Legislator Case Law & Legislation
9249510e-a1de-42b1-97a1-ecef0e4bfa0b AI generated

9249510e-a1de-42b1-97a1-ecef0e4bfa0b · Å akių rajono apylinkės teismas

Case Number 9249510e-a1de-42b1-97a1-ecef0e4bfa0b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

P., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovės I. V. atstovei advokatei Irenai Hasse, trečiajam asmeniui J. V., jos atstovei advokatei D. I. Vinklerytei, iÅ¡nagrinėjo D. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms I. V., D. V., trečiaisiais asmenimis byloje esant Jurbarko rajono I-ojo notarų biuro notarei R. P., Jurbarko rajono notarų biuro notarei S. S., Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. V., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei V. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, G.

Legislator headnote

AI generated

9249510e-a1de-42b1-97a1-ecef0e4bfa0b · Å akių rajono apylinkės teismas: Sandorio sudarymo metu sumokėjo pardavėjai A. S. B. 4000 Lt. 2005 m. rugpjūčio 20 d. tame pačiame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kuria A. S. B. įsipareigojo parduoti 0,54 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o I. V. įsipareigojo šį turtÄ nupirkti iki 2005 m. gruodžio 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties vykdymui užtikrinti A. S. B. prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį iÅ¡ I. V. gavo 19 000 Lt. I. V. pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį pinigų A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAŠAS                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-2-876/2015Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00996-2012-4                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 26.6(N) (S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 25 d.Šakiai                  Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovui D.

P., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovės I. V. atstovei advokatei Irenai Hasse, trečiajam asmeniui J. V., jos atstovei advokatei D. I. Vinklerytei, iÅ¡nagrinėjo D. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms I. V., D. V., trečiaisiais asmenimis byloje esant Jurbarko rajono I-ojo notarų biuro notarei R. P., Jurbarko rajono notarų biuro notarei S. S., Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. V., Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarei V. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, G.

P., J. B., T. B., J. V., A. S. B., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiÄ 2005 m. rugpjūčio 16 d. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notarų biuro notarės R.

P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.; pripažinti negaliojančia 2006 m. birželio 29 d. 1,6400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notarų biuro notarės S. S., notarinio registro numeris 1-2358, dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.; pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 4 d. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pradavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V.

J., notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.; pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 4 d. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini),dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.; pripažinti negaliojančia 2011 m. sausio 4 d. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų statinių (inžinerinių) – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini)., pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. 4-ojo notarų biuro notarės V.

J., notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl šalies (pirkėjo), nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P.. Pripažinus negaliojančiomis 2005 m. rugpjūčio 16 d. dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notarų biuro notarės R.

P., notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), dalį dėl Å¡alies (pirkėjo) bei 2006 m. birželio 29 d. dėl 1,6400 ja ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)., pirkimo – pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notarų biuro notarės S. S., notarinio registro numeris 1-2358, dalį dėl Å¡alies (pirkėjo) ir nustačius, jog nekilnojamojo turto pirkėju yra D. P., panaikinti 2007-06-14 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp I.

V. ir D. V. ir taikyti restitucijÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad 2005 m. gegužės 31 d. ieÅ¡kovas ir J. B. sudarė preliminariÄ nekilnojamojo turto – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ jis įsipareigojo Å¡iÄ sodybÄ nupirkti, o pardavėjas įsipareigojo jam jÄ parduoti. Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimui sumokėjo 600 Lt avansÄ . 2005 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono I-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ sutuoktiniai J.

B. ir T. B. perleido I. V. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 100 Lt, kuriuos pardavėjai gavo sutarties pasiraÅ¡ymo metu.

Nurodoma, kad pinigus pardavėjams už parduodamus pastatus sumokėjo ieÅ¡kovas, o ne tariama pirkėja I. V.. 2006 m. birželio 29 d. Jurbarko rajono notarų biure buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija (pardavėjas) pardavė ir I. V. (pirkėja) pirko 1,6400 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2006 m. birželio 29 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartyje žemės sklypo kaina buvo nurodyta 2 149 Lt.

Už valstybinės žemės perleidimÄ buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita – faktÅ«ra JŽS Nr. 60107, kuriÄ apmokėjo jis. Šį faktÄ patvirtina tarpfiskalinės kasos pajamų orderis Nr. 199325. Nurodoma, kad valstybinės – žemės sklypo formavimo ir matavimo darbus jis atliko kartu su atsakinga už šį darbÄ Jurbarko rajono matininke. 2007 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)I. V. perleido 1,6400 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžineriniai) – kiemo statinius (lauko tualetus), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), savo seseriai D.

V., kuri puikiai žinojo apie tai, jog jai perleistas nekilnojamasis turtas iÅ¡ tikrųjų priklauso ne I. V., o jam, tai yra D. V. žinojo, jog jos sesuo neturėjo piniginių lėšų įgyti aukščiau nurodytam turtui, ji žinojo, jog I. V. niekada nesidomėjo jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Å is sandoris buvo sudarytas iÅ¡ suklydimo ar siekiant tik dėl akių perleisti nuosavybę iÅ¡ vienos sesers kitai. 2005 m. birelio 8 d. Kauno miesto 7-ajame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kuria jis įsipareigojo nupirkti 0,54 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 22 000 Lt.

Sandorio sudarymo metu sumokėjo pardavėjai A. S. B. 4000 Lt. 2005 m. rugpjūčio 20 d. tame pačiame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kuria A. S. B. įsipareigojo parduoti 0,54 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o I. V. įsipareigojo šį turtÄ nupirkti iki 2005 m. gruodžio 1 d. Pirkimo – pardavimo sutarties vykdymui užtikrinti A. S. B. prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį iÅ¡ I. V. gavo 19 000 Lt. I. V. pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį pinigų A.

S. B. nemokėjo, tai yra jis pardavėjai sumokėjo 4000 Lt. Sudarant 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį su I. V., 15 000 Lt pinigų sumÄ A. S. B., sumokėjo taip pat ieÅ¡kovas, todėl sutartyje buvo nurodyta 19 000 Lt suma. 2011 m. sausio 4 d. Kauno 4-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria A. S. B. pardavė, o I. V., atstovaujama J. V., įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)9, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sutartyje yra nurodyta bendra daiktų kaina 13 000 Lt, kuriuos A. S. B. gavo iki sutarties sudarymo. 2011 m. sausio 4 d. Kauno 4-ajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria A. S. B. pardavė, o I. V., atstovaujama J. V., įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje yra nurodyta daikto kaina 3000 Lt, kuriuos A. S. B. gavo iÅ¡ J. V.. TÄ pačiÄ dienÄ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 4VJ-125, kuria I.

V. įgijo 0,15 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius (inžinerinius) – Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ iÅ¡dėstyto A. S. B. vykdydama savo 2005 metais sutartus sutartinius įsipareigojimus perleido 0,54 ha žemės sklypÄ su visais juose esančiais statiniais, už kuriuos jis buvo sumokėjęs ir vedė turto perleidimo derybas. IeÅ¡kovas nurodo, kad nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), 1,6400 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,27 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namos, esančio (duomenys neskelbtini), bei 0,54 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo sutartys buvo sudarytos CK 6.392 – 6.400 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas nurodo, kad šiuo atveju turi būti aiškinami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien rašytinis sutarties tekstas. Šiuo atveju ginčas kyla ne dėl sutarčių parindo, tai yra teisinio rezultato, kurio sutartimi siekta nekilnojamojo turto įsigijimo, bet dėl sutarties šalies – pirkėju sutartyse nurodyto asmens atitikties tikrajam šio teisinio subjektui. Nekilnojamojo turto paieškomis ir pirkimo – pardavimo klausimais rūpinosi ieškovas patvirtina pardavėjai, šių aplinkybių neneigia ir atsakovė I.

V.. IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal CK 6.193 str. nuostatas sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. AiÅ¡kinant sutartį turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiÅ¡kinimu. Å iuo atveju tikrieji nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarčių Å¡alių ketinimai buvo perleisti nekilnojamÄ jį turtÄ D. P.. Tai yra D. P. tarėsi su potencialiais pardavėjais J. B. ir A. S. B. dėl nekilnojamojo turto pirkimo, derino sandorio kainÄ , parduodamus nekilnojamojo turto objektus ir kitas sandorio sÄ lygas.

Taip pat pardavėjai pinigus už parduotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gavo bÅ«tent iÅ¡ D. P., o ne iÅ¡ pirkimo – pardavimo sutartyse nurodytos pirkėjos I. V.. IeÅ¡kovas nurodo, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono 1-ajame notarų biure sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ sutuoktiniai J. B. ir T. B. perleido turtÄ I. V., yra apsimestinė kaip sudaryta su netikrÄ ja Å¡alimi (pirkėju), nes bÅ«tent D. P., o ne I. V. įgijo turtÄ bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas – atsiskaitė su pardavėjais, priėmė turtÄ , jį valdė, naudojosi juo.

Dėl Å¡ios priežasties Å¡i sutartis yra naikintina, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėjas yra D. P.. 2006 m. birželio 29 d. Jurbarko rajono notarų biure sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė ir I. V. pirko 1,6400 ha žemės sklypÄ , yra apsimestinė kaip sudaryta su netikrÄ ja Å¡alimi, nes bÅ«tent D. P., o ne I. V. įgijo turtÄ bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas – atsiskaitė su pardavėjais, priėmė turtÄ , jį valdė, naudojosi juo.

Dėl Å¡ios priežasties Å¡i sutartis yra naikintina, nustatant, kad nekilnojamojo turto – pastatų, pirkėjas yra D. P.. 2011 m. sausio 4 d. Kauno 4-ajame notarų biure sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys, kuriomis A. S. B. pardavė, o I. V., atstovaujama J. V., įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ , taip pat yra apsimestinė kaip sudaryta su netikrÄ ja Å¡alimi (pirkėju), nes bÅ«tent D. P., o ne I. V. įgijo turtÄ bei vykdė pirkėjo teises ir pareigas – atsiskaitė su pardavėjais, priėmė turtÄ , jį valdė, naudojosi juo.

Dėl Å¡ios priežasties Å¡i sutartis yra naikintina, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėjas yra D. P.. IeÅ¡kovas nurodo, kad pardavėjai J. B., T. B., A. S. B. I. V. nepažinojo ir pirmÄ kartÄ jÄ pamatė tik notarų kontoroje, pasiraÅ¡inėjant pirkimo – pardavimo sutartis. Sutarčių sudarymo metu I. V. buvo vidurinės mokyklos moksleivė, mokėsi 11 klasėje, neturėjo jokių santaupų, pajamų, tai yra ji savarankiÅ¡kai piniginėmis lėšomis nedisponavo, kai tuo tarpu D. P. turėjo pinigines santaupas, iÅ¡ kurių ir buvo įgytas nekilnojamasis turtas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriai yra apsimestiniai, todėl jiems turi bÅ«ti taikomos taisyklės, kurios turi bÅ«ti taikomos sandoriams, kuriuos Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje. Tad tokie sandoriai turi bÅ«ti vertinami pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Å ioje byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas D. P. turėjo pakankamai piniginių lėšų įsigyti ginčo sklypams, tai yra vienkartinėje gyventojo (Å¡eimos) 2013 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje yra nurodyta, kad ieÅ¡kovas D.

P. turėjo 500 000 Lt piniginių lėšų, 165300 Lt buvo paskolinę, D. P. sÄ skaitos įraÅ¡as patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas 2005 m. balalndžio25 d. nuėmė 7200 Lt. Trečiasis asmuo G. P., sandorių sudarymo metu vedusi bendrÄ Å«kį su ieÅ¡kovu D. P., patvirtino faktÄ , kad santuokos metu ieÅ¡kovas D. P. disponavo didelėmis pinigų sumomis ir turėjo pakankamai piniginių lėšų įgyti ginčijamiems žemės sklypams, taip pat byloje esančio darbo sutartys bei atsiskaitymo lapeliai patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas D.

P. nuolat gaudavo pastovias pajamas, susijusias su darbo santykiais. Taip pat ieÅ¡kovas siekdamas įgyti žemės sklypus dar 2005 metų liepos mėnesį gavo 17 296 USD paskolÄ iÅ¡ J. V.. Tuo tarpu atsakovės I. V. teiginiai apie piniginių lėšų turėjimÄ nėra pagrįsti jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, anaiptol byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymais patvirtina faktÄ , kad ginčo sklypų pirkimo metu atsakovė jokių santaupų neturėjo, gyveno kartu su savo motina J. V., mokėsi vidurinėje mokykloje, jokių įrodymų, patvirtinančių atsiliepime iÅ¡dėstytus faktus apie gautÄ 3000 USD dovanÄ bei 10 000 Lt močiutės palikimÄ atsakovė nepateikė.

Vien atsakovės I. V. įgytas Å«kininko pažymėjimas nesuponuoja nuostatos, jog atsakovė buvo tikroji pirkimo – pardavimo sandorio Å¡alis. (t. 3, b.l. 5-10). Atsakovės I. V. atstovė advokatė Edita Å lapikienė pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kinys yra neteisingas, neįrodytas, jame nurodyti faktai neatitinka tikrovės. IeÅ¡kovas norėdamas sau palankaus rezultato byloje, tikslingai slepia sandorių sudarymo aplinkybes. Tiesa yra tai, kad 2004 m. atsakovė su ieÅ¡kovu gyveno kaip Å¡eima.

IeÅ¡kovas jai teigė, kad yra iÅ¡situokęs, keltino jÄ vesti, todėl ji dar bÅ«dama nepilnametė, ieÅ¡kovo D. P. praÅ¡ymu persikėlė gyventi pas jį. Atsakovė ieÅ¡kovÄ Ä¯simylėjo ir juo pasitikėjo. Ji pati jam pasakė, kad jos mama J. V. turi santaupų doleriais, pati tarpininkavo, kad mama pinigus paskolintų D. P.. Å iuos pinigus D. P. panaudojo verslui, įrenginėjo masažo patalpas Kauno Jachtklube, kur jie kartu gyveno. Kadangi ieÅ¡kovas žadėjo su ja sudaryti santuokÄ , teigdamas, kad rÅ«pinsis ja ir užtikrins jos ateitį, jis surado žemės sklypus, jos akivaizdoje derėjosi su pardavėjais, o vėliau jo siÅ«lymu, jis ginčo sklypus pirko iÅ¡ pardavėjų.

D. P. tada įkalbėjo jÄ pirkti sklypus, nes jų santykiai buvo geri, jis norėjo įgyti jos ir jos mamos pasitikėjimÄ . IeÅ¡kovas nuolat jai ir jos mamai aiÅ¡kino, kad Å¡ie sklypai tai bus gera investicija į jos ateitį, nes kol ji pabaigs mokslus, sklypai pabrangs. IÅ¡aiÅ¡kėjus aplinkybei, kad ieÅ¡kovas D. P. yra vedęs, jų santykiai nutrÅ«ko. Savo reikalavimus ieÅ¡kovas grindžia tuo, kad visi pardavėjai iÅ¡vardinto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo klausimais (derybas dėl kainos, atvykimo pas notarus laikÄ , dokumentų tvarkymÄ Å¾emėtvarkos skyriuje) bendravo bÅ«tent su ieÅ¡kovu.

Ji neneigia šių aplinkybių, nes ieškovas iš jos sužinojęs, kad ji turi piniginių lėšų, bei siekdamas su ja draugauti, jai dar 18-metei, neturinčiai jokių verslo įgūdžių, padėjo įsigyti žemės sklypus, peržiūrėjo nuosavybės dokumentus, vežiojo į (duomenys neskelbtini) pas žemės sklypų pardavėjus, derėjosi su pardavėjais. Tuo tarpu tai visiškai neįrodo, kad ieškovas buvo tikroji visų ginčijamų sandorių šalis, nes visi sandoriai buvo sudaryti su ja, I.

V., nes bÅ«tent ji mokėjo pinigus už įgyjamÄ turtÄ . Tai, kad ji yra tikroji sandorio Å¡alis patvirtintos ir kiti jos nuoseklÅ«s veiksmai – įsigijus žemės sklypus, ketino Å«kininkauti, baigė Å«kininkavimo kursus dėl Ūkininkavimo pradmenų mokymo, 2005 m. spalio 14 d. jai buvo iÅ¡duotas Žemės Å«kio Å«kininko pažymėjimas. Mano, kad ieÅ¡kovo teiginiai, kad jis derėjosi dėl ginčo žemės sklypų su jų pardavėjais, ko ji ir neginčija bei pripažįsta, nesudaro įstatyminio pagrindo naikinti sandorių ieÅ¡kovÄ pripažįstant žemės sklypų pirkėju.

Kad ji yra tikroji sandorio Å¡alis patvirtina ir tai, kad bÅ«dama teisėta sklypų savininkė , vienÄ iÅ¡ jų, tai yra 1,6400 ha žemės sklypÄ su Å«kiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė savo seseriai D. V., nes sesuo 2006 m. Kauno kolegijoje studijavo žemės Å«kio krypties agroverslų technologijas ir ketino verstis bitininkyste. IeÅ¡kovas pagal 2005 m. birželio 8 d. sutartį sumokėjo A.S. B. avansÄ â€“ 4000 Lt, tačiau vėliaus persigalvojo, kad tai jam per brangu, kad tai per ilga investicija, nes sandorio iki pabaigos negalima sudaryti, nes pardavėja negalėjo parduoti Å¡io turto dar 5 metus, todėl šį sandorį pasiÅ«lė sudaryti jai, aiÅ¡kindamas, kad Å¡i žemės per 5 metus pabrangs.

Tada jų santykiai buvo geri, ji pasitikėjo ieÅ¡kovu, nes pati neturėjo praktikos perkant nekilnojamÄ jį turtÄ . 2005 m. rugpjūčio 30 d. ji su A.S. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėjo pinigus. Taip pat susitarė, kad likusiÄ 3000 Lt sumÄ pardavėja gaus sutvarkiusi visus dokumentus. Toliau tęsdama savo sutartinius įsipareigojimus, susitarus su A.S. B., ji per savo įgaliotinę J. V. 201 m. sausio 4 d. pabaigė šį sandorį ir sumokėjo pardavėjai likusiÄ 3000 Lt sumÄ .

Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas yra nutraukęs santuokÄ su sutuoktine G. P. bei sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Å ioje sutartyje D. P. nurodė visÄ jo Å¡eimai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ ir tai patvirtino savo paraÅ¡u. Nei vieno iÅ¡ ieÅ¡kinyje ginčijamo turto, tai yra žemės sklypų, esančių Jurbarko rajone, D. P. į dalintinÄ turtÄ neįtraukė. Jo sutuoktinė taip pat nereiÅ¡kia jokių pretenzijų į ginčo turtÄ , kas tik patvirtinÄ faktÄ , jog Å¡is turtas nėra ir nebuvo ieÅ¡kovo nuosavybė.

Svarbi aplinkybė nurodoma, kad tretieji asmenys - notarai atsiliepimuose į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl sandorių nuginčijimo nurodė, kad sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos nepažeidžiant įstatymų, kad jos buvo pasiraÅ¡ytos sutarties Å¡alių, kad pagal jas buvo pilnai atsiskaityta ir įtarti Å¡akių nesÄ Å¾iningumÄ nebuvo pagrindo. Atsakovė nurodo, kad atmestini ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimai, neva ieÅ¡kovas, ginčo sutarčių sudarymo metu disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis.

Ieškovo nurodyta 203 metų deklaracija nėra tinkamas įrodymas įrodinėjant ieškovo turėtas lėšas 2003 m., nes nuo sandorių sudarymo praėję daugiau kaip 10 metų. Ieškovo pateiktos 2003 metų deklaracijos duomenys apie galimai šeimos turėtas lėšas, nepatvirtina aplinkybių, kad už ieškovo turėtas lėšas buvo pirkti ginčo žemės sklypai, nes juos ji įsigijo tik 2005-2011 m. Tai, kad ieškovas 2005 m. jau piniginių lėšų neturėjo, patvirtina jo paties pateikti rašytiniai įrodymai – 2005 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartis su jos mama, bei 2009 m. lapkričio 3 d.

Kauno apylinkės teismo sprendimas, iÅ¡ kurio matyti, kad D. P. turėjo kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Be to, yra nelogiÅ¡ka mokėti palÅ«kanas už paskolÄ jos mamai J. V. disponuojant tokia ženklia pinigų suma. Civ. byloje Nr. 2-100-451/2012 Kauno apylinkės teisme, ieÅ¡kovas teigė, kad neva ketino daryti verslÄ kartu su J. V., todėl anot ieÅ¡kovo, sklypai buvo perkami jos vardu. Tokie teiginiai yra visiÅ¡kai nesuprantami ir nepaaiÅ¡kinami, nes ieÅ¡kovui turint nuosavus 500 000 litų nėra tikslo daryti bendrÄ verslÄ su partneriu – J.

V., kuri baigusi maisto pramonės technikumÄ ir jokios patirties nekilnojamojo turto srityje neturi. Taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo teiginiu, kad pateiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad prieÅ¡ pats sandorių sudarymÄ , tai yra 2005 m. balandžio 25 d. ieÅ¡kovui Å¡i AB „Šiaulių bankas“ sÄ skaitos buvo iÅ¡mokėta 7200 Lt suma, už kuriÄ Ä¯sigyti sklypai, nes pinigai iÅ¡mokėti 2005 m. balandžio 25 d., o ji pirmÄ Å¾emės sklypÄ pirko 2005 m. rugpjūčio 16 d. Jokių įrodymų apie tai, kad ieÅ¡kovas už Å¡ias pinigines lėšas pirko ginčo sklypus, ieÅ¡kovas nepateikė.

Tai, kad ji turėjo piniginių lėšų sklypo pirkimui patvirtina jos pateiktas dovanojimo dokumentas pagal kurį jos krikÅ¡to mama B. B., gyvenanti JAV, sugrįžusi į LietuvÄ 2004 m. spalio mėn., į savo motinos laidotuves padovanojo 3000 USD. Be to, mama J. V. jai ir seseriai D. V. atidavė pinigines lėšas, kurios liko po jos motinos, jos senelės J. T. mirties. (t. 3, b.l. 74-78). Atsakovė D. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su pateiktu patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka. Ji D. V. Å¡ioje byloje yra sÄ Å¾ininga įgijėja, kadangi 2007 m. birželio 14 d. iÅ¡ sesers I.

V. įsigijo 1,6400 ha žemės sklypÄ su Å«kiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini) už 4500 Lt sumÄ . Ji sÄ Å¾iningai iÅ¡ savo sesers Ievos pirko sodybÄ , nes 2006 m. Kauno kolegijoje studijavo žemės Å«kio studijų krypties agroverslų technologijas ir ketino versti bitininkyste. Taip pat yra baigusi verslo kursus ir norėjo sodyboje verstis bitininkyste. Kai 2007 m. birželio 14 d. iÅ¡ sesers pirko sodybÄ , buvo grįžusi iÅ¡ Didžiosios Britanijos, kur dirbo vasaros atostogų metu, skynė narcizus ir užsidirbo pinigų.

Todėl ji pinigų turėjo. Kol ji gyveno Lietuvoje ieÅ¡kovas į jÄ nei žodžiu, nei raÅ¡tu nesikreipė, ir nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl Å¡io sandorio teisėtumo, o dabar praėjus 7 metams, bando nuginčyti tiesėtÄ sandorį. Ji visada mokėjo ir moka visus mokesčiu už savo žemės sklypÄ . Tai patvirtina pridedami žemės mokesčio kvitai. Nors Å¡iuo metu yra iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos, tačiau rÅ«pinasi savo sodyba, moka žemės mokesčius. Grįžusi į LietuvÄ planuoja sodyboje Å«kininkauti.

Kadangi namas yra apleistas, todėl siekia užsidirbti pinigų namo remontui. (t. 3, b.l. 83-84).Trečiasis asmuo J. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka. IeÅ¡kinys yra neteisingas, neįrodytas, jame nurodyti faktai neatitinka tikrovės, todėl yra atmestini. IeÅ¡kovas D. P. nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-13502-451/2011, ji teismo posėdyje nurodė, kad nieko nežinojo apie dukters I. V. sudarytus sandorius, kuriais dukra nuosavybės teise įsigijo ginčo sodybas.

Ji paaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas neteisingai nurodo jos žodžius. Pažymima, kad nagrinėjant civilinę bylÄ Kauno apylinkės teisme, ji nurodė, kad ieÅ¡kovui paskolino 17 296 dolerius. IeÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo metu, gyveno kartu su jos dukra I. V., jos dukra buvo palikusi namus, todėl su ja nebendravo. Vėliau susitaikius, sužinojo, kad ji yra įsigijusi 3 žemės sklypus su priklausiniais (duomenys neskelbtini). Sandoriuose nedalyvavo, todėl apie ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes nieko nežino, tik žino, kad juos pirko Ieva.

Už kokias lėšas Ieva pirko sodybas, ji nežino, tik žino, kad Ieva gyvendama su ieškovu D. P., Kauno Jachtklube darė masažus, taip pat ji buvo paskolinus pinigus, taip pat 3000 dolerių Ievai buvo davusi krikšto mama B. B.. Kaip jai tapo žinoma vėliau, I. V. įsigijusi žemės sklypus ketino ūkininkauti, tam tikslui baigė ūkininkavimo kursus. Ginčo sandorių sudarymo metu, dukra gyveno su ieškovu, jai tebuvo 18 metų, ji neturėjo verslo įgūdžių, todėl jai yra žinoma, kad ieškovas jai padėjo surasti sodybas, nuvykdavo kartu jų apžiūrėti.

Tai, kad už savo pinigus dukra buvo nusipirkusi sodybas visas aplinkybes sužinojo tik 2011 m. kai dukra iÅ¡siskyrė su savo sugyventiniu, ieÅ¡kovu D. P.. 2005 m. rugpjūčio 30 d. I. V. su A.S. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Apie susitarimÄ sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, ji nieko nežinojo, kadangi jos dukra I. gyveno su ieÅ¡kovu ir su ja prieÅ¡ perkant sodybas, nesitarė. Kaip sužinojo vėliau, dukra I. su A.S. B. susitarė, kad dalį pinigų I. sumokės iÅ¡kart, kaip rankpinigius, o likusi 3000 Lt suma bus sumokėta pardavėjai, kai buvo sutvarkyti visi pirkimo – pardavimo dokumentai pas notarÄ . 2011 metais dukra I. jau buvo iÅ¡siskyrusi su ieÅ¡kovu, gyveno Didžiojoje Britanijoje ir buvo atskridusi į LietuvÄ pabaigti sandorio su A.S. B..

Tačiau nuvykus į notarinę kontorÄ pabaigti pirkimo – pardavimo sandorio, jis nebuvo užbaigtas, kadangi buvo netvarkingi dokumentai. Jos dukra paliko jai likusiÄ 3000 Lt sumÄ sandoriui pabaigti. 2011 m. sausio 4 d. buvo baigtas sandoris su A.S. B.. (t. 3, b.l. 80-81). Trečiasis asmuo Kauno miesto 4-ojo notarų biuro notarė V. J. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad 2011 m. sausio 4 d. patvirtino pirkimo – pardavimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. S. B. pardavė I. V. žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir pirkimo – pardavimo sutartį, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. S. B. pardavė I. V. žemės sklypÄ su kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Abiejų sandorių tvirtinimo metu dalyvavo nekilnojamojo turto pardavėja A. S. B., o pirkėjÄ I. V. atstovavo jos įgaliotinė J. V.. Pardavėja A. S. B. jai pateikė jos nuosavybę įrodančius dokumentus. Registrų centro duomenų patikslinimo pažymoje, skirtoje notarų biurui pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti, buvo įregistruota žyma apie 2005 m. rugpjūčio 30 d. sudarytÄ preliminariÄ jÄ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp daiktų pardavėjo A.

S. B. ir daiktų pirkėjo I. V.. Å is juridinis faktas patvirtina, kad sutarties Å¡alys jau nuo 2005 metų buvo įsipareigoję parduoti viena kitai nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Sandorių tvirtinimo metu rėmėsi teisėtais dokumentais ir buvo įsitikinusi, kad Å¡ie sandoriai iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ . D. P. sudarant minimus sandorius jos notarų biure nedalyvavo ir nei viena iÅ¡ sutarties Å¡alių jo pavardės neminėjo. Jai nėra žinomos jokios ieÅ¡kovo D.

P. minimos aplinkybės iÅ¡dėstytos jo ieÅ¡kinyje. (t. 3, b.l. 34). Trečiasis asmuo pirmojo notarų biuro notarė R. P. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nes tikrasis pirkėjas buvo jis. Sudarydamos sandorį 2005 m. rugpjūčio 16 d. registro Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡alys patvirtino, kad sandorį sudarė niekieno neverčiamos, laisva abiejų valia, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo i protingumo principais.

Sutarties sudarymo aplinkybės Å¡alims žinomos. Å alys pagal Å¡iÄ sutartį patvirtino, kad pilnai atsiskaitė ir įtarti Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ nebuvo pagrindo. Tai, kad pinigus mokėjo D. P., o ne V., jai apie tai nekalbėjo ir sutartyje pasirašė I. V.. Jos nuomones, ieÅ¡kovas D. P. dar jaunas, iÅ¡silavinęs žmogus, ir jeigu jis mokėjo pinigus, tai kodėl nenorėjo bÅ«ti pirkėju, o tai darė sÄ moningai, puikiai suprasdamas teisines pasekmes ir to norėdamas, mano, kad sudaryti sandoriai yra teisėti ir turi likti galiojantys.

Kadangi sandoris buvo sudarytas prieÅ¡ septynerius metu, notaras negali prisiminti ir paaiÅ¡kinti visų sandorio aplinkybių. (t. 4, b.l. 81). Trečiasis asmuo T. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad 2005 m. balandžio mėn. ji iÅ¡ savo sutuoktinio sužinojo, kad jų sodyba (duomenys neskelbtini). Susidomėjo. Jam paskambino ir norėtų sodybÄ apžiÅ«rėti gydytojas iÅ¡ (duomenys neskelbtini). BÅ«simas pirkėjas ir jos vyras susitarė sodybÄ apžiÅ«rėti 2005 m. gegužės mėn. Kai pradžiÅ«vo keliai per miÅ¡kÄ , D.

P. su jos vyru sodybÄ apžiÅ«rėjo ir grįžęs vyras pasakė, kad D. P. sodyba patiko. Jie surašė avansinę sutartį, kad D. P. pirks sodybÄ už 9600 Lt ir D. P. davė 600 Lt avanso. 2005 m. rugpjūčio 16 d. pas notarę R. P. buvo vykdomas sodybos (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sandoris. Pas notarę atvyko kartu su vyru J. B., kur jų jau laukė D. P.. Pas notarę buvo eilė ir D. P. nuvažiavo į bankÄ nusiimti pinigų. Grįžęs sumokėjo likusiÄ dalį ir užėjo pas notarę pasiraÅ¡yti.

Pas notarę ji pirmÄ kartÄ pamatė I. V., kuri pasirašė ant sutarties. D. P. paaiÅ¡kino, kad ruoÅ¡iasi skirtis su žmona ir negali pirkti sodybos savo vardu. (t. 3, b.l. 38). Trečiasis asmuo J. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad 2005 m. balandžio mėnesį per (duomenys neskelbtini). kreipdamasis į kolektyvinių sodų pirmininkÄ ÄŒ., bÅ«simas pirkėjas D. P. gavo jo telefono numerį, nes Č. žinojo, kad jis parduoda savo sodybÄ . D. P. jam paskambino balandžio mėnesį ir sutarė sodybÄ apžiÅ«rėti gegužės mėn., kai bus pravažiuojami keliai per miÅ¡kÄ .

Gegužės 31 d. susitiko (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo apžiÅ«rėti sodybos. ApžiÅ«rėję sodybÄ pasakė, kad už jÄ nori 10 000 Lt, bet parduodami tik septyni pastatai ir žemė po jais. Aplink pastatus buvę Å¡eimininkai neiÅ¡sipirko valstybinės žemės. Tai sutarė, kad jei nori pirkti su iÅ¡pirkta žeme, tai kaina bus apie 20 000 – 30 000 Lt, o jei perka tik pastatus, tada bus 10 000 Lt. Tada su D. P. pasirašė sutartį, tai buvo 2005 m. gegužės 31 d. kad parduoda pastatus už *9600 Lt ir gauna 600 Lt avansÄ .

TÄ vasarÄ D. P. tvarkė sodybÄ , jÄ Å¡ienavo, prižiÅ«rėjo, vėlia jÄ užkonservavo. 2005 metų rugpjūčio mėnesį jam paskambino D. P. ir pasakė, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. pas notarę R. P. bus vykdoma sodybos (duomenys neskelbtini). pirkimo – pardavimo sandoris. Atvyko kartu su žmona T. pas notarÄ , kur jų laukė pirkėjas D. P.. Pas notarę buvo žmonių eilė ir D. P. pasakė, kad važiuoja į bankÄ nusiimti pinigų, atvažiavęs jiems sumokėjo likusius pinigus ir užėjo pas notarę pasiraÅ¡yti.

Ten pirmÄ kartÄ pamatė I. V., kuri ir pasirašė ant pirkimo – pardavimo sutarties. D. P. paaiÅ¡kino, kad negali pirkti savo vardu, kadangi ruoÅ¡iasi skirtis su žmona. Sutinka su D. P. ieÅ¡kiniu ir pripažįsta, kad tikras pirkėjas yra D. P.. Ir avansÄ ir likusius pinigus gavo iÅ¡ D. P. rankų, o su I. V. jokių reikalų neturėjo ir jos nepažinojo (t. 3, b.l. 39). Trečiasis asmuo A. S. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su D. P. ieÅ¡kiniu sutinka, nes nuo pat pradžių visus reikalus, visÄ procesÄ tvarkė tik su D.

P.. Jokios I. V. nepažinojo. Nurodo, kad 2005 m. balandžio mėn. per (duomenys neskelbtini) gyvenančiÄ E. G., D. P. sužinojo, kad ji parduoda sodybÄ . Davė jos telefono numerį. Balandžio mėnesio gale D. P. atvažiavo pas jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) esančius namus, kur nuomavosi penkiabutyje du kambarius. Jam paaiÅ¡kino, kad į šį namÄ grįžo narkomanai iÅ¡ kalėjimo, ir ieÅ¡ko pirkti vieno kambario buto ar kolektyvinį sodÄ . Todėl parduoda sodybÄ (duomenys neskelbtini), bei paaiÅ¡kino, kad sodyboje namas yra sudegęs, likę tik pamatai, iÅ¡ 0,54 ha sklypo yra trys dalys 27a, 15 a, ir 12 a, kurie yra jos.

Sesers 0,15 a mamos palikimas, dokumentai nesutvarkyti, žemė neiÅ¡pirkta. Todėl sutarė bendrai tvarkytis visus reikalus. Bent tris kartus D. P. per 2005 m. gegužę ir birželį vežė į JurbarkÄ savo automobiliu tvarkyti dokumentus. 2005 m. birželio mėnesį rado pirkti kolektyvinį sodÄ (duomenys neskelbtini)., kur dabar ir gyvena. Reikėjo pirkėjams skirti avanso, todėl paprašė D. P. avanso. Todėl D. P. suorganizavo ir 2005 m. birželio 8 d. Kauno raj. 7-ame notarų biure sudarė preliminariÄ â€“ avansinę sutartį su D.

P., gavo iÅ¡ jo 4000 Lt. Po sutarties sudarymo D. P. vėl jÄ vežė tvarkyti dokumentus dėl 0,54 ha žemės į JurbarkÄ . 2005 m. rugpjūčio mėn. kolektyvinio sodo pardavėjai liepė sumokėti už jį, nes prieÅ¡ingu atveju parduos kitiems. Tada ji kreipėsi į D. P., paprašė likusių pinigų iÅ¡ 22 000 Lt. Tada 2005 m. rugpjūčio 20 d. tame pačiame notarų biure sudarė notarinę sutartį, iÅ¡ D. P. rankų biure gavo 15 000 Lt. D. P. su savimi atsivežė I. V. ir jos mamÄ J.

V.. D. P. pasakė, kad sutartį pasiraÅ¡ys I. V. su kuria palaiko draugiÅ¡kus santykius, kadangi negali forminti savo vardu, nes ruoÅ¡iasi skirtis su žmona. IÅ¡ karto po sandorio savo automobilius kartu bÅ«nant I. V. su mama nuvežė jÄ Ä¯ ligoninę. Po penkerių metų per (duomenys neskelbtini) gyvenantį asmenį J. V. jÄ susirado ir užbaigė notarinį sandorį, kadangi tik tada galutinai buvo sutvarkyti sklypo dokumentai. (t. 3, b.l. 43). Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė Å«kio ministerijos Jurbarko skyrius pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad atsakovė I.

V. 2005 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius, teisėtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis žemės valdos projektuose buvo suformuotas Lietuvos Respublikos žemės fondo žemėje sklypas apie jos turimus pastatus ir vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka Å¡is sklypas jai parduotas. IeÅ¡kovas D. P. nebuvo įvardintų pastatų savininkas, negalėjo dalyvauti žemės reformos žemėtvarkos projekte dėl žemės sklypo suformavimo apie atsakovei nuosavybės teise turimus pastatus bei neturėjo teisės sudaryti valstybinės – žemės pirkimo sandorį iÅ¡ valstybės. Ä®mokos už perkamÄ iÅ¡ valstybės žemė pajamų kasos orderyje Nr. 199625 yra padarytos I.

V. vardu. Tai reiÅ¡kia, jeigu bus nustatyta, kad įmokÄ mokėjo už I. V. ieÅ¡kovas D. P., tai jis padarė sÄ moningai, žinodamas, kad moka už kitÄ asmenį, tai yra perleidžia savo pinigus. Pažymima, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodo svarbių objektyvių kliūčių ar priežasčių, dėl kurių negalėjo įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ ir sudaryti sandorius savo vardu, nenurodo, kad atsakovė veikė jo vardu kaip įgaliotas asmuo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sandorį jo naudai.

Todėl trečiojo asmens nuomone, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys galėtų bÅ«ti nukreiptas tik į pinigų susigrÄ Å¾inimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, bet ne į teisėtÄ ieÅ¡kovės ir valstybinės žemės patikėtinio, Tauragės apskrities virÅ¡ininko, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorį. (t. 3, b.l. 47-49). Trečiasis asmuo G. P. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad mano, jog D. P. ieÅ¡kinys yra pagrįstas. Nurodo, kad J. V. prisiteisė iÅ¡ D. P. 17 000 JAV dolerių, už kuriuos buvo nupirktos sodybos jos dukros I.

V. vardu. D. P. prarado apie 50 000 Lt, o sodybos liko I. V. vardu. 2007 m. pradžioje jai paskambino J. V. ir primygtinai prašė susitikti. Sutikus susitikti į susitikimÄ atėjo J. V. ir jos dukra I. V., kurios jÄ Ä¯kalbinėjo, kad ji greičiau iÅ¡siskirtų su D. P.. (t. 3, b.l. 72). Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: D. V. profesinio bakalauro diplomas, kuris patvirtina, kad D. V. baigė žemės Å«kio studijų krypties agroverslų technologijų studijų programÄ ir jai suteiktas žemės Å«kio profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis. (t. 3, b.l. 85).

D. V. iÅ¡duotas pažymėjimas apie dalyvavimÄ â€žÅ iuolaikinės bitininkystės technologijų“, kvalifikacijos tobulinimo kursuose. (t. 3, b.l. 86). Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos patvirtina, kad D. V. mokėjo mokesčius už jai priklausantį žemės sklypÄ (t. 3, b.l. 87-90). I. V. pažymėjimÄ patvirtina, kad 2005 m. spalio 14 d. ji baigė Å«kininkavimo pradmenų mokymo programÄ . (t. 2, b.l. 40). 2006 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties kopija, kuria Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė I.

V. 1.6400 Ha ploto žemės sklypÄ . (t. 3, b.l. 50, t. 1, b.l. 41-42). SÄ skaitÄ â€“ faktÅ«ra, kuri iÅ¡raÅ¡yta I. V. už parduodamÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 37). Kasos pajamų orderio kopija, iÅ¡ kurio matyti, kad D. P. sumokėjo už I. V. įmokÄ už įsigytÄ Å¾emės sklypÄ (t. 3, b.l. 51, 115). I. V. pateiktas praÅ¡ymas dėl žemės sklypo suformavimo (t. 3, b.l. 53). 2005 m. birželio 8 d. sutartis, kuria A. S. B. įsipareigojo parduoti, o D. P. įsipareigojo nupirkti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). iki 2005 m. rugsėjo 1 d. (t. 3, b.l. 113, t. 4, b.l. 120, t. 1, b.l. 61-62).2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartis, kuria A.

S. B. įsipareigoja parduoti, o I. V. įsipareigoja pirkti 0,54 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 59-60) 2005 m. gegužės 31 d. sutartis, kurioje D. P. susitarė nupirkti iÅ¡ J. B. sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 36). 2005 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria J. B. ir T. B. pardavė I. V. nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). (t. 3, b.l. 114, t. 4, b.l. 121, t. 1, b.l. 39-40). 2011 m. sausio 4 d. pirkimo pardavimo sutartis, kuria A.

S. B. pardavė, o I. V. įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). (t. 3, b.l. 116-121, t. 4, b.l. 45-50, t. 1, b.l. 52-58).2011 m. sausio 4 d. pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. S. B. pardavė, o I. V. įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). (t. 4, b.l. 29-36).2011 m. sausio 4 d. pirkimo pardavimo sutartis, kuria A. S. B. pardavė, o I. V. įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). (t. 4, b.l. 37-44, t. 1, b.l. 43-51).Gyventojo (Å¡eimos) turėto turto deklaracija patvirtina, kad D.

P. turėjo 500 000 Lt pinginių lėšų. (t. 1, b.l. 67-68)2007 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartis, kuria I. V. pardavė, o D. V. nupirko nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 122-128).IÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad I. V. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).; žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 11-23).

IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė I. V. buvo ieÅ¡kovo D. P. draugė. Nors bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas D. P. teigė, kad jie nevedė bendro Å«kio, o buvo tik draugas, teismas laiko, jog Å¡ios ieÅ¡kovo nurodomos aplinkybės yra neteisingos. Tiek iÅ¡ bylos medžiagos, tiek iÅ¡ byloje apklaustų proceso dalyvių, matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė I. V. palaikė artimus santykius, vedė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė bendrus ateities planus.              2005 m. rugsėjo 1 d.

D. P. ir J. V. pasirašė paskolos sutartį, pagal kuriÄ J. V. paskolino D. P. 17 296 USD dolerių. (civ. byla Nr. 2-100-451/2012). 2005 m. rugpjūčio 16 d. ir 2006 m. birželio 29 d. Jurbarko rajono 1-ajame notarų biure buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovei I. V. buvo perleistas nekilnojamasis turtas, t.y. gyvenamasis namas su priklausiniais bei 1,6400 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 41-42, t. 1, b.l. 39-40). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtos sodybos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų su pardavėjais derėjosi ieÅ¡kovas D.

P.. Šį faktÄ patvirtino posėdžio metu apklausti tretieji asmenys T. B. ir J. B., Å¡ių aplinkybių neginčijo ir atsakovė I. V.. J. B. ir D. P. 2005 m. gegužės 31 d. pasirašė sutartį (t. 1, b.l. 36), iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ J. B. perka sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) už 9000 litų, ir avansu pardavėjui sumoka 600 litų. 2005 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono notarų biure patvirtinta pardavimo-pirkimo sutartis, pagal kuriÄ sutuoktiniai J. B. ir T. B. pardavė I.

V. sodybÄ esančiÄ , (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 39-40). Sutartyje nurodyta kaina 1000 litų. Kadangi žemė, esanti po sodyba priklausė valstybei, todėl buvo tvarkomi dokumentai jai iÅ¡pirkti. IÅ¡ byloje esančios 2006 m. birželio 7 d. sÄ skaitos-faktÅ«ros (t 1, b.l.

37) matyti, kad ji išrašyta atsakovės I. V. vardu, nurodant, kad už žemę privalo sumokėti 2149 litų. 2006 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderiu sumokėta už žemę (t.1, b.l. 38), orderyje mokėtojas nurodytas ieškovas, tačiau grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodyta atsakovė I. V.. Valstybinėje žemės pirkimo-pardavimo sutartyje sudarytoje 2006 m. birželio 29 d. (t.1, b.l.

41) žemės pirkėju nurodyta atsakovė I. V.. Pagal Å¡iÄ sutartį ji įgijo 1,6400 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Å ioje byloje taip pat kyla ginčas dėl trijų žemės sklypų, kurie buvo nupirkti iÅ¡ pardavėjos A. S. B.. 2005 m. birželio 8 d. Kauno miesto 7-Ä jame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kuria ieÅ¡kovas D. P. įsipareigojo nupirkti 0,54 ha žemės sklypÄ iÅ¡ A.S. B., esantį (duomenys neskelbtini), už 22000 litų. (t. 1, b.l. 61-62). Sandorio sudarymo metu jis pardavėjai sumokėjo 4000 litų. 2005 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinta sutartis, pagal kuriÄ A.S. B.

įsipareigoja atsakovei I. V. parduoti 0,54 ha žemės sklypÄ (t. 1, b.l. 59-60). Sutartyje nurodoma, kad pardavėja iÅ¡ pirkėjos I. V. gavo 19000 litų, o likusius 3000 litų įsipareigoja sumokėti iki 2005 m. gruodžio 1 d. IeÅ¡kovas nurodė, kad sutarties sudarymo dienÄ pinigus mokėjo jis. Kadangi žemės sklypo nuosavybės dokumentai A.S. B. vardu tuo metu dar buvo nesutvarkyti, todėl Å¡ia sutartimi pardavėja įsipareigojo iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo niekam minėto žemės sklypo neperleisti. 2011 m. sausio 4 d.

Kauno miesto 4-Ä jame notarų biure buvo sudarytos trys pirkimo pardavimo sutartys. Pagal sutartis I. V., atstovaujama jos mamos J. V., įgijo 0,27 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. 9486-0004-0389 bei gyv. namÄ , esančius (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 43-50). Taip pat 2011 m. sausio 4 d. įgijo 0,12 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.52-57), bei tos pačios dienos sutartimi įsigijo 0,15 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). (t. 4, b.l. 29-36).

IÅ¡ Å¡ių sudarytų sutarčių matyti, kad pardavėja A.S. B. vykdė savo įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį, kuria įsipareigojo parduoti 0,54 ha žemės sklypÄ (0,27 ha, 0,12 ha ir 0,15 ha dydžio sklypai sudaro 0,54 ha). 2007 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi I. V. pardavė, o D. V. nupirko nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). (t. 3, b.l. 122-128). IeÅ¡kovas D. P. nurodo, kad nors nekilnojamasis turtas ir buvo registruotas atsakovės I.

V. vardu, tačiau jis faktiÅ¡kai įgytas iÅ¡ jo asmeninių lėšų. Taip pat jis teigia, kad I. V. neteisėtai perleido nekilnojamÄ jį turtÄ savo seseriai D. V., nes jis laiko, kad tas turtas priklauso jam. IeÅ¡kovas reikalavimus grindžia tuo, kad sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes buvo sudaryti ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alim, o su statytiniu. IeÅ¡kovas nurodo, kad pagal CK 1.87 str. 1 d., jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.Pagal įstatyme pateiktÄ sandorio sampratÄ sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Sandorius gali sudaryti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Tam, kad sandorį galėtų sudaryti fizinis asmuo, bÅ«tina, kad jis bÅ«tų veiksnus. Juridinio asmens sandorius pagal kompetencijÄ sudaro tokio asmens organai (valdymo organai). Sandoris visų pirma yra asmens valinis aktas. Priklausomai nuo to, kiek asmenų yra iÅ¡reiÅ¡kę savo valiÄ , sandoriai skirstomi į vienaÅ¡alius, dviÅ¡alius ir daugiaÅ¡alius. Laisva valia gali bÅ«ti apibÅ«dinama kaip fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės bÅ«senos bei adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama iÅ¡orinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.).

Taigi sandoriu suprantami sÄ moningi laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juridinių) veiksmai, kuriais siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sutartys yra civilinėje apyvartoje labiausiai paplitusi sandorio rūšis ir joms (sutartims) taikomos CK normos, reglamentuojančios dviÅ¡alius ir daugiaÅ¡alius sandorius bei bendruosius prievolių teisės klausimus (CK 6.154 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamos bylos atveju Å¡alių ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turo pirkimo–pardavimo sutarčių kaip sandorių pripažinimo apsimestiniais.

Ä®statymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Taigi apsimestinis sandoris turi bÅ«ti vertinamas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ (sutartyje lingvistiÅ¡kai pateiktÄ ) jį sudariusių asmenų valiÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje apsimestinio sandorio konstatuota, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis, todėl teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda tikrajai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje D.

R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228/2009). Ä®rodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumÄ reikia įrodyti, kad Å¡alys iÅ¡ tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto tikslo. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių.

Nagrinėjamos bylos atveju Å¡alių ginčas kyla ne dėl sutarties pagrindo, t. y. teisinio rezultato, kurio sutartimi siekta – nekilnojamojo turto – pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (t. y. įsigijimo), bet dėl sutarties Å¡alies – pirkėju sutartyje nurodyto asmens atitikties tikrajam Å¡io teisinio santykio subjektui. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė Å¡alis (statytinis) ne tik rÅ«pinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sÄ lygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai Å¡aliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji Å¡alis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sandorį (sutarties objektÄ priėmė, jį valdė, juo naudojosi).

BÅ«tent taip apsimestinio sandorio nustatymo kriterijai iÅ¡aiÅ¡kinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. R. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2009. Be to, tam, kad ginčijamas apsimestinis sandoris, nustačius tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį (pirkėjÄ ), galėtų galioti ir jam bÅ«tų taikomos sandorio, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, jis turi atitikti bendruosius to sandorio sudarymo reikalavimus bei nepažeisti kitų įstatymų reikalavimų, kaip antai, neprieÅ¡tarauti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis) ir pan.

Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia.

Sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi. Taigi Å¡ioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti tinkamai motyvuotos, nuosekliai sekti iÅ¡ teismo iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų.

Pirmiau nurodyta, kad apsimestinio sandorio negaliojimo atveju reikia nustatyti, kokį kitÄ sandorį, kurį pridengia apsimestinis sandoris, Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl sandorio Å¡alies – pirkėjo – atitikties ginčijamos sutarties atveju, bÅ«tina įrodyti sutartyje įvardytos Å¡alies – pirkėjo – nurodymo apsimestinumÄ , t. y. kad sutartyje nurodytas pirkėju asmuo apskritai neturėjo pagrįstų ketinimų bÅ«ti ginčijamos sutarties Å¡alimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2012).

Dėl pirkimo – pardavimo sutarčių Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nekilnojamojo turto suradimu, derėjimusi su pardavėjais, sutarčių pasiraÅ¡ymu rÅ«pinosi ieÅ¡kovas D. P., Å¡ių aplinkybių neginčijo ir atsakovė I. V.. Tačiau ieÅ¡kovo ir atsakovės ginčas kyla dėl pirkto nekilnojamojo turto tikrojo savininko. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nurodė, jog ginčo turtÄ pirko jis, ir iÅ¡ jo lėšų, tik turtas buvo užraÅ¡ytas I. V. vardu, nes tuo metu jis ketino nutraukti santuokÄ , todėl siekdamas, kad turtas nebÅ«tų įtrauktas į dalintinÄ turtÄ , jo neregistravo savo vardu.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo iÅ¡sakyta versija (Å¡i versija nurodoma ir prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-10-451/2012), jog nekilnojamasis turtas buvo registruojamas I. V. vardu, nes buvo perkamas už J. V. pinigus, tad siekiant užtikrinti trečiojo asmens interesus, turtÄ registravo atsakovės vardu. Taigi nagrinėjant bylÄ ieÅ¡kovas pateikė kelias turto registravimo kito asmens vardu versijas, tuo tarpu teismas privalo nustatyti, kokia buvo tikroji Å¡alių valia sudarant pirkimo – pardavimo sandorius.

Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-10-451/2012 nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartyje tarp D. P. ir J. V. nebuvo nurodyta jokių sÄ lygų, kokiam tikslui skolinama pinigų suma, kokiam tikslui ji bus panaudota, neaptarta sÄ lyga apie bendro verslo vystymÄ , gauto pelno pasidalinimÄ ir kt. Taip pat Å¡iame sprendime konstatuojama, kad Å¡alys ir liudytojas P. P. patvirtino, kad D. P. su I. V. buvo užmezgęs artimus santykius, kartu gyveno. Teismo sprendime konstatuojama, kad neįrodyta aplinkybė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo susitarimas pinigus panaudoti nekilnojamajam turtui pirkti, pasiskolintus pinigus atsakovas galėjo naudoti laisva valia.

Kauno apylinkės teismas santykius tarp D. P. ir J. V. vertino kaip paskolos santykius. (civ. byla Nr. 2-100-451/2012). Å is teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taigi turi prejudicinę galiÄ , kas leidžia teismui konstatuoti, jog nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog D. P. ir J. V. vykdė bendrÄ veiklÄ , bei buvo susitarimas investuoti lėšas į nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovas pasiskolintais pinigais iÅ¡ J. V. galėjo disponuoti laisva valia. Tuo tarpu aplinkybės, jog perkant ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės I.

V. buvo artimi santykiai, yra įrodytos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Å¡alys palaikė artimus santykius, vedė bendrÄ Å«kį. Trečiasis asmuo J. V. nurodė, kad D. P. kartu su I. V. ketino imtis bendro verslo. Pats D. P. nurodė, kad J. V. bute buvo registruota jo įmonė, kas leidžia manyti, kad Å¡alys pagrįstai tikėjosi sėkmingų tolimesnių santykių, bei nekilnojamÄ jį turtÄ pirko bendram abiejų interesui. Tokius ketinimus patvirtina ir ieÅ¡kovo nurodamos aplinkybės, kad turtas buvo registruojamas I.

V. vardu dėl to, kad vėliau nutraukiant D. P. santuokÄ , Å¡is turtas nebÅ«tų dalinamas. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas D. P. nurodė, kad už ginčo objektus sumokėtos lėšos buvo jo, I. V. prie Å¡ių lėšų niekuo neprisidėjo. Teismas mano, kad byloje nėra neginčijimų įrodymų, jog visos sumokėtos lėšos buvo tik D. P.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad D. P. įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ galėjo turėti lėšų, nes buvo dirbantis. Tačiau bÅ«tina įvertinti ir tai, kad sandorių sumos nėra didelės, todėl tikėtina, jog prie Å¡ių objektų įsigijimo galėjo prisidėti ir I.

V., kuri bÅ«tent ir tvirtina, kad ji lėšų turėjo ir pati sumokėjo objektų kainas. Nors bylos nagrinėjimo metu D. P. teigė, kad J. V. ir jos dukros gyveno vargingai, tačiau akivaizdu, kad Å¡ios jo nurodomos aplinkybės neteisingos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pats D. P. pasiskolino iÅ¡ J. V. 17 000 USD dolerių, taip pat pats D. P. nurodė, kad J. V. nuomavo jai nuosavybės teise priklausantį butÄ Kaune. Å ios aplinkybės parodo, kad J. V. turėjo pakankamai lėšų, kad galėtų užtikrinti tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

Taip pat J. V., atsakovė bei posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. patvirtino, jog jie turi giminių, gyvenančių Jungtinėse Amerikos Valstijos, yra jų remiamos. Tai parodo, kad I. V. nors tuo metu ir buvo tik moksleivė ir tuo metu pastovių pajamų neturėjo, tačiau ji galėjo turėti lėšų, kurias panaudojo nekilnojamajam turtui įsigyti. Taip pat bÅ«tina atkreipti dėmesį, jog 2011 m. sausio 4 d. užbaigiant nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimÄ , I. V. nebepalaikė jokių santykių su D.

P., ir likusiÄ 3000 Lt sumÄ pardavėjai sumokėjo pati. Dėl Å¡io fakto ginčo nekilo, D. P. neginčijo, jog Å¡i suma buvo sumokėta pačios I. V.. Taip pat siekiant nustatyti ar sandoris buvo apsimestinis, bÅ«tina nustatyti Å¡alių ketinimus dėl nekilnojamojo turto, atliekant pirkimo – pardavimo sandorius. Teismas laiko, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų neabejotinai daryti iÅ¡vadÄ , jog I. V. buvo tik statytinė, neturinti jokių ketinimų dėl įsigyjamo nekilnojamojo turto. Kaip jau buvo nurodyta, ginčo objektų įsigijimo metu I.

V. ir D. P. palaikė artimus santykius, kÅ«rė bendrus verslo planus, kas leidžia manyti, kad ir nekilnojamasis turtas buvo įsigyjamas bendriems tikslams. Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. nurodė, kad ieÅ¡kovė I. V. jai sakiusi, kad ji su D. P. įsigijo žemės sklypus, ketina Å«kininkauti. Savo ketinimÄ Å«kininkauti I. V. patvirtino teismo posėdžio metu, tai kad Å¡ie ketinimai buvo realÅ«s patvirtina ir tai, kad ji 2005 m. spalio 14 d. baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programÄ (t. 2, b.l. 40). 2005 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartimi iÅ¡ J.

B. ir T. B. įsigijusi nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini)., I. V. susitvarkė dokumentus dėl po pastatais esančio valstybinės žemės sklypo įsigijimo ir  2006 m. birželio 29 d. nusipirko valstybinės žemės 1.6400 ha ploto sklypÄ . Teismo posėdžio metu D. P. teigė, kad su valstybinės žemės pirkimu susijusias procedÅ«ras atliko jis, o I. V. nedalyvavo Å¡iame procese, tačiau teismas laiko, kad Å¡ios aplinkybės nėra teisingos. Teismo posėdžio metu D.

P. nurodė, kad jis neturėjo I. V. įgaliojimo dėl valstybinės žemės dokumentų rengimo ir įsigijimo, kas parodo, kad būdamas pašalinis asmuo D. P. neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti I. V. vardu kokius nors veiksmus. Kadangi valstybinės žemės pirkimas – pardavimas gali būti įvykdytas tik tai suderinus su Nacionaline žemės tarnybos institucija, akivaizdu, kad D. P. negalėjo šių veiksmų atlikti be pačios I. V. arba jos įgaliojimo. Kadangi D. P. įgaliojimo neturėjo, teismas mano, kad šiose procedūrose dalyvavo ir pati I.

V.. Tai patvirtina ir byloje esantis I. V. pateiktas praÅ¡ymas suformuoti žemės sklypÄ , kuris jos pačios ir pasiraÅ¡ytas (t. 3, b.l. 53). Vėliau praėjus metams nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pačios I. V. buvo parduotas D. V.. Tuo metu D. P. su I. V. nepalaikė artimų santykių, tačiau pats ieÅ¡kovas, kuris save laiko Å¡io turto savininku, iki ieÅ¡kinio padavimo dienos (tai yra daugiau negu 5 metus) I. V. nepateikė jokių pretenzijų dėl perleisto turto. Atvirkščiai D.

V. pateikė duomenis, jog ji mokėjo žemės mokesčius, rÅ«pinosi žemės sklypu, kas akivaizdžiai parodo, kas save laikė teisėtų turto savininku. (t. 3, b.l. 87-90). Taip pat turto perleidimo faktas patvirtina, kad pati I. V. laikė save Å¡io turto savininke, juo pilnai disponavo ir pati sprendė dėl Å¡io turto perleidimo. D. P. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2012 m. laikydamas save turto savininku nekėlė jokių pretenzijų dėl to, kad jo turtÄ valdo ir naudoja kitas asmuo, kas taip pat parodo, kad nurodomos aplinkybės, jog sandoris buvo apsimestinis, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). teismas taip pat laiko, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog sudaryti sandoriai buvo apsimestiniai. Pirmiausia būtina atsižvelgti į tai, kad šio turto pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos tik 2011 m. sausio 4 d., kai ieškovas ir atsakovė I. V. jokių artimų santykių nebepalaikė. Sutartis sudaryta 2005 m. rugpjūčio 31 d. (t. 1, b.l. 59-60), nėra pirkimo – pardavimo sutartis, ji jokių nuosavybės teisių nesukuria.

Å ia sutartimi Å¡alys tik įsipareigojo ateityje pasiraÅ¡yti pirkimo – pardavimo sutartį. Nors teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas teigė, kad jis yra tikrasis pirkėjas, tačiau teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų Å¡iuos reikalavimus. Pirkimo – pardavimo sutartis yra pasiraÅ¡yta 2011 m. sausio 4 d. Å ios sutarties sudaryme visiÅ¡kai nedalyvavo D. P.. Posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. B. nurodė, kad dėl žemės sklypo pardavimo 2010 m. jÄ susirado pati I. V., kuri per kitus asmenis gavo jos telefono numerį.

Pati I. V. nurodė, kad nori užbaigti įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį, pati I. V. iÅ¡ asmeninių lėšų sumokėjo likusiÄ 3000 Lt sumÄ . Nors D. P. remiasi tuo, kad jis sumokėjo 19 000 Lt 2005 m., tačiau teismui nebuvo pateikta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, jog Å¡ios lėšos buvo asmeninės D. P. lėšos. Be to, tinkamu pirkėju ieÅ¡kovas negali bÅ«ti pripažintas, nes neginčijamai nustatyta, kad dalį lėšų sumokėjo atsakovė I. V.. Atitinkamai bÅ«tina įvertinti ir D.

P., kaip galimo turto savininko elgesį. Pats D. P. teigia, kad jis yra tikrasis pirkėjas, tačiau ieÅ¡kovas negali bÅ«ti pripažįstamas tikruoju pirkėju, nes jis sudarant pirkimo – pardavimo sutartį 2011 m. sausio 4 d. Å¡iame procese nedalyvavo. Tuo tarpu 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartis, net ir darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas sumokėjo pirminį įnaÅ¡Ä , jokių pirkimo – pardavimo santykių nesukÅ«rė. Taip pat bÅ«tina įvertinti ir tai, kad bÅ«tent pati I. V. ėmėsi iniciatyvos dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pati susirado pardavėjÄ SilvijÄ A.

B.. Tuo tarpu D. P., nors kaip pats nurodo ir laikė save pirkėju, 7 metus nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų pasiraÅ¡yta pirkimo – pardavimo sutartis, bÅ«tų įvykdyti 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartyje nurodyti įsipareigojimai, ir nekilnojamasis turtas pereitų jo, ar jo statinės, nuosavybėn. Atsižvelgdamas į tai, kad I. V. savo iniciatyva 2011 m. sausio 4 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartis, sumokėjo trÅ«kstamÄ dalį lėšų, teismas neturi pagrindo abejoti, jog I.

V. valia sudarant sutartis buvo bÅ«tent įgyti savo nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ ir žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) Teismui nekyla jokių abejonių, jog I. V. yra tikroji pirkimo – pardavimo sandorio Å¡alis, todėl ieÅ¡kovo reikalavimai nepagrįsti ir atmestini. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. P. disponavo, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi reikalavimuose nurodytų nekilnojamuoju turtu. O trečiųjų asmenų A. S. B., J.

B. ir T. B. nurodytos aplinkybės, jog D. P. su jais derėjosi dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, bei jis perdavė jiems pinigus, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti D. P. esant tikruoju pirkėju. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas D. P. nurodė, kad jis nusprendė kreiptis į teismÄ dėl nekilnojamojo turto jam perleidimo tada, kai trečiasis asmuo J. V. prisiteisė iÅ¡ jos pasiskolintus pinigus. Tai yra ieÅ¡kovas padarė iÅ¡vadÄ , jog jam grÄ Å¾inus paskolÄ J. V., jis įgyja teisę reikalauti jam perleisti įsigytus sklypus.

Teismas laiko, kad tokios susiklosčiusių aplinkybių aiÅ¡kinimas taip pat parodo, kad sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai nėra apsimestiniai. D. P. teigė, kad ieÅ¡kovei atsisakius parduoti sklypus, jis nebemokėjo skolos J. V., tai yra ieÅ¡kovas nepretendavo į ginčo sklypus, o paliko teisę jais pilnai disponuoti atsakovei I. V.. Ir tai leidžia pagrįstai manyti, kad D. P. nebuvo turto savininkas, o bÅ«tent I. V. sprendė dėl tolimesnio turto disponavimo. D. P. ilgÄ laikÄ nesirÅ«pino turtu, o save turto savininku jis pradėjo laikyti, tik tuo metu, kai iÅ¡ jo buvo priteistas įsiskolinimas J.

V.. Kaip jau buvo nurodyta, Kauno apylinkės teismo civilinės byloje Nr. 2-100-451/2012 nebuvo nustatyta sÄ sajų tarp paskolos gavimo ir nupirktų sklypų, nebuvo nustatyta jungtinė veikla, J. V. ir D. P. teisiniai santykiai buvo kvalifikuoti kaip paskolos teisiniai santykiai, nenumatant jokių įsipareigojimų. Å ioje byloje teismas taip pat nenustatė jokių teisinių ryÅ¡ių tarp įsigytų sklypų ir J. V. paskolintų pinigų, teismas reikalavimo ribose nustatė aplinkybes, kurios svarbios nustatant tikrÄ jį ginčo turto pirkėjÄ .

Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog už tai, kad J. V. buvo priteistas įsiskolinimas, atsakovė turi jam perleisti sklypus, nes tam nėra jokių pagrindų. Paskolos sutartyje nėra nurodyta įsipareigojimų, Kauno apylinkės teismo byloje ir Å¡ioje byloje nebuvo nustatyti susitarimai vykdyti bendrÄ veiklÄ , pirkimo – pardavimo sandoriai nėra susieti teisiniais ryÅ¡iais su įvykusiais paskolos santykiais, todėl teismas juos nagrinėja kaip atskirÄ teisinę situacijÄ ir atskirus reikalavimus. Nenustačius pagrindų sandorius pripažinti aspimestiniais, o ieÅ¡kovÄ D.

P. pripažinti tikruoju pirkėju, nėra pagrindo nagrinėti reikalavimo dėl 2007 m. birželio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kuria I. V. pardavė, o D. V. nupirko nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir restitucijos taikymo. Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo Dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2006 m. birželio 29 d., kuria Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė I.

V. 1.6400 Ha ploto žemės sklypÄ , teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo Å¡iÄ sutartį laikyti apsimestine. Teismas konstatavo, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)., pagal 2005 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartį buvo I. V.. Taip pat teismas konstatavo, kad I. V. atliko veiksmus dėl valstybinės žemės įsigijimo. Pagal nurodytÄ pirkimo – pardavimo sutartį I. V. turėjo nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ ir jo priklausinius, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis žemės valdos projektuose buvo suformuotas Lietuvos Respublikos žemės fondo žemėje sklypas apie jos turimus pastatus ir vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka, Å¡is sklypas jai buvo parduotas.

Ä®statymų reikalavimų Å¡iame pirkimo - pardavimo sandoryje nenustatyta, tad teismas neturi pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. Tuo tarpu D. P. neturint nekilnojamojo turto, jis neturi teisinio pagrindo bÅ«ti po pastatais esančio žemės sklypo savininku. Dėl piktnaudžiavimo teise Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Å iuo atveju, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti jÄ ginti (CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalys). Å iuo aspektu ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, jog turtÄ registravo atsakovės I. V. vardu tik norėdamas šį turtÄ apsaugoti nuo jo padalijimo santuokos nutraukimo metu, neatitinka įstatyme įtvirtinto į teismÄ pasikreipusio asmens elgesio įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas standarto, kuris įgalintų teismÄ ginti tokio asmens pažeistas teises, nes ieÅ¡kovo teismui nurodytas argumentas gali bÅ«ti įvertintas tik kaip piktnaudžiavimas subjektine teise.

Atitinkamai ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ ir nesÄ Å¾iningumo patvirtina ir tai, kad nutraukdamas santuokÄ D. P. (t. 1, b.l. 75-77) Å¡ioje byloje ginčijamo turto nenurodė, kaip jam priklausančio, ir santuokos nutraukimo metu dalintino turto. Tai yra D. P. siekė nuslėpti ir nedalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , kaip tai numatyta įstatymuose. Dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos              Prie bylos buvo pridėta Kauno apylinkės teisme esanti ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. S-172/2012, iÅ¡ kurios matyti, kad D.

P. buvo pateikęs policijai pareiÅ¡kimÄ , kuriame teigė, kad J. V. ir I. V. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. IÅ¡ medžiagos matyti, kad pagal D. P. pareiÅ¡kimÄ buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , tokį sprendimÄ patvirtino ir Kauno apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi. Teismo nutartyje nurodoma, kad J. V. ir I. V. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, o D. P. savo galimai pažeistus interesus dėl sudaryto sandorio gali apginti pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

IÅ¡ prie bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-100-451/2012 matyti, kad tarp D. P. ir J. V. teisiniai santykiai buvo nustatyti kaip paskolos santykiai bei nebuvo nustatyta, kad tarp jų buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos nagrinėjant civilinę byla Nr. 2-100-451/2012 bei dėl Å¡ių aplinkybių buvo priimtas teismo sprendimas, kuris Å¡iuo metu yra įsiteisėjęs, bei turi prejudicinę galiÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi ieÅ¡kinys buvo atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovo turi bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

CPK 93 str. nurodoma, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Byloje yra antrinės teisinės pagalbos sprendimas (t. 5, b.l. 76-77), kuriame nurodoma, kad atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, taigi žyminis mokestis ir kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, tačiau ieÅ¡kovas turi atlyginti iÅ¡laidas, kurias patyrė kiti proceso dalyviai.

Byloje pateikti dokumentai, jog atsakovė I. V. patyrė iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje pateiktas I. V. susitarimas su advokate Edita M. Å . dėl atstovavimo Kauno apygardos teisme (t. 2, b.l. 103) bei praÅ¡ymas apmokėti patirtas iÅ¡laidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimo (t. 2, b.l. 101-102). Taip pat I. V. pateikė susitarimÄ su advokate Irena Haase dėl atstovavimo teisme bei 300 Eur iÅ¡laidas, Å¡iais pagalbai apmokėti. (t. 5, b.l. 47). Taigi bendra suma advokato pagalbai apmokėti yra 589,62 Eur.

PraÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimas truko ilgÄ laikÄ , todėl teismas laiko, jog Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos.Byloje taip pat yra pateiktas apmokėjimas advokatei E. M. Å . (t. 1, b.l. 26), tačiau pateiktas pinigų priėmimo kvitas yra pasiraÅ¡ytas ne atsakovės I. V., o J.

V.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I. V. sudarė susitarimÄ su advokate (t. 1, b.l. 26), pati pasirašė susitarimÄ , tuo tarpu pinigų kvitÄ pasirašė kitas asmuo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J. V. buvo sudariusi susitarimÄ su advokate Edita M. Å . civilinėje byloje Nr. 2-10-451/2012 dėl jos atstovavimÄ , todėl teismui kyla abejonių, ar pateiktas kvitas, pasiraÅ¡ytas J. V. yra bÅ«tent mokestis už I. V. atstovavimÄ . Neturėdamas pakankamai duomenų, kurie leistų neabejotinai manyti, kad pateiktas apmokėjimas buvo skirtas už I.

V. atstovavimÄ nagrinėjamoje byloje, teismas neturi pagrindo priteisti nurodytÄ apmokėjimÄ . Byloje pateiktas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų dėl trečiojo asmens J. V. atstovavimo (t. 4, b.l. 132-133). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistinos. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas, kuriam paskirta antrinė teisinė pagalba ir jis yra 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, nurodė, kad negalima iÅ¡nagrinėti bylos neapklausus atsakovių.

IeÅ¡kovas teigė, jog siekiant iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , jis turi užduoti klausimus atsakovėms, kurios gali nurodyti bylos iÅ¡nagrinėjimui svarbias aplinkybes. Atsakovių dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas bÅ«tinu, tačiau jos į posėdžius nevyko, nurodydamos, jog gyvena užsienyje ir neturi galimybių atvykti į posėdį, kuris vyksta Lietuvoje. Teismas siekdamas užtikrinti ieÅ¡kovo interesus bei nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes nutarė rinkti įrodymus atsakovių gyvenamojoje vietoje vaizdokonferencijos bÅ«du.

Kadangi vaizdo konferencija buvo rengiama su užsienio valstybę, ir nors Å¡alys buvo apklausiamos lietuvių kalba , tačiau siekiant užtikrinti sklandų procesÄ posėdyje dalyvavo vertėja, dėl ko buvo patirtos iÅ¡laidos, kas pripažintinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis. Kadangi ieÅ¡kinys yra atmestas, bei atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas reikalavo, jog ieÅ¡kovių dalyvavimas bÅ«tų pripažintas bÅ«tinu, teismas laiko, kad Å¡ias patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Kadangi ieÅ¡kovas yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų, visas iÅ¡laidas, susijusias su ieÅ¡kovo pateiktu ieÅ¡kiniu ir civilinės bylos procesu yra atlyginamos sprendimÄ dėl atleidimo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų priėmusios institucijos – Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Kadangi vertėjo paslaugos buvo apmokėtos Å akių rajono apylinkės teismo, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270 str., teismas                                                                 n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014 m. vasario 5 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tÄ , uždraudžiant perleisti, padarant įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre, atsakovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).AreÅ¡tÄ , uždraudžiant perleisti, padarant įraÅ¡Ä vieÅ¡ajame registre, atsakovei D.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam nekilnojamajam turtui: 1,6400 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinei, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems statiniams (inžineriniams) – kiemo statiniams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).Priteisti atsakovei I.

V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 589,62 Eur (penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt devynis Eur 62 cnt.) atstovavimo iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ Kauno valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos 435, 60 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis Eur 60 cnt) bylinėjimosi iÅ¡laidų Å akių rajono apylinkės teismui, iÅ¡laidas pervedant į Å akių rajono apylinkės teismo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                      Judita Sungailaitė