2022-04-13 Nr. AB-8715-3-62-3-03488-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1950-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03488-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),

pareiškėjos A. T. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. T. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė A. T. H. (toliau – ir Užsienietė, prieglobsčio prašytoja, ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21S39245 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 6K-2308 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Skunde nurodoma:

3. Pareiškėjai kilmės valstybėje, (duomenys neskelbtini), kilo pavojus dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei bendruomenei bei tuo pagrindu patirto seksualinio smurto. Asmeninė patirtis, išdėstyta apklausos metu apie jos patirtus persekiojimo veiksmus, sudaro pagrindą suteikti prieglobstį. Dėl savo tautybės Užsienietė kilmės valstybėje nuolat patyrė diskriminaciją, buvo užpulta ir seksualiai išnaudota, patyrė psichologinių problemų ir bandė kelis kartus nusižudyti. Nors kilmės valstybės vyriausybė deklaruoja, kad (duomenys neskelbtini) yra lygiaverčiai šalies piliečiai, realiai jų teisės nėra ginamos ar saugomos, todėl gyventi kilmės valstybėje Užsienietei nesaugu.

4. Padidintą individualią riziką patvirtina tautinė pareiškėjos priklausomybė, nes apie (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujantį neigiamą požiūrį į (duomenys neskelbtini) visuotinai žinoma. Nors po 2014 m. vykdytų genocido veiksmų, kuriuos atsakovas pripažįsta, oficiali vyriausybės pozicija pasikeitė deklaruojant jų lygiateisiškumą, realiai visuomenė yra itin priešiška ir (duomenys neskelbtini) nuolat susiduria su diskriminacija bei persekiojimu iš nevyriausybinių organizacijų bei pavienių asmenų, kurie nebūtinai turi asmeninį konfliktą, tačiau nepakančiai ir neadekvačiai elgiasi (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pareiškėja apklausoje detaliai papasakojo apie jos atžvilgiu atliktus seksualinės prievartos veiksmus, tačiau šiuo klausimu atsakovas skundžiamuose sprendimuose visiškai nepasisakė.

5. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

6. Nors formaliai atsakovas skundžiamuose sprendimuose nurodė, jog remiasi naujausia turima informacija apie pareiškėjos kilmės šalį, visiškai akivaizdu, jog taip nėra – Sprendime klaidinančiai nurodoma, kad remiamasi 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita, tačiau nuoroda į šį dokumentą nepateikta. Paskutinė EPPB ataskaita apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini) buvo parengta ir paviešinta tik 2020 m. liepos 31 d. (o duomenys surinkti dar anksčiau), kai Lietuvos Respublikoje dar nebuvo masinio užsieniečių antplūdžio, todėl šie duomenys neatspindi realios situacijos, susijusios su pareiškėjos individualia padėtimi, nes pareiškėja į Lietuvą atvyko tik po metų, kai buvo paskelbta minėta ataskaita.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime į skundą nurodoma:

9. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjos pasakojimas nenuoseklus, tačiau prieglobsčio prašymą grindžiantys motyvai paremti bendra nesaugia padėtimi kilmės valstybėje, o ne individualiomis pareiškėjos aplinkybėmis.

10. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė sunkia ekonomine padėtimi, noru patekti į (duomenys neskelbtini) ir nesaugumu dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjos pateiktas aplinkybes ir atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, taip pat pareiškėjos asmenines aplinkybes, buvo nustatyta, kad pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

11. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai ir, atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Vadovaujantis EPPB pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė sunkia ekonomine padėtimi, noru patekti į (duomenys neskelbtini) ir tuo, kad ji jautėsi nesaugi dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu, tačiau neįvardijo jokių individualaus pobūdžio jai kylančių grėsmių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad su (duomenys neskelbtini) susidūrė 2014 m., kai šie užpuolė jos kaimą ir ji su visa šeima slėpėsi kalnuose, jokių duomenų, kad ji buvo susidūrusi su (duomenys neskelbtini) vėliau arba apskritai patyrusi kokius nors persekiojimo, diskriminacijos ar kitokio pobūdžio netinkamus veiksmus dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašymą grindė bendro pobūdžio informacija, kad (duomenys neskelbtini) gyventi yra sunku. Paklausta, kas jai grėstų grįžimo į kilmės valstybę atveju, pareiškėja nurodė, kad ji negali grįžti namo, nes jos namai yra sugriauti, o stovykloje gyvenimas yra sunkus, nuolat vyksta gaisrai (pareiškėjos teigimu, neseniai buvo sprogęs dujų balionas, dėl ko sudegė keletas palapinių).

13. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimą, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jos išpažįstamos religijos yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Migracijos departamentas taip pat įvertino pareiškėjos motyvus dėl sunkios ekonominės padėties ir konstatavo, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones, ginčijamame Sprendime buvo konstatuota, kad ekonominio pobūdžio priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai būtinumo. Taigi, įvertinus pareiškėjos pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jos pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, nerasta.

14. Tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. EPPB gairėse apie (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini) susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, pvz., priekabiavimas, sulaikymas, fiziniai užpuolimai, seksualinė prievarta, nužudymai, turto prievartavimas, savavališki areštai, pagrobimai arba jiems gali būti taikomos diskriminacinės priemonės, tačiau vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimąsi, kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojamas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėja nenurodė, kokiu būdu ją asmeniškai diskriminavo dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), ir, ar susidūrė su veiksmais, kurie būtų prilyginti persekiojimui (pareiškėja nurodė tik 2014 m. susidūrusi su (duomenys neskelbtini), kai jos šeima pabėgo į kalnus grupuotei užėmus jų kaimą ir prašymą grindė iš esmės sunkiu gyvenimu stovykloje).

15. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kur (duomenys neskelbtini) nevaldo teritorijos. Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Ji yra darbingo amžiaus moteris (gim. (duomenys neskelbtini) m.). (duomenys neskelbtini) gyveno su šeima (tėvais, broliais), todėl turi vyriško palaikymo tinklą. Įvertinus visas šias aplinkybes, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą į 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeisdamas perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į C.SIS II terminą į 2 (dvejus) metus. Kitus skundo reikalavimus teismas atmetė.

17. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Įstatymo 86, 87, 133 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtino Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 22, 99 punktais, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarka) 5 punktu, 44.3.1 papunkčiu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – ir SIS II reglamentas) 24, 25 straipsniais.

18. Teismas konstatavo, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos nurodyti argumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę bei į jos kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jai prieglobstį. Remiantis EPPB pateikiama informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

19. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jos pačios subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė ir teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

20. Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas neabejojo Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjai kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjos subjektyvios prielaidos nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjos atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jos baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jos subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjos baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjai negresia kankinimai ar mirtis, todėl ji neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

21. Teismas vertino, jog iš 2021 m. spalio 26 d. apklausos garso įrašo akivaizdu, kad pareiškėjos pasakojimas apie priežastis, privertusias ją išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktaus pobūdžio. Pareiškėja apklausų metu teikė skirtingą informaciją. Pirmos apklausos metu nurodė, kad yra susižadėjusi su vaikinu, kuris nuo 2014 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Antros apklausos metu nurodė, kad ištekėjusi, į patikslinantį klausimą atsakė, kad vis dėlto susižadėjusi. Vėliau nurodė, kad atsiųs santuoką liudijančius dokumentus, tačiau Departamentas per nurodytą terminą jokių dokumentų negavo. Taip pat kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

22. Departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui ir pareiškėjai nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

23. Kadangi teismas pakeitė Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir sumažino iki dvejų metų, teismas pažymėjo, jog yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 24. Apeliaciniame skunde pareiškėja su Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat Užsienietė prašo panaikinti Sprendimą ir Komisijos sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti prieglobsčio prašymą iš naujo.

25. Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios pareiškėjos skundą, todėl tenkintinos, nes nei viena institucija, nagrinėjusi pareiškėjos skundus, į faktines bylos aplinkybes nesigilino, o vertino situaciją su išankstine nuostata, jog (duomenys neskelbtini) pavojus negresia, nes jie yra ekonominiai migrantai.

26. Atsakovas tinkamai neįvykdė savo pareigos surinkti naujausią aktualią kilmės šalies informaciją. (duomenys neskelbtini) bendruomenė pareiškėjos kilmės valstybėje vis dar gyvena ekstremaliomis išgyvenimo sąlygomis, vien faktas, kad beveik 7 metus pareiškėja gyveno pabėgėlių stovykloje, kurioje neužtikrinamos minimalios sąlygos, patvirtina, jog kilmės šalis nededa jokių realių pastangų dėl pagalbos (duomenys neskelbtini). Aplinkybės dėl gyvenimo pabėgėlių stovykloje sąlygų nebuvo nagrinėtos nei vienos iš institucijų, tame tarpe ir teismo, nors tai yra esminis klausimas vertinant, ar nėra sąlygų papildomai apsaugai tuo pagrindu, jog gražinus pareiškėją į kilmės šalį, ji ir vėl bus priversta gyventi nežmoniškomis sąlygomis. Byloje nėra jokių duomenų apie pabėgėlių stovyklas (duomenys neskelbtini). Skundžiamo Sprendimo dalis dėl papildomos apsaugos Pareiškėjai nesuteikimo motyvuota formaliai ir nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis.

27. Apeliaciniame skunde Užsienietė remiasi Jungtinių Amerikos Valstijų Saugumo departamento, tarptautinių organizacijų duomenimis, nurodydama aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri, anot Užsienietės, pagrindžia, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta vidinis karo veiksmai, nukreipti ne tik į kariaujančių pusių pajėgas, bet ir civilius asmenis, daugiausia (duomenys neskelbtini).

28. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl teismo posėdžio metu akcentuoto 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31–59) (toliau – ir Dublinas III reglamentas), 9 straipsnio taikymo.

29. Dublinas III reglamentas numato, jog jei prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjui gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu. Pagal Tvarkos aprašo 25.5.2 papunktį ir Dublinas III reglamento 4 straipsnio 1–2 dalis, pareiškėjai pirminės apklausos metu nurodžius savo ryšį (duomenys neskelbtini), ji turėjo būti raštu informuota apie galimybę teikti prašymą dėl šio reglamento nuostatų taikymo. Nagrinėjamu atveju svarstoma ne apie šeimos susijungimą, o apie prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimą, siekiant išvengti skirtingo traktavimo dėl tų pačių faktinių aplinkybių, nes Europos Sąjungos teisė visose valstybėse narėse turi būti taikoma vienodai.

30. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Migracijos departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

31. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

32. Apeliacinio skundo argumentas, jog Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, kadangi, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

33. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą bei paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju.

34. Įvertinus pareiškėjos pateiktą bendro pobūdžio informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), buvo konstatuota, kad pareiškėjos nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio bei įvertinus surinktą informaciją apie kilmės valstybę, konstatuota, kad neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Užsienietės pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija kilmės šalyje. Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) gresia persekiojimas, tyrimo metu nerasta. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį.

35. Nors Užsienietės pasakojimas yra nuoseklus ir pateikti duomenys tikėtini, tai savaime nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį, kadangi prieglobstis yra suteikiamas tik nustačius, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla Įstatymo 86 ar 87 straipsniuose nurodytos grėsmės. Pažymėtina ir tai, kad iš pareiškėjos nebuvo reikalaujama teisiškai kvalifikuoti pateikiamą informaciją. Pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie faktinę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka pateiktus duomenis įvertino ir kvalifikavo bei pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.

36. Kiti atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai yra iš esmės analogiški pateiktiems atsiliepime į skundą.

37. Paminėtina, kad Migracijos departamentas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 139 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Migracijos departamentas prašo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi dėl padidėjusio darbo krūvio neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į pareiškėjos skundą per teismo nustatytą terminą, todėl prašo teismo atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos objektyvios priežastys, dėl kurių atsiliepimas negalėjo būti pateiktas per nustatytą terminą, vertina, jog yra tikslinga praleistą terminą atnaujinti ir atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą priimti (ABTĮ 66 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21S39245, kuriuo atsisakyta suteikti Užsienietei prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 6K-2308, kuriuo atmestas skundas dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Apeliaciniame skunde Užsienietė nurodo, jog tyrimas dėl jai kylančios baimės pagrįstumo buvo atliktas paviršutiniškai, nebuvo renkama ir vertinama aktuali kilmės valstybės informacija, taip pat, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Dublinas III reglamento taikymo.

40. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

41. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Įvertinusi bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjos prašymas netenkinamas.

42. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo dėl pagrindo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisinius santykius reguliuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

Dėl pabėgėlio statuso

43. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Taigi, pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

44. Byloje nustatyta, jog Užsienietės prieglobsčio prašymas yra grindžiamas baime dėl galimo (duomenys neskelbtini) persekiojimo kilmės valstybėje, nes Užsienietė yra (duomenys neskelbtini). Užsienietė nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 3 d. jos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gubernijoje užpuolė (duomenys neskelbtini) ir nuo to nukentėjo daug žmonių, ypač (duomenys neskelbtini) moterys ir merginos. Po užpuolimo Užsienietė su šeima paliko namus ir bėgo į kalnus, kur praleido 8 dienas be maisto ir vandens, kad galėtų pasislėpti ir pabėgti nuo galimo smurto. Po to Užsienietė persikraustė gyventi į pabėgėlių stovyklą, kur gyveno beveik 7 metus. Stovyklavietėje nuolat įvykdavo nelaimingų atsitikimų, gaisrai, sprogdavo dujų talpyklos, mirdavo žmonės. Taigi, Užsienietė nurodo, jog jos gyvenamoji vieta nėra tinkama gyventi, grįžimo atveju ji bijo galimo persekiojimo ir nori pasiekti savo vyrą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m., kai Užsienietė pabėgo iš gyvenamosios vietos. Taigi, Užsienietė prieglobsčio prašymą grindžia, be kita ko, „konvencine“ priežastimi – baime būti persekiojamai dėl tautybės.

45. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, jog įvertinus byloje surinktus duomenis apie Užsienietės kilmės valstybę, nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu Užsienietės baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) vien dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) bendruomenei yra visiškai pagrįsta. Be to, Užsienietė nori patekti į (duomenys neskelbtini), tačiau tokio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pirmosios instancijos teismas su šia išvada iš esmės sutiko.

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr. 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021, 39 p., 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021, 2022 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1635-756/2022, 29 p.).

47. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vidinė prieglobsčio prašytojui kylanti baimė turi būti pagrįsta duomenimis, leidžiančiais konstatuoti vidinės baimės visišką pagrįstumą. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, 40 p.).

48. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai įvertintas Užsienietės baimės pagrįstumas, jį grindžianti kilmės valstybės informacija. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, nustatė, jog nuo 2017 m. (duomenys neskelbtini) grupuotės, kurios galimo persekiojimo Užsienietė baiminasi, aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo ir šiuo metu yra sąlyginis bei ribotas. Taip pat, Užsienietės gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) gubernija, nėra laikytina individualiu riziką ir persekiojimo tikimybę didinančiu faktoriumi, nes pagal 2021 m. EPPB ataskaitą apie (duomenys neskelbtini), nors smurto lygis Užsienietės gyvenamojoje vietoje yra aukštesnis nei kituose (duomenys neskelbtini) regionuose, vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

49. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagal byloje nustatytą medžiagą, šiuo metu vien buvimas (duomenys neskelbtini) savaime nesuponuoja kylančios baimės visiško pagrįstumo. Pabėgėlio statusui suteikti turi būti vertinamos individualios aplinkybės, grindžiančios subjektyvios baimės objektyvumą ir pagrįstumą. Šiuo aspektu apeliaciniame skunde pateikiama fragmentiška informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), valstybės vidinius neramumus, tačiau Užsienietei kylanti baimė neindividualizuota, nepateikta duomenų, jog nagrinėjamu atveju kyla individualaus pobūdžio objektyvi baimė Užsienietei patirti persekiojimą dėl jos tautybės. Atitinkamai, tai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos.

50. Be to, prieglobsčio prašymas yra grindžiamas 2014 m. vykusiais smurtiniais veiksmais (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, tačiau byloje nenustatyta, jog per pastaruosius 7 metus Užsienietei dėl tautybės būtų kilęs persekiojimo pavojus – ji praleido šį laikotarpį (duomenys neskelbtini) ir net jei gyvenamojoje stovyklavietėje patyrė netinkamus veiksmus ir gyveno sunkiomis sąlygomis, tai nesudaro pagrindo konstatuoti Užsienietei kilusią visiškai pagrįstą persekiojimo grėsmę dėl tautybės. Todėl aplinkybė, jog Užsienietė Lietuvos Respublikoje prašo praėjus nuo aptariamų įvykių 7 metams, teisėjų kolegijai kelia abejonę, ar Užsienietei kylanti baimė dėl galimo persekiojimo dėl tautybės yra tikrasis prieglobsčio prašymo motyvas. Užsienietė nurodė ir apeliaciniame skunde pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) gyvena jos sužadėtinis, todėl manytina, jog gyvenimas su sužadėtiniu (duomenys neskelbtini) yra tikrasis Užsienietės prieglobsčio prašymo tikslas. Šiuo aspektu sutiktina su Departamento išvada, jog aptariamos priežastys neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui suteikti.

51. Kartu primintina, jog kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr. 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje eA-5326-822/2017, 38 p.; 2021 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1825-602/2022, 51 p.).

52. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju nenustatyta duomenų ir objektyvių veiksnių, grindžiančių visiškai pagrįstą baimę Užsienietei kilmės valstybėje patirti individualaus pobūdžio persekiojimą dėl tautybės. Dėl to Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino subjektyviuosius ir objektyviuosius Užsienietei kylančios baimės veiksnius ir teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Užsienietė neatitinka kriterijų pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Dėl papildomos apsaugos

53. Kaip minėta, prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

54. Vertindamas Užsienietei kylančią subjektyvią baimę papildomos apsaugos aspektu, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojos individualias savybes, aplinkybę, jog prieglobsčio prašytoja nenurodė, kad jos atžvilgiu būtų įvykdytas bent vienas EPBB ataskaitoje minimas pažeidimas ir į tai, jog pagal EPPB gaires apie bendrą situaciją (duomenys neskelbtini), Užsienietės gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gubernijoje, egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia lygio, kai vien buvimo šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nustatyta, kad prieglobsčio prašytoja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pirmosios instancijos teismas su šia išvada sutiko.

55. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

56. Vertindama Užsienietės nurodytą baimę, nurodytą nutarties 44 punkte, ir kitus byloje nustatytus duomenis papildomos apsaugos aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojai kylanti baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 dalyje nurodytus veiksmus yra grindžiama baime dėl 2014 m. vykusių aplinkybių – Užsienietės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) užpuolimo bei baime šiuo metu kilmės valstybėje patirti netinkamus veiksmus. Remiantis EPPB ataskaita, (duomenys neskelbtini) yra įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą, todėl gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme. Vis dėlto, reali rizika patirti persekiojimą ir netinkamus veiksmus turi būti vertinama ad hoc (esant konkrečiai situacijai) ir vien buvimas (duomenys neskelbtini) ar netinkamų veiksmų patyrimas 2014 m. savaime nesąlygoja papildomos apsaugos poreikio.

57. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra nustatyta Užsienietės baimę grindžiančių objektyvių veiksnių ir duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog Užsienietės grįžimo į kilmės valstybę atveju jai kiltų reali rizika patirti didelę žalą ir netinkamus veiksmus. Migracijos departamentas išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumą tiek objektyviu, buvimo (duomenys neskelbtini), tiek subjektyviu, įvertinus individualias Užsienietės savybes, aspektu ir realios rizikos patirti atitinkamus veiksmus neidentifikavo. Susipažinusi su Sprendime pateiktomis tyrimo išvadomis, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su kilmės valstybės informacijos nepakankamu tyrimu ir nagrinėjimu. Kartu pažymėtina, jog EPPB 2021 m. ataskaita, kuria rėmėsi tiek Departamentas, tiek teismas, yra patikimas ir autoritetingas šaltinis, nagrinėjamu atveju pateikiantis aktualesnę kilmės valstybės situaciją ir informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį nei Užsienietės pasakojimas apie 2014 m. vykusias aplinkybes bei grėsmę patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punkto veiksmus.

58. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pabėgusi iš gyvenamosios vietos dėl 2014 m. (duomenys neskelbtini) užpuolimo, Užsienietė 7 metus gyveno pabėgėlių stovykloje ir grąžinus Užsienietę į kilmės valstybę, ji būtų priversta gyventi nežmoniškomis sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsienietė iš esmės nurodė gyvenimo stovykloje faktą ir su tuo susijusias bendro pobūdžio aplinkybes – jog stovyklavietėje nuolat įvykdavo nelaimingų atsitikimų, gaisrai, sprogdavo dujų talpyklos, mirdavo žmonės. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta pakankamai duomenų, grindžiančių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių ir realios rizikos patirti nežmonišką elgesį pagrįstumą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog Užsienietės nurodytos aplinkybės, nelaimingi atsitikimai ar dujų talpyklų sprogimai, kt. aplinkybės sudaro pagrindą vertinti nurodytas sąlygas ar veiksmus kaip prilygstančius Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nurodytiems kankinimo, nežmoniško elgesio veiksmams. Atsižvelgus į tai, šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas.

59. Apibendrindama, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nėra individualizuoti, Užsienietė nurodo bendro pobūdžio kilmės valstybės situaciją, 2014 m. patirtus veiksmus ir stovyklavietės gyvenimo sąlygas, nesusiedama šių aplinkybių su realia rizika grįžimo į kilmės valstybę atveju patirti kankinimus, nežmonišką elgesį ar mirties bausmę. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju Užsienietė neatitinka kriterijų papildomai apsaugai suteikti pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus.

60. Taip pat, įvertinus Užsienietės tautinę priklausomybę bei individualias savybes ir tai, kad Užsienietės gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) gubernija, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė Užsienietės gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, Užsienietė neatitinka papildomos apsaugos Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijų.

61. Kartu pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl asmenų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, sutrumpintus terminus laiko proporcingais, todėl palieka nepakeistus.

62. Apeliaciniame skunde Užsienietė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31–59) 9 straipsnio taikymo. Užsienietė nurodo, kad pagal Tvarkos aprašo 25.5.2 papunktį ir Dublinas III reglamento 4 straipsnio 1–2 dalis, pareiškėjai pirminės apklausos metu nurodžius savo ryšį (duomenys neskelbtini), ji turėjo būti raštu informuota apie galimybę teikti prašymą dėl šio reglamento nuostatų taikymo.

63. Tvarkos aprašo 25.5.2 papunktyje nurodoma, jog prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas pilnamečiam prieglobsčio prašytojui pateikia informaciją, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013 4 straipsnio 1 dalyje ir parengtą pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1560/2003 su visais pakeitimais X priedo A dalį.

64. Dublinas III reglamento 9 straipsnis nustato, jog jei prašytojas turi šeimos narį, kuriam leista kaip tarptautinės apsaugos gavėjui gyventi kurioje nors valstybėje narėje, nepaisant to, ar šeima buvo anksčiau sukurta kilmės šalyje, ta valstybė narė ir yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, jei atitinkami asmenys tokį pageidavimą išreiškė raštu.

65. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Dublinas III reglamente vartojama sąvoka „šeimos narys“ yra apibrėžta Dublinas III reglamento 2 straipsnio g) punkte, pagal kurį šeimos nariu yra laikytinas prašytojo sutuoktinis arba su juo pastovius santykius palaikantis nesantuokinis partneris tais atvejais, kai pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką nesantuokinės poros jos teisės aktais dėl trečiųjų šalių piliečių prilyginamos santuokinėms poroms. Šeimos nariu asmuo laikytinas, jei šeima jau egzistavo kilmės šalyje.

66. Užsienietė apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gyvena jos sužadėtinis. Kaip patvirtina apklausų duomenys, prieglobsčio prašytoja ir jos sužadėtinis nėra susituokę. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų apie Užsienietės ir (duomenys neskelbtini) gyvenančio asmens sužadėtuvių ar apskritai santykių faktą, nors Užsienietė apklausos metu nurodė juos pristatysianti. Be to, pagal bylos duomenis Užsienietės sužadėtinis į (duomenys neskelbtini) išvyko 2014 m., t. y., kai pareiškėjai buvo 11 metų (pareiškėja apklausos metu nurodė, jog yra gimusi 2022 m. lapkričio 13 d.).

67. Įvertinus Dublinas III reglamento nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl aplinkybių nepagrįstumo ir nepatikimumo, taip pat, neatitikties „šeimos nario“ kategorijai, nagrinėjamu atveju Dublinas III reglamentas yra netaikytinas. Su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami.

68. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos A. T. H. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė