2026-02-11 Nr. AB-3334-3-63-3-00198-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-495-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00198-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autodemas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2024 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. S-2024/30; 2) Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 1AE-561 „Dėl UAB „Autodemas“ skundo”; 3) Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir KTM) 2023 m. birželio 21 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320053M, kuri skolininku muitinei pripažino UAB „Autodemas“ bei atitinkamai apskaičiavo ir įregistravo mokestinę nepriemoką.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Bendrovės vykdoma veikla – naudotų apgadintų transporto priemonių įsigijimas ir pardavimas. Bendrovė, vykdydama šią veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) bendrovės Baltic Auto Shipping LLC (pardavėjas) įsigijo ir importavo naudotas apgadintas transporto priemones, įformintas elektroninėmis importo deklaracijomis. Ginčo transporto priemonės nurodytos KTM 2023 m. birželio 21 d. surašytoje patikrinimo ataskaitoje Nr. 3LM320053M.

2.2. KTM, 2022 m. birželio 21 d. gavusi papildomos informacijos iš JAV Krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo Hagoje apie tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d.) pareiškėjo importuotų naudotų su defektais transporto priemonių eksporto iš JAV duomenis, kurie nebuvo žinomi ankstesnio patikrinimo metu (2021 m. gruodžio 1 d. įforminant patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM320105M), atliko Bendrovės teminį mokestinį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą. KTM patikrinimo ataskaitoje nusprendė nepripažinti nei vieno iš pareiškėjo taikyto ginčo transporto priemonių muitinės vertės nustatymo būdų, o muitinę vertę nustatyti pagal alternatyvų muitinio vertinimo metodą, remiantis JAV Krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo pateikta informacija apie ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV kainas.

2.3. KTM patikrinimo ataskaitoje, perskaičiavus mokesčio bazę, nuo naujos mokesčio bazės pareiškėjui buvo apskaičiuota ir registruota mokestinė nepriemoka, kurią sudaro – 33 681,00 EUR muito, 1 960,00 EUR papildomo muito (A20), 78 331,00 EUR importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM; įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) įskaitomo PVM apskaitą), 11 397,00 EUR baudų, 205,00 EUR delspinigių.

2.4. JAV bendrovė Baltic Auto Shipping LLC JAV aukcionuose dideliais kiekiais (apie 400–1000 per savaitę) įsigyja naudotų apgadintų transporto priemonių. Šias transporto priemones Baltic Auto Shipping LLC perka neturėdama galimybės jų techninės būklės realiai įvertinti. O pareiškėjas įprastai iš Baltic Auto Shipping LLC per mėnesį įsigyja iki 200 naudotų stipriai apgadintų transporto priemonių, t. y. transporto priemones, kuriomis pati Baltic Auto Shipping LLC nenori prekiauti savo prekybos aikštelėse. Tokias transporto priemones Baltic Auto Shipping LLC parduoda kuo didesniais kiekiais. Būtent dėl nurodytų priežasčių, kainos, už kurias pareiškėjas įsigyja transporto priemones ir kurios nurodomos importo deklaracijose, gali būti mažesnės už kainas, kurias Baltic Auto Shipping LLC sumokėjo įsigydama automobilius JAV aukcionuose.

2.5. Abejonės dėl ginčo transporto priemonių muitinės vertės teisingumo negali būti grindžiamos tuo, kad Bendrovė neva nepateikė informacijos, paaiškinimų dėl ženklaus skirtumo tarp ginčo transporto priemonių kainų sąskaitose faktūrose ir tų pačių ginčo transporto priemonių pardavimo kainų aukcionuose eksporto šalyje, kadangi pareiškėjas, pats tiesiogiai nedalyvaudamas aukcionuose ir nepildydamas eksporto deklaracijų, tokia informacija nedisponuoja ir negali disponuoti.

2.6. Pareiškėjas, deklaruodamas ginčo transporto priemonių (nurodytų KTM patikrinimo ataskaitos 2 priedo eil. Nr. 8, 12–13, 21, 23, 26–62, 66–67 ir 3 priede) muitinę vertę, importo vertę (mokesčio bazę) apskaičiavo vadovaudamasis būtent Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. taikant alternatyvų muitinės vertės nustatymo metodą, pagrįsdama TVA (parengtomis UAB „Pajūrio Autorika“), kuriose nurodyta konkrečios importuotos transporto priemonės rinkos vertė, kadangi kitų muitinės vertės nustatymo būdų pritaikyti nebuvo galimybės (nebuvo duomenų apie tapačių arba panašių naudotų transporto priemonių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu) arba jų taikymas neatspindėtų realios importuojamos naudotos apgadintos priemonės vertės. Patikrinimo ataskaitos 2 priedo eil. Nr. 1–7, 9–11, 14–20, 22, 24–25, 63–65, 68 nurodytų ginčo transporto priemonių muitinė vertė deklaruota pagal sandorio vertės metodą (neišskiriant gabenimo iki importo uosto kaštų), kadangi šis atspindėjo realią importuotos transporto priemonės vertę. Importo metu KTM priėmė, vertino ir nustatė, jog ginčo transporto priemonių vertės yra priimtinos, pareiškėjo atžvilgiu jokie išleidimo į laisvą apyvartą suvaržymai nebuvo taikyti.

2.7. Ginčo transporto priemonių (nurodytų KTM patikrinimo ataskaitos 2 priedo eil. Nr. 1–7, 9–11, 14–20, 22, 24–25, 63–65, 68) importo vertė, deklaruota remiantis pardavėjo išrašytomis sąskaitomis faktūromis atitinka teisės taikymo praktiką ir šių transporto priemonių rinkos kainą.

2.8. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad mokestinio ginčo atveju buvo nustatyta tik pirmoji sąlyga, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo mokestį, tačiau nenustatyta antroji – jog dėl to sumažėjo pareiškėjo mokėtinas mokestis. Šiuo atveju ir patikslinus PVM deklaraciją pagal nustatytus netikslumus, faktiškai mokėtina PVM suma nepakistų (nebūtų laikoma sumažinta), todėl skirti baudą nuo importo PVM sumos nebuvo pagrindo. Dėl aplinkybės, kad papildomas importo PVM nebuvo laiku deklaruotas ir atitinkamai laiku nebuvo įskaitytas, tačiau nebuvo padaryta jokios žalos valstybės biudžetui ir dėl to neturėtų būtų keliamas mokestinės atsakomybės klausimas.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atsakovas nurodė SMK 15 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 27 punktą, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) 7 punktą.

3.2. Pareiškėjas savo nuožiūra tam tikrais atvejais pasirinko, kurį muitinio įvertinimo metodą taikyti ginčo prekių muitinei vertei nustatyti bei savo nuomonę grindė tuo, kad neva toks importuojamų kainų apskaičiavimas atitinka rinkos vertę importo valstybėje (Lietuvoje). Pažymėtina, kad muitinė vertė pirmiausia turi būti nustatoma pagal importuotų prekių sandorio vertės metodą. Šis muitinės vertės nustatymo metodas laikomas tinkamiausiu ir dažniausiai naudojamu. Faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina paprastai yra muitinės vertės apskaičiavimo pagrindas, net jei ši kaina yra informacija, kurią gali tekti patikslinti, kai tai būtina siekiant išvengti savavališkai nustatytos ar fiktyvios muitinės vertės.

3.3. Skundo argumentai, jog teisingą ginčo transporto priemonių muitinę vertę atitinka importuojančios valstybės (Lietuvos) rinkos vertė, nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitas, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad trečiųjų šalių persiųsti nauji duomenys buvo gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Šių duomenų Lietuvos muitinė pati trečiojoje šalyje nerinko. Pareiškėjo importuotų naudotų automobilių vertė buvo nustatyta pagrįstai, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. rėmėsi JAV Krašto apsaugos departamento atstovo 2022 m. birželio 1 d. raštu pateiktais duomenimis apie ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV į Lietuvą kainas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo KTM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

4.1. Prekių muitinė vertė privalo atspindėti realią prekės ekonominę vertę. Vadovaujantis GATT (Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos) susitarimo VII straipsnio (2) (b) nuostatomis, importuojamos prekės muitinis įvertinimas grindžiamas faktine prekės verte, t. y. kaina, už kurią prekė parduodama esant įprastiniams prekybiniams ryšiams ir ryškios konkurencijos sąlygomis. Muitinės kompetencija yra vertinti, ar pateikti dokumentai pagrindžia prekių muitinę vertę, ar nuspręsti, kad prekių muitinė vertė turi būti nustatoma taikant kitus muitinio įvertinimo metodus.

4.2. KTM nurodė Taisyklių 6 ir 9 punktus. Bendrovės muitinio įforminimo metu pateikta sutartis ir sąskaitos faktūros bei duomenys iš buhalterinės apskaitos nebuvo pakankamas įrodymas, kad deklaruota sandorio vertė muitinės deklaracijose yra visa sumokėta arba mokėtina suma, kaip nurodyta SMK 70 straipsnyje, todėl 2 priedo eil.: Nr. 1–7, 9–11, 14–20, 22, 24–25, 63–65, 68 nurodytų transporto priemonių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas.

4.3. Nesant galimybės importuotų prekių muitinės vertės nustatyti taikant sandorio vertės metodą, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 1 dalimi, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.

4.4. Šiuo atveju vadovaujantis SMK 15, 48, 74 straipsnio 3 dalimi bei Įgyvendinimo akto 144 straipsnio 1 dalimi, įvertinus išdėstytas reikšmingas aplinkybes, kompleksiškai atsižvelgiant į visus nustatytus prieštaravimus, laikantis muitinio įvertinimo metodų taikymo nuoseklumo, 2–3 prieduose nurodytų transporto priemonių muitinė vertė nustatytina pasirenkant alternatyvų (rezervinį) muitinio įvertinimo metodą remiantis gauta oficialia informacija iš JAV Krašto apsaugos departamento.

4.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 patvirtintomis Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių 19 punkto nuostatomis, nustatant papildomas transportavimo iš JAV išlaidas, pridedamas prie eksporto iš JAV kainos, remiamasi Sąjungos muitų teritorijoje gautais vidutiniais vienos naudotos transporto priemonės (KN 8703) transportavimo kaštais iš JAV: 2019 m. – 859 Eur; 2020 m. – 892 Eur; 2021 m. – 812 Eur; motociklų (KN 8711) 2020 m. – 450 Eur.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad ginčas šioje byloje iš esmės yra kilęs dėl muitų, PVM bei su šiais mokesčiais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo, mokesčių administratoriui nepripažinus pareiškėjo 2019 m. sausio 1 d.–2021 m. kovo 31 d. laikotarpiu importuotų 71 vnt. naudotų transporto priemonių (automobilių), kuriems buvo įformintos EID, šiose importo deklaracijose deklaruotos muitinės vertės bei šių transporto priemonių muitinę vertę nustačius vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi – remiantis duomenimis, gautais iš JAV Krašto apsaugos departamento. Pareiškėjas iš JAV į ES muitų teritoriją importavo patikrinimo ataskaitos 2 ir 3 priede esančioje lentelėje nurodytas transporto priemones, kurias deklaravo lentelėje nurodytose EID. Pareiškėjas EID deklaravo automobilių eksportuotoją/siuntėją: Baltic Auto Shipping LLC ir pateikė šios įmonės pardavimo sąskaitas, taip pat buvo pateiktos su šia įmone sudarytos 2015 m. sausio 1 d. ir 2020 m. sausio 17 d. sutartys

7. Teismas išanalizavo SMK 74 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 70 straipsnio 1 dalį, Įgyvendinimo nuostatų 140 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 1 punktą.

8. Nagrinėjamu atveju Muitinės departamentas iš transporto priemonių pardavimo valstybės – JAV Krašto apsaugos departamento įgalioto atstovo gavo informaciją apie Bendrovės importuotų automobilių eksporto iš JAV duomenis. KTM, įvertinusi patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytų automobilių deklaruotas vertes, nustatė, kad muitinei pateiktose Baltic Auto Shipping LLC sąskaitose faktūrose nurodyta šių automobilių faktinė vertė (neskaičiuojant pristatymo išlaidų) skiriasi vidutiniškai 1,63 karto (163 proc.). Taip pat buvo nustatyta, jog deklaruota importuojamų transporto priemonių muitinė vertė, apskaičiuota TVA pagrindu, buvo nuo 77 proc. iki 300 proc. mažesnė už transporto priemonių pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją vertes, o sąskaitose faktūrose nurodyta vertė vidutiniškai 9,4 karto buvo mažesnė, negu tos pačios transporto priemonės vertė, deklaruota eksportui iš JAV į Sąjungos muitų teritoriją. Vertinant buhalterinėje apskaitoje apskaitomas importuotas automobilių detales bei automobilių remonto sąnaudas atskirai pagal kiekvieną automobilį bei šiuos duomenis KTM palyginus su importuotų automobilių savikaina / pardavimo kainomis, buvo nustatyta, kad transporto priemones apskaitant labai mažomis įsigijimo ir pardavimo kainomis, prekybinis antkainis sudarė nuo 33 iki 100 Eur.

9. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl ginčo importo deklaracijose deklaruotų automobilių muitinės vertės. Nors Bendrovės veiklos specifika lemia, jog transporto priemonės yra perkamos dideliais kiekiais, aukcionų būdu, dažnu atveju pasitelkiant tik vaizdines priemones, tačiau vertinant vykdomą verslo modelį su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kyla abejonių dėl mokesčių mokėtojo objektyvumo ir jo paaiškinimų patikimumo.

10. Teismas pažymėjo, kad muitinė vertė yra kaina, už kurią prekė parduodama esant įprastiniams prekybiniams ryšiams ir ryškios konkurencijos sąlygomis. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatas TVA išvados gali būti paneigtos tik specialiais teisės akte nustatytais būdais, nesuteikia teisės vien dėl šios priežasties šiuo dokumentu remtis kaip teisingu ir priimtinu ginčo prekių muitinei vertei nustatyti. Vadovaujantis SMK 5 straipsnio 15 punkto nuostatomis, atsakomybė už visų dokumentų, susijusių su deklaruojama preke, pateikimą, taip pat ir už visų prievolių, susijusių su ginčo muitinės deklaracijos įforminimu, tenka deklarantui - pareiškėjui. Todėl, esant ilgalaikiams ir nuolatiniams santykiams su kontrahentu, Bendrovė turėjo realią galimybę domėtis ir gauti informaciją apie savo kontrahento JAV muitinei teikiamus duomenis ir vykusius sandorius, tuo labiau, kad iš pareiškėjo teikiamų paaiškinimų matyti, jog jis žinojo apie tai, kad jos kontrahentas naudotas transporto priemones įsigydavo už kainas, kurios skyrėsi nuo jam Baltic Auto Shipping LLC išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų kainų, to priežastimi pareiškėjas muitinei nurodė po transporto priemonių pirkimo įprastai paaiškėjusią prastą jų techninę būklę bei kitas aplinkybes.

11. Dėl sandorio vertės metodu deklaruotos muitinės vertės pagrįstumo, teisingumo (2 priedo eil. Nr. 1–7, 9–11, 14–20, 22, 24–25, 63–65, 68) teismas pažymėjo, jog KTM ataskaitoje yra pateiktas administratoriaus pagrindimas, jog nurodytose muitinės deklaracijose deklaruotoms ginčo transporto priemonėms sandorio vertės metodo KTM nusprendė netaikyti, laikantis muitinio įvertinimo metodų taikymo nuoseklumo principo, kartu pripažindama JAV kompetentingos institucijos (JAV Krašto apsaugos departamento) duomenų svarbą.

12. Teismo nuomone, šioje ginčo situacijoje pagrįstai Bendrovės importuotų automobilių muitinę vertė nustatyta vadovaudamasis SMK 74 straipsnio 3 dalimi – remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. rėmėsi JAV Krašto apsaugos departamento atstovo 2022 m. birželio 1 d. raštu pateiktais duomenimis apie ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV į Lietuvą kainas. Iš 2022 m. birželio 1 d. rašto turinio akivaizdu, jog JAV įgaliotas atstovas pateikė nurodytuosius duomenis dalindamasis informacija pagal JAV ir Europos bendrijos susitarimą dėl bendradarbiavimo ir administracinės savitarpio pagalbos muitinės veiklos srityje, siekiant užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų taikymą ir muitinės pažeidimų prevenciją, tyrimą ir kovą su jais.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui skirtos baudos, rėmėsi MGK sprendimu ir nurodė, kad kiekvieną mokestinį laikotarpį Bendrovės mokėtina PVM suma nėra lygi importo deklaracijoje nurodytam importo PVM dydžiui, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalimi, mokėtina PVM suma apskaičiuojama įvertinus tiek importo, tiek pirkimo, tiek pardavimo PVM. Prievolės mokėti importo PVM atsiradimas savaime nereiškia, kad šis mokestis automatiškai turi būti sumokamas į biudžetą: importo PVM gali būti įskaitomas. Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodyti šie argumentai:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl negali būti vadovaujamasi TVA nurodytomis kainomis ir didesnę įrodomąją galią priskyrė būtent JAV Krašto apsaugos departamento pateiktiems duomenimis, nors visi įrodymai turėtų būti vertinami lygiaverčiai.

14.2. Baltic Auto Shipping LLC dalį transporto priemonių parduoda transporto priemonių parduodamos kitiems naudotų automobilių prekeiviams, siūlydama jiems pirkti automobilius dideliais kiekiais, nesiderant dėl kiekvieno atskiro automobilio kainos. Derybos dėl naudotų apgadintų transporto priemonių, jų kiekio, kainos vyksta spontaniškai, dažniausiai telefonu, todėl nėra galimybės pateikti rašytinių tokių derybų įrodymų. Pardavėjas išrašo sąskaitas faktūras pagal JAV teisės aktų reikalavimus.

14.3. KTM iškraipė ir neteisingai interpretavo Bendrovės argumentus, teigdama, kad Ginčo transporto priemonės visgi nėra nelikvidžios ar nepataisomos.

14.4. Neegzistavo joks laiko tarpas, kurio metu Bendrovei apskaičiuotas importo PVM turėjo būti, tačiau nebuvo sumokėtas. Mokestiniais laikotarpiais (išskyrus 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. sausio 26 d., 2020 m. kovo 26 d. bei 2019 m. liepos 26 d.), kurių metu buvo importuotos Ginčo transporto priemonės, pareiškėjas turėjo mokestinę permoką.

14.5. Dėl aplinkybės, kad papildomas importo PVM nebuvo laiku deklaruotas ir atitinkamai laiku nebuvo įskaitytas, nebuvo padaryta jokios žalos valstybės biudžetui ir dėl to neturėtų būtų keliamas Pareiškėjos mokestinės atsakomybės klausimas.

14.6. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą. Papildomai nurodyta:

15.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs iš esmės analogišką teisinėmis bei faktinėmis aplinkybėmis bylą, 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-6001-816/2023 pripažino, jog nustatydama ginčo prekių muitinę vertę, muitinė pagrįstai naudojo JAV krašto apsaugos departamento pateiktus duomenis ginčo prekių muitinei vertei nustatyti ir apskaičiavo mokestines prievoles.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo KTM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. birželio 21 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 3LM320053M, kuria UAB „Autodemas“ pripažintas skolininku muitinei bei jam apskaičiuota ir įregistruota mokestinė nepriemoka, bei Muitinės departamento 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 1AE-561 „Dėl UAB „Autodemas“ skundo” ir Mokestinių ginčų komisijos 2024 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. S-2024/30, kuriais netenkinti UAB „Autodemas“ skundai, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Bylos duomenimis:

18.1 Bendrovė, vykdanti naudotų apgadintų transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. iš JAV bendrovės Baltic Auto Shipping LLC įsigijo ir importavo į Sąjungos muitų teritoriją naudotas ginčo transporto priemones, įformintas elektroninėmis importo deklaracijomis;

18.2 Ginčo transporto priemonės, nurodytos KTM 2023 m. birželio 21 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 3LM320053M 2 priedo eil. Nr. 1–7, 9–11, 14–20, 22, 24–25, 63–65, 68 elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir EID) deklaruotos sandorio vertės muitinio įvertinimo metodu, remiantis pardavėjo – JAV bendrovės Baltic Auto Shipping LLC – pateiktomis sąskaitomis faktūromis; 2 priedo eil. Nr. 8, 12–13, 21, 23, 26–62, 66–67 ir 3 priede išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai EID deklaruotos pagal sandorio pobūdį „tiesioginis pirkimas–pardavimas“, pateikiant šį sandorį pagrindžiančias pardavėjo – JAV bendrovės Baltic Auto Shipping LLC – išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau muitinė vertė deklaruota alternatyviu (rezerviniu) muitinio įvertinimo metodu pagal turto vertinimo ataskaitas (toliau – TVA);

18.3 KTM, iš JAV krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo Hagoje gavusi tikrinamuoju laikotarpiu importuotų ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV duomenis, kurie nebuvo žinomi ankstesnio patikrinimo metu, atliko Bendrovės teminį mokestinį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą ir surašė byloje ginčijamą 2023 m. birželio 21 d. patikrinimo ataskaitą, kuria, nusprendusi nepripažinti Bendrovės taikytų ginčo transporto priemonių muitinės vertės nustatymo būdų, o muitinę vertę nustatyti pagal alternatyvų muitinio vertinimo metodą, remiantis JAV krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo Hagoje pateikta informacija apie ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV kainas, perskaičiavo mokesčio bazę, nuo kurios buvo apskaičiuota ir registruota mokestinė nepriemoka, kurią sudaro 33 681,00 EUR muito, 1 960,00 EUR papildomo muito, 78 331,00 EUR importo pridėtinės vertės mokesčio, 11 397,00 EUR baudų, 205,00 EUR delspinigių;

18.4 Muitinės departamentas, kuriam Bendrovė skundė KTM 2023 m. birželio 21 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320053M, 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1AE-561 „Dėl UAB „Autodemas“ skundo” ir Mokestinių ginčų komisija, kuriai Bendrovė skundė Muitinės departamento 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. 1AE-561 „Dėl UAB „Autodemas“ skundo” ir prašė atleisti nuo importo PVM baudos sumokėjimo, 2024 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. S-2024/30 Bendrovės skundų netenkino.

19. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundo netenkino, konstatavęs, kad: KTM, įvertinusi iš JAV krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo Hagoje apie tikrinamuoju laikotarpiu importuotų ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV duomenis ir patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytų automobilių deklaruotas vertes, nustatė, kad muitinei pateiktose Baltic Auto Shipping LLC sąskaitose faktūrose nurodyta šių automobilių faktinė vertė (neskaičiuojant pristatymo išlaidų) skiriasi vidutiniškai 1,63 karto (163 proc.); taip pat buvo nustatyta, jog deklaruota importuojamų transporto priemonių muitinė vertė, apskaičiuota pagal TVA, buvo nuo 77 proc. iki 300 proc. mažesnė už transporto priemonių pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją vertes, o sąskaitose faktūrose nurodyta vertė vidutiniškai 9,4 karto buvo mažesnė nei tos pačios transporto priemonės vertė, deklaruota eksportui iš JAV į Sąjungos muitų teritoriją; atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismo nuomone, atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl ginčo importo deklaracijose deklaruotų automobilių muitinės vertės; nors pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatas TVA išvados gali būti paneigtos tik specialiais teisės akte nustatytais būdais, tai nesuteikia teisės vien dėl šios priežasties tokiu dokumentu remtis kaip teisingu ir priimtinu ginčo prekių muitinei vertei nustatyti.

Vadovaujantis SMK 5 straipsnio 15 punkto nuostatomis, atsakomybė už visų dokumentų, susijusių su deklaruojama preke, pateikimą, taip pat ir už visų prievolių, susijusių su ginčo muitinės deklaracijos įforminimu, tenka deklarantui, t. y. Bendrovei. Todėl, esant ilgalaikiams ir nuolatiniams santykiams su kontrahentu, Bendrovė turėjo realią galimybę domėtis ir gauti informaciją apie savo kontrahento JAV muitinei teikiamus duomenis ir vykusius sandorius, juo labiau, kad iš jos paaiškinimų matyti, jog ji žinojo apie tai, jog jos kontrahentas naudotas transporto priemones įsigydavo už kainas, kurios skyrėsi nuo jai Baltic Auto Shipping LLC išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų kainų, ką Bendrovė muitinei aiškino po transporto priemonių pirkimo įprastai paaiškėjusia prasta jų technine būkle bei kitomis aplinkybėmis;

šioje ginčo situacijoje Bendrovės importuotų automobilių muitinė vertė pagrįstai nustatyta vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. JAV krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo Hagoje pateiktais duomenimis apie ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV į Lietuvą kainas; Mokestinių ginčų komisija pagrįstai nurodė, jog kiekvieną mokestinį laikotarpį Bendrovės mokėtina PVM suma nėra lygi importo deklaracijoje nurodytam importo PVM dydžiui, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalimi, mokėtina PVM suma apskaičiuojama įvertinus tiek importo, tiek pirkimo, tiek pardavimo PVM.

Prievolės mokėti importo PVM atsiradimas savaime nereiškia, kad šis mokestis automatiškai turi būti sumokamas į biudžetą: importo PVM gali būti įskaitomas.

20. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, Bendrovė pateikė apeliacinį skundą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, Bendrovės apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: kaip nustato SMK 70 straipsnis, reglamentuojantis sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, 1 dalis, prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama.

22. Antrinius muitinio įvertinimo metodus reglamentuojančio SMK 74 straipsnio 1 ir 3 dalys nustato, kad: jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (1 d.); jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.

23. Reglamento (ES) 2015/2447 132 straipsnis, reglamentuojantis defektų turinčioms prekėms taikomą kainų patikslinimą, numato, kad nustatant muitinę vertę pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį, galima atsižvelgti į faktiškai už prekes sumokėtos arba mokėtinos kainos patikslinimą, kurį pardavėjas padarė pirkėjo naudai, jei įvykdomos šios sąlygos: a) išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijos priėmimo metu prekės turėjo defektų; b) pardavėjas patikslino kainą, siekdamas kompensuoti defektą ir įvykdyti kurį nors iš toliau nurodytų įsipareigojimų: i) sutartinį įsipareigojimą, kurį prisiėmė iki muitinės deklaracijos priėmimo; ii) prekėms taikomą teisės aktais nustatytą prievolę.

24. Įgyvendinimo taisyklių 19-20, 23 punktai numato, kad: nustatydama prekių muitinę vertę pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnį, muitinę vertę nustatanti muitinės įstaiga naudojasi Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų baze ir kitais duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje naudojant minėto straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones. Prekių muitinio įvertinimo duomenų bazės naudojimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius (19 p.); deklarantas, norėdamas įrodyti muitinei, kad įvykdytos Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 132 straipsnyje nurodytos sąlygos, turi pateikti muitinę vertę nustatančiai muitinės įstaigai prekių įsigijimą įrodantį dokumentą (sutartį ir panašiai), sudarytą iki prekių išleidimo į laisvą apyvartą, pardavėjui pateiktą pranešimą (pretenziją) apie nustatytus prekių defektus, pardavėjo surašytus prekių kainų patikslinimo dokumentus ir kompetentingų institucijų arba vadovaujantis Taisyklių 24 punktu turto vertintojų arba ekspertų surašytas atitinkamas išvadas (20 p.); jeigu importuojamų (eksportuojamų) naudotų, taip pat per eismo įvykį ar dėl kitų priežasčių apgadintų transporto priemonių muitinės vertės negalima nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 70 straipsnį (įskaitant tuos atvejus, kai už fizinių asmenų perkamas ir (arba) parduodamas transporto priemones atsiskaitoma grynaisiais pinigais), jų muitiniam įvertinimui atlikti, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnio 3 dalimi, naudojami Muitinės departamento aprobuoti naudotų transporto priemonių kainų žinynai (katalogai). Šių žinynų (katalogų) naudojimo naudotų, taip pat per eismo įvykį ar dėl kitų priežasčių apgadintų transporto priemonių muitinio įvertinimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinis direktorius. Šio punkto nuostatos taikomos transporto priemonėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje (23 p.).

25. Iki 2021 m. gegužės 12 d. galiojusios redakcijos Taisyklių 25 punktas nustatė, kad jeigu muitinė apgadintoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų naudotų transporto priemonių muitinei vertei nustatyti gali būti pateikiama turto vertintojų surašyta turto vertinimo ataskaita.

26. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad: Bendrovės Patikrinimo akte nurodytu laikotarpiu importuotų ginčo transporto priemonių muitinė vertė, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai nustatyta pagal JAV krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo Hagoje pateiktus duomenimis apie šių transporto priemonių eksporto iš JAV kainas, kurios, išskyrus atvejus, susijusius su individualiomis aplinkybėmis (vėliau paaiškėję defektai, vagystės, netinkami sprendimai jas įsigyjant, transportavimo metu atsiradę defektai ir pan.), kurių buvimą turi įrodyti deklarantas, objektyviai turėtų tiksliausiai apibūdinti jų muitinę vertę. Pažymėtina, kad byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą nepatvirtina tokių individualių aplinkybių buvimo: Bendrovė paaiškinimams dėl JAV bendrovės Baltic Auto Shipping LLC taikoma verslo modelio ypatumų (aukcionuose dideliais kiekiais įsigytas apgadintas transporto priemones išrūšiuoja ir jai nepriimtinos techninės būklės transporto priemones mažesnėmis nei už aukcionuose sumokėtomis kainomis perleidžia kitiems asmenims, iš jų – ir Bendrovei), be JAV bendrovės Baltic Auto Shipping LLC, su kuria Bendrovę sieja glaudūs, dideliu pasitikėjimu grindžiami verslo santykiai, ką patvirtina duomenys apie atsiskaitymus už pateiktas transporto priemones, nepateikė; įrodymai dėl kitų nurodytos tokio pobūdžio aplinkybių (vagystės, netinkami sprendimai jas įsigyjant, transportavimo metu atsiradę defektai ir pan.) buvimą vėlgi grindžiami tik paaiškinimais ir su ginčo transporto priemonėmis nesusijusiais įrodymais.

27. Konstatavus, nurodytu laikotarpiu importuotų ginčo transporto priemonių muitinė vertė, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai nustatyta pagal JAV krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo Hagoje pateiktus duomenimis apie šių transporto priemonių eksporto iš JAV kainas, Bendrovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo ir muitinei vertei nustatyti pateiktų turto vertintojų surašytų turto vertinimo tinkamumo ginčo situacijoje nėra reikšmingi. Pažymėtina, kad nors Bendrovė procesiniuose dokumentuose nurodė aplinkybes dėl jos prašymų susipažinti su JAV krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo Hagoje pateiktais duomenimis ribojimo KTM, ji nei teigia, jog KTM nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, nei prašė juos išreikalauti administracinės bylos nagrinėjimo metu. Be to, nėra pagrindo manyti, kad Bendrovei tokius duomenis, sprendžiant pagal bylos duomenis apie bendradarbiavimą, būtų sudėtinga gauti iš JAV bendrovės Baltic Auto Shipping LLC.

28. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad KTM nustatytų neatitikimų Bendrovės EID pasikeitė importo PVM ir PVM atskaitos dydis skaitine išraiška, tačiau kadangi importo PVM ir PVM atskaitos dydis sutampa, realiai mokėtinas į biudžetą PVM nesusidarė, dėl to skirti baudą nuo importo PVM sumos nebuvo pagrindo, pažymėtina, jog, kaip šiame mokestinio ginčo procedūroje priimtame sprendime pažymėjo Mokestinių ginčų komisija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad asmens teisė į PVM atskaitą pati savaime dar nereiškia, jog žala valstybės biudžetui nepadaroma. Jei mokėtina importo PVM suma teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo deklaruota bei įtraukta į atskaitą (įtraukta į PVM atskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 d.), vertinant ar yra pagrindas atleisti ūkio subjektą nuo paskirtos baudos vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, būtina vertinti, ar byloje aktualiais laikotarpiais jis turėjo permoką. Tik nustačius, kad mokesčio mokėtojo turima permoka ir mokėtinas importo PVM sutampa arba permoka yra didesnė, galima konstatuoti, jog žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-956-662/2017). Pažymėtina, kad byloje duomenų apie permoką importo PVM ginčui reikšmingu laikotarpiu nėra, dėl to Bendrovės teiginiai dėl baudos skyrimo nesant tam pagrindo nepagrįsti.

29. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

30. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodemas“ apeliacinio skundo netenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan