Legislator Case Law & Legislation
2023-08-09 Nr. AB-14548-3-61-3-00328-2022-2 AI generated

2023-08-09 Nr. AB-14548-3-61-3-00328-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-08-09 Nr. AB-14548-3-61-3-00328-2022-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovės D. R. priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-08-09 Nr. AB-14548-3-61-3-00328-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. R. (toliau – ir atsakovė) 552,96 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir 29,86 Eur delspinigių. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objektų, esančių Vilniaus mieste, savininkė, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eTA-571-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00328-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovės D. R. priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėjas, Administratorius) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės D. R. (toliau – ir atsakovė) 552,96 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) ir 29,86 Eur delspinigių. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objektų, esančių Vilniaus mieste, savininkė, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

2. Atsakovė D. R. atsiliepime į pareiškėjo prašymą, nurodė, kad ji nėra atliekų turėtoja, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 2 straipsnio 8 ir 17 dalyse. Pareiškėja iš atsakovės atliekų nesurenka ir jų netvarko. Atsakovei šios paslaugos neteikiamos, nes ji neturi atliekų konteinerio, o deklaruota gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini) atsakovė naudojasi retai, o jei naudojasi, tai susidariusias atliekas išveža pati. Atsakovė pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto objektai už kuriuos prašoma priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą priklauso ne tik atsakovei, bet ir kitam bendraturčiui – jos sutuoktiniui I. R. Atsakovės nuomone, šiuo atveju yra pažeistas pagrindinis principas, kad teršėjas moka, o tuo pačiu ir proporcingumo principas, nes nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 77 procentai, o nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), įregistruotas du kartus.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu patenkino pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą ir priteisė iš atsakovės D. R. 552,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. bei 29,86 Eur delspinigių.

4. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji nėra atliekų turėtoja, iš jos atliekos nesurenkamos bei netvarkomos. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Jeigu vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą jį atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą.

5. Teismas nustatęs, kad atsakovė nuosavybės teise (yra bendraturtė) valdo nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais: (duomenys neskelbtini), priėjo prie išvados, kad atsakovė yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nekilnojamasis turtas priklauso ne tik atsakovei, bet ir kitam bendraturčiui – atsakovės sutuoktiniui I. R., tačiau teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-1178-596/2023, kurioje atsakovas yra I. R. Šioje byloje atsakovei ir jos sutuoktiniui vietinė rinkliava paskaičiuota už ½ turimo nekilnojamojo turto, kurio bendraturčiai jie ir yra.

7. Teismas pažymėjo, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei priminimai sumokėti vietinę rinkliavą. Ši rinkliava atsakovei paskaičiuota remiantis ginčui aktualiais teisės aktais ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos bei, kad būtų sumokėjusi vietinę rinkliavą.

8. Teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius, todėl jį patenkino.

III. 9. Atsakovė D. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą.

10. Atsakovė nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, iškraipė teismų suformuotą praktiką. Teismas, nagrinėdamas bylą privalėjo ištirti ir įvertinti, ar atsakovė yra atliekų turėtoja, ar pagrįstai vietinė rinkliava paskaičiuota nuo visų turimo nekilnojamojo turto objektų ir jų bendro ploto sumos, ar atsakovė, būdama bendrasavininke su kitu asmeniu, mokestį privalo sumokėti nuo viso bendrasavininkų turto ar tik jo dalies, kuri priklauso atsakovei, ar pareiškėjas įrodė, kad mokestį apskaičiavo teisingai ir ar atsakovė gali būti pripažinta atliekų turėtoja, jeigu pareiškėjas jai neteikia atliekų tvarkymo paslaugos.

11. Atsakovė pažymi, kad teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis prielaida, jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas suponuoja komunalinių atliekų susidarymą, o tai prieštarauja tiek procesinėms teisės normoms, reikalaujančioms nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, suformuotai teismų praktikai. Skundžiamame sprendime nenurodomos objektyvios aplinkybės ir nepateikiami konkretūs įrodymai, kodėl atsakovė laikoma atliekų turėtoja.

12. Atsakovė nurodo, kad prielaida, jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas suponuoja komunalinių atliekų susidarymą nėra absoliuti. Tuo atveju, kai objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios komunalinės atliekos nesusidaro, asmeniui vietinė rinkliava negali būti skaičiuojama. Atsakovė negyvena ir negali gyventi visuose jos nekilnojamojo turto objektuose vienu metu, todėl objektyviai negali susidaryti ir komunalinės atliekos. Be to, teismui atsakovė yra pateikusi įrodymus, kad aktualiu laikotarpiu ji gyveno (duomenys neskelbtini) ir ten mokėjo vietinę rinkliavą už surenkamas atliekas.

13. Atsakovė tvirtina, kad teismo sprendime nepagrįstai teigiama, kad vietinė rinkliava pareiškėjo yra paskaičiuota už ½ nuo turimo nekilnojamojo turto, kurio bendraturčiai ji ir jos sutuoktinis I. R. Iš pareiškėjo pateiktų į bylą pažymų apie paskaičiuotą vietinę rinkliavą matyti, kad minimi nekilnojamojo turto objektai nurodyti visa apimtimi, nepažymint, jog paskaičiuota ½ nuo bendrai skaičiuotino mokesčio vienam ar kitam objektui, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už turto dalį, kurios savininkė ji nėra.

14. Atsakovė teigia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatyta, kad pareiškimas turi būti pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi abejotinais pareiškėjo skaičiavimais, netikrindamas jų teisingumo. Teismas privalėjo ne tik įvertinti ar tinkamai paskaičiuota vietinė rinkliava, bet ir išsireikalauti iš pareiškėjo įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovė yra atliekų turėtoja ne tik konkretaus ir naudojamo turto, kuriame ji gyvena ir kuriame galbūt susidaro komunalinės atliekos, tačiau ir pagrįsti faktą, jog pareiškėjas įvykdė jam visas taisyklėmis nustatytas pareigas. Teismas to nepadarė, todėl pareiškime nurodytos aplinkybės laikomos neįrodytomis, o prašymo reikalavimas – nepagrįstas.

15. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas nepateikė nei pastatomų prie objektų konteinerių identifikavimo numerių, nei atliekų surinkimo faktą patvirtinančių įrodymų.

16. Pareiškėjas Administratorius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino ne tik, kad atsakovė disponavo nekilnojamuoju turtu, bet ir juo naudojosi. Į bylą yra pateiktas pareiškėjos atsakovei siųstas 2021 m. lapkričio 12 d. atsakymas Nr. SD-2021-1702 kuriame buvo nurodyta, kad yra numatyta lengvata nekilnojamojo turto nenaudojimo atveju. Tai patvirtina, kad atsakovei dar ikiteisminėje stadijoje buvo išaiškinta, kad vietinės rinkliavos paskaičiavimui gali turėti įtakos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktas ir buvo sudaryta galimybė gauti lengvatą. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei iki kreipimosi į teismą dienos, atsakovė nepateikė įrodymų apie nenaudojamą nekilnojamąjį turtą. Kadangi atsakovė nepateikė šių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo priimti kitą sprendimą ir atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

18. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjo pateiktuose vietinės rinkliavos įsiskolinimo pranešimuose nenurodoma, kad vietinė rinkliava skaičiuojama už dalį atsakovės valdomo nekilnojamojo turto. Šiuose pranešimuose nurodomas apmokestintas nekilnojamojo turto plotas, kuris yra proporcingas atsakovės valdomai ir Nekilnojamojo turto registre nurodomai nekilnojamojo turto daliai. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

19. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog privalomos įmokos už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, nesiejamos su atitinkamomis paslaugomis, o vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016, išaiškinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikomi asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, nepastatytas konteineris ar atliekos buvo tvarkomos pačių asmenų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos mokėti pareiškėjui 552,96 Eur dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir dėl 29,86 Eur delspinigių.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė nuosavybės teise valdo keturis nekilnojamojo turto objektus, byloje nėra duomenų, jog ji Nuostatų nustatyta tvarka buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ginčo laikotarpiu, sprendė, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą ir delspinigius.

22. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, neigia savo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, teigdama, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, neteisingai aiškino ir taikė ginčui aktualius teisės aktus, iškraipė teismų suformuotą praktiką, neištyrė ir neįvertino teisingam sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių. Atsakovei nuosavybės teise priklausantiems nekilnojamojo turto objektams neteikiamos atliekų tvarkymo paslaugos, taip pat nėra suteikti konteineriai atliekoms pašalinti, o susidariusias atliekas atsakovė išsiveža pati.

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatytų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

24. Pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrin4jimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

25. Vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog atsakovė neigia esanti komunalinių atliekų turėtoja, ir, atitinkamai savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoja, teisėjų kolegija pažymi, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -1592/2012).

26. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 7.5 (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vėlesnės redakcijos Nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 6.6 punkte vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą.

27. Iš aptarto teisinio reglamentavo matyti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556- 334/2014, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

28. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė nuosavybės teise arba bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo keturis nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais: (duomenys neskelbtini). Taigi pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Šių išvadų nepaneigia atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jai komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad ji komunalines atliekas tvarkėsi pati ir, kad jai nebuvo skirti konteineriai atliekoms šalinti. Taip pat, kad atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini) ir ten mokėjo jai priklausančią vietinę rinkliavą.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vietinė rinkliava atsakovei ginčo laikotarpiu paskaičiuota pagal jos nuosavybės teise arba bendrąja daline nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų plotą. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jai būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos arba ji nesinaudojo jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Byloje pateiktas pareiškėjo 2021 m. lapkričio 12 d. atsakymas Nr. SD-2021-1702 atsakovei, patvirtina, kad jai buvo žinoma apie galimybę atleisti ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Šiame atsakyme atsakovei buvo išaiškinta, jog ji gali pateikti nustatytos formos prašymą ir įrodymus, patvirtinančius, jog jai nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai nenaudojami, tačiau atsakovė nei prašymo, nei įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes, pareiškėjui nepateikė.

30. Pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus atsakovei siųstuose mokėjimo pranešimuose bei priminimuose sumokėti vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava atsakovei paskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovei nuosavybės teise arba bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą ir delspinigius.

31. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nekeičia byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys