923d60d4-e95d-4b62-9338-3354e85e7744 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-383/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41600-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, nuteistojo M. A. gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, nuteistojo D.

B. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. B. ir M. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo: M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. M. A. paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

D. B. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 ir 9 dalimis, D. B. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė - 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

D. B. paskirtas kardomÄ sias priemones - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė:

1. M. A. ir D. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 12.00 val. vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini), D. B., iÅ¡sitraukus pistoleto formos žiebtuvėlį ir nukreipus jį į iÅ¡ laiptinės iÅ¡einantį V. J., o V. J. ranka bandant pistoleto formos žiebtuvėlį jam iÅ¡ rankų iÅ¡muÅ¡ti, tyčia M. A. su D. B. stumdė nukentėjusįjį, o M. A. kumščiu sudavė nukentėjusiajam vienÄ smÅ«gį į galvos kairę pusę, tokiu bÅ«du vieÅ¡ojo vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad M. A. ir D. B. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymius ir įrodymų visuma patvirtina jų kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo.

3. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir jį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Taip pat prašo sumažinti bausmės trukmę. 3.1. Skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis. Nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nėra ekspertizės akto, išvados dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu.

Viešosios tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Smūgių nukentėjusiajam nesudavė, naudojosi telefonu. 3.2. Skunde pažymi, kad Liudytojų parodymai yra tik prielaidos, netikslūs, nes nėra aišku tiksliai kuris stumdėsi ir ar išvis stumdėsi su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis klaidingai suvokė, kad tai galėjo būti šratinis pistoletas, tai yra manymas ir tai byloje paneigia eksperto išvados. Nėra surinkta pakankamai duomenų dėl viešosios tvarkos sutrikdymo, o vien abejonėmis, prielaidomis nuosprendžio grįsti negalima. 3.3.

Nuteistojo vertinimu, teismas netinkamai kvalifikavo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, nors nurodo, kad byloje nėra duomenų apie iÅ¡ankstinį susitarimÄ . Nukentėjusysis atsirado staiga, niekas jo nelaukė ir neplanavo žaloti. Tai, kad buvo susitarė konkliudentiniais veiksmais – teismo manymas ir prielaidos.

4. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, praÅ¡o atsižvelgti į BK 54 straipsnio, 55 straipsnio, 59 straipsnio, 62 straipsnio ir 75 straipsnio nuostatas. 4.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, kadangi surinktus įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio kriterijų ir reikalavimų. Teismas fragmentiÅ¡kai, epizodiÅ¡kai ir nenuosekliai analizavo, iÅ¡tyręs vienus duomenis, jų nesulygino su kitais.

Teismas iÅ¡vadas grindė savo samprotavimais, kurie nėra bylos medžiaga. Tai suvaržė nuteistojo teises ir sukliudė teismui neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ . 4.2. Nuteistojo manymu, nei vienas iÅ¡ liudininkų ar nukentėjusysis nepažymėjo, kad buvo jo smÅ«gis ir nei vienas negali pateikti, kad konfliktÄ pradėjo jis. Nukentėjusysis pareiÅ¡kė, kad konfliktÄ pradėjo pats, nors suprato, kad ginklas nėra tikras.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistojo M. A. gynėjas advokatas Algis Girdutis Å alavka palaikė savo ginamojo apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Nuteistojo D. B. gynėja advokatė Violeta Naujokienė palaikė savo ginamojo apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

6. Nuteistųjų M. A. ir D. B. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais bei patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino visumÄ Ä¯rodymų, kurių pakanka iÅ¡vadai, kad M. A. ir D. B. padarė jiems inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Apylinkės teismas nuteistųjų kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas bei paskyrė nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį atitinkančias bausmes.

9. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visumÄ , sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , padaryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės ir kategoriÅ¡kos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiÅ«lymus ir reikÅ¡ti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi.

Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Priešingai nei teigia nuteistieji apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai nuteistųjų M. A. ir D. B. veikose nustatyti tinkamai, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais. Nors nuteistieji M. A. ir D. B. viso bylos proceso metu neigė padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybos taktika, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems bei nuteistųjų kaltę patvirtinantiems įrodymams ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai paneigta.

11. Apylinkės teismas teisingai vertino nukentėjusiojo V. J. ir liudytojų M. M. ir A. K. parodymus, ir pagrįstai jų parodymais grindė kaltinamųjų kaltę. Nukentėjusysis V. J. nuosekliai yra patvirtinęs, kad jam grasino panaÅ¡iu į pistoletÄ daiktu, kad jį mušė laiptinėje abu vaikinai. Kad buvęs trečiasis vaikinas neleido daugiau jo muÅ¡ti, ir jis tada iÅ¡bėgęs iÅ¡kvietė policijÄ . Liudytojas M. M. yra patvirtinęs, kad M. A. su jam nepažįstamu vaikinu apstumdė kaimynÄ , ir matė, kaip A. sudavė smÅ«gį kaimynui.

Liudytojas A. K. patvirtino, kad iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , ir pamatė, kaip du jaunuoliai stumdė neįgalų vyrÄ . Viskas vyko labai greitai, tai neįsidėmėjo, ar buvo suduoti smÅ«giai. Po konflikto tas vyras įsėdo į savo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, vertindamas iÅ¡tirtus įrodymus, vadovavosi LR BPK 20 straipsnio nuostatomis, ir pagrįstai pripažino M. A. ir D. B. kaltais dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo.

12. Apeliantai nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji savo veiksmais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Pagal LR BK 284 str. yra baudžiamas tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å io nusikaltimo objektas yra vieÅ¡oji tvarka. Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka.

Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Apylinkės teismo iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamųjų elgesys neiÅ¡vengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jų nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, aplinkai, daugiabučio namo laiptinės prieigose įžūliu elgesiu, piktybiÅ¡kai tyčiodamiesi demonstravo pistoleto formos žiebtuvėlį, o nukentėjusiajam klaidingai supratus, kad tai yra Å¡aunamasis ginklas ir pabandžius jį iÅ¡muÅ¡ti, jį bendrais veiksmais apstumdė ir tyčia sudavė smÅ«gį į galvÄ , tuo sukėlė nukentėjusiajam V.

J. fizinį skausmÄ ir demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Liudytojas A. K. patvirtino, kad bÅ«tent dėl iÅ¡girsto triukÅ¡mo, jis pažiÅ«rėjo kas vyksta lauke. TriukÅ¡mÄ jis girdėjo bÅ«damas kitame name, taigi, akivaizdu, kad vieÅ¡oji tvarka buvo sutrikdyta.

13. VieÅ¡oji vieta, yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009). Kaltinamieji demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, jų elgesys buvo kaip atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams.

Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Kaltinamieji jau demonstruodami į Å¡aunamÄ jį ginklÄ panašų žiebtuvėlį, elgėsi iÅ¡Å¡aukiančiai, o nukentėjusiajam pabandžius iÅ¡muÅ¡ti žiebtuvėlį, dėl menkavertės dingsties, neįgalaus, sunkiai vaikÅ¡tančio nukentėjusiojo atžvilgiu, panaudojo fizinį smurtÄ .

14. Apeliantas D. B. nurodo, kad jam nepagrįstai pritaikė sunkinančiÄ jo atsakomybę aplinkybę, kad nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupėje. Liudytojų parodymai, apie abiejų kaltinamųjų veiksmus stumdant nukentėjusįjį patvirtina, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Nors byloje duomenų apie iÅ¡ankstinį susitarimÄ veikti bendrai nėra, tačiau akivaizdu, kad antrajam kaltinamajam prisijungus prie pirmojo kaltinamojo veiksmų darant nusikaltimÄ , susitarimas buvo iÅ¡reikÅ¡tas konkliudentiniais veiksmais. IÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusįjį mušė abu nuteistieji. Jų bendrais veiksmais buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka. Taigi, apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

15. Apeliantai nesutinka su jiems paskirta bausme. PraÅ¡o jÄ Å¡velninti, ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. A. ir D. B., pažeistų bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnyje. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuomet, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta bausmė.

Pagal teismų praktikÄ bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali bÅ«ti suprantamas vienpusiÅ¡kai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011).

16. Taigi įvertinus nuteistųjų M. A. ir D. B. asmenybes, padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir tikslus, nustatytas baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismo M. A. ir D. B. už iÅ¡ jų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra aiÅ¡kiai per griežta.

Apeliantams paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistųjų asmenybės pavojingumui (ne vienÄ kartÄ teisti), atitinka bausmės tikslus, bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, neprieÅ¡tarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, jas Å¡velninti nėra teisinio pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nerado jokio pagrindo jų atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatų.

17. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. lapkričio 16 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad M. A. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 180,70 Eur, ir D. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 90,00 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju).

Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistųjų skundus, todėl siekiant užtikrinti iÅ¡teisintojo interesus ir teisę į gynybÄ , buvo privalomas gynėjo dalyvavimas procese. Atsižvelgiant į šį argumentÄ bei į tai, kad nuteistieji Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, byloje nėra duomenų apie jokį legalų nuteistųjų pragyvenimo Å¡altinį ar nuosavybės teise registruotÄ turtÄ , todėl iÅ¡ jų nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų M. A. ir D. B. apeliacinius skundus atmesti. Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų D. B. ir M. A.. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas