2020-04-22 Nr. AB-8079-3-61-3-03714-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-3918-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03714-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V., S. K. I. (S. K. I.), M. I. (M. I.) ir A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V., S. K. I., M. I. ir A. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. V. (toliau – ir pareiškėja) ir jos nepilnamečiai vaikai S. K. I., M. I., A. I. (toliau – ir vaikai), atstovaujami įstatyminės atstovės R. V. (toliau kartu – ir pareiškėjai), padavė teismui skundą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-143 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas, ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog dėl pareiškėjos sūnaus S. K. I. (toliau – ir pareiškėjos sūnus) veiklos socialiniuose tinkluose, įtraukimo į įskaitą po (duomenys neskelbtini) kortežo važiavimo metu išmestų (duomenys neskelbtini) paėmimo kyla grėsmė, kad jos sūnų pasodins į kalėjimą, iškels baudžiamąją bylą arba jis dings be žinios. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrintas įrodymų visapusiškas ištyrimas.

2.2. Atsakovas nepagrįstai apsiribojo pareiškėjo teiginių patikimumo vertinimu, remdamasis kilmės valstybės informacija apie patvirtintą procesą ir reikalingus pareigūnų veiksmus nepilnamečių, padariusių administracinius nusižengimus, atžvilgiu. Vien tai, jog pareiškėjos sūnaus įtraukimo į apskaitą metu nebuvo laikomasi viešai publikuojamos tokio proceso tvarkos, nereiškia, jog pasakojimas apie patį faktą yra netikėtinas. Pareiškėjų pasakojimas apie patį įvykį buvo nuoseklus, išsamus ir nebuvo fiksuota vidinių / išorinių prieštaravimų. Vien pareigūnų nekompetencija ar piktnaudžiavimas valdžia (nesilaikant viešai skelbiamos tvarkos) negali reikšti pareiškėjų pasakojimo nepatikimumo, t. y. pasakojimas apie pareiškėjos sūnaus įtraukimą į (duomenys neskelbtini) apskaitą turi būti vertinamas pareiškėjų naudai.

2.3. Atsakovas nepagrįstai nevertino pareiškėjos ir jos sūnaus pasakojimo apie A. S. sulaikymą, nurodydami, kad šis įvykis, nepriklausomai nuo jo tikrumo / netikrumo, neturi įtakos pareiškėjų prašymų pagrįstumui. A. S. buvo sulaikytas būtent dėl nepalankios nuomonės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu reiškimo socialiniuose tinkluose, dėl ko pareiškėjos sūnui, kuris buvo vienas iš A. S. draugų ir kontaktų jo telefone, kyla grėsmė būti sulaikytam ar net įkalintam. Atsakovas, nesurinkęs informacijos apie valstybės vykdomą politiką asmenų, reiškiančių nepalankią nuomonę (duomenys neskelbtini) atžvilgiu socialiniuose tinkluose, neužtikrino pareigos paneigti / patvirtinti pareiškėjų baimės būti persekiojamiems dėl tos pačios priežasties ar sąsajų su tokiu asmeniu pagrįstumo.

2.4. Tos aplinkybės, kurias pareiškėjai nurodė savo prieglobsčio prašymuose ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas jų nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo.

3. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino aplinkybes apie jos šeimai kylančią grėsmę (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėja po (duomenys neskelbtini) teritoriją gali keliauti, taip pat yra ne kartą išvykusi į Europos Sąjungos valstybes nares.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog pareiškėjos vaikai gali būti atimti, o didžiausias pavojus kyla pareiškėjos sūnui, nes jis yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) įskaitą. Pareiškėjai teigė, kad kadangi pareiškėjos sūnus yra įtrauktas į įskaitą, jam kyla didžiulė grėsmė, gali iškelti baudžiamąją bylą, pasodinti į kalėjimą arba jį sužaloti. Be to, buvo sulaikytas giminaitis A. S., kuris socialiniuose tinkluose reiškiasi prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. Su minėtu asmeniu bendrauja pareiškėjos sūnus, taigi ir jis gali būti sulaikytas.

4.2. Pareiškėjai 4 kartus buvo pateikę prašymus suteikti prieglobstį įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. 2010 m. spalio 2 d. pareiškėjai pateikė pirmą prašymą suteikti prieglobstį (duomenys neskelbtini). 2011 kovo 31 d. dar kartą kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini). 2011 m. liepos 15 d. pareiškėjai pateikė trečią prieglobsčio prašymą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad visais minėtais atvejais buvo priimtas sprendimas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo. Nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjai kreipėsi dėl Šengeno vizos išdavimo. 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovybę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl Šengeno vizos išdavimo, kelionės tikslas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams vizos nebuvo išduotos, nes nebuvo galima nustatyti, ar užsieniečiai ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjai 2018 m. spalio 17 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovybę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl Šengeno vizos išdavimo, kelionės tikslas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo išduota Šengeno viza, o pareiškėjos sūnui viza nebuvo išduota, nes nebuvo galima nustatyti, ar užsienietis ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. 2018 m. gruodžio 13 d. pareiškėjai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovybę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl Šengeno vizos išdavimo. Kelionės tikslas – šeimos ar draugų lankymas. Jiems vizos nebuvo išduotos, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą. 2019 m. gegužės 16 d. pareiškėjai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) atstovybę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl Šengeno vizos išdavimo. Kelionės tikslas – (duomenys neskelbtini). Jiems vizos nebuvo išduotos, nes buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą; nebuvo galima nustatyti, ar užsieniečiai ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

4.3. Įvertinus pareiškėjų pateiktas aplinkybes apie 2017 metų įvykius, kuriuose pasakojama apie (duomenys neskelbtini) kortežą, mėtantį (duomenys neskelbtini), jų pasakojimai buvo atmestini, nes pasižymėjo rimtais trūkumais, o priežastiniai ryšiai tarp pateiktų įvykių savaime nėra tikėtini. Pareiškėjos sūnaus istorija apie (duomenys neskelbtini) kortežą yra nepatvirtinta (tiesiogiai ar netiesiogiai) randama informacija apie kilmės valstybę. Tyrimo metu nustatė, kad, jeigu pareiškėjos sūnus būtų dalyvavęs įvykyje, kai paaugliai blokuoja kelią (duomenys neskelbtini) kortežui, jis galėjo gauti tiek (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) dalyvių, tiek būti sulaikytas policijos, tačiau ši įvykių versija nėra patvirtinta bylos duomenimis.

4.4. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos sūnus būtų buvęs įrašytas į (duomenys neskelbtini) įskaitą. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjų pateikta informacija dėl pareiškėjos įtraukimo į (duomenys neskelbtini) įskaitą prieštarauja Departamento turimai informacijai apie nepilnamečių įtraukimą į (duomenys neskelbtini) įskaitą, pareiškėjų pasakojimas apie tai, jog pareiškėjos sūnus buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) įskaitą, buvo atmestas dėl patikimumo stokos.

4.5. Įvertinus pareiškėjos bei jos sūnaus pasakojimus apie giminaičio A. S. sulaikymą dėl priešiškos nuomonės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu reiškimo socialiniuose tinkluose, nenustatyta šios istorijos aktualumo ir įrodomosios galios svarstant dėl pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumo. Pareiškėjos aprašyti įvykiai apie A. S., nepriklausomai nuo jų tikrumo ar netikrumo, neturi įtakos jos prašymo pagrįstumui. Be to, pareiškėjų pasakojimai iš dalies grindžiami kitų asmenų („giminaičių“) tariamai pateikta informacija. Departamentas, įvertinęs pareiškėjų pasakojimą, konstatavo, kad pareiškėjai nepagrindė baimės patirti persekiojimą, todėl jiems nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjų deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta, t. y. nebuvo nustatyta realios ir individualios (duomenys neskelbtini) jiems kylančios grėsmės tikimybė. Remiantis surinkta informacija, Departamentas nustatė, kad pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2019 m. rugsėjo 25 d. Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardoje pateikė prašymą suteikti jiems prieglobstį. 2019 m. rugsėjo 25 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėja paaiškino, kad su šeima ketino atvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo įleista, bei prašo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja pasienio pareigūnams nurodė, kad politinėms partijoms nepriklauso, iš kilmės valstybės išvyko dėl vaikų saugumo, nurodė, kad vietinė policija paima (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad jeigu jai būtų suteiktas prieglobstis Europos Sąjungos valstybėje narėje, ji dirbtų (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai įteiktas kvietimas atvykti į apklausą Departamente 2019 m. spalio 1 d. 10 val. 30 min. Pareiškėja 2019 m. spalio 1 d. Departamente vykusios apklausos metu, dalyvaujant rusų kalbos vertėjui, teikė paaiškinimus dėl jos prieglobsčio prašymo bei jai ir jos šeimai kylančio pavojaus kilmės valstybėje. Departamento Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjams pabėgėlių statuso bei papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 76 straipsnio 2 dalimi, 83 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 96, 115, 116 punktais, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi (įtvirtinančia pabėgėlio taikymo nuostatas), LVAT praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

8. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 25 d. pasienio pareigūnams teiktų paaiškinimų bei 2019 m. spalio 1 d. apklausos metu Departamente teiktų paaiškinimų matyti, kad ji baimę būti persekiojamai kildina iš (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų vykdomų veiksmų pareiškėjos šeimos atžvilgiu, pareiškėja teigia, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sūnui kilo pavojus. Teismas iš Departamento atlikto tyrimo nustatė, kad pareiškėjos ir jos sūnaus (dalyvaujant pareiškėjai) 2019 m. spalio 1 d. apklausos metu teikti paaiškinimai dėl pareiškėjos sūnaus galimo persekiojimo nėra pagrįsti byloje pateiktais duomenimis bei pareiškėjų apklausų metu teiktais paaiškinimais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prieglobsčio prašymo tyrimo metu nenustatyti duomenys, kurie patvirtintų pareiškėjos ir jos sūnaus papasakotą įvykį apie (duomenys neskelbtini) kortežą, metantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste 2017 m. Pareiškėjai aplinkybę, jog pareiškėjos sūnus paėmė išmestus (duomenys neskelbtini), sieja su jo persekiojimo tikimybe bei teigia, kad dėl šių aplinkybių jis buvo įtrauktas į (duomenys neskelbtini) įskaitą. Departamentas atlikto tyrimo metu nustatė, kad situacija, kuomet (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aplinkos žmonės dalina gyventojams (duomenys neskelbtini), o valstybės institucijų atstovai vėliau sumuša gyventojus, paėmusius (duomenys neskelbtini), ir išdalintus (duomenys neskelbtini) atima, yra tikėtina tik tuo atveju, jeigu minėti valstybės institucijų atstovai veikia neoficialiai. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjų siejamos aplinkybės tarp pareiškėjos sūnaus galbūt paimtų (duomenys neskelbtini) ir valstybės institucijų persekiojimo negali būti laikomos susijusiomis. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad pareiškėjos sūnus yra persekiojamas valstybės institucijų.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėja jos sūnaus persekiojimą sieja su įpareigojimu vaikams nuo 11 val. vakaro būti namuose. Teismas pažymėjo, kad Departamentas atlikto tyrimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto nepilnamečiai asmenys vieni negali būti lauke. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog valstybės institucijos taiko tam tikras visuotinio elgesio taisykles nepilnamečių atžvilgiu, nėra pagrindas konstatuoti pareiškėjos šeimos persekiojimo tikimybę. Kiek tai susiję su pareiškėjos sūnaus įtraukimu į (duomenys neskelbtini) asmenų įskaitą, Departamentas atlikto tyrimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai asmenys į (duomenys neskelbtini) įskaitą yra įtraukiami, jeigu jie padarė administracinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos sūnaus teikti paaiškinimai apie jo įtraukimą į (duomenys neskelbtini) įskaitą yra abstraktūs. Iš pareiškėjos sūnaus teiktų paaiškinimų matyti, kad jis galbūt buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau jis nepaaiškino, ar jo atžvilgiu buvo pradėta administracinė procedūra, kurios metu būtų vertinta dėl jo įtraukimo į (duomenys neskelbtini) įskaitą, neaišku, ar buvo priimtas sprendimas įtraukti jį į (duomenys neskelbtini) įskaitą. Teismas pabrėžė, kad Departamentas atlikto tyrimo metu taip pat nustatė, kad, jeigu tėvai nesutinka su sprendimu įtraukti nepilnametį asmenį į įskaitą, jie gali jį apskųsti teismine tvarka. Šiuo aspektu nei pareiškėja, nei jos sūnus nepaaiškino, ar buvo priimtas tokio pobūdžio sprendimas pareiškėjos sūnų įtraukti į (duomenys neskelbtini) įskaitą.

10. Teismas nurodė, kad pareiškėja pavojų būti persekiojama taip pat kildina dėl to, kad ji ir jos šeima gali būti persekiojami dėl politinių paskatų. Pareiškėja 2019 m. spalio 1 d. apklausos metu nurodė, kad jos sūnus palaiko santykius su A. S., kuris socialiniuose tinkluose reiškia kritiškas mintis (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų atžvilgiu. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad 2019 m. spalio 1 d. apklausos metu pareiškėjos sūnus nurodė, kad dėl veiklos socialiniuose tinkluose jam niekas negrasino. Teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimai dėl A.

S. sulaikymo yra grindžiami spėliojimais, vartojami abstraktūs teiginiai apie sekamus ar nulaužtus telefonus. Pareiškėjos pateikti paaiškinimai neatskleidžia objektyvios faktinės situacijos apie jos sūnui galbūt kylantį pavojų. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja jos šeimai kylantį pavojų kildina iš konkrečiai (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų galbūt keliamo pavojaus, tačiau pareiškėja teismui nurodė, kad nuolat (duomenys neskelbtini) negyvena, ji gali laisvai keliauti po (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) srityje.

Apie pavojų būti persekiojamais (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) srityje pareiškėjai nenurodė. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad ji su vaikais kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini) srityje ir joks pavojus jai ir jos vaikams nekilo. Byloje nėra duomenų apie padidintą teisėsaugos dėmesį pareiškėjos ir jos šeimos narių atžvilgiu ar valdžios institucijų vykdomą persekiojimą. Iš pareiškėjos teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nenori grįžti į kilmės valstybę dėl to, kad jos gyvenamojoje aplinkoje yra alkoholį vartojančių asmenų, taip pat pareiškėjos šeimai reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra teikiamos Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Teismas pažymėjo, kad pagrindas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) turi būti pagrįstas priežastimis, kurios laikomos patikimu ir pakankamu individualios grėsmės įrodymu, t. y. turi būti pateikta tikrovę atitinkanti informacija, visi turimi dokumentai ir paaiškinimai dėl prašymo motyvų. Vertindamas pareiškėjų baimės pagrįstumą, teismas nurodė, kad baimė turi būti grindžiama ir specifinio pobūdžio pavojumi, t. y. ne bendra esama situacija (duomenys neskelbtini) ar visoje (duomenys neskelbtini), bet konkrečiomis su pareiškėjais tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis.

Tokio pobūdžio aplinkybės nėra pagrįstos bylos duomenimis. Tai, kad sprendimas pareiškėjų atžvilgiu yra nepalankus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tyrimas nagrinėjant jų prieglobsčio prašymą buvo atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, pareiškėjai turėjo pareigą nurodyti aplinkybes, patvirtinančias konkretaus individualaus persekiojimo pavojų savo kilmės valstybėje.

Teismas vertino, kad pareiškėjų deklaruojama baimė yra jų subjektyvi nuomonė, nes jie nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios manyti, kad jiems reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo. Iš pareiškėjų teiktų paaiškinimų apklausos metu bei nurodytų aplinkybių teismo posėdyje teismas sprendė, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog jiems gresia pavojus kilmės valstybėje. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gresia realus pavojus, o jų baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta, kadangi kilo ne dėl realiai egzistuojančių priežasčių.

Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių, įtikinamų individualaus pobūdžio aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jiems grėstų jų nurodytas pavojus.

11. Teismas pabrėžė, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl faktinės padėties (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), surinkti duomenys nepatvirtino pareiškėjų nurodytų teiginių dėl galimo jiems kylančio pavojaus. Nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjams gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai. Atsižvelgiant į byloje esančią informaciją apie faktinę saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad pareiškėjai nepateikė patikimos informacijos, įrodančios konkrečiai jiems kylantį pavojų, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad, sugrįžus į kilmės valstybę, jiems grėstų veiksmai, kurie pažeistų jų žmogaus teises ir pagrindines laisves, nurodytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija). Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tinkamai ištyrė prieglobsčio prašymo tyrimo metu surinktą medžiagą ir padarė pagrįstas išvadas.

III. 12. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija iš esmės tik atkartoja atsakovo padarytas išvadas. Pareiškėja nurodė, kad A. S. buvo sulaikytas būtent dėl nepalankios nuomonės (duomenys neskelbtini) reiškimo socialiniuose tinkluose, dėl ko, jos sūnui, kuris buvo vienas iš A. S. draugų ir kontaktų jo telefone, kyla grėsmė būti sulaikytam ar net įkalintam. Atsakovas, nesurinkęs informacijos apie valstybės vykdomą politiką asmenų, reiškiančių nepalankią (duomenys neskelbtini) nuomonę (socialiniuose tinkluose), atžvilgiu, neužtikrino pareigos paneigti/patvirtinti pareiškėjų baimės būti persekiojamiems dėl tos pačios priežasties ar sąsajų su tokiu asmeniu pagrįstumo, o teismas, matydamas aiškius atsakovo padarytus pažeidimus (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.), nepagrįstai pritarė atsakovo padarytoms išvadoms.

12.2. Teismui paduotame skunde buvo nurodyta, kad 2017 m. važiavus kortežui išmetė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos sūnus paėmė vieną kupiūrą ((duomenys neskelbtini)), dėl ko vėliau į pareiškėjos namus atvyko pareigūnai, paėmė pareiškėjos sūnų ir nuvežė į policijos skyrių, po ko nepilnametis buvo įtrauktas į įskaitą. Tiek atsakovas, tiek teismas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Tos aplinkybės, kurias pareiškėjai nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas ir teismas jų nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė pareiškėjams suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

12.3. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o teismas pagrįstai tam pritarė, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Departamento ir teismo sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo (Įstatymo 87 str. 1 d.). Nei atsakovas, nei teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino.

13. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Pareiškėjos teiginiai dėl priešiškos nuomonės skelbimo, apie (duomenys neskelbtini), socialiniuose tinkluose buvo atmesti, todėl nebuvo poreikio ir būtinybės rinkti kilmės valstybės informaciją apie valstybės vykdomą politiką asmenų, reiškiančių nepalankią (duomenys neskelbtini) nuomonę (socialiniuose tinkluose), atžvilgiu.

Pareiškėjos sūnus 2019 m. spalio 1 d. apklausos metu nurodė, kad jis nieko „nelaikino“ ir dėl veiklos socialiniuose tinkluose jam niekas negrasino. Labai tikėtina, jog pareiškėjos sūnus yra geriau informuotas apie savo paties veiklą socialiniuose tinkluose bei jo asmeniškai (ne)gautus grasinimus, negu jo motina, todėl šiuo atveju pirmenybė suteikiama jo pasakojimui, o jam prieštaraujantys pareiškėjos teiginiai atmesti kaip paneigti. Pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai dėl galimo persekiojimo už sūnaus veiklą socialiniuose tinkluose nepagrindžia persekiojimo kilmės valstybėje tikimybės bei neturi įrodomosios galios vertinant tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo būtinumą.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai aplinkybių Departamentas ar teismas neįvertino arba įvertino netinkamai. Tokie deklaratyvūs skundo teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą ir pripažinti jį neteisėtu ar nepagrįstu. Be to, ginčijamo sprendimo turinys patvirtina, kad Departamentas ne tik įvertino pareiškėjų pateiktus motyvus, bet ir savarankiškai rinko informaciją apie pareiškėjų pateiktas aplinkybes, visą informaciją vertino ne izoliuotai, bet surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste.

Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo atlikta pareiškėjų apklausa, įvertinta pateikta informacija, surinkta kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjų paaiškinimai iš esmės prieštaringi bei nenuoseklūs ir prieštarauja visuotinai žinomiems faktams bei turimai objektyviai informacijai. Atsižvelgus į tai, didžioji dalis pareiškėjų pasakojimų buvo atmesti. Dauguma pareiškėjų pateiktų duomenų buvo paneigti arba pripažinti nepatikimais, o į kokius kriterijus atsižvelgiant vertintas pareiškėjų pasakojimas, kodėl pareiškėjų teiginiai yra atmesti ir nelaikyti nustatytais faktais, yra detaliai ir išsamiai išdėstyta ginčijamame sprendime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Pareiškėjai apeliaciniame skunde suformulavo prašymą, teismui pripažinus, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš/į rusų kalbą dalyvavimą.

15. Vertinant šį prašymą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

16. Pareiškėjai prašymo apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsižvelgdama į tai, kad bylos šalims buvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjų apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

17. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimo, kuriuo atmesti pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento 2019 m. spalio 16 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai ir jos nepilnamečiams vaikams nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimus, apklausų metu duotus pareiškėjos ir jos sūnaus (dalyvaujant pareiškėjai) paaiškinimus bei atsakovo surinktą informaciją, Įstatymo, Aprašo ir Konvencijos nuostatas, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad tiek atsakovas, tiek teismas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertinant jų visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Tos aplinkybės, kurias pareiškėjai nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Pareiškėjų teigimu, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o teismas pagrįstai tam pritarė, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Departamento ir teismo sprendimų dalys dėl papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo (Įstatymo 87 str. 1 d.).

19. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

20. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

21. LVAT suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018).

22. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

24. Pareiškėja prašymą suteikti jai ir jos vaikams prieglobstį grindė tuo, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl vaikų saugumo, baimės, jog jie bus paimti, nes vietinė policija paima (duomenys neskelbtini), todėl, kad (duomenys neskelbtini) komentuoja valdžios atstovus iš neigiamos pusės. Pareiškėja nebuvo paieškoma policijos, tačiau vienas iš sūnų buvo policijoje. Dėl pareiškėjos sūnaus veiklos socialiniuose tinkluose, įtraukimo į (duomenys neskelbtini) įskaitą po (duomenys neskelbtini) kortežo važiavimo metu išmestų (duomenys neskelbtini) paėmimo kyla grėsmė, kad jos sūnų pasodins į kalėjimą, iškels baudžiamąją bylą arba jis dings be žinios.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pareiškėjos ir jos sūnaus paaiškinimus, teiktus apklausų metu, taip pat pareiškėjos paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, dėl jos prieglobsčio prašymo bei jos šeimai kylančio pavojaus kilmės valstybėje, sutinka su pirmosios instancijos teismo (taip pat ir Departamento) padarytomis išvadomis, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

26. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjų atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad prieglobsčio prašymas bei pareiškėjų paaiškinimai nebuvo tinkamai įvertinti, teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį jai ir jos vaikams išnagrinėti, o Departamento atliktas pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai.

Atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjų nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymų nagrinėjimui ir sprendimų dėl jų priėmimui, kontekste, tiek atsakovas, tiek teismas pasisakė dėl visų pareiškėjų argumentų, nurodė, kokie faktai yra pripažįstami, kaip objektyviai egzistuojantys, kurie iš jų nepasitvirtina, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, jog tyrimas neatitiko visapusiškumo kriterijų. Departamentas ne tik įvertino pareiškėjų pateiktus motyvus, bet ir savarankiškai rinko informaciją apie kortežų blokavimą (duomenys neskelbtini), įtraukimo į (duomenys neskelbtini) įskaitą tvarką, buvimo ne namuose po tam tikro paros laiko apribojimą.

Visa informacija, priešingai nei teigia pareiškėjai, vertinta ne izoliuotai, bet surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste. Dauguma pareiškėjų pateiktų duomenų buvo paneigti arba pripažinti nepatikimais, pvz., pripažinus, kad pareiškėjos sūnaus istorija apie (duomenys neskelbtini) kortežą yra nepatvirtinta (tiesiogiai ar netiesiogiai) randama informacija apie kilmės valstybę, įvertinus tai, kad pareiškėjų pasakojimai pasižymėjo rimtais trūkumais, o priežastiniai ryšiai tarp pateiktų įvykių savaime nėra tikėtini, taip pat pripažinus, kad pareiškėjų pateikta informacija dėl pareiškėjos sūnaus įtraukimo į (duomenys neskelbtini) įskaitą prieštarauja Departamento turimai informacijai apie nepilnamečių įtraukimą į įskaitą.

Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo atlikta pareiškėjos ir pareiškėjos sūnaus apklausa, nustatyta, kad pareiškėjų paaiškinimai iš esmės prieštaringi bei nenuoseklūs. Atsižvelgus į tai, pagrįstai didžioji dalis pareiškėjų pasakojimų (tuo pačiu ir dėl nepalankios nuomonės (duomenys neskelbtini) reiškimo socialiniuose tinkluose) buvo atmesti.

27. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, surinkti duomenys nepatvirtino pareiškėjų nurodytų teiginių dėl galimo jiems kylančio pavojaus kilmės valstybėje, nebuvo nustatyta realios ir individualios kilmės valstybėje jiems kylančios grėsmės tikimybės. Pareiškėjai nepateikė jokių konkrečių, įtikinamų individualaus pobūdžio aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jiems grėstų jų nurodytas pavojus. Pabrėžtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir posėdžio metu patikslintus argumentus, įvertino byloje surinktų duomenų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. tinkamai laikėsi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

28. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios spręsti, jog ji ir jos vaikai atitinka pabėgėlio statusui taikytinas nuostatas. Nenustatęs, kad pareiškėjai atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Departamentas pagrįstai atsisakė jiems suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

29. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai galėtų būti kankinami, su jais galėtų būti žiauriai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jų orumas arba jie galėtų būti tokiu būdu baudžiami. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjams kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jiems gali būti įvykdyta mirties bausmė. Todėl pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojoms turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. V., S. K. I. (S. K. I.), M. I. (M. I.) ir A. I. (A. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė