924af4f0-59bf-4b38-86a7-ba7ea23bc7a9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr.

1A-122/2011

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.3.1 Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Svajūno Knizlerio,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

gynėjai advokatei Annai Grinevič,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. N. (N. N. ) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 10 metų ir 6 mėnesiams.Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo 2010 m. kovo 24 d.

N. N. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK)3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

N. N. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 24 d., apie 16 val. Klaipėdos rajone, Kalnuvėnų kaime esančio sÄ vartyno teritorijoje, V. D. laikinoje gyvenamojoje paÅ¡iÅ«rėje, buitinio konflikto metu tyčia sudavė jam smÅ«gius rankomis į veidÄ , padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei tyčia smogė 5 kartus peiliu į kaklÄ , padarydamas daugybines durtines - pjautines kaklo žaizdas su kaklo organų – gerklų, trachėjos ir stemplės, kairės pusės iÅ¡orinės ir vidinės miego arterijų, jungo venos bei deÅ¡inės pusės poraktikaulinės arterijos pažeidimus. Dėl Å¡ių sužalojimų V. D. iÅ¡sivystė Å«mus iÅ¡orinis bei vidinis nukraujavimas, abipusė hemotoraksa bei aspiracija krauju ir jis įvykio vietoje mirė. Å iais veiksmais N. N. tyčia nužudė V. D. ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje

Nuteistasis N. N. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti: jo nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį bei pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 arba 9 punktÄ .

Apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų norėjęs atimti gyvybę nukentėjusiajam. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad smurtÄ prieÅ¡ V. D. jis panaudojo ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi į jo (N. N. ) gyvybę, o kilus muÅ¡tynėms.

N. N. teigia, kad jis gynėsi nuo V. D. , nes Å¡is norėjo jį pasmaugti. Nuteistasis nurodo, kad iÅ¡ pradžių jis gynėsi rankomis, bandydamas atitraukti nukentėjusiojo rankas nuo savo kaklo, tačiau neužtekus jėgų, gindamasis ėmė smÅ«giuoti į veidÄ daiktu, į kurį atsirėmė pargriautas ant stalo. Apeliantas pažymi, kad tik atsigavęs po smaugimo, jis suprato, kad tas daiktas, kuriuo gynėsi, buvo peilis. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad mirtinus smÅ«gius nukentėjusiajam jis galėjo suduoti, kai Å¡is vis dar jį smaugdamas, atlošė galvÄ . Apeliantas taip pat teigia, kad jeigu įvykio metu jis nebÅ«tų prismaugtas ir bÅ«tų galėjęs mÄ styti bei bÅ«tų supratęs, kad rankose jis turi peilį, norėjęs sužaloti nukentėjusįjį, jis bÅ«tų galėjęs durti jam peiliu į bet kuriÄ kÅ«no vietÄ , nes jis tuo metu rankomis spaudė jo (N. N. ) kaklÄ .

Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamo įvykio metu kilo abipusės muÅ¡tynės. Apeliantas nurodo, kad ant jo kÅ«no nebuvo rasta muÅ¡tinių žaizdų, tik ant kaklo iÅ¡ abiejų

pusių nuo smaugimo liko įbrėžimai. N. N. teigia, kad jo ir V. D. fiziniai duomenys vienodi, tik pastarasis buvo

vyresnis, be to, jis buvęs imtynininkas, stiprus žmogus, tarnavęs specialiuose KGB daliniuose. Nuteistojo teigimu, Å¡ias aplinkybes žinojo visi nukentėjusiojo kaimynai, liudytojas A. V. taip pat patvirtino šį faktÄ .

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad kelis mėnesius iki nužudymo V. D. kamavo depresija, jis vartojo alkoholinius gėrimus, tapo piktas ir agresyvus.

Nuteistasis nurodo, kad 1986 m. atliko jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Nuo to laiko jis gyveno teisingai, nepažeisdamas įstatymų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinė skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė šį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Ä¯rodyta. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltumo ir veikos kvalifikavimo padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Nuteistasis N. N. neneigia peiliu sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam V. D. į kaklÄ , kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Tačiau apeliantas nesutinka, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė konflikto metu, o ne gindamasis, ir mano, kad jo veika turi bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsnį asmens padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama tada, kai nužudoma staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Apeliaciniame skunde, N. N. , motyvuodamas savo praÅ¡ymÄ jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal minėtÄ straipsnį, nenurodo, koks neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ Å¾mogų nukentėjusiojo poelgis dėl kurios jis labai susijaudino, sukėlė jo agresijÄ . Nuteistasis tik teigia gynęsis nuo V. D. , kuris norėjo jį pasmaugti.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 24 punktu, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto bÅ«senos, kuriÄ sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimÄ asmenį nukentėjusiojo poelgis. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad pas V. D. jie girtavo, kalbėjosi, o baigus girtauti - susižodžiavo. Po to, nukentėjusysis suėmė jį abiem rankom už gerklės, ėmė smaugti, todėl jis (N.

N. ) pavartojo mirtį sukėlusį fizinį smurtÄ (b. l. 187, t. 1). Kaklo suspaudimas ir smaugimo veiksmų atlikimas pats savaime yra prieÅ¡ingas teisei veiksmas, tačiau Å¡ioje situacijoje, sprendžiant klausimÄ , ar nuteistojo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nužudymas labai susijaudinus, nelaikytinas neteisėtu ar itin įžeidžiančiu. N. N. smÅ«gius į kaklÄ peiliu V. D. sudavė po to, kai Å¡ie apsižodžiavo, pavadindami vienas kitÄ necenzÅ«riniais žodžiais, dėl ko, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kilo abipusis konfliktas ir muÅ¡tynės, o ne po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininkÄ ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai.

Nuteistasis N. N. nepagrįstai praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) arba tai, kad veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali bÅ«ti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininkÄ , tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ prieÅ¡ jį. Å ioje situacijoje nukentėjusysis neatliko jokių – sÄ moningų ar neatsargių - nuteistojo smurtÄ skatinančių veiksmų. PrieÅ¡ingai, kaip jau buvo minėta, N. N. mirtinus smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam V. D. sudavė kilusių muÅ¡tynių ir konflikto metu. Esant tokiai situacijai nei vieno iÅ¡ dalyvių elgesys neiÅ¡skiriamas kaip rizikingas ar provokuojantis, jie abu yra lygiaverčiai konflikto dalyviai.

Baudžiamoji atsakomybę už bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ gali atsirasti tik tada, kai gynyba aiÅ¡kiai neatitinka kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, dėl to tiesiogine tyčia užpuolikas yra nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra bÅ«tinosios ginties situacija. Å iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad N. N. veikė esant bÅ«tinosios ginties situacijai, t. y. jis gynėsi nuo realaus ir akivaizdaus V. D. pavojingo kėsinimosi. Ä®vykio dienÄ nuteistajam buvo nustatytas 1,15 promilės girtumas (b. l. 59, t. 1); specialisto iÅ¡vadoje Nr. M-A 412/10(03) nurodyta, kad mirusiojo kraujyje rasta 3,75 promilės etilo alkoholio, o Å¡lapime – 3,97 promilės etilo alkoholio (b. l. 49, t. 1). Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad jo ir nukentėjusiojo fiziniais duomenys yra tokie pat. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusysis V. D. , bÅ«damas ženkliai neblaivesnis už nuteistÄ jį N. N. , negalėjo kelti pastarajam realaus ir akivaizdaus pavojaus, nuo kurio reikėjo gintis panaudojant mirtį sukėlusį smurtÄ . Be to, pirmosios instancijos teismo nustatyti suduoti 5 smÅ«giai peiliu nukentėjusiajam į kaklÄ yra akivaizdus ir intensyvus poveikis, kuris negali bÅ«ti vertinamas kaip gynybinė reakcija.Â

Nuteistojo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad jis nesuprato, jog rankoje laiko peilį ir juo smÅ«giuoja nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis apie Å¡iÄ aplinkybę parodė dviprasmiÅ¡kai: dviem atvejais, pasakodamas apie įvykį jis parodė taip: „paėmiau nuo staliuko peilį ir ėmiau mosuoti, nepajutau, kada įdÅ«riau juo; paėmiau nuo staliuko peilį, pamosavau juo palei veidÄ ir įdÅ«riau“, kitu atveju jis teigė, kad „mosavau rankomis, atsirėmiau į staliukÄ ir paėmiau nuo jo, kas pakliuvo į rankas. IÅ¡ pradžių bandžiau nutraukti jo rankas, bet nepavyko, specialiai nedÅ«riau, mosavau jam

palei veidÄ , kad pamatytų peilį“. IÅ¡ Å¡ių parodymų darytina iÅ¡vada, kad N. N. net ir nematydamas, kokį tiksliai daiktÄ paima nuo

staliuko, dÅ«rio metu jis negalėjo nesuprasti, kad jo rankoje yra peilis. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis bent 3 kartus patvirtino, kad prieÅ¡ durdamas, jis peiliu pamosavo nukentėjusiajam prieÅ¡ais veidÄ . Tai, kad jis turi peilį, N. N. turėjo suprasti ir iÅ¡ į rankÄ paimto peilio formos. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiajam peiliu į kaklÄ buvo smogta 5 kartus; iÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo esančių fotolentelių yra žinoma, kad smÅ«gio metu N. N. buvo užgulęs ant V. D. (b. l. 103, 107, t. 1). Todėl nustatytas akivaizdus daugybinis smÅ«giavimas ir nukentėjusiojo bei nuteistojo padėtis konflikto metu tai pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. N. matė ir žinojo, kad smÅ«gius V. D. suduoda peiliu.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltininkas suprato, kad dėl jo veiksmų ne tik neiÅ¡vengiamai bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir kils reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas, tuo sÄ moningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Todėl nuteistojo N. N. veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis kito žmogaus nužudymas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

 Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė ir šiuo metu numato laisvės atėmimo bausmę nuo

7 iki 15 metų. Skundžiamu nuosprendžiu už šį nusikaltimÄ N. N. paskirta už straipsnio sankcijos vidurkį mažesnę 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas minėtÄ laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalyje. N.

N. , veikdamas netiesiogine tyčia, kilusio buitinio konflikto metu, panaudodamas peilį, padarė labai sunkų nusikaltimÄ prieÅ¡ pažįstamÄ asmenį. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti (N. N. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (N. N. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Kaip jau minėta, nėra pagrindo pripažinti, kad apelianto atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ar tai, kad veika padaryta peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už bÅ«tinosios ginties ribų peržengimÄ (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi Å¡eimÄ , charakterizuojamas teigiamai.

Esant tokioms aplinkybėms, nuteistajam paskirta bausmė, kuri yra mažesnė nei straipsnio sankcijos vidurkis, nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina, nes bausmės dydis atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas. Bausmės švelninti nėra pagrindo ir atsižvelgiant į apeliacinio skundo teiginį apie tai, kad N.

N. nuo 1986 m., kai atliko jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, gyveno teisingai. Tai, kad nuteistojo teistumai yra iÅ¡nykę, administracine tvarka pastarasis nėra baustas skirdamas bausmę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 n u t a r i a :

nuteistojo N. N. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas

Teisėjai

Aloyzas Kruopys

Valdimaras Bavėjanas

Svajūnas Knizleris