T-56-2010 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Procesinio sprendimo kategorija 94

Procesinio sprendimo kategorija 94.5

(S)

Dėl leidimo laidoti panaikinimo ir įpareigojimo perlaidoti

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams A. Š., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo J. V., dėl leidimo laidoti panaikinimo ir palaikų perlaidojimo rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kapinių priežiūros tarnybos A. Š. išduotą leidimą laidoti Klaipėdos miesto Joniškės kapinėse ir įpareigoti A. Š. perlaidoti A. K. palaikus iš ieškovo šeimos kapavietės į kitą vietą. Ieškovas nurodė, kad ginčo kapavietėje palaidotos jo sesuo A. V. ir jo brolio (trečiojo asmens) žmona V. V., šią kapavietė ieškovas ir trečiasis asmuo prižiūrėjo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kapinių priežiūros tarnyba, nesilaikydama Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų „Kapinių tvarkymo taisyklių“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtintų Klaipėdos miesto kapinių tvarkymo taisyklių, negavusi ieškovo, kaip kapą prižiūrinčio asmens, sutikimo, išdavė atsakovui A. Š. leidimą laidoti ginčo kapavietėje savo motinos (ieškovo brolio žmonos V. V. sesers M. S.) sugyventinį, nesantį kapavietėje palaidotų asmenų šeimos nariu. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodę, kad Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kapą prižiūrinčiu asmeniu buvo nurodyta M. S., ieškovas ir trečiasis asmuo kapo neprižiūrėjo, todėl jų sutikimo laidoti šeimos kapavietėje nereikėjo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartimi atnaujinusi bylos nagrinėjimą kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją. Atsižvelgiant į tai, kad leidimų laidoti išdavimas yra reguliuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ar jos institucijų veikla, susijusi su leidimų išdavimu, yra viešojo administravimo sritis, teisėjų kolegijos nuomone, šiame procese vykstantys ginčai nagrinėtini ne bendrosios kompetencijos, o administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija apribojama pagal ginčo dėl teisės pobūdį: bendrosios kompetencijos teismai sprendžia visus ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis), o administraciniai teismai – ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis).

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kapinių priežiūros tarnybos išduoto leidimo laidoti teisėtumas susijęs ne vien su viešojo administravimo subjekto veiksmų atitikimu jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų (Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų „Kapinių tvarkymo taisyklių“, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-36523 patvirtintų Klaipėdos miesto kapinių tvarkymo taisyklių) nuostatoms, bet ir su ieškovo ir atsakovo A. Š. ginču dėl to, kas prižiūrėjo šeimos kapavietę. Be to, būtent atsakovas A. Š. palaidojo A. K. ginčo kapavietėje, todėl ginčas dėl palaikų perkėlimo iš esmės yra ginčas tarp dviejų privačių fizinių asmenų, kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Byloje esant pareikštiems susijusiems administracinio teisinio pobūdžio ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, jog turi būti taikoma absorbcijos taisyklė ir byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė (Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovams A. Š., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo J. V., grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Romanas Klišauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys