92411cbe-7191-4975-92cd-e268f8403414 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-876/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25813-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Santai Golovkaitei, Viktorijai Juciūtei, dalyvaujant prokurorui A.

K., nuteistajam A. R., jo gynėjui advokatui Albertui Trumpuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, t. y. 4 mėnesius, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A.

R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtÄ bausmę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas L. J. priklausantis automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

A. R. nuteistas už tai, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio 2021 m. liepos 30 d. 00.04 val., jam nustatytas 2,62 promilių girtumas, vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kauno rajono keliais ir gatvėmis, kol 23.40 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad aplinkybę, kad bÅ«tent A. R. vairavo minimÄ transporto priemonę patvirtina nuoseklÅ«s liudytojos A. G. parodymai. Kadangi tarnybiniame automobilyje yra stiprios ilgos Å¡viesos, tiek ji, tiek jos kolega matė, kad sustabdžius automobilį vairuotojas persėdo į galÄ tarp dviejų žmonių. Nuteistojo veika pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Skirdamas nuteistajam bausmę teismas nurodė, kad jis neblaivus sėsdamas prie automobilio vairo, visiÅ¡kai ignoravo galinčias kilti pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

Toks nuteistojo elgesys rodo didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenės ir eismo saugumÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus A. R. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumÄ , teismas vertino, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus jam BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei jos vidurkis. A. R. yra linkęs nusikalsti, jam anksčiau skirtos bausmės didelės įtakos elgesiui nepadarė.

Esant tokioms aplinkybėms, dar kartÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra pagrindo. II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. 1.1. Skunde apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų bÅ«ti panaikintas.

Teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nepagrįstai pripažino jį kaltu, padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir nepelnytai paskyrė bausmę. Jokio nusikaltimo jis nepadarė. Nuosprendis yra neobjektyvus, vienpusiÅ¡kas, paremtas nepatikimais, Å¡aliÅ¡kais įrodymais, kurie neįrodo jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. 1.2. Skunde teigiama, kad teismas vadovavosi liudytojos A. G. parodymais, kurių nepatvirtina kiti objektyvÅ«s įrodymai, be to, jie nesutampa su byloje apklaustų kitų liudytojų parodymais.

Ä®vykio dienÄ jis su draugais L. J., S. A. ir A. A. prie tvenkinio vartojo alkoholinius gėrimus. A. A. pasakius, kad parduoda automobilį „Citroen“, L. J. jį nupirko, užpildė pirkimo-pardavimo dokumentus ir toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Užsinorėjus valgyti, L. J. pasiÅ«lė nuvežti visus valgyti kebabų į NoreikiÅ¡kes. L. J. sėdo prie automobilio vairo, S. A. – į keleivio vietÄ priekyje, A. A. – gale už keleivio vietos, o jis – automobilio gale už vairuotojo. Policijos darbuotojams sustabdžius automobilį, L.

J. Å¡oko į automobilio galÄ ant jo, sėdėjusio už vairuotojo sėdynės. Policininkei priėjus prie automobilio, automobilio gale kairėje pusėje sėdėjo L. J., jis (A. R.) sėdėjo per vidurį, o A. A. – kairėje pusėje už keleivio sėdynės. Policijos darbuotoja liepė jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir nusivedė į tarnybinį automobilį, kur jam buvo nustatytas girtumo laipsnis. Tačiau policijos darbuotojams jis paaiÅ¡kino, jog automobilio nevairavo. 1.3. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad liudytojas L.

J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nuosekliai parodė, kad iÅ¡ A. A. nusipirko automobilį ir norėjo pavairuoti. IÅ¡važiuojant iÅ¡ miÅ¡ko, automobilį vairavo pusbrolis S. A., A. A. sėdėjo priekyje keleivio vietoje, jis ir A. R. automobilio gale. Pavažiavus apie tris kilometrus, jis liepė S. A. sustoti, nes pusbrolis, bÅ«damas stipriai girtas, blaÅ¡kėsi po keliÄ . S. A. sustojus, jis sėdo prie vairo ir, pavažiavus apie 400 metrų, juos sustabdė policijos pareigÅ«nai.

Jis, iÅ¡sigandęs atsakomybės (niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, bijojo, kad neuždarytų į areÅ¡tinę), persėdo iÅ¡ vairuotojo vietos į galÄ , iÅ¡ kairės pusės prie lango, už vairuotojo vietos, o prie lango sėdėjęs A. R. tuo metu pasislinko į vidurį. Priėjusi policijos darbuotoja iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė A. R.. Taigi, liudytojas L. J. nuosekliai aiÅ¡kino, kad automobilį vairavo jis, o ne apeliantas. 1.4. Tai, kad automobilį vairavo L. J., patvirtino ir liudytojas S. A..

Å is parodė, kad automobilį sustabdant policijos darbuotojams vairavo L. J., o A. R. sėdėjo ant galinės sėdynės. Policijos darbuotojams sustabdžius automobilį, jį vairavęs L. J. perÅ¡oko į galÄ už vairuotojo vietos. Kad automobilį bÅ«tų vairavęs A. R., nepatvirtino ir liudytojas A. A.. Å is parodė, kad nežino, kas vairavo automobilį, kažkas sakė, kad automobilį vairavo S. A. arba L. J.. 1.5. Nuteistasis skunde nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rėjus tarnybinio automobilio vaizdo kamera fiksuotÄ Ä¯raÅ¡Ä , ties 23.20 min. matoma, kaip policijos pareigÅ«nų automobilis prisiveja priekyje važiavusį automobilį ir privažiuoja iÅ¡ galo.

Automobilis yra smarkiai apÅ¡viestas tarnybinio automobilio Å¡viesų, todėl vaizdas iÅ¡ automobilio salono gerai nesimato. PareigÅ«nų automobiliui pilnai sustojus, prieÅ¡ais esančio automobilio salone matomas judesys, tačiau neaiÅ¡kiai. Teismas, peržiÅ«rėjęs šį vaido įraÅ¡Ä , įžvelgė, kad pareigÅ«nų automobiliui sustojus, matoma, kad prieÅ¡ais esančio automobilio salone asmenys juda ir keičiasi sėdėjimo vietomis, tačiau akivaizdu, kad iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o negalima pasakyti, kas ir su kuo apsikeitė vietomis bei kas vairavo automobilį. 1.6.

Apelianto nuomone, liudytojai A. G. galėjo tik pasirodyti, kad jis perÅ¡oko ant galinės automobilio sėdynės, tačiau iÅ¡ tikrųjų iÅ¡ vairuotojo vietos į automobilio galÄ perÅ¡oko L. J., o jis tik pasislinko į vidurį, kas galėjo suklaidinti pareigÅ«nę. Visi automobilyje buvę asmenys buvo pusnuogiai, todėl juos atpažinti buvo sudėtinga, pareigÅ«nė negalėjo nurodyti, pagal kokius požymius identifikavo jį, kaip asmenį, vairavusį automobilį. Vaizdo įraÅ¡uose matosi tik judantys Å¡ešėliai, pagal juos negalima pasakyti, kuris iÅ¡ asmenų perÅ¡oko ant užpakalinės sėdynės. Abejones dėl liudytojos A.

G. parodymų tikrumo patvirtina duomenys, užfiksuoti vaizdo įraÅ¡e „2021-0729-235341-013“, kur ties įraÅ¡o 01.39 val. girdima, kaip pareigÅ«nė su kolega aptaria įvykį ir vyras pareigÅ«nas sako, kad gerai matosi, kas pasislinko ir moteris jam pritaria. Å is pareigÅ«nų pokalbis vyko jam girdint, bÅ«nant pareigÅ«nų automobilyje. Apelianto nuomone, pareigÅ«nai, tvirtindami, kad viskas gerai matosi, tikėjosi jį įtikinti pripažinti automobilio vairavimo faktÄ . 1.7. Teismas jo ir kitų liudytojų parodymus nepagrįstai vertino kritiÅ¡kai, nors jie nesutapo tik dėl detalių, nesusijusių su automobilio vairavimu jo sustabdymo metu, t. y. nesutampa parodymai, kada L.

J. sėdo prie automobilio vairo, kur jie važiavo, kad automobilį vairavo ir S. A.. Teismas nevertino, kad visi automobilyje važiavę asmenys buvo stipriai apgirtę, todėl nenuostabu, kad detalėse jų parodymai nesutampa, tačiau dėl aplinkybės, jog automobilio jis nevairavo, jie tvirtino nuosekliai, todėl abejoti jų parodymais nėra pagrindo. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

4. Atsiliepimų byloje negauta.

5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirti įrodymai 6. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, atnaujinus įrodymų tyrimÄ , siekiant iÅ¡samiai iÅ¡tirti bylos aplinkybes ir paÅ¡alinti visus neaiÅ¡kumus, buvo nutarta apklausti liudytojÄ R. B..

7. Liudytojas R. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo iÅ¡ Kauno VPK budėtojo gautas praneÅ¡imas, kad nuo kebabinės iÅ¡važiavo galimai girtas vairuotojas su girtais keleiviais. Ä® iÅ¡kvietimÄ , vyko su kolege A. G., važiuodami keliu, pamatė automobilį, jį stabdė su Å¡vyturėliais. Kai automobilis sustojo, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas perÅ¡oka į galinę sėdynę ir atsisėda tarp dviejų keleivių. Jie važiavo iÅ¡ galo ir tamsoje matė, nes Å¡vietė lempos.

IÅ¡lipus, papraÅ¡ius asmens iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio, buvo nustatytas girtumas. Gale du asmenys sėdėjo, bet kai perlipo, gavosi trys ir visi neblaivÅ«s. Tas, kuris galimai vairavo, iki pusės buvo nuogas. Kiti asmenys, kažkurie buvo su marÅ¡kinėliais, kažkurie iki pusės taip pat nuogi. Persėdo vyriÅ¡kis į galÄ ir iÅ¡ akių tos maÅ¡inos nepaleido, bei matėsi kuris persėdo, tai tÄ vyriÅ¡ki paprašė iÅ¡lipti. Pats buvo priėjęs prie maÅ¡inos, matė, kas persėdo iÅ¡ vairuotojo sėdynės. Abejonių nekilo, nes labai gerai matėsi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės iÅ¡vados 8. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis A. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo 9. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimÄ bei nuosprendžio suraÅ¡ymÄ reglamentuojančių BPK normų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡vadas dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo, pagrindė visapusiÅ¡ku byloje surinktų įrodymų vertinimu.

Ä®vertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai pripažino A. R. kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

10. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. R. įvykio metu buvo neblaivus, tai patvirtinta 2021 m. liepos 30 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame nurodyta, kad A. R. pirmojo tikrinimo – 00.04 val. metu nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 00.19 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 40). IÅ¡ esmės to neginčija ir pats nuteistasis A. R., tačiau Å¡is teigia, jog automobilį vairavo ne jis, o L. J.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas bylÄ nagrinėjant teisme, A.

R. tvirtino, jog policijos pareigÅ«nams sustabdžius automobilį, jį vairavo L. J., o jis sėdėjo gale už vairuotojo. Byloje apklaustas liudytojas L. J. taip pat teigė, jog įvykio metu, automobilį vairavo jis, o ne A. R.. Visgi, pirmosios instancijos teismas, Å¡iuos nuteistojo bei liudytojo, taip pat kartu važiavusių liudytojų S. A. ir A. A. parodymus laikė nepatikimais, kaip A. R. siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kam iÅ¡ esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Å iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju ypatingÄ reikÅ¡mę turi kitų asmenų, betarpiÅ¡kai mačiusių nagrinėjamo įvykio aplinkybes pateikti duomenys, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, bei su kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

12. Nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, jog A. R. būdamas neblaivus 2021 m. liepos 30 d. 00.04 val. vairavo automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija susipažinusi tiek su skundžiamu nuosprendžiu, tiek su visa bylos medžiaga, šiuos apelianto skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A.

R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos rėmėsi ne tik byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais – neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu praneÅ¡imu, apžiÅ«ros protokolais, vaizdo įraÅ¡ais, tačiau ir pareigÅ«nės A. G. parodymais. PareigÅ«nė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sustabdė automobilį, ir kadangi tarnybiniame automobilyje yra stiprios ilgos Å¡viesos, tiek ji, tiek jos kolega matė, kad sustabdžius automobilį vairuotojas persėdo į galÄ tarp dviejų žmonių.

Taip pat pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoja nurodė, kad jai bÅ«nant tarnybiniame automobilyje gerai matėsi, jog iÅ¡ vairuotojo vietos be marÅ¡kinių buvęs vaikinas persėdo į galÄ , į vidurį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. B. iÅ¡ esmės patvirtino liudytojos A. G. parodymus, t. y. kad akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas perÅ¡oka į galinę sėdynę ir atsisėda tarp dviejų keleivių per vidurį. Sutiktina su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, jog iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o nematyti, jog įvykio metu automobilį vairavo bÅ«tent A.

R., tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o pavadinimu „K1706 (duomenys neskelbtini) PTR kinologai_ch4_20210730002509_20210730005004“ matyti, kad policijos pareigÅ«nų sustabdyto automobilio vairuotojas ir keleivis sėdintis gale už keleivio keičiasi vietomis. Sutiktina su skundo motyvu, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o tiksliai nustatyti, kuris asmuo persėda į kuriÄ vietÄ nėra galimybės, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdžiai matyti, kad automobilio gale juda ar keičiasi vietomis, tik asmenys – sėdintis per vidurį ir sėdintis už keleivio, o asmuo sėdintis už vairuotojo nejuda.

Å i aplinkybė visiÅ¡kai paneigia skundo argumentÄ , kad A. R. sėdėjo automobilio gale už vairuotojo ir automobilio nevairavo. Pažymėtina, kad A. R. policijos pareigÅ«nai iÅ¡laipino iÅ¡ automobilio galo sėdinį ant vidurinės sėdynės, tarp dviejų kitų asmenų, nors kaip jau minėta iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o akivaizdu, kad asmuo sėdintis už vairuotojo nejuda. Tai parodo, kad A. R. parodymai yra nelogiÅ¡ki, nes kaip nuteistasis A. R. nejudėdamas ir nesikeisdamas vietomis su kitais asmenimis iÅ¡ vietos už vairuotojo atsidÅ«rė ant vidurinės sėdynės, o L.

J. iÅ¡ vairuotojo vietos atsidÅ«rė už vairuotojo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad iÅ¡karto, kai tik buvo sustabdytas automobilis, vairuotojas persėdinėjo į kitÄ vietÄ . Tuo metu vienas iÅ¡ pareigÅ«nų jau ėjo link automobilio, taigi viskas vyko labai greitai, tad, nėra logiÅ¡ka nuteistojo nurodyta versija, kad lipdamas iÅ¡ vairuotojo vietos jis sėdo į Å¡oninę vietÄ gale ir dar už vairuotojo, kai ten jau buvo keleivis. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas, nei aukÅ¡tesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų betarpiÅ¡kai atliekančių savo darbines funkcijas duotais parodymais.

Be to, byloje nėra duomenų, kad jie galėtų būti suinteresuoti bylos baigtimi. Policijos pareigūnai nurodė, jog nepažįsta A. R., o ir pats nuteistasis teismui nenurodė, kad asmeniškai pažinotų liudytojais apklaustus policijos pareigūnus, bei nenurodė dėl kokių priežasčių policijos pareigūnai galėtų jį apkalbėti. Aptarti liudytojų A. G. ir R. B. parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildo, neprieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamÄ nuosprendį, susipažinusi su bylos medžiaga bei atsižvelgiant į minėtų liudytojų parodymus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog nuteistojo kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis, atmeta kaip nepagrįstus. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais, iÅ¡ kurių teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas apie A. R. kaltumÄ . Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma.

14. Teisėjų kolegija įvertinusi tai kas iÅ¡dėstyta konstatuoja, kad nuteistojo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir negali bÅ«ti vertinami kaip pagrindas panaikinti skundžiamÄ nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visus aptartus duomenis, raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ bei visus įrodymus susiejus į vieningÄ , logiÅ¡kÄ visumÄ , konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai A. R. pripažino kaltu įvykdžius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės nustatytos byloje surinktais teisėtais bei pakankamais įrodymais, o atliktas įrodymų vertinimas esminių trÅ«kumų, dėl kurių Å¡ioje dalyje reiktų keisti priimtÄ procesinį sprendimÄ , neturi. Dėl bausmės 15. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

16. A. R. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Å¡iuo nuosprendžiu skirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog nuteistasis padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis ankščiau teistas 6 kartus, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ .

Penkerių metų laikotarpiu A. R. administracine tvarka baustas 7 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 111-118). A. R. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 104-105). Teismas nurodė, kad nuteistasis jokių iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, todėl jam skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo Å¡velninti skirtÄ bausmę neturi.

Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rÅ«Å¡is, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobÅ«dis, paskatos bei pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai ir baustumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, konstatuojant, kad A.

R. paskirta bausmė buvo tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, bei tinkamai pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.

17. Skunde apeliantas praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, tuo pačiu nesutinka ir su jam paskirta bausme, todėl reikia spręsti ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas 6 kartus už įvairaus sunkumo nusikaltimų padarymÄ , naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas.

Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Visa tai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti A. R. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra pagrindo.

18. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų 19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. R. yra 100,00 Eur, kurios turi bÅ«ti priteistos valstybei.

20. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ , BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimant tokį sprendimÄ galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

21. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme A. R. atstovavo advokatas Albertas Trumpulis pagal susitarimÄ , o A. R. pirmo teismo posėdžio metu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato atsisakė, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžio atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Aurelijus Rauckis Judita Sungailaitė AuÅ¡ra Vingilė