9243e0ff-170c-4e3d-a9ac-2fb020ff4a20 · Å irvintų rajono apylinkės teismas

                                                                                     Civilinė byla Nr. 2-193-880/2012 (Proceso Nr. 2-44-3-00100-2012-9)Procesinio sprendimo kategorija 116.1 (S) ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 17 d. Širvintos Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei, dalyvaujant atsakovei L.

A. ir jos atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimo“ ieÅ¡kinį atsakovei L. A. dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti jo naudai iÅ¡ atsakovės L. A. 9040 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010 m. gegužės 8 d. jis ir J.

P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, kuria nuo įvairių draudiminių rizikų, taip pat ir ugnies, buvo apdraustas J. P. priklausantis gyvenamasis namas, malkinė, 2 daržinės, sandėlis, klėtis ir tvartas. 2011 m. gegužės 10 d. kilo gaisras L. A., J. P., R. K. priklausančiuose dvejuose klojimuose ir Å«kiniame pastate. Gaisro metu sudegė ieÅ¡kovo apdraustas J. P. nuosavybės teise priklausantis klojimas (daržinė). IeÅ¡kovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino jo metu padarytÄ 9040 Lt dydžio žalÄ J.

P.. IeÅ¡kovui, atlyginusiam J. P. gaisro metu padarytÄ Å¾alÄ , perėjo teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Kadangi ieÅ¡kovo ir atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų kildinti sutartinę atsakomybę, ieÅ¡kovui perėjusi reikalavimo teisė turi bÅ«ti įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas. Remiantis Å irvintų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma nustatyta, kad gaisras kilo ir toliau iÅ¡plito gretimus pastatus nuo atsakovei nuosavybės teise priklausančio klojimo (daržinės).

Taip pat nustatyta, kad gaisrÄ klojime (daržinėje) sukėlė atsakovės sÅ«nus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), paliktas be suaugusiųjų priežiÅ«ros, žaisdamas su degtukais klojime (daržinėje). IeÅ¡kovas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atsakovei reiÅ¡kia keliais skirtingais juridiniais pagrindais, nes jie, ieÅ¡kovo, teigimu, vienas kito nepaneigia, todėl ieÅ¡kinio pagrįstumas turi bÅ«ti nagrinėjamas tiek pagal vienÄ , tiek ir pagal kitÄ pagrindÄ . Atsakovei priklausantis klojimas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o ieÅ¡kovas neturi duomenų, jog Å¡is klojimas be atsakovės priklausytų ir kitiems asmenims, todėl ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas atsakovei, kuri bÅ«dama klojimo savininke nesirÅ«pino savo turtu taip, kad juo nebÅ«tų padaryta žala kitiems asmenims.

Taip pat kadangi tikėtina, kad gaisrÄ atsakovės klojime sukėlė atsakovės sÅ«nus, kuris buvo paliktas be suaugusiųjų priežiÅ«ros, atsakomybė atsakovei kildintina ir iÅ¡ LR CK 6.275 str. 1 d. Kadangi ieÅ¡kovas neturi duomenų apie R. A. tėvÄ , ieÅ¡kinys teikiamas tik L. A..Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad nors ieÅ¡kovas teigia, jog klojimas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, tačiau ieÅ¡kinį teikia bÅ«tent jai.

Taip pat ieÅ¡kovas neįvardijo, kuo pasireiÅ¡kė atsakovės kaltė dėl žalos padarymo ieÅ¡kovo draudėjui J. P. ir kuo pasireiÅ¡kė atsakovės nesirÅ«pinimas savo turtu taip, kad juo nebÅ«tų padaryta žala kitiems asmenims, nors tai nėra teisinis, bet faktinis ieÅ¡kinio pagrindas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos iÅ¡vadoje paminėta, kad tikėtina, jog gaisrÄ sukėlė R. A., tačiau vaiko nepriežiÅ«ros neįrodo. IeÅ¡kovas taip pat nepateikė nei įrodymų apie pastato trÅ«kumus, nei apie atsakovės blogÄ vaiko priežiÅ«rÄ , nei apie tai, kad gaisrÄ sukėlė neatsargus atsakovės vaiko elgesys.

NeaiÅ¡ku, kaip buvo nustatytas žalos dydis, nes prie ieÅ¡kinio pridėtas tik vienas dokumentas, t. y. lentelė, pasiraÅ¡yta žalų atlyginimo eksperto A. K., kuri yra vienintelis žalos dydį pagrindžiantis dokumentas. NeaiÅ¡ku, ar minėtas ekspertas turi reikiamÄ kvalifikacijÄ . Atsakovė nurodo, kad jos turtinė padėtis yra itin bloga. Ji nuo 1996 m. yra bedarbė, augina keturis vaikus, gauna 1600 Lt socialinę paÅ¡alpÄ , nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Atsakovės vyras dirba sezoninius darbus, gauna minimalų atlyginimÄ .

Kitų pajamų ar santaupų Å¡eima neturi. IeÅ¡kinio tenkinimo atveju, atsakovė praÅ¡o kiek galima sumažinti priteistinos žalos dydį ir iÅ¡dėstyti kiek galima ilgesniam laikotarpiui.Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog pastatÄ padegė jos sÅ«nus, o pastatas, kuris užsidegė jai nepriklauso, nes ji po motinos mirties nėra priėmusi motinos paliko ir juo tik naudojosi.IeÅ¡kovas prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. gegužės 8 d. ieÅ¡kovas ir J. P. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį LD Nr. 93127982, pagal kuriÄ apdraudė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Å irvintų r. 2011 m. gegužės 10 d. atsakovės valdomame negyvenamajame pastate kilo gaisras. Nuo atsakovės valdomo pastato gaisras persimetė į J. P. klojimÄ (daržinę), kurį J. P. buvo apdraudęs. IeÅ¡kovas kaip draudimo įmonė, pripažino gaisrÄ draudiminiu įvykiu ir J.

P. iÅ¡mokėjo 9040 Lt dydžio draudiminę iÅ¡mokÄ . IÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo atsakovei dviem pagrindais, t. y. dėl to, kad gaisrÄ sukėlė atsakovės sÅ«nus, ir dėl to, kad ugnis iÅ¡plito dėl atsakovės pastato trÅ«kumų.Dėl R. A. veiksmų ir atsakovės civilinės atsakomybės už juos.IeÅ¡kovas nurodo, kad Å irvintų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje Nr. (22)3-103(8.85-22) nurodyta, kad gaisrÄ klojime sukėlė atsakovės sÅ«nus R.

A. (gim. 2005-01-27), paliktas be suaugusiųjų priežiÅ«ros, žaisdamas su degtukais klojime.Atsakovė su Å¡iuo ieÅ¡kovo teiginiu nesutiko ir nurodė, kad tame klojime nuolat žaisdavo ne vien tik jos vaikas, o ir kitų kaimynų vaikai, todėl nėra pagrindo teigti, kad gaisrÄ sukėlė bÅ«tent jos sÅ«nus. IÅ¡ minėtos Å irvintų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos Nr. (22)3-103(8.85-22) matyti, kad tarnyba nurodė, jog tikėtina, kad gaisrÄ klojime sukėlė atsakovės sÅ«nus R.

A. (gim. 2005-01-27), paliktas be suaugusiųjų priežiÅ«ros, žaisdamas su degtukais klojime. Taigi, Å¡iuo atveju tarnyba konkrečiai nenurodė, kad tikrai R. A. sukėlė gaisrÄ . IÅ¡ gaisrų ekspertizės iÅ¡vadų skalės matyti, kad apibÅ«dinant gaisrų priežastis naudojamos tokios sÄ vokos kaip tikėtina, labiausiai tikėtina ir kategoriÅ¡ka iÅ¡vada. Remiantis Å¡ia skale, iÅ¡vada „tikėtina“ duodama, kai specialisto nuomone, vertinama versija tikimybės atžvilgiu yra apytikriai lygiavertė su bent viena kita gaisro priežasties versija.

Taigi skirtingai nei labiausiai tikėtina ir kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, esant tikėtinai gaisrai kilimo priežasčiai negalima daryti griežtos iÅ¡vados, jog bÅ«tent tai yra tikėtiniausia gaisro kilimo priežastis, nes tai reiÅ¡kia, kad yra bent viena apytikriai lygiavertė gaisro priežasties versija, todėl nesant daugiau įrodymų, teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog atsakovės sÅ«nus sukėlė gaisrÄ ir dėl to ji turi atlyginti ieÅ¡kovui žalÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir byloje apklaustas gaisrÄ tyręs Å irvintų prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos kapitonas ArÅ«nas Martinėlis, kuris nurodė, kad gaisro tyrimo metu nebuvo nustatyta vienintelė konkreti jo kilimo priežastis, o tikėtina iÅ¡vada duoda dėl to, kad kaimo žmonės nurodė, jog ten nuolat žaisdavo kaimo vaikai, jų tarpe ir R.

A., ir galimai jie galėjo padegti klojimÄ . Kitų įrodymų, kad gaisrÄ sukėlė R. A. byloje nėra pateikta, gaisro ekspertizę skirti netikslinga, nes praėję daugiau kaip metai, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys netenkintinas.Dėl žalos dėl pastato trÅ«kumų atlyginimo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindžia tuo, kad atsakovė bÅ«dama užsidegusio klojimo savininke nesirÅ«pino savo turtu taip, kad nepadarytų žalos kitiems asmenims.Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sudegęs klėtis (klojimas) jai nepriklauso ir pateikė Nekilnojamojo registro duomenų iÅ¡raÅ¡Ä , kad ji nekilnojamojo turto neturi.

Tačiau teismo posėdžio metu ji nurodė, kad pastatas priklausė jos motinai, po kurios mirties ji turtÄ valdo, tačiau palikimo nepriėmė. Nagrinėjamu atveju CK 6.266 str. nuostatos numato objekto savininko (valdytojo) atsakomybę už žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių ir pan. sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, todėl atsakovė yra tinkama, nes teismo posėdžio metu ji nurodė, kad gyvena name ir naudojasi Å«kiniais pastatais, t. y. yra jų valdytoja.ReiÅ¡kiant ieÅ¡kinį LR CK 6.266 str. pagrindu ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ių aplinkybių visumÄ â€“ žalÄ , Å¡ios žalos padarymÄ dėl pastato (statinio) sugriuvimo ar trÅ«kumų, priežastinį ryšį tarp žalos ir pastato (statinio) sugriuvimo ar kitų jo trÅ«kumų.

LR CK 6.266 str. 1 d. numato, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad pastatų, statinių savininkas (valdytojas) atsako be kaltės ir jis gali bÅ«ti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.Nagrinėjamu atveju byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad atsakovės valdytame pastate kilo gaisras, o vėliau nuo Å¡io pastato ugnis iÅ¡siplėtė ir į kitus pastatus, tame tarpe ir į ieÅ¡kovo apdraustÄ pastatÄ .

Taigi, byloje nustatyta, kad dėl atsakovės valdomo pastato trÅ«kumų, t.y. netinkamos pastato priežiÅ«ros kilo gaisras. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡mokėdamas draudiminę iÅ¡mokÄ patyrė 9040 Lt žalÄ . Padarytos žalos dydžio neginčija ir atsakovė. Tačiau iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dėl kilusios žalos iÅ¡ dalies kaltas ir ieÅ¡kovas bei J. P.. Byloje apklaustas ArÅ«nas Martinėlis nurodė, kad gaisras persimetė į apdraustÄ pastatÄ dėl keleto priežasčių.

Pirmiausia dėl didelio vėjo ir sausros. Antra dėl to, kad sudegę pastatai statyti labai seniai, rėžiniame kaime, dėl sklypų konfigūracijos jie pastatyti nesilaikant įstatymų nustatytų atstumų reikalavimų, t. y. per arti vienas kito, todėl ugnis labai lengvai persimetė į gretimus statinius ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pagrindines pajėgas skyrė apsaugoti dar neužsidegusius arti esančius kitus pastatus. Teismo vertinimu šie duomenys leidžia teigti, kad dėl žalos kilimo nėra kalta vien atsakovė.

Be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas kaip draudimo bendrovė, kurios pagrindinė veikla draudimas, prieÅ¡ draudžiant tokį pastatÄ turėjo įvertinti galimÄ rizikÄ ar net atsisakyti tokį pastatÄ drausti.Atsižvelgdamas į tai ir į atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, nes dėl visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Kaip jau minėta, dėl žalos kilimo kalta ne vien atsakovė, žala kilo ne dėl tyčinių jos veiksmų, gaisras kilo dėl nelaimingo atsitikimo, be to, atsakovė pateikė duomenis, kad augina keturis mažamečius vaikus.

IÅ¡ darbo ieÅ¡kančio asmens atmintinės matyti, kad jos vyras yra bedarbis. Nekilnojamojo turto registro duomenys byloja, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto, o gaunamos mėnesinės 6 asmenų Å¡eimos pajamos 1600 Lt. Visa tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad visiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kinį atsakovei atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, nes ir Å¡iuo metu atsakovė su Å¡eima iÅ¡ gaunamų pajamų vos pragyvena (CK 6.251 str. 2 d.). Remiantis tuo, ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 2000 Lt žalos atlyginimo.CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.Atsakovė taip pat praÅ¡o priteistos sumos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis.

IeÅ¡kovas dėl to nuomonės nepareiÅ¡kė, nors buvo iÅ¡siųstas atsakovės atsiliepimas su tokiu praÅ¡ymu, o byla buvo nagrinėjama keliuose posėdžiuose, tačiau ieÅ¡kovas į teismo posėdžius neatvyko ir prašė nagrinėti bylÄ jam nedalyvaujant.Sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikrÄ laikÄ , kada sprendimo įvykdyti iÅ¡ karto negalima dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių.

Tačiau sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, itin svarbus yra abiejų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas (CK 1.2 str. 1 d.). Todėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas visada turi bÅ«ti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir iÅ¡dėstant sprendimo vykdymÄ Ä¯ ateitį turi bÅ«ti siekiama Å¡ių dviejų skirtingÄ teisinį interesÄ turinčių Å¡alių interesų pusiausvyros, paliekant diskrecijos teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar iÅ¡dėstymo bÅ«tinumÄ .

Bet nė vienu atveju negalima pernelyg daug nukrypti nuo bylos Å¡alių interesų pusiausvyros, teisėtų lÅ«kesčių, lygiateisiÅ¡kumo principo (CPK 17 str.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovės 6 asmenų Å¡eimos pajamas sudaro socialinė paÅ¡alpa, kuriÄ sudaro 1600 Lt per mėnesį, todėl darytina iÅ¡vada, kad jos finansinė padėtis yra sunki. Priteistos sumos iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡dėstymas yra labai reikÅ¡mingas atsakovei kaip fiziniam asmeniui, nes taip sudaroma jai galimybė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ atitinkamomis pinigų sumomis.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai stipri draudimo įmonė ir skolos iÅ¡dėstymas nepažeis jo interesų, todėl teismas tenkina atsakovės praÅ¡ymÄ dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo ir jÄ iÅ¡dėsto 10 mėnesių, mokant po 200 Lt per mėnesį. Teismo vertinimu toks skolos iÅ¡dėstymas labiausiai atitinka atsakovės ir ieÅ¡kovo interesus ir teisingumo, protingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus bei mažamečių vaikų interesus.IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 271 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 242 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.

IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, proporcingai priteistinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos, t. y. iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 22 proc. (113 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė taip pat teismui pateikė pažymÄ apie atstovavimo iÅ¡laidas, kurias sudaro jai valstybės paskirto advokato pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir netenkintas visa apimtimi dėl atsakovės sunkios finansinės padėties ir kitų bylos aplinkybių, Å¡ios iÅ¡laidos valstybei neatlygintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas                          n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai iÅ¡ atsakovės L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. vasario 27 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 113 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.PriteistÄ iÅ¡ atsakovės 2000 Lt žalos atlyginimÄ ir 113 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis, nustatant, kad atsakovė ieÅ¡kovui mokės po 200 litų kas mėnesį ir visÄ skolÄ sumokės iki 2013 m. gegužės 30 d.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėjas                                                                                                     Linas Zinkevičius