2019-04-17 Nr. AB-9546-3-62-3-00738-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2329-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00738-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 3–5).

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. jis buvo apgyvendintas 18-ame būryje nepriimtinomis sąlygomis. Nebuvo užtikrintas gyvenamųjų patalpų plotas, nes jose buvo po 22 žmones. Buvo įrengta 12 dviaukščių lovų, t. y. daugiau nei leidžia gyvenamųjų patalpų plotas. Dėl sumažintos oro talpos ir nesančios ventiliacijos, visada buvo tvanku, trošku, dvokė. Buvo pažeidžiamas jo privatumas, nes negalėjo ramiai skaityti, rašyti, jausdavosi stebimas. Prausykloje buvo įrengti 4 šalto vandens kranai, tualetas buvo itin mažas, kuriame buvo 2 pisuarai ir 3 tupimos vietos, todėl tiek norint apsiprausti, tiek pasinaudoti tualetu, tekdavo laukti eilėse ir patirti daug nepatogumų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, sapnuoja košmarus, pasidarė dirglus, irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat jaučia baimę ir apatiją. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje dėl perpildytų gyvenamųjų patalpų konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą (b. l. 11–18) prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skunde nurodytame 18-ame būryje bausmę atliko laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. Pareiškėjas nenurodė, kurioje gyvenamojoje patalpoje atliko bausmę, todėl pasisakė apie šiame būryje buvusias dvi patalpas. Pateikė skaičiavimus, kad vienam nuteistajam teko nuo 2,19 kv. m iki 2,46 kv. m ploto. Akcentavo, kad skaičiavimai atlikti pagal didžiausią buvusį nuteistųjų skaičių, tačiau dažnai nuteistųjų gyvenamosiose patalpose būna mažiau. Sanitariniame mazge buvo 5 įrenginiai, kuriais naudojosi daugiausia 37 nuteistieji. Todėl, jei ir trūko įrenginių, tai nežymiai, be to, pareiškėjas galėjo naudotis kitais sanitariniais įrenginiais, ne tik bendrabučio patalpose. Teisės aktai nenumato būrių prausyklose įrengti karšto vandens kranus, nuteistiesiems kartą savaitėje sudaromos sąlygos nusiprausti po karštu dušu. Nei pareiškėjas, nei kiti nuteistieji nėra skundęsi dėl 18-ame būryje tekusio ploto ar sanitarinių įrenginių trūkumo ne tik kompetentingoms institucijoms, bet ir 18-ą būrį prižiūrinčiam specialistui. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybą. Pareiškėjas neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o Psichologinės tarnybos pažyma, Sveikatos priežiūros tarnybos išrašai, įrašai Individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje (su paties pareiškėjo parašais) liudija apie puikią psichologinę bei fizinę pareiškėjo būklę bei įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais. Atsakovas tvirtino, kad Marijampolės PN veikė tinkamai, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Prašė skundą atmesti ir reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 3 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 48–53).

6. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatomis. Nustatė, kad D. A. prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš galimai netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimą nuo jo patalpinimo į Marijampolės PN dienos, į teismą kreipėsi tik 2018 m. balandžio 10 d. skundu. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui taip pat nenustatė, todėl atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkino ir daliai skundo reikalavimų taikė trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktus duomenis, vienam nuteistajam gyvenamojoje patalpoje galėjo tekti nuo 2,08 kv. m (39,45/19) iki 2,49 kv. m (39,85/16) gyvenamojo ploto, pagal pareiškėjo pateiktus duomenis – nuo 1,97 kv. m (39,45/20) iki 1,99 kv. m (39,85/20) gyvenamojo ploto. Todėl teismas nusprendė, jog tiek pagal pareiškėjo, tiek pagal atsakovo pateiktus duomenis minimali vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamųjų patalpų ploto norma (3,1 kv. m). buvo pažeista. Teismas pastebėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui teko žymiai mažiau nei 3 kv. m ploto, pažeidimas truko 527 dienas, todėl konstatuotinas Konvencijos pažeidimas.

8. Teismas, atsižvelgęs į Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), nusprendė, kad 18-ame būryje, esant apgyvendintiems 37 nuteistiesiems, tualetuose įrangos trūko ir todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Tačiau teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad toks pažeidimas yra neatsiejamai susijęs su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinas kaip šio pažeidimo dalis. Teismas nurodė, jog galiojantys teisės aktai nereglamentuoja tualeto ploto ar privalomo karšto vandens tiekimo į prausyklą, todėl pareiškėjo argumentai dėl itin mažo tualeto ir šalto vandens kranų prausykloje atmesti kaip nepagrįsti.

9. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl nesančios ventiliacijos, tvankaus, troškaus, dvokiančio oro, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybės, kad gyvenamosios patalpos nebuvo įmanoma išvėdinti pro langą, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti higienos normų reikalavimų pažeidimą, nes tvankus, troškus oras galėjo būti pakeičiamas atidarius langą. Be to, atsakovo pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016 m. lapkričio 14 d. patikrinimo aktas patvirtino aplinkybę, kad Marijampolės PN gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka. Kiekviename būryje dirba nuteistasis tvarkdarys (patalpų valytojas), kuris kasdien valo ir dezinfekuoja bendro naudojimo patalpas. Gyvenamąsias patalpas valosi patys ten gyvenantys nuteistieji, kuriems valymo priemones išduoda būrio viršininkas. Patikrinimo metu higienos normos pažeidimų nenustatyta. Taigi, teismas sprendė, jog pareiškėjo nurodytas nemalonus kvapas patalpoje galėjo būti dėl kitų nuteistųjų ir paties pareiškėjo netinkamai atliekamų patalpų valymo darbų. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog pats kreipėsi į institucijas, galinčias patikrinti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normų reikalavimams ar į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamai valomų patalpų, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas teisės aktų reikalavimų dėl 18-o būrio gyvenamųjų patalpų vėdinimo ar valymo organizavimo nėra pažeidęs.

10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Pareiškėjo nurodyti asmeninių laisvių suvaržymai (privatumo, judėjimo laisvės apribojimai), nepatogumai yra sąlygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo (sulaikymo) pasekmė. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog pataisos įstaiga, neužtikrindama pareiškėjo pageidaujamos ramybės, galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus.

11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skunde nurodytose bylose faktinės aplinkybės nebuvo tapačios, todėl teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į jo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis.

12. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam sutriko, pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, sapnuoja košmarus, pasidarė dirglus, irzlus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat jaučia baimę ir apatiją, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, kuo pasireiškė sveikatos pablogėjimas, nedetalizavo. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymą, kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į Psichologinę tarnybą kreipęsis nebuvo. Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma patvirtino aplinkybę, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl nusiskundimų sveikata kreipėsi 11 kartų, tačiau dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sąlygos pataisos namuose nė karto nėra kreipęsis. Be to, pataisos namuose fiksuoti 4 alkoholio vartojimo atvejai. Todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad gyvenamojo ploto normos ir reikiamo kiekio įrengimų sanitarinėse patalpose neužtikrinimas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikdymą, ar jo nurodytus didelius išgyvenimus. Tačiau teismas darė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis. Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręsta, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, neturtinės žalos dydis buvo įvertintas 3 800 Eur.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimo dalį, kuria teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 3 800 Eur neturtinę žalą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti. Kitą skundo dalį palikti nepakeistą (b. l. 56–61).

14. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos eismas išplėtė ginčo laikotarpį, į pažeidimo trukmę įskaičiuodamas ir laikotarpį, kai pareiškėjas bausmės 18 būryje nebeatliko. Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 18 d. buvo perkeltas į 21 brigadą (2 būrį). Atsakovo teigimu, pareiškėjui minimali 3,1 kv. m ploto norma nebuvo užtikrinta 403 paras.

15. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėjas didžiąją dalį bausmės atliko ne kamerų tipo patalpose, o bendrabučio tipo patalpose.

16. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas visiškai neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas nepatyrė tokių išgyvenimų, kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška.

17. Pareiškėjas D. A. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 64–66) prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą.

18. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai apskaičiavo pažeidimo laikotarpį. Pareiškėjas pažymi, kad jis buvo patalpintas ne į miegamąją, o į gyvenamąją patalpą, kurioje jis turi teisę būti visą dieną.

19. Pareiškėjas teigia, kad yra patyręs psichologinę, psichinę įtampą, diskomfortą, susidurdavo su daugeliu nepatogumų, jautėsi pažemintas, todėl yra padaryta neturtinė (moralinė) žala, kuri privalo būti atlyginta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo D. A. prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dėl pareiškėjo laikymo Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimo daliai už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. pritaikė ieškinio senaties terminą ir šią skundo reikalavimo dalį atmetė, o, įvertinęs likusį ginčo laikotarpį (nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d.), konstatavo, kad pareiškėjas Marijampolės PN buvo laikomas 527 dienas neužtikrinant gyvenamojo ploto normos, ir priteisė jam 3 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, kuris teigia, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė ginčo laikotarpį, bei mano, kad yra pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punkte nustatyta minimali vienam asmeniui turėjusi tekti gyvenamųjų patalpų ploto norma (3,1 kv. m) buvo pažeista 527 dienas. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, jo nurodytame būryje (18) bausmę atliko laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. 18-ame būryje yra dvi gyvenamosios patalpos, kurių plotai yra 39,85 kv. m ir 39,45 kv. m; pagal atsakovo pateiktus duomenis, vienam nuteistajam gyvenamojoje patalpoje galėjo tekti nuo 2,08 kv. m (39,45/19) iki 2,49 kv. m (39,85/16) gyvenamojo ploto, o pagal pareiškėjo pateiktus duomenis – nuo 1,97 kv. m (39,45/20) iki 1,99 kv. m (39,85/20) gyvenamojo ploto. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį, kai pareiškėjas buvo jo nurodytame 18-būryje, buvo pažeista minimali ploto norma.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 24 straipsnį teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Šiuo atveju pareiškėjas skunde buvo nurodęs, jog prašomą atlyginti neturtinę žalą sieja su netinkamomis sąlygomis būtent Marijampolės PN 18-tame būryje. Kaip matyti iš bylos duomenų (b. l. 19–22) ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, pareiškėjas 18-tame būryje buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. Atsižvelgiant į pažeidimo laikotarpį, darytina išvada, kad jis truko 404 paras, taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo pažeidimo trukmę.

26. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir dydžiu, pažymėtina, kad remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

27. Šiame kontekste pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

28. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 404 paras nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas, su šiuo pažeidimu taip pat neatsiejamai buvo susijęs įrangos tualetuose trūkumas.

30. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės, vertinant jų kumuliatyvų poveikį, nors ir buvo sudaromos galimybės judėti lokaliniame sektoriuje, pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (Civilinio kodekso 6.271 str.).

31. Pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-438/2018). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (404 paros) ir intensyvumą (pareiškėjui visą pažeidimo laikotarpį teko mažiau nei 3 kv. m ploto), atsižvelgdama į tai, kad dėl perpildytų gyvenamųjų patalpų tualetuose taip pat trūko įrangos, tačiau taip pat įvertinusi tai, kad pareiškėjui tenkančio ploto trūkumą kompensavo tai, jog pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko ne kamerų tipo, o bendrabučio tipo patalpose, didžiąją laiko dalį galėjo laisvai judėti visame lokaliniame sektoriuje, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju 3 200 Eur laikytina pakankama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo suma. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinkamai turi būti mažinamas.

33. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 3 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 3 200 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys