 1.13.1 („Zebras“) (1T., b.l. 49-55).2015-01-29 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-225(14) nurodyta:1. Nagrinėjamo įvykio metu savo judėjimo krypties pirmÄ ja eismo juosta, ne mažesniu kaip 1,3 m atstumu nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to važiuojantis automobilis „Audi A4“ priekinės dalies deÅ¡ine puse partrenkė pėsčiųjų perėja per važiuojamÄ jÄ dalį nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to judėjusiÄ V.

S. Partrenkimo metu pirminis smÅ«ginis kontaktas pėsčiajai buvo suduotas priekiniu buferiu, todėl pėsčioji griuvo ant automobilio variklio dangčio bei atsitrenkė į priekinio lango stiklÄ . BÅ«dama užkritusi ant automobilio variklio dangčio pėsčioji judėjo kartu su automobiliu bei, tikėtina, automobiliui „Audi A4“ judant užstabdytam, veikiama inercijos jėgų, nuo automobilio priekinės dalies buvo nublokÅ¡ta į priekį nuo automobilio bei nukrito ant važiuojamosios dalies, tikėtina, priekyje automobilio, ties deÅ¡iniuoju važiuojamosios dalies kraÅ¡tu.

Po įvykio automobilis „Audi A4“ sustojo galiniu kairiuoju ratu 1,8 m atstumu pravažiavęs pėsčiųjų perėjos horizontalaus kelio ženklinimo linijas.2. Pėsčioji V. S. automobiliu „Audi A4“ buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, iki 1,8 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Tirti pateiktoje medžiagoje esančių duomenų pagrindu negalima nustatyti tikslesnės V. S. partrenkimo vietos važiuojamosios dalies (pėsčiųjų perėjos) ilgio atžvilgiu.

3. Ä®vykio vietoje buvusiomis kelio sÄ lygomis stabdant didžiausiu intensyvumu (ekstremaliai) 30 km/h greičiu važiuojančio automobilio „Audi A4“ sustabdymui reikalingas apie 13,8 m atstumas, važiuojant 40 km/h greičiu – sustabdymui reikalingas apie 21 m atstumas. Ä®vykio vietoje buvusiomis kelio sÄ lygomis 30 km/h greičiu važiuojančio automobilio „Audi A4“ sustabdymui, stabdant 1/3 ekstremalaus stabdymo intensyvumu reikalingas apie 25,5 m atstumas, važiuojant 40 km/h greičiu – reikalingas apie 41,9 m atstumas.4.

Techniniu požiÅ«riu, prieÅ¡ įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Audi A4“ vairuotojas R. B. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“ bei praleisti į važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjoje įėjusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

S., jeigu dėl susidariusių aplinkybių (priekinio lango apipylimo) nebematė važiuojamosios dalies, tai yra kilus grėsmei eismo saugumui – privalėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį didžiausiu intensyvumu.              Techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ pat įvykį susidariusioje situacijoje pėsčioji V. S. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pėsčiųjų perėjoje prieÅ¡ įžengdama į važiuojamÄ jÄ dalį privalėjo įvertinti atstumÄ iki jai iÅ¡ kairės artėjančio automobilio „Audi A4“ ir jo važiavimo greitį bei įsitikinti, kad tai daryti saugu.             Jeigu dėl susidariusių aplinkybių (priekinio lango apipylimo) automobilio „Audi A4“ vairuotojas R.

B. nebematė važiuojamosios dalies, tai yra kilus grėsmei eismo saugumui – jis privalėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį didžiausiu intensyvumu.              Jeigu pėsčiosios V. S. partrenkimo momentu automobilis „Audi A4“ judėjo neužstabdytas, tai pėsčiosios įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį momentu automobilis „Audi A4“ pėsčiosios ėjimo per keliÄ vietÄ buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu ir automobilio vairuotojas R.

B. neturėjo techninės galimybės stabdydamas vairuojamÄ automobilį iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo.5. Techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo V. S. veiksmai,– į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė prieÅ¡ pat priartėjusį automobilį „Audi A4“, kai automobilis pėsčiųjų perėjÄ jau buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu. Jeigu prieÅ¡ įvykį susidariusioje situacijoje V. S. prie pėsčiųjų perėjos priėjo ir automobilio „Audi A4“ vairuotojui R.

B. buvo matoma, kai automobilis pėsčiųjų perėjÄ buvo neprivažiavęs didesniu nei nestaigiam sustabdymui reikalingu atstumu (važiuojant 30 km/h greičiu – didesniu nei 25,5 m atstumu, važiuojant 40 km/h greičiu – didesniu nei 41,9 m atstumu), tai automobilio „Audi A4“ vairuotojo R. B. veiksmai,– artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ bei partrenkė pėsčiųjų perėjoje į važiuojamÄ jÄ dalį įėjusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

S., – techniniu požiÅ«riu buvo priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamo įvykio kilimu. (1T., b.l. 69-76).Ekspertas D. J. parodė, kad jis teisiamojo posėdžio metu pagarsintÄ iÅ¡vadÄ Nr. 11K-225(14) pilnai tvirtina. Posėdžio metu neiÅ¡girdo kažko reikÅ¡mingo, kas galėtų pakeisti jo duotÄ iÅ¡vadÄ . Galima apskaičiuoti kiek nuvažiuoja 25 km/h greičiu važiuojantis automobilis, kol pėsčioji nueina 1,8 m. atstumu. Yra objektyvus faktas, kad pėsčioji iki partrenkimo vietos nuėjo 1,8 m. atstumÄ arba didesnį.

Tas atstumas sprendžiamas pagal automobilio padėtį po eismo įvykio. Pėsčioji iki partrenkimo vietos skersai važiuojamosios dalies nuėjo apie 1,8 m. Kol pėsčioji nueina 1,8 m., automobilis nuvažiuoja apie 10,7 m., važiuodamas 25 km/h greičiu. Čia skaičiavimas pėsčiajai einant lėčiausiai. Jeigu pėsčioji ėjo greičiausiu tempu, gaunasi 6,9 m. Tai reiÅ¡kia, kol pėsčioji priėjo partrenkimo vietÄ , 25km/h greičiu važiuojantis automobilis galėjo nuvažiuoti nuo 10,7 m. iki 6,9 m. atstumo.

Atliekant tyrimÄ nėra vertinama aplinkybė, kad buvo aptaÅ¡kytas, apipiltas kažkokiu bÅ«du automobilio stiklas, vairuotojas nematė per priekinį stiklÄ . Apie tai yra pasisakyta KET, kad jeigu vairuotojas nemato kur važiuoti, jis privalo ekstremaliai stabdyti savo vairuojamÄ automobilį. Kadangi jis nemato, kyla grėsmė eismo saugumui, nes jis nemato kas vyksta priekyje. Galutinė iÅ¡vada yra pateikta remiantis automobilio padėtimi po eismo įvykio, pėsčiosios partrenkimo vieta ir nurodomu automobilio greičiu t.y. 30-40 km/h.

BÅ«tent Å¡itas tyrimas yra paremtas tais trimis įvesties duomenimis ir duota galutinė iÅ¡vada. Dėl pėsčiosios veiksmų: techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamu įvykiu buvo V. S. veiksmai, į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė prieÅ¡ pat priartėjusį automobilį, kai automobilis prie pėsčiųjų perėjos jau buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu. Tai yra nustatyta atlikus skaičiavimus. Techniniu požiÅ«riu susidariusioje situacijoje automobilio vairuotojas privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti kitų asmenų dalyvių saugumui artėdamas prie nereguliuojamos perėjos turėjo sulėtinti greitį bei praleisti į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Ä—jusiÄ pėsčiÄ jÄ V.

S. Jeigu dėl susidariusių aplinkybių t.y. dėl apipilto priekinio lango stiklo vairuotojas nebematė važiuojamosios dalies, kilus grėsmei eismo saugumui jis privalėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį didžiausiu intensyvumu. Lygiai taip pat yra pasisakyta ir dėl pėsčiosios, kad techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ pat įvykį susidariusioje situacijoje pėsčioji V. S. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pėsčiųjų perėjoje prieÅ¡ žengdama į važiuojamÄ jÄ dalį privalėjo įvertinti atstumÄ iki jai iÅ¡ kairės artėjančio automobilio Audi A4 važiavimo greitį ir įsitikinti kad jai tai daryti saugu.

Techniniu požiÅ«riu eismo įvykio dalyviai - pėsčiasis ir automobilis yra lygiaverčiai. Atlikti skaičiavimai rodo, kad pėsčioji į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė, kai automobilis prie pėsčiųjų perėjos buvo mažesniu nei sustabdymui reikalingu atstumu. Eksperto iÅ¡vadoje 3 puslapis 2 pav., yra matomi visi transporto priemonės apgadinimai, kad ne vien sugadintas deÅ¡inysis posÅ«kio žibintas, yra ir variklio dangtis deformuotas ir Å¡iek tiek įbrėžimai bei deformuotas priekinis valstybinis numeris.

Yra suskaičiuota, kad sustabdyti ekstremaliai važiuojantį automobilį 30 km/h greičiu reikia įvertinant ir vairuotojo reakcijos laikÄ - 13,8 m., prie 40 km/h reikia sustabdyti 21 m. Skaičiavimai atlikti vertinant aplinkybę, kad automobilis važiavo provėžomis, kuriuose yra vandens. Jeigu pėsčiasis yra ties pėsčiųjų perėja, tai vairuotojas, jį pastebėjęs, turėtų mažinti greitį, kad prie pėsčiųjų perėjos priartėtum tokiu greičiu, kad pėsčiajam įžengus, sugebėtum jį praleisti.

Automobilio vairuotojas važiuodamas prie pėsčiųjų perėjos jeigu mato pėsčiÄ jį, o pėsčiųjų perėja skirta pėstiesiems, t.y. vairuotojas, bÅ«damas pakankamai sÄ moningas, privalo numatyti, kad pėsčiasis gali žengti į pėsčiųjų perėjÄ , todėl jis turi mažinti greitį ir praleisti. Lygiai taip pat techniniu požiÅ«riu ir pėsčiasis prieÅ¡ žengdamas privalo įsitikinti, kad yra saugu. 2014-04-10 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G737/14(03) nurodyta, kad V. S. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1T., b.l. 78-79).

Jos kraujyje etilo alkoholio nerasta (1T., b.l. 80).Automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio dienai buvo techniškai tvarkingas (2T., b.l. 13).Iš alkotesterio kvito parodymų, medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto bei specialisto išvados matyti, kad R. B. įvykio metu buvo blaivus (t.2.b.l.1,2,3).Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“, įmonės kodas 302495752, buveinės adresas- Žalgirio g. 122, Vilnius (2 T., b.l.12). Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veikÄ bÅ«tina nustatyti ne tik pavojingÄ veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ ), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Jei KET pažeidžia keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių atsiradimo sÄ lyga.Priežastinis ryÅ¡ys yra BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinasis objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtÄ veikÄ su pavojingomis pasekmėmis ir nustatantis, kad bÅ«tent kaltininko padaryti KET pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamÄ rezultatÄ .

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011 ir kt. ). Esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.Konkrečiu atveju reikalinga nustatyti ar automobilio vairuotojas R.

B. pažeidė įvykio metu galiojusių KET reikalavimus. Taip pat reikalinga nustatyti ar pėsčioji V. S. savo veiksmais nepažeidė įvykio metu galiojusių KET reikalavimų. Priimant teisingÄ ir objektyvų sprendimÄ , taip pat reikia nustatyti padarinius bei priežastinį ryšį tarp kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių.IÅ¡nagrinėjus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, nukentėjusiosios, kaltinamojo bei specialisto parodymus, konstatuotina, kad 2013 m. gruodžio mėn. 6 d., apie 08.04 val., Klaipėdos m., Taikos pr., ties namu Nr. 22, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įvyko eismo įvykis, kurio dalyviais buvo automobilio „Audi A4“, valst. num. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R.

B. ir pėsčioji V. S. Ä®vykio metu buvo gana prastos oro sÄ lygos – buvo tamsus paros metas, Å¡lapia asfalto danga, krituliai. Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek vairuotojas, tiek pėsčioji eismo įvykio metu buvo blaivÅ«s, o automobilis „Audi A4“ techniÅ¡kai tvarkingas. Dėl Å¡ių nustatytų aplinkybių nėra ginčo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyti ir įrodyti eismo įvykio pasekoje kilę padariniai - nesunkus pėsčiosios V. S. sveikatos sutrikdymas. R. B. kaltinamas, kad jis pažeidė KET 37 punkto reikalavimus - važiuodamas pirma eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, nepraleido į perėjÄ Ä¯Å¾engusios pėsčiosios V.

S. ir jÄ partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Ä®vykio metu galiojusioje KET 37 punkto redakcijoje nurodyta, kad „ Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį“.

R. B. parodė, kad jis iÅ¡ Birutės gatvės įsuko į Taikos prospektÄ , persirikiavo į pirmÄ eismo juostÄ ir važiavo. Jis matė prieÅ¡ais esančiÄ pėsčiųjų perėjÄ , tačiau dėl sudėtingų oro sÄ lygų nematė prie perėjos ant Å¡aligatvio stovinčios nukentėjusiosios. Kadangi oro sÄ lygos buvo labai prastos, be to provėžoje buvęs vanduo stipriai užpylė priekinį automobilio stiklÄ , jis, artėdamas prie perėjos, automobilį stabdė, važiuodamas ne didesniu kaip 30 – 40 km/h greičiu.

Tik prieÅ¡ pat pėsčiųjų perėjÄ jis pamatė į jÄ Ä¯Å¾engusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , stabdė, tačiau jau neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilį. Kad R. B. vairuojamas automobilis prie pėsčiųjų perėjos važiavo nedideliu greičiu, o automobilis lėtėjo, parodė ir nukentėjusioji V. S., kuri paaiÅ¡kino, kad toks vairuotojo elgesys jai leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad vairuotojas jÄ mato ir stabdo automobilį, kad jÄ praleisti, todėl ji pradėjo eiti per pėsčiųjų perėjÄ .2015-01-29 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-225(14) nurodyta, kad techniniu požiÅ«riu, prieÅ¡ įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Audi A4“ vairuotojas R.

B. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos privalėjo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ ,,Pėsčiųjų perėja“ bei praleisti į važiuojamÄ jÄ dalį pėsčiųjų perėjoje įėjusiÄ pėsčiÄ jÄ V. S., jeigu dėl susidariusių aplinkybių (priekinio lango apipylimo) nebematė važiuojamosios dalies, tai yra kilus grėsmei eismo saugumui – privalėjo stabdyti vairuojamÄ automobilį didžiausiu intensyvumu.Bylos medžiaga nustatyta, kad R.

B. lėtino greitį ir stabdė savo automobilį, tačiau jam nepavyko jo sustabdyti iki pėsčiųjų perėjos. Å ioje situacijoje teismas konstatuoja, kad R. B. nebuvo pakankamai atidus, iÅ¡ anksto nepastebėjo ant Å¡aligatvio stovinčios nukentėjusiosios, todėl negalėjo imtis papildomų saugumo priemonių, kad užtikrinti, jog eismo įvykis neįvyktų, todėl jis pažeidė KET 37 punkto reikalavimus.Vertinant nukentėjusiosios V. S. veiksmus, įvykio metu galiojusi KET 51 punkto redakcija numatė, kad „Įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu“.

V. S. parodė, kad ji, sustojusi prie pėsčiųjų perėjos, praleido važiuojančių automobilių srautÄ . Ji taip pat parodė, kad gerai matė nedideliu greičiu atvažiuojantį vienÄ automobilį, kurį vairavo kaltinamasis. Automobilis lėtino greitį. Tokie vairuotojo veiksmai lėtinant greitį jai leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad vairuotojas jÄ mato ir stabdo automobilį, kad jÄ praleisti, todėl ji ir žengė į pėsčiųjų perėjÄ .2015-01-29 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-225(14) nurodyta, kad „techniniu požiÅ«riu prieÅ¡ pat įvykį susidariusioje situacijoje pėsčioji V.

S. privalėjo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, pėsčiųjų perėjoje prieÅ¡ įžengdama į važiuojamÄ jÄ dalį privalėjo įvertinti atstumÄ iki jai iÅ¡ kairės artėjančio automobilio „Audi A4“ ir jo važiavimo greitį bei įsitikinti, kad tai daryti saugu“.Nustatyta, kad pėsčioji V. S., prieÅ¡ įžengdama į nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ , nesilaikė aukščiau paminėtų reikalavimų, todėl savo veiksmais ji pažeidė KET 51 punktÄ .Nustačius, kad tiek pėsčioji, tiek vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, reikalinga įvertinti aplinkybę, kuris kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu ir kilusiomis pasekmėmis.Byloje esančioje 2015-01-29 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-225(14) kategoriÅ¡kai nurodyta, kad techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo V.

S. veiksmai,– į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė prieÅ¡ pat priartėjusį automobilį „Audi A4“, kai automobilis pėsčiųjų perėjÄ jau buvo privažiavęs mažesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu. Byloje apklaustas ekspertas D. J. patvirtino savo specialisto iÅ¡vadÄ ir nurodė, kad įvertinus situacijÄ , pėsčioji į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engė prieÅ¡ atvažiuojantį automobilį tuo momentu, kai automobilio „Audi A4“ vairuotojas R. B. neturėjo jokios techninės galimybės ekstremaliai stabdydamas automobilį sustoti prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti užvažiavimo ant nukentėjusiosios.Dėl Å¡ių aukščiau aptartų motyvų konstatuojama, kad R.

B. veikoje nėra privalomo nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 281 str. 1 d., požymio – priežastinio ryšio tarp jo įvykdytos veikos ir kilusių pasekmių, todėl R. B. pagal LR BK 281 str. 1 d. išteisinamas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.Nustatyta, kad R. B. autoįvykį padarė, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A.

Vienna Insurance Group Lietuvos filialas“. Kadangi R. B. šioje byloje išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties požymių, nukentėjusiosios V. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu, paliekant nukentėjusiajai teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į darudimo bendrovę bei su civiliniu ieškiniu iškilusius klausimus spręsti civilinio proceso tvarka.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,n u s p r e n d ė :

R. B. pagal LR BK 281 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nesant jo veikoje Å¡io nusikaltimo sudėties požymių. Nukentėjusiosios V. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                E. Antanauskas